Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016 m. kovo 8 d., 11.07 val., (duomenys neskelbtini), A. T. vairavo lanksčiąja vilktimi velkamą transporto priemonę „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis, t.y. 1,58 promilės neblaivumas. Šiais veiksmais A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

T. K., V. K., P. K., P. M., nutarimui įsiteisėjus, nutarė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenas pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² straipsnyje, už tai, kad jie 2016 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2756-982/2016 davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad lanksčiąja vilktimi velkamą transporto priemonę vairavo ne A. T., o V. K..

Kaip matyti iš bylos medžiagos automobilis „Ford Mondeo“ buvo tempiamas iki A. T. namų apie 50 metrų, šios aplinkybės nei vienas iš apklaustų byloje asmenų neneigė. Todėl logiška, kad automobiliui „Ford Mondeo“, kurį pagal A. T. parodymus vairavo jo bendradarbis K. V., įvažiavus į griovį ir sava eiga, be kitų pagalbos negalėdamas išvažiuoti A. T., būdamas 50 metrų atstumu nuo savo namų, pagalbos kreipėsi į kaimynus. Be to, dar įvykio vietoje T. K. ir V. K. raštu nurodė, kad automobilio „Ford Mondeo“ A. T. nevairavo. Liudytojas T. K. nurodė, kad jis nebūtų tempęs automobilio „Ford Mondeo“, jei šį vairuotų A. T.. Nei vienam iš policijos darbuotojų dėl kitų įvykio vietoje buvusių asmenų blaivumo abejonių nekilo. Todėl logiška, kad tempiamą automobilį „Ford Mondeo“ vairavo V. K..

Kauno apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas, atliekantis viršininko funkcijas, Ramūnas Kemzūra prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad surinkti duomenys sudaro pagrindą teigti, jog A. T. pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį. Tą patvirtina policijos pareigūnai ir kita surinkta medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

A. T. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. T. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Iš bylos duomenų matyti, jog A. T. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.

KET 14 punkte nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. neigia vairavęs lanksčiąją vilktimi velkamą automobilį „Ford Mondeo“ būdamas neblaivus ir nurodo, kad iš griovio tempiamą transporto priemonę vairavo V. K.. Nors liudytojai T. K., V. K., P. K. ir P. M. pareiškėjo iškeltą versiją patvirtino, tačiau minėti liudytojai yra A. T. kaimynai, todėl jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir siekia A. T. padėti išvengti atsakomybės. Be to, tokia versija nėra patvirtinta jokiais kitais bylos duomenimis. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad įvykio vietoje A. T. nors ir teigė, kad tempiant automobilį „Ford Mondeo“ už vairo sėdėjo ne jis, tačiau negalėjo paaiškinti kaip automobilis atsidūrė griovyje ir kas tuo metu jį vairavo. Liudytojas R. G. taip pat parodė, kad pažeidėjas keitė parodymus, nurodydamas vienas ar kitas aplinkybes, aiškindamas, kad jis stovėjo šalia automobilio, vėliau, kad prie namo tvoros, labai nekonkrečiai aiškino situaciją. Tuo tarpu liudytojas D. T. tiek savo tarnybiniame pranešime, tiek apklaustas pirmos instancijos teisme aiškiai nurodė, kad matė, kas buvo už automobilio „Ford Mondeo“ vairo. D. T. parodė, kad privažiavęs pastebėjo kaip tamsios spalvos „BMW“ traukia mėlynos spalvos „Ford Mondeo“. Privažiavęs prie „BMW“ vairuotojo jam parodė ranka pro langą, kad sustotų. Kol jis prisiparkavo, iš automobilių išlipo keletas asmenų, 3 ar 4. Įsidėmėjo, kad iš „Ford Mondeo“ vairuotojo pusės išlipo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jis buvo neblaivus. Įsidėmėjo „BMW“ vairuotoją ir „Ford Mondeo“ vairuotoją, kas buvo svarbiausia. Nors pareiškėjas teigia, kad liudytojo parodymai nebuvo nuoseklūs, tačiau su šiuo motyvu aukštesnysis teismas nesutinka. Pažymima, kad D. T. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nekito ir buvo nuoseklūs. Tuo tarpu liudytojo parodymuose esantys netikslumai nėra esminiai ir įrodymų vertinimo nekeičia. Pažymima, kad netikėti liudytojo D. T. parodymais nėra pagrindo, nes jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Taigi atlikta liudytojų parodymų analizė rodo, kad velkamą automobilį „Ford Mondeo“ vairavo būtent A. T.. Tuo tarpu A. T. nustačius vidutinį (1.58 promilės) girtumą jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Pasisakant dėl A. T. skirtos nuobaudos pažymima, kad ATPK 30 straipsnyje numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą asmeniui gali būti skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Skirdamas nuobaudą pirmos instancijos teismas įvertino, kad asmuo teise vairuoti transporto priemones naudojasi nuo 1980 m., per šį laikotarpį asmuo keletą kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažeidimai savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs, paskirtas baudas sumokėjo, todėl sprendė, kad jo padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir skyrė artimą minimaliai nuobaudą – 600 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Nustačius, jog būtent A. T., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o liudytojai T. K., V. K., P. K., P. M. nurodė, kad automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne A. T., o V. K., todėl pagrįstai nutarta jiems iškelti administracinio teisės pažeidimo bylas pagal ATPK 187² straipsnį.

Kauno apygardos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. T. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.