Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Vanago,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., g. (duomenys neskelbtini), a. k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsilavinimas vidurinis, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje valytoja, neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2011 m. liepos 16 d. apie 19 val. sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje „P.“, sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suduodama vieną smūgį peiliu J. Č. į kairės rankos žastą, tuo padarydama jam durtines – pjautines žaizdas kairiame žaste bei krūtinėje su pasieninės pliauros, širdiplėvės, širdies, diafragmos ir skrandžio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu kraujavimu, dėl ko išsivysčius vidaus organų mažakraujystei nukentėjusysis mirė, tyčia nužudė J. Č..

Motyvuojamoji dalis

Bylos įrodymai, veikos kvalifikavimas

Kaltinamoji A. D. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad su J. Č. pažįstama apie 10 metų, o artimiau bendrauti pradėjo prieš 6 metus, kai jis gavo galvos traumą ir ji jį slaugė, vežiojo pas gydytojus. Tačiau su savo žmona jis neišsiskyrė, ši paskui jį bėgiodavo, reikalaudavo atiduoti pensijos pinigus. Paskutinius du mėnesius ji su J. Č. pastoviai negyveno. Jis būdavo tai pas žmoną, tai pas ją. Jo drabužiai bei kiti asmeniniai daiktai buvo pas žmoną. Pas ją (A. D.) J. Č. daiktų niekada nebuvo. Paskutinę savaitę iki įvykio J. Č. pas ją nenakvojo.

2011 m. rugpjūčio 16 d. pas ją jis atvyko taip pat ryte. Pas ją jau buvo jos draugė L. U.. Po to jie buvo išvykę į miestą, o grįžę į sodo namelį išgėrinėjo. Visi keturi (buvo atvykusi ir L. P.) apgirto ir moterys nuėjo miegoti, o J. Č. kažką tvarkė. Vienu metu ji prasibudo išgirdusi kažkieno barnį su J.. Atsikėlusi pamatė ant lovos (kušetės) gulinčią U. bei stalo gale, ties kampu sėdintį J.. Prie jo sėdėjo A. B., o toliau – J. bei N. V.. Lauke dar buvo S. K.. Kada ši kompanija atvyko ji nematė. Ant stalo buvo vyno, alaus. Visi dar išgėrė. J. barėsi su J. V., reiškė nepasitenkinimą dėl atvykusių svečių. Ji J. pasiūlė nesibarti, o eiti miegoti, tačiau jis neklausė. Tuomet ji pati pasiėmė čiužinį ir atsigulė ant grindų. Norėjo miegoti, nes buvo girta. Vienu metu per miegus lyg ir išgirdo J. šauksmą – „A., padėk, padėk“. „A.“ J. vadino ją. Pradžioje dėl girtumo ji negalėjo pilnai prasibusti, tačiau po kurio laiko atsikėlė, nuėjo į tualetą, o grįžusi į kambarį pamatė kampe ant kėdės sėdintį J.. Pasiūlė jam eiti miegoti, tačiau jis tylėjo. Priėjusi arčiau ir suėmusi už peties pamatė, kad ten kraujas. Tada ji pradėjo šaukti, kad kas nors iškviestų greitąją pagalbą, tačiau niekas nepriėjo. Visi prieš tai buvę namelyje bėgiojo lauke. Tuo metu J. dar buvo gyvas ir ji jį ištraukė iš užstalės bei paguldė ant grindų. Norėdama padėti J. ji šaukė, prašė paduoti kokį nors skudurą kraujui valyti. Tada įbėgo S. K. ir padavė jai į rankas kažkokį skudurą ar rankšluostį bei, greičiausiai, rankeną nuo peilio. Dar ją aprėkė keiksmažodžiais ir išbėgo. Netrukus atvažiavo greitoji pagalba bei policija. Policininkai ją ištempė iš namelio, sudavė į galvą bei užlaužė rankas ir jas surakino. Nuvežę į policiją ją aprėkė bei sulaikė. Pareigūnai pasakė, kad tai ji peiliu užmušė J., liepė pasirašyti kažkokį popierių. Kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu nežino, nes du mėnesius po įvykio nieko neatsiminė. Atmintį pradėjo atgauti po dviejų mėnesių. Iki tol jos duoti parodymai yra neteisingi, įtakoti ją sumušusių pareigūnų, kurių įvardinti negali, ir advokatės, kuri nurodė ką reikia kalbėti, tai yra kalbėti tai ko nebuvo, pagal S. K. parodymus. Mano, kad visi buvę sodo namelyje susitarė ir ją apkalbėjo. Iš tiesų J. Č. jokio butelio į ją nemetė, o kas jį sužalojo peiliu nežino, nes tuo metu miegojo.

