Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. atstovės advokatės A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuo­pos vyriausiasis patrulis A. J. 2016 m. liepos 30 d. surašė administracinio teisės pa­žei­dimo protokolą V. P. už tai, kad jis 2016 m. liepos 30 d., 23 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pri­klausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeidė saugos diržų ir kitų saugos priemonių naudojimosi taisykles, t. y. vežė mažametį keleivį neprisegtą saugos diržu. Kauno apylinkės teisme buvo gautas V. P. skundas, kuriame jis prašė panaikinti Kau­no apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. rugsėjo 12 d. nu­tarimą Nr. 20N-71415111-16 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Kauno apy­lin­kės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi V. P. skundo netenkino ir paliko nepa­keistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos admi­nis­tracinės veiklos skyriaus specialistės T. B. 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 2071415111-16, kuriuo V. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos admi­nis­tra­ci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje nubaustas 35 Eur bauda. Teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti pareigūnų parodymais. Apeliaciniame skunde V. P. advokatė A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teis­mo nutartį ir V. P. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad sustabdęs V. P. automobilį pareigūnas A. J. sustabdymo priežastimi nurodė aplinkybę, kad automobilyje važiavusi keleivė nebuvo prisisegusi saugos diržo, tačiau apklaustas teismo posėdžio metu nurodė jau kitą aplinkybę – patikrinti krovinį. Advokatės teigimu, tokie A. J. paaiškinimai, duoti teisiamajame posėdyje, vertinant juos sistemiškai su to paties pareigūno tarnybiniu pranešimu ir policijos įstaigos atsiliepimo į skundą turiniu, vertintini kaip gynybinė pozicija, adaptuota prie byloje susiklosčiusios si­tua­cijos. Skunde taip pat pabrėžta, jog A. J., teikdamas teismui paaiškinimus, iš esmės patvirtino, kad V. P. veiksmai ir/ar klausimai, pateikti sustabdžius automobilį, jam akivaizdžiai nepatiko. Esant tokiai situacijai, kritiškai vertintini pirmosios instancijos teismo argumentai, jog byloje surinkti duomenys neleidžia daryti prielaidų apie galimą po­li­cijos pareigūnų suinteresuotumą nubausti pareiškėją. Byloje V. P. paaiškinus, jog sustabdęs automobilį A. J., išgirdęs pareiškėjo klausimą, tapo dirglus, o atitinkamam pareigūnui paliudijus, jog V. P. veiksmus jis vertina kaip „arogantiškus“, teismui, ad­vo­katės teigimu, turėjo kilti pagrindas suabejoti atitinkamo policijos pareigūno visišku neša­liškumu aptariamoje situacijoje. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog A. J., apklaustas teismo posėdžio metu, smulkiai paaiškino įvykio aplinkybes, tačiau uždavus klausimus, į kuriuos atsakymų nebuvo galima pasiruošti prieš teismo posėdį, policijos pareigūnas aplinkybių neprisiminė. Jis neprisiminė, kas V. P. įteikė administracinio teisės pažeidimo protokolą, neprisiminė, kuo buvo ap­sirengęs V. P., ar šalia jo sėdėjo jo žmona. Selektyvi pareigūno atmintis kelia pa­grįs­tų abejonių šio liudytojo, neabejotinai suinteresuoto V. P. skundo atmetimu, paro­dymų teisingumu. Advokatės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ką tik atsibudusiam iš miego vaikui, greitai suvokti, kad automobilis nakties metu yra stab­domas policijos pareigūnų, ir reaguojant į tai, staiga prisisegti saugos diržą, faktiškai neįma­noma. V. P. pozicija dėl aptariamo teisės pažeidimo buvo nuosekli nuo pat automobilio su­stabdymo momento, tuo tarpu automobilį sustabdžiusio policijos pareigūno paaiškinimai, teikti teismo posėdyje ir prieštaraujantys V. P. pozicijai, iš dalies neatitiko jo paties tar­nybiniame pranešime nurodytų aplinkybių. Tokia faktinė situacija suponuoja prielaidą, jog šiuo atveju ne policijos pareigūno, o V. P. paaiškinimai dėl jų nuoseklumo ver­tin­tini kaip patikimesni. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir byloje esančias fo­tonuotraukas. Skunde teigiama, jog šios fotonuotraukos patvirtina, kad net šviesiu paros metu automobiliui važiuojant atvertu galiniu dešiniuoju langu, neįmanoma nustatyti, ar ga­li­nėje automobilio sėdynėje sėdintis vaikas yra prisegtas saugos diržu, o tamsiu paros metu, esant uždariems automobilio langams net automobiliui stovint, to neįmanoma padaryti. Skun­de pažymėta, jog visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veik­los skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo V. P. skundo netenkinti ir palikti 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. P. atstovės advokatės A. P. apeliacinis skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgy­ven­di­nimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje nu­matyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar ins­titucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų ko­dekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

