Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2019-02-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A11.-2-1069/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-13
Bylos Nr.
A11.-2-1069/2019
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00262-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Nainienė
Pažeidėjas
R. J., L. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-2-1069/2019Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00262-2018-5
ROIK: 18093716068; 18093713511(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.30.1.; 21.9.10.
TAURAGĖS apylinkės teismasNUTARIMAS2019 m. vasario 13 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,sekretoriaujant R. V.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamiems R. J. ir L. B.,administracinėn atsakomybėn traukiamų L. B. ir R. J. atstovui advokatui S. Š.,Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams R. T. ir U. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nebaustas už administracinius nusižengimus, duomenų apie teistumą byloje nepateikta, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

ir R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nebaustas už administracinius nusižengimus, duomenų apie teistumą byloje nepateikta, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalį,

suinteresuotas asmuo (valties variklio savininkas) D. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. B. ir R. J. 2018-10-26 surašyti administracinių nusižengimų protokolai (atitinkamai – Nr. AM-AAD-ANR_P-1066-2018 ir Nr. AM-AAD-ANR_P-1064-2018), kuriuose nurodyta, kad jie 2018-10-26 laikotarpyje nuo 13 val. iki 13 val. 20 min., Skirvytės k., Šilutės r., Skirvytės upėje (ties II-aja krantine), iš valties neteisėtai žvejojo draudžiamu būdu – L. B. spiningu, prie valo pririšę vieną trišakį kabliuką su mikro guminuku (nutrūkusiu nuo sistemos švinu), o R. J. – spiningu, prie valo pririšęs du trišakius kabliukus su mikro guminukais ant jų ir švinuką sistemos apačioje, abu gaudė žuvį užkabinamuoju būdu (kai ji gaudoma kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą) ir tokiu būdu sugavo 9 vnt. karšių ir 1 vnt. kuoją, tuo pažeisdami Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, (patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14) 10.1. ir 11.2. punktus ir atitinkamai padarydami žalą gamtai bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.

2. Tauragės apylinkės teismo 2018-12-05 nutartimi administracinio nusižengimo bylos, kuriose surašyti administracinių nusižengimų protokolai L. B. ir R. J., sujungtos į vieną (b. l. 30).

3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J., apklaustas teismo posėdyje, dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad žvejojo legaliu džigavimo būdu – dėjo ant kabliukų guminukus, tačiau inspektoriai kitaip įvertino jų žvejybos būdą. Jis asmeniškai sugavo penkis karšius. Jie visi sužvejoti kabliuku žuvies burnoje, žuvų kūnai nebuvo pažeisti, tik buvo šiek tiek kraujuoti, nes slidų karšį imant už žiaunų, jos iškarto pradeda kraujuoti. Be to, toje vietoje ne pirmąkart žvejojo ir žinojo, kad upė yra stebima filmuojama, todėl nesugalvotų elgtis neteisėtai.

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. B., apklaustas teismo posėdyje, dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2018-10-26 atvyko gaudyti ešerių, tačiau kibo karšiai. Pirmiausiai ant slieko pagavo kuoją. Iš pradžių gaudė ant vienšakio kabliuko, tačiau žuvis neužkibdavo, be to, toks kabliukas užkabina lapus, žoles, todėl gaudė trišakiu kabliuku su mikro guminukais. Visos žuvys pagautos užkibusios už lūpos. Jei būtų norėję brakonieriauti, būtų dėję kuo didesnį kabliuką, storesnį valą, o jie taip nesielgė. Pirmąkart juos tikrinant pareigūnams, jau buvo sugavę kuoją ir penkis karšius. Kai pareigūnai juos tikrino antrąkart jie turėjo sugavę kuoją ir devynis karšius. Žuvys buvo gyvos, jų kūnai sveiki, o kraujas bėgo tik iš žiaunų. Pareigūnams bandė tai paaiškinti, tačiau jie nekreipė dėmesio į tai. Valtis ir meškerė priklauso jam (L. B.), o variklį pasiskolino iš brolio D. B.. Šio variklio vertė apie 1 500 Eur. Administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu nuo (t. y., 13 val. iki 13 val. 20 min.) galėjo sugauti tik vieną ar dvi žuvis.

5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – institucijos) atstovas U. R. teismo posėdyje paaiškino, kad tuo metu nebuvo karšių neršto sezonas. Atšąlant vandeniui vėstant rudenį karšiai iš marių renkasi į upes, į gilesnes vietas žiemojimo tikslais (tačiau tai nebuvo ir žuvies nerštas, nerštas būna pavasarį, kai žvejyba draudžiama). 2018-10-26 nebuvo draudžiamas laikotarpis žvejoti, tačiau tuo laikotarpiu karšiai renkasi į gilesnes vietas, būna aptingę, vangūs, apie mitybą negali būti net kalbos, jie nereaguoja į jokį masalą. Tiesiog jų ten susirenka labai tirštai. Todėl pažeidėjai iš pradžių žvejodami su vienšakiais jų tiesiog neužkabindavo, o brūžindavo pro šonus ir negalėdavo užkabinti, todėl jie pamatė ir paėmė pavyzdį iš kitų ar patys nusprendė turėdami trišakius kabliukus taip žvejoti. Su trišakiais kabliukais užkabinti už nugaros tikimybė padidėja. Kalbos, kad ant kabliuko uždėjus mikro masalą karšiai kimba už burnos, yra skirtos ne profesionalams ir ne mėgėjams. Yra aišku, kad visi karšiai pagauti neleistinu būdu užkabinant, nes tokiu metu jie nesimaitina. Atradus, tokią vietą kur karšiai susirenka karšiai puikia kabliavosi. Aišku ir tokiu atveju reikalinga patirtis, kadangi būna daug tuščių užkabinimų. Dažnai kabliukas neužsikabina, nuslysta ir panašiai. Jiems pavyko pagauti tik 9, kiti pagauna ir po 20, ir po 30. Jie ne vietiniai, nelabai patyrę, todėl tiek tepagavo. Tikėtina, kad jie kuoją pagavo legaliai. Trišakis kablys yra brakonieriška sistema užkabinti žuviai už bet kurios kūno vietos. Ir trišakis, ir valas, ir kabliukai yra legaliai parduodami ir iš jų padaroma sistema su kuria galima žvejoti draudžiamu būdu. Jeigu žuvis pagaudama ir už galvos srities, žiaunų, tai vis tiek yra užkabinimo būdas. Trišakiai, kabliai, pavadėliai, švineliai yra legalu, bet pati sistema, kaip ir pats gaudymo būdas, žinant kad karšiai nekimba ant tokių sistemų, o masaliukas buvo uždėtas tik dėl vaizdo. Vaizdo įraše matoma, kad žuvis užsikabino už uodegos. Teoriškai galėtų būti ir valas apsivyniojęs, bet praktiškai toks žvejybos būdas yra neleistinas. Pažeidimas yra akivaizdus, o pagautos žuvys turi būti pripažintos kaip žala žuvų ištekliams. Replikuodamas, papildomai paaiškino, kad L. B. ir R. J. žvejojo ne pakirtinėjimo, o naudojant džigavimo sistemą, naudojantis plonu valu ir nedideliu svoriu staigūs judesiai nieko neduoda, todėl įraše ir nebuvo matyti, kad jie kirtinėtų. Masalas ir švinas ridenasi dugnu ir užkliudžius karšį ir sustojus iš karto užkertama žuvis ir nereikia pastoviai kirtinėti. Plonas valas šiuo atveju labai pasiteisino ir sistema tampa labai jautri ir nereikia plėšytis ir mojuoti tuo spiningu. Jeigu būtų storas valas jisai gautų stiprų pasipriešinimą, daug sunkiau būtų valdyti sistemą, nuleisti ją ant dugno ir panašiai. Todėl niekas storų valų ir nenaudoja. Karšiai vienas ir kitas gali susigundyti masalu, bet tai išimtis iš taisyklės.

6. Administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atstovas (advokatas) teismo posėdyje paaiškino, kad pats pareigūnas, surašęs protokolą, patvirtino, kad vaizdo medžiaga dėl žvejybos būdo ir kitų įrodymų buvo gauta daug vėliau negu surašytas protokolas. Protokole nurodoma, kas pažeidimą abu asmenys padarė tarp 13 val. ir 13 val. 20 min., t. y., per 20 minučių sugavo didelį kiekį žuvies. Šių asmenų naudoti žvejybos įrankiai nebuvo neteisėtos priemonės gaudyti žuvis. Be to, abu jie nuo pat pradžių teigė, kad žvejybą atliko džigavimo būdu. Tai reiškia, kad užkabinamojo būdo išvis nebuvo. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad galimai buvo pagauta viena žuvis ir pagal tą vaizdo įrašą negalima teigti, kad žuvis buvo pagauta užkabinamuoju būdu. Pats institucijos atstovas teigia, kad masalas greičiausiai buvo dedamas ant kabliuko, tam, kad suklaidinti arba nuslėpti žvejybos būdą. Mano, kad tai nėra visai pagrįsta. Dviem asmenims surašytas vienodas administracinio nusižengimo protokolas. Tačiau administracinio nusižengimo protokolas surašomas atsižvelgiant į tai, kokią administracinio nusižengimo sudėtį asmenys padarė. Mano, kad tokiu būdu surašyti protokolo negalima, nes administracinė atsakomybė turi būti individualizuojama, o kas kiek žuvų pagavo galima nustatyti, nebent tai, kad paskutinė žuvį prieš atvykstant pasieniečiams sugavo L. B.. L. B. gali pasakyti, kad būna tokių situacijų, kai žuvis traukiama uodega į viršų, o ne galva, kai žuvis yra apsivyniojusi valu. Teismo posėdžio metu, kai L. B. buvo apklausiamas, jis aiškiai nurodė, kad tokiu būdu, pažeidžiančiu taisykles jisai nežvejojo. Pagrindinis dalykas, ką teigia L. B., tą tvirtino ir R. J., kad jie žvejojo su 0,2 mm valu, t. y., tokiu būdu žvejojant toks valas turi trūkinėti, jeigu užtempi stipriau, nes turėtų būti naudojamas storesnis valas. Byloje pateiktos tik nuotraukos bei vaizdo įrašas, su išpiltomis žuvimis ant kranto, tačiau jokio dokumento (tik kai kurių pareigūnų teiginiai) apie tai, kad kažkuri žuvis galimai turėjo kraujosruvą ir ji matėsi. Duomenų, patvirtinančių, kokie sužalojimai buvo nustatyti ant žuvų, nėra. Protokolai buvo surašytas per anksti, neištyrus įvykio aplinkybių, Aplinkos apsaugos pareigūnai elgėsi netinkamai: nevertino, ar tikrai šioje byloje žuvys buvo pagautos netinkamu būdu, ar jos buvo sužalotos. Šiuo atveju administracinių nusižengimų teisena nutrauktina, nes nepadaryti nusižengimai.

7. R. J., naudodamasis jam suteikta replikos teise nurodė, kad buvo žvejota ne užkabinamuoju būdu, tačiau vis tiek buvo surašyti protokolai. Patys pareigūnai paaiškino, kad jie visada taip rašo. Nors Aplinkos apsaugos inspekcijos atstovas teigia, kad tuo metu karšiai yra vangūs, tačiau akivaizdžiai matė, kaip ir kitas žvejys ištraukė, vadinasi jie tuo metu kibo. Vaizdo įraše nesimato jokio kirtimo užkabinamojo būdu. Užkabinamasis būtų tuomet, kai aiškiai matytųsi, kad kerta stipriai. Valas pas juos buvo plonytis, jeigu tokiu kirsi iš karto numuši. Būtų matosi užkabinėjamasis. Niekur neparašyta, kad negalima trišakio kabliuko, galima ir po 5 ir 6, o jis dėjo tik 2. Jie žvejojo legaliai, kas legalu, tas neuždrausta.

8. L. B., naudodamasi jam suteikta replikos teise, nurodė, kad tą dieną žvejojo šimtai žvejų. Nuo kranto atsistoti praktiškai nebuvo vietos. Todėl jie prašė leidimo žvejoti iš pasienio ruožo, nes atsistoti ir gauti gerą vieną buvo praktiškai neįmanoma. Jie turėjo ir leidimus žvejybai, taip pat turėjo aplinkos apsaugos leidimus, valtis buvo registruota visi dokumentai sutvarkyti, žinojo, kad tas ruožas yra stebimas, be to, juos visą laiką tikrina pasienio darbuotojai. Tokiu būdu žuvauja jau daug metų ir ant guminių masalų yra pagavęs ne vieną karšį. Taip pagauna ne tik plėšrūnų bet ir taikios žuvies, o karšis yra pusiau plėšri žuvis.

9. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. K., dirbantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniuoju specialistu, parodė, kad 2018-10-26 iš filmuojančių aplinką pasieniečių buvo gautas pranešimas apie draudžiamą žvejybos būdą, galimą „kabliavimą“. Tai žvejybos būdas, kai uždėtas trišakis kabliukas ir švinas. Dar yra ir vadinamasis užkabinamasis būdas, kai žuvis pagaunama už bet kurios kūno dalies. Tokia žuvis turi būti nedelsiant paleista į vandenį. Nuvykus į įvykio vietą pamatė pasieniečių iki kranto palydėtų pažeidėjų sugautus vieną kuoją ir devynis karšius. Nepamena ar žuvys buvo gyvos, taip pat negali pasakyti, ar jų sužalojimai būtų buvę aiškiai matomi, bet šiokios tokios įkabinimo žymės buvo, tačiau negali pasakyti ant visų ar ne. Paaiškino, kad kiekviena žuvis atskirai apžiūrėta nebuvo. Kitą dieną kartu su pasieniečiais peržiūrėjo filmuotą medžiagą, kurioje matėsi, kad kai kurios žuvys pagautos už kitų kūno vietų ir nebuvo paleistos į vandenį. Taip pat paaiškino, kad protokole, kurį jis tuomet rašė, pasitikėdamas pasieniečių informacija, nurodytas yra pažeidimo fiksavimo, ne jo padarymo laikas. Jis nežino, kada pažeidėjai atvyko ir pradėjo žvejoti.

10. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. T., dirbantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniuoju specialistu, parodė, kad 2018-10-26 buvo gautas pranešimas iš pasieniečių, kad du asmenys gaudo žuvį už bet kurios kūno vietos ir nepaleidžia jos atgal į vandenį. Nuvyko į įvykio vietą, pasieniečiai tarnybiniu laivu pažeidėjus buvo palydėję iki kranto. Apžiūrėjo meškeres, pagautą žuvį. Apžiūros akto nerašė, paprastai tokia praktika institucijos veikloje netaikoma. Buvo aišku, kad ne visos žuvys pagautos teisėtai, nes kai kurios jų buvo sužalotos, kruvinos. Protokolą surašė, nematęs žuvų gaudymo proceso, jį matė pasieniečiai, kuriais pasitikint ir buvo surašytas protokolas. Sistema, kuria žvejojo pažeidėjai, nėra naudojama karšių gaudymui. Tokia žvejyba yra gudravimas – žuvis viliojama masalu ir kabliukais pagaunama, užkabinant už bet kurios jos kūno vietos. Tai greitesnė, efektyvesnė žvejyba. Apskaičiuodami žalą gamtai, neišskyrė kiek žuvies pagauta leistinais būdais, kiek ne, suskaičiavo pagal visas pagautas žuvis. Vaizdo įraše matoma kaip prieš atplaukant pasieniečių laivui žuvis užkabinama ne už galvos. Jis dalyvavo žuvų apžiūroje ant kranto su kolega G.. N., teigdamas, kad nepastebėjo žuvies sužalojimų turėjo omenyje, kad žuvis nebuvo išdraskoma. Trišakiai kabliukai buvo labai nedideli palyginus. Jie taip įsikabina ir didelės skylės nepalieka. Jis apžiūrėjo žuvis buvo kraujosruvos nugaroj, uodegoj, tačiau iš 9 vienetų, kiek buvo pažeistų negali konkretizuoti. Esmė, kad pats žvejojimo būdas yra ydingas ir neteisėtas, todėl visos žuvys turi būti skaičiuojamos, kaip neteisėtai sugautos. Žuvys buvo apžiūrėtos, tačiau jokiame dokumente nebuvo užfiksuoti žuvų sužalojimai. Jie užfiksavo, kad buvo pagauti 9 karšiai ir viena kuoja. Kuoja buvo pagauta tuo pačiu būdu, su tais pačiais trišakiais, ta pačia sistema. Jie paskaičiavo visą bendrą laimikį.

11. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. N., dirbantis Valstybės sienos apsaugos tarnyboje jaunesniuoju specialistu, parodė, kad 2018-10-26 vykdant tarnybą su laivu pastebėjo, kad du asmenys (L. B. ir R. J.) žvejojo, pirmą kartą buvo praplaukęs pro juos, patikrino asmens dokumentus, žvejybos leidimus. Nepamena, ar klausė ką žvejojo, nepažiūrėjo, ar buvo kažką sugavę, nesiteiravo kokia įranga naudojasi. Prie meškerių nelindo, nežiūrėjo. Įvyko įprastinė patikra. Paplaukė kokį 1 km. Ir gavo pranešimą iš užkardos budėtojo, kuris stebi kameras, kad asmenis (L. B. ir R. J.), esančius tokioje valtyje, nurodė valties numerį paimti su visa įranga ir pargabenti į krantą. Budėtojas pastebėjo, kad jie galimai žvejoja neleistinu būdu. Jo funkcijos buvo asmenų pargabenimas į krantą. Ten buvo keletas meškerių, žuvies pagauta 8 ar 9 vnt. Kaip viskas buvo taip ir pargabeno ir perdavė gamtos apsaugos inspektoriams. Laimikį jis matė, tai galėjo būti 9 vnt. karšių ir 1 vnt. kuojų. Buvo ir gyvų žuvų. Žuvų sužeidimų nesimatė, kad būtų sudraskyta, įplėšimų nesimatė, nors kažkoks kraujavimas buvo.

12. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. V., dirbantis Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių užkardos specialistas, parodė, kad 2018-10-26 du žvejai (L. B. ir R. J.) žvejojo iš valties, o jis tuo metu atliko tarnybines funkcijas. Stebėjimo sistema, kuria stebi upės teritoriją, prieigas, pastebėjo du asmenis valtyje traukiančius žuvis užkabinamuoju būdu. Pritraukus vaizdo kameras matėsi, kad jie neteisėtai atlieka žvejybą. Žmogus tokiu būdu žvejodamas elgiasi kitaip – jis staigiai užkertą meškerę ir tai atlieka pastoviai. Atkreipė dėmesį, kadangi prieš tai žmonės rašė skundus į socialinius tinklus, kad yra tokių žvejų. Pastebėjo valtį ir ją stebėjo nemažą laiką. Paskui sargyba, esanti su laivu sulaikė ir pristatė asmenis į krantą ir viskas ten paaiškėjo. Jis pats stebėjo visą žuvų gaudymo procesą. Kai buvo traukimas laimikis iš vandens matėsi už kurios vietos žuvys buvo pagaunamos: už pilvo, uodegos, peleko. Tai atsispindi teismui pateiktoje video medžiagoje. Ar buvo tokios žuvie, kuri būtų pagauta už galvos srities, pasakyti negali. Kiek truko žvejyba laiko, kai jie pradėjo stebėjimą nepamena, maždaug 2 valandas, o gal pusantros valandos. Neaišku gal jie ten žvejojo visą dieną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

13. L. B. ir R. J. veika jiems surašytuose administraciniuose nusižengimo protokoluose yra kvalifikuota pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 120 iki 300 Eur. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitą teisės aktą – Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles (toliau – Taisyklės), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 (aktuali šių taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2018-07-01).

14. Minėtų taisyklių 11.2. punkte numatyta, kad draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos atrankiais ar būdais, o 10.1. punktas detalizuoja, kad draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių, naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 10.3 papunkčio reikalavimų, vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 12.1, 12.2 ir 12.4 papunkčių reikalavimus, žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, plačiažnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai, (toliau – draudžiami žvejybos būdai)

15. Užkabinamasis būdas yra draudžiamas, nes gaudant žuvis šiuo būdu, žuvys dažnai stipriai sužalojamos, kadangi daugelis žuvų atitrūksta, kadangi jos užkabinamos už minkštųjų audinių, o ne už žiomenų. Traukiant žuvį tokiu būdu audiniai plyšta ir susiformuoja plėštinės žaizdos, todėl žuvų ištekliams daroma žala (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2013-06-12 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-595-245/2013 ir kt.). Šios bylos atveju aktualus yra būtent šis paminėtas draudžiamas žvejybos būdas – užkabinamasis, t. y., kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklės draudžia patį užkabinamąjį žvejybos būdą ir ne žuvies sugavimas, o būtent pats toks žvejybos būdas yra pavojingas dėl galimų pasekmių žuvų ištekliams. Vadinasi, svarbu nustatyti, kad asmuo žvejojo užkabinamuoju būdu, t. y., siekė kabliuku ar kabliu pagauti žuvį už bet kurios kūno vietos, išskyrus galvą. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju konstatuotina, kad žvejybos draudžiamu užkabinamuoju būdu faktas šioje byloje nebuvo įrodytas (ANK 5 straipsnio 1 dalis, 569 straipsnio 4 dalis).