Nukentėjusioji A. Č. parodė, kad J. Č. yra jos vyras, su juo santuoka nebuvo nutraukta. 2004 metais vyras išėjo gyventi pas kaltinamąją, su kuria gyveno du metus. Po to jis pradėjo blaškytis, gyvendavo tai su ja ( A. Č.), tai su kaltinamąja. 2010 metais jis penkis mėnesius pagyveno pas ją, o po to vėl išėjo pas A. D.. 2011 m. gegužės mėnesį vėl buvo grįžęs pas ją, o po kurio laiko ir vėl išėjo ir daugiau jo nebematė. 2011 m. liepos 17 d. mieste sužinojo, kad J. Č. yra miręs. Apie jo nužudymo aplinkybes jai nėra žinoma, tačiau jai žinoma iš vyro pasakojimų, kad A. D. kelis kartus jį buvo sužalojusi, tame tarpe peiliu. J. Č. laidojo ji ir prašo tenkinti jos pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas E. D. parodė, kad 2011 m. liepos 16 d. apie 19.30 val. jam patruliuojant (duomenys neskelbtini) mieste buvo gautas pranešimas, kad sodų bendrijoje „P.“ esančiame sodo namelyje yra peiliu perdurtas vyras. Su pareigūnu D. K. nuvykę į nurodytą vietą rado gulintį vyrą su durtine žaizda krūtinėje. Vietoje jau buvo medikai, kurie bandė vyriškį gaivinti, tačiau nepavykus konstatavo jo mirtį. Be gydytojų įvykio vietoje buvo mirusiojo sugyventine įvardinta D. bei trys liudytojai – B., K., P.. Visi šie asmenys buvo girti, tačiau susikalbėti buvo galima. A. D. drabužių bei kūno buvo matomos kraujo dėmės, nors kokių nors jos pačios sužalojimų nesimatė. B. iš karto pasakė, kad namelyje vyko išgertuvės ir jų metu kilus konfliktui D. dūrė peiliu sugyventiniui. Minėjo, kad jie ir anksčiau konfliktuodavo. Pati D. aiškino, kad nukentėjusysis krito nuo kėdės, ranka užkabino ant stalo buvusį peilį ir užkrito ant to peilio. Įvykio vietoje D. jų, tai yra pareigūnų, atžvilgiu elgėsi agresyviai. Prie įėjimo į sodo namelį, darželyje, jie rado ir paėmė gana ilgą, nelankstomo peilio geležtė, ant kurio buvo matomos kraujo žymės. D. sakė, kad tai ne jos peilis, tačiau įvykio vietoje buvę B., K. bei P. tvirtino, kad buvo durta būtent tuo peiliu.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2011-07-16 vakare buvo gautas pranešimas apie tai, kad sodo bendrijoje „P.“ įvyko konfliktas ir jo metu buvo sužalotas žmogus. Su patruliu D. nuvykęs į įvykio vietą rado kambario viduryje kraujo klane gulintį vyriškį ir grupę neblaivių asmenų. Jie išprašė visus iš namelio, o atvykę medikai dirbo savo darbą. Viena iš jaunesnių merginų pasakė, kad kilusio konflikto metu vyrą sužalojo kaltinamoji, tai yra A. D.. Išgirdusi jų pokalbį kaltinamoji liepė tylėti. Jis tai suprato kaip A. D. reikalavimą visiems įvykį mačiusiems nekalbėti apie tai, kas įvyko. Ji buvo labai girta, elgėsi agresyviai, neklausė jų nurodymų, vis bandė pakliūti prie to vyriškio. Kažkuri iš jaunesnių moterų pasakė, kad ji (A. D.) susipyko su vyriškiu, šis trenkė vyno buteliu jai per galvą, o ji atsakė peiliu. Kokių nors sužalojimų A. D. kūne nesimatė. Pati kaltinamoji kalbėjo, kad sėdėdamas prie stalo vyriškis nugriuvo ir taip susižalojo. Jos drabužiai buvo kruvini. Įvykio vieta labiau priminė landynę nei sodo namelį - visur buvo betvarkė, daiktai išmėtyti. Lauke, netoli įėjimo durų, žolėje rado ir paėmė peilio geležtę, kuri buvo kruvina. Rankenos nebuvo. Bandant A. D. pristatyti į policijos komisariatą ji priešinosi, grasino susižaloti ir juos (pareigūnus) sužaloti, ant jo (D. K.) išpylė kibirą su pamazgomis, metė kažkokį skudurą. Dėl to jos atžvilgiu buvo panaudotos dujos bei uždėti antrankiai.