ATPK 134 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo 28 iki 57 Eur, o ANK 432 straipsnio 1 dalis – baudą nuo 30 iki 50 Eur. Šių baudų vidurkiai skiriasi vos 2,5 euro, todėl ANK numatyta atsakomybė nelaikytina švelnesne (ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įs­ta­tymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo motyvus daro išvadą, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, susijusių su netinkamu įstatymo taikymu, kas galėtų turėti įtakos kitokio procesinio sprendimo priėmimui.Apeliaciniu skundu ginčijamas padarytas pažeidimas, nurodant, kad policijos pareigūno pozicija apie įvykio aplinkybes yra gynybinė, pareigūnas buvo šališkas, apklausų metu neprisiminė su įvy­kiu susijusių detalių, teismas netinkamai vertino byloje pateiktas nuotraukas. Atkreiptinas dė­mesys, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Ad­mi­nistracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ver­ti­ni­mo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įsta­ty­mui. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti su­ren­kama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įro­dy­-mų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įro­dymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įsta­ty­mų reikalavimų. Teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, bei, kad paneigta V. P. pateikta versija, jog au­to­mobilyje važiavusi keleivė buvo prisisegusi saugos diržą. V. P. kaltę patvirtina: admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo protokolas (V. P. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 4); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (V. P. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 6); liudytojo policijos pareigūno A. J. apylinkės teis­mo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 51-52).Nors skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tik pareigūno A. J. paro­dy­mais, tačiau aukštesniosios instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Ape­liacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėto liudytojo, kuris tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. A. J. teisme duoti paro­dy­mai atitinka administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pareigūnas nurodė, kad vairuotojas buvo sustabdytas tamsiu paros metu, tačiau ap­šviestoje vietoje, automobilio galiniai stiklai netamsinti, stabdant automobilį pareigūnas sto­vė­jo ant šaligatvio, stabdomas automobilis sustojo prie jo ir A. J. matė, kaip mergaitė pradėjo segtis saugos diržą (b. l. 51-52). Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog policijos pareigūnas, ap­švies­toje gatvėje, turėjo realią galimybę matyti daromą pažeidimą. Advokatės teigimu, A. J. paaiškinimai, duoti teisiamajame posėdyje, vertinant juos sis­te­miškai su to paties pareigūno tarnybiniu pranešimu ir policijos įstaigos atsiliepimo į skundą tu­ri­niu, vertintini kaip gynybinė pozicija, adaptuota prie byloje susiklosčiusios situacijos. Atmes­da­mas šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareigūno parodymų esminės aplinkybės sutampa su tarnybiniame pranešime pateikta informacija. Pareigūnas nėra kaip nors susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl jis nėra suinte­re­suo­tas bylos baigtimi. Aplinkybė, kad pareigūnas V. P. veiksmus vertino kaip „arogantiškus“, nelaikytina įžeidimu ir nepatvirtina aplinkybės, jog pareigūnas tik dėl V. P. rodomos pozi­cijos surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismas taip pat pažymi, jog šioje byloje pareigūnas nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl jo parodymai negali būti verti­na­mi kaip gynybinė pozicija. Skunde teigiama, jog pareigūnas neprisiminė, kas V. P. įteikė administracinio teisės pa­žei­dimo protokolą, neprisiminė, kuo buvo apsirengęs V. P., ar šalia jo sėdėjo jo žmona. Advokatės teigimu, selektyvi pareigūno atmintis kelia pagrįstų abejonių šio liudytojo parodymų teisingumu. Atmesdamas šiuos skundo argumentus teismas pažymi, jog fiksuojant kelių eismo tai­syklių pažeidimą pareigūnas neprivalo įsiminti tokių neesminių aplinkybių kaip pažeidėjo ap­ranga ar pan. Esmines įvykio aplinkybes A. J. nurodė nuosekliai, tai, kad jis neprisiminė kitų neesminių aplinkybių, nesudaro pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu. Skunde teigiama, jog fotonuotraukos patvirtina, kad net šviesiu paros metu automobiliui važiuo­jant atvertu galiniu dešiniuoju langu, neįmanoma nustatyti, ar galinėje automobilio sėdynėje sė­din­tis vaikas yra prisegtas saugos diržu, o tamsiu paros metu, esant uždariems automobilio lan­gams net automobiliui stovint to neįmanoma padaryti. Šie apeliacinio skundo argumentai at­me­tami kaip nepagrįsti. Pateiktos nuotraukos nepatvirtina jokios tikslios informacijos apie įvykį. Nėra aišku, ar asmuo, fotografavęs automobilį, stovėjo ten pat ir tokiu pat atstumu kaip ir pa­rei­gūnas įvykio metu. Ši aplinkybė labai svarbi, nes nuo to priklauso, kaip į automobilio stiklą krenta šviesa ir ar matomas automobilio salonas. Tai, kad apelianto pateiktose nuotraukose nesimato au­tomobilio salono, niekaip negali patvirtinti fakto, kad automobilio salono nematė ir pareigūnas. Kaip jau buvo minėta, A. J. nurodė, kad automobilis sustojo apšviestoje gatvėje. Jis sto­vėjo ant šaligatvio ir matė, kad mergaitė, žiūrėdama į jį, pradėjo segtis saugos diržą (b. l. 52). Pa­reigūnas taip pat nurodė, kad mergaitė gal miegojo, nes buvo pavirtusi ant šono, sėdėjo ne kė­dutėje, berniukas sėdėjo kėdutėje ir buvo prisegtas saugos diržu. Šios pareigūno smulkiai nu­rodytos aplinkybės, kurios beje neprieštarauja ir V. P. parodymams, patvirtina, kad jis matė automobilio saloną. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, objektyviai ir išsa­miai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, išsamiai ir tin­kamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl V. P. kaltės pa­darius jam inkriminuotą pažeidimą, tad pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. P. atstovės advokatės A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.