17. Visų pirma, abu administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys nuosekliai neigė žvejoję užkabinamuoju būdu, nurodydami, kad įvykio dieną žvejojo džigavimo būdu, iš pradžių naudodami slieką pagavo vieną žuvį (kuoją), po to naudojo mažus trišakius kabliukus (L. B. vieną trišakį kabliuką, o R. J. – du trišakius kabliukus), kartu su mikro guminukais ir taip per atitinkamą laiko intervalą pagavo devynis karšius. Ir nors institucijos atstovai teisme ne kartą akcentavo šių asmenų panaudotas žvejybos priemones – trišakius kalbiukus, jau kaip savaime suponuojančias ir neleistiną žvejybos būdą, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad L. B. ir R. J. inkriminuojamų veiksmų neteisėtumas pasireiškia neteisėtu žvejojimo būdu (užkabinant), o ne tuo, kad jie žvejojo uždraustomis žvejybai priemonėmis. Nustatyti, ar asmenys žvejoja teisėtai ir kokius tam naudoja įrankius ar būdus, institucija gali vykdyti specialius reidus, stebėti žvejojančių asmenų veiksmus ir pan. Tokiu atveju vieni iš pagrindinių įrodymų tokios kategorijos bylose būtent ir yra pareigūnų užfiksuoti neteisėtai žvejojančių asmenų veiksmai vandens telkinyje. Teismo posėdžio metu apklaustas pasienio rinktinės Vileikių užkardos specialistas V. V., nurodė, kad į L. B. ir R. J. atkreipė dėmesį, nes matėsi, kad pastarieji žuvis traukė užkabinamuoju būdu, taip pat paaiškino teisme, kad žmogus, žvejodamas tokiu būdu, elgiasi kitaip – jis staigiai užkertą meškerę ir tai atlieka pastoviai. Tačiau bylos svarstymui pateiktas ir teismo posėdžio metu tirtas vaizdo įrašas tokio vertinimo nesuponuoja (vaizdo įrašo epizodai su administracinėn atsakomybėn traukiamais asmenimis: [4:01-6:10 min.]; [6:59-8:39 min.]; [9:19-11:00 min.]; [12:55-15:18 min.]; [16:11-16:40 min.]; [17:00-18:38 min.]; [15:51-19:36 min.]; [19:56-20:14 min.]; [20:49-21:48 min.]; [22:03-22:38 min.]; [23:46-24:09 min.]; [24:47-25:08 min.]; o taip pat [26:11-28:39 min.]; [29:02-34:12 min.]; [34:26-36:45 min.]; [37:36-40:25 min.]; [40:45-54:00 min.]), priešingai, vaizdo įraše L. B. ir R. J. veiksmuose, neužfiksuota jokių judesių, kuriuos būtų galima traktuoti, kaip staigius mostus, užkertamuosius ir (ar) kabinamuosius judesius, pasireiškiančius trumpais laiko intervalais ir pan.

18. Antra, byloje nepateikta daiktinių įrodymų, patvirtinančių žuvų sužalojimo mechaniniu būdu faktus. Nors administracinių nusižengimų protokoluose nurodyta, kad užkabinamuoju būdu buvo neteisėtai sugauta 10 vnt. žuvų, tačiau tiek institucijos atstovai, tiek liudytojais apklausti pareigūnai iš esmės pripažino, kad viena iš žuvų – kuoja, galėjo buvo sugauta naudojant slieką. Kalbant apie kitas žuvis (9 vnt. karšių) byloje taip pat nepateikta duomenų, leidžiančių neabejotinai spręsti, kad šios žuvys buvo sugautos (pakirstos) ne už galvos. Ir nors vaizdo įraše (žr. pvz., epizodus: [26:11-28:39 min.]; [29:02-34:12 min.]; [34:26-36:45 min.]; [37:36-40:25 min.]; [40:45-54:00 min.]) užfiksuoti ir kai kurie laimikių traukimo iš vandens momentai, tačiau vaizdo įrašo kokybė neleidžia akivaizdžiai identifikuoti už kuriuos kūno dalies buvo sugautos žuvys (ar juo labiau nustatyti tokių žuvų skaičiaus). Bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, liudijančių, kad tyrimo metu apžiūrėjus sugautas žuvis ant jų buvo rasta kabliukų sužalojimų ne galvos srityse. Byloje pateikta fotonuotrauka nepatvirtina žuvų sužalojimo fakto (b. l. 18), apie žuvų kūnams padarytus sužalojimus (jų pobūdį) nenurodyta nei žalos, padarytos žuvų ištekliams skaičiavimo dokumente, nei žuvų svėrime ar sunaikinimo aktuose (b. l. 15, 16, 17), apie tai nenurodoma ir tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 4-5, 5-7, 8, 9, 10). Žuvų sužalojimo mechaniniu būdu fakto, kas suponuotų ir atitinkamą jų sugavimo būdą, neleidžia nustatyti ir vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip išpilamos ir fotografuojamos žuvys, kurios visos iš esmės buvo dar gyvybingos (žr. nuo 54:45 min.). L. B. ir R. J. teisme parodė, kad visos žuvys buvo sugautos už galvos srities ir kitaip sužalotos nebuvo. Liudytoju apklaustas pareigūnas G. K. negalėjo pasakyti, ar žuvų sužalojimai buvo aiškiai matomi, tačiau nurodė, kad šiokios tokios įkabinimo žymės buvo, tačiau taip pat negalėjo pasakyti, ar tokių žymių buvo ant visų žuvų. Liudytoju apklaustas pareigūnas A. T. nurodė, kad žuvys nebuvo išdraskytos, tačiau trišakiai kabliukai buvo nedideli, tad didelių skylių ir nebūtų likę, jis apžiūrėjo žuvis, ant jų buvo kraujosruvų nugaroje ir uodegoje. Tuo tarpu kitas liudytojas, dalyvavęs žuvų apžiūroje, pareigūnas A. N., nurodė, kad jokių žuvų sužeidimų ant žuvų nesimatė. Šiuo atveju aptariamo įrodymų trūkumo jau negalima pašalinti atlikus jokį papildomą tyrimą, kadangi, kaip patvirtina 2018-10-29 sprendimas visos žuvys buvo pripažintos atliekomis (b. l. 17). Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad dėl byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimų, kaltinimą grįsti vien tik selektyviais pareigūnų parodymais, nesant jokių kitų daiktinių įrodymų (apie mechaniniu būdu sužalotos žuvis), patvirtinančių L. B. ir R. J. inkriminuotą nusižengimą, nepakanka.

19. Byloje nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo principu (liet. „visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai“), konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti vienareikšmiškos ir nenuginčijamos išvados, kad L. B. ir R. J. padarė administracinio nusižengimų protokoluose jiems inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo bylos teisena L. B. ir R. J. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jų veiksmuose ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20. Daiktiniai įrodymai: sudurtinis spiningas „Mistrali Spin X 6“ su beinercine rite „Arctica 2000“, sudurtinis spiningas „TELEWALKER“ su beinercine rite „Haibao B2“, PVC valtis „Kolibri KM-360D“ (identifikavimo kodas 0000363416, spalva žalia, korpusas PVC, korpuso Nr. UA-KLB11474A819, registro Nr. LT-14547), pakabinamas variklis „TOEIATSU MFS9,8B“ (identifikavimo kodas 0000362952, registro Nr. PV-11260, variklio galingumas 7,20 kW), kuro bakelis oranžinės /raudonos spalvos, vidaus vandenų transporto priemonės registracijos liudijimas 2018-05-09, vidaus vandens transporto priemonės pakabinamojo variklio registracijos liudijimas 2018-01-18 Nr. 2, saugomi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos konfiskuojamų daiktų garaže (b. l. 4-5), šiam nutarimui įsiteisėjus grąžintini teisėtiems savininkams (636 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalis 2 punktu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną L. B. ir R. J. atžvilgiu pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai, saugomi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos konfiskuojamų daiktų garaže: sudurtinis spiningas „Mistrali Spin X 6“ su beinercine rite „Arctica 2000“, sudurtinis spiningas „TELEWALKER“ su beinercine rite „Haibao B2“, PVC valtis „Kolibri KM-360D“ (identifikavimo kodas 0000363416), pakabinamas variklis „TOEIATSU MFS9,8B“ (identifikavimo kodas 0000362952), kuro bakelis, 2018-05-09 vidaus vandenų transporto priemonės registracijos liudijimas, 2018-01-18 vidaus vandens transporto priemonės pakabinamojo variklio registracijos liudijimas, grąžintini teisėtiems savininkams.

Nutarimas per dvidešimt (20) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės, Šilalės ar Tauragės rūmus.

Teisėja Lina Nainienė