Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. J. ir J. J. (J. J.) ieškinį atsakovei T. A. ir Vilniaus rajono 3-iojo notarų biuro notarui T. P. V. dėl paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais bei vykdomųjų įrašų panaikinimo.

Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais 2013 m. gruodžio 10 d. J. J. išduotą paprastąjį vekselį dėl 27 000 Lt sumokėjimo bei 2013 m. gruodžio 11 d. J. J. išduotą paprastąjį vekselį dėl 4000 Lt sumokėjimo; panaikinti vykdomuosius įrašus, išduotus pagal nurodytus vekselius. Ieškovų teigimu, susidarius jų skoloms už naudojimąsi butu (duomenys neskelbtini), atsakovė pasisiūlė padengti ieškovų skolas ir sutvarkyti kitus su nurodytu butu susijusius dokumentus, taip pat padėti ieškovams parduoti butą už 130 000 Lt kainą, su sąlyga, kad skolą atsakovei ieškovai grąžins pardavę butą. Anot ieškovų, šiai aplinkybei užtikrinti atsakovė pareikalavo ieškovų pasirašyti ginčijamus vekselius. Ieškovai pažymėjo, kad savo įsipareigojimų atsakovė vykdyti neketino; gavusi vekselius, atsakovė nepadengė ieškovų skolų (dalį skolų – 17 000 Lt – padengė atsakovės bendradarbė), o vekselius pateikė notarui, kuris išdavė vykdomuosius įrašus. Ieškovų nuomone, vekseliai gauti apgaulės būdu. Anot ieškovų, jie tik vėliau sužinojo, kad buto vertė 150 000 Lt, todėl prašė atsakovės padidinti pardavimo kainą, tačiau paaiškėjo, jog jau sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią gauta 13 000 Lt įmoka.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad į ją ieškovai kreipėsi su prašymu padėti parduoti butą, kurio nesutvarkyti dokumentai ir dėl kurio eksploatavimo susidarė skolų. Atsakovės teigimu, norėdami išspręsti savo problemas ieškovai paprašė atsakovės paskolinti pinigų, skolą žadėjo grąžinti pardavę butą, kurį planavo parduoti iki 2014 m. kovo 3 d. Anot atsakovės, ji 2013 m. gruodžio 10 d. paskolino pinigus ieškovui J. J. ir šis pasirašė vekselį už 27 000 Lt. Kitą dieną ieškovai pareiškė, kad apskaičiavus savo išlaidas jiems trūksta dar 4000 Lt; 2013 m. gruodžio 11 d. J. J. pasirašė vekselį už 4000 Lt. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovams 2014 m. sausio 31 d. buvo pateikta apmokėjimui 11 223,30 Lt sąskaita už komunalines paslaugas, t. y. ieškovai žinojo, jog skola, kurią neva turėjo padengti atsakovė, liko nesumokėta, tačiau ieškovai nedelsdami neatliko jokių veiksmų, kurie būtų natūralus apgautųjų asmenų elgesys. Atsakovė pažymėjo, kad vekselius atsakovai ėmė ginčyti ne iš karto, o tik atsakovei inicijavus priverstinį skolos išieškojimą.

Atsakovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Ieškovams nuo 2014 m. vasario 19 d. įregistruotos nuosavybės teisės į trijų kambarių butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), į kurį iki 2014 m. vasario 19 d. buvo įregistruotos E. J. (J. J. sutuoktinės ir J. J. motinos) nuosavybės teisės (b. l. 103-104). Tarp šalių nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad 2013 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo susidariusios skolos už naudojimąsi nurodytu butu. 2013 m. gruodžio 10 d. ieškovas J. J. pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2014 m. vasario 27 d. be sąlygų sumokėti atsakovei 27 000 Lt (b. l. 90). 2013 m. gruodžio 11 d. ieškovas J. J. pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2014 m. vasario 27 d. be sąlygų sumokėti atsakovei 4000 Lt (b. l. 91). 2014 m. kovo 3 d. Vilniaus rajono 3-iojo notaro biuro notaras T. P. V. išdavė vykdomuosius įrašus, kuriais pareikalavo iš ieškovų, kaip vekselių davėjų, išieškoti vekseliuose nurodytas atitinkamas sumas bei notaro atlyginimus už vykdomųjų įrašų darymą (b. l. 91, 93).

Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. CK 1.90 straipsnio 4, 5 dalyse nustatyta, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1, 5, 6 dalyse nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Jeigu apgaulę, smurtą ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus.

Procesinė pareiga įrodyti suklydimą ir (arba) apgaulę tenka ieškovams. Spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju ieškovai įrodė esminį suklydimą (CK 1.90 straipsnio 1 dalis) arba apgaulę (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), teismas atkreipia dėmesį į tai, kad:

- teismo posėdžio metu abu ieškovai nurodė, jog atsakovės pasiūlymo esmė buvo buto pardavimas per įmonę („Insaris“) ir skolų už butą padengimas tos pačios įmonės lėšomis, t. y. ieškovai (skirtingai nei procesiniuose dokumentuose) jau nesilaikė pozicijos, kad nurodytus veiksmus atsakovė įsipareigojo atlikti vienasmeniškai ir juolab savo asmeninėmis lėšomis;

- ieškovai nurodė, jog ne jų lėšomis buvo padengta 17 000 Lt skola vykdomojoje byloje ir dalis ieškovų skolų iš kredito santykių, taip pat neneigė, kad ne jų iniciatyva bei lėšomis sutvarkyti ieškovų nuosavybės teisių į butą (paveldėjimo) dokumentai;

- ieškovai neneigė, kad jie suteikė atsakovės bendradarbei plačius įgaliojimus ieškovų vardu atlikti veiksmus, susijusius su buto (duomenys neskelbtini), dokumentų tvarkymu ir šio buto pardavimu.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovė buvo įsipareigojusi ieškovams jų skolas padengti vienasmeniškai ir juolab iš savo asmeninių lėšų. Dėl to darytina išvada, kad ieškovai negali būti vertinami kaip apgauti, jeigu jų skolas padenginėjo ne pati atsakovė ir ne savo asmeninėmis lėšomis (net jeigu šios ieškovų nurodomos aplinkybės ir pasitvirtintų). Priešingai, ieškovų skolų dalies padengimas, buto dokumentų tvarkymas ir pirkėjų butui paieška (visa tai atlikus ne patiems ieškovams ir ne ieškovų lėšomis), teismo vertinimu, tik patvirtintų, kad ieškovų nurodomi atsakovės įsipareigojimai buvo vykdomi. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė apgaulės CK 1.91 straipsnio prasme.

Dėl argumentų, kurias apeliuojama į ieškovų suklydimą dėl buto kainos, pažymėtina, kad šalių paaiškinimai neteikia pagrindo konstatuoti, jog vekselius ieškovai išdavė būtent kaip atlygį už buto pardavimą. Taigi, net jeigu ir būtų nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovai iš tikrųjų suklydo dėl būsimos buto pardavimo kainos, tai šis suklydimas, teismo vertinimu, neturėtų teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškovų prisiimtų besąlygiškų piniginių įsipareigojimų pagal vekselius. Kita vertus, aptariamas suklydimas (minėta, net jeigu toks suklydimas ir būtų nustatytas) negalėtų būti vertinamas kaip esminis suklydimas CK 1.90 straipsnio prasme, nes būtų pagrindas pripažinti ir tai, kad ieškovų elgesys (vekselių pasirašymas ir sutikimas dėl 130 000 Lt buto pardavimo kainos (ar juolab iš viso neaptariant kainos), ieškovams iš anksto atidžiau nepasidomėjus dėl buto kainos) neatitinka normaliai atidaus ir protingo asmens elgesio standartų (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Šia prasme pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, jog atsakovė būtų nesąžiningai paskatinusi ar juolab nulėmusi tokį ieškovų suklydimą. Priešingai, atsakovai vekselius pasirašė dviejų dienų laikotarpiu, taigi ieškovai turėjo pakankamai galimybių iš anksto pasidomėti visais jiems aktualiais duomenimis, prieš prisiimant įsipareigojimus pagal ginčijamus vekselius.

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė nei jų apgaulės išduodant vekselius (CK 1.91 straipsnis), nei esminio suklydimo (CK 1.90 straipsnis), todėl ginčijamų vekselių nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais. Nesant pagrindo tenkinti nurodytus reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo. Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovų priteistina 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 400 Lt iš kiekvieno ieškovo (b. l. 101, 102). Valstybei iš ieškovų priteistina 54,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 27,42 Lt iš kiekvieno ieškovo (b. l. 1).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 (keturis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovų J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 27,42 Lt (dvidešimt septynis litus 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.