Liudytoja J. V. parodė, kad kaltinamoji yra jos krikšto mama. 2011-07-16 ji su savo mama N. V., drauge A. B. bei savo sugyventiniu S. K. ir mažamečiu sūnumi nuvyko pas A. D. pailsėti. Ten dar buvo L. P., L. U. bei su A. D. periodiškai gyvenęs J. Č.. Jie visi buvo girti. Po kiek laiko A. D. J., kuris sėdėjo užstalėje, prie sienos, pasiūlė eiti miegoti. Šis nesutiko, pradėjo koliotis. Kilus konfliktui J. metė A. D. ir pataikė į veidą plastikinį butelį, kuriame dar buvo likę vyno. Tada A. D., pasakiusi „pažiūrėkit, ką jis daro“, nuo stalo paėmė peilį ir juo J. Č., tuo momentu išeidinėjusiam iš už stalo, dūrė į ranką. Peilis liko rankoje, o J. Č. atsisėdo ant sofos, po to nugriuvo prie šaldytuvo. A. D. bandė J. Č. tempti, prašė keltis. Išbėgusi iš kambario ji (J. V.) kelis kartus skambino ir kvietė greitąją pagalbą. Kur dingo peilis ji nematė. Dūrio metu peilis buvo su rankena. Būdama namelyje A. D. nebuvo kraujuota, tuo tarpu policijos pareigūnams ją išvedant ji jau buvo kruvina.

Liudytoja N. V. parodė, kad A. D. yra jos buvusio vyro sesuo, su ja santykiai neutralūs. Įvykio dieną ji su savo dukra, jos drauge bei sugyventiniu nuvyko pas A. D., į sodo namelį. Ten buvę A. D., jos sugyventinis J. bei dvi draugės buvo girti. Jie atsivežė alaus ir pradėjo gerti. A. D. taip pat pasiėmė butelį vyno ir jį gėrė. Begeriant A. D. ir J. Č. pradėjo pyktis, kolioti vienas kitą. Jokios rimtos priežasties konfliktui nebuvo, tai vyko dėl jų girtumo. Konflikto metu A. D. stovėjo vienoje stalo pusėje, o J. Č. sėdėjo priešais, kitoje jo pusėje. Įsismarkavus konfliktui J. Č. ar tai pylė vyną, ar tai norėjo mesti butelį į A. D., ji gerai neprisimena, tačiau po to, kai J. Č. atsistojo, A. D. paėmė ant stalo buvusį peilį. Tuo momentu ji (N. V.) su anūku išėjo į lauką. Netrukus išėjęs dukros sugyventinis S. K. pasakė, kad A. D. peiliu dūrė J. ir liepė kviesti greitąją pagalbą. Dukrai iškvietus greitąją pagalbą ji su anūku išvažiavo namo.

Liudytoja A. B. parodė, kad 2011-07-16 ji su J. bei N. V. ir S. K. nuvyko pas A. D. į sodo namelį. Ten buvę A. D., J. Č., L. P. bei L. U. jau buvo girti, o pastaroji miegojo. Išgėrinėjant A. D. ir J. Č. pradėjo pyktis, abu apsižodžiavo. Kivirčo metu J. Č. į A. D. metė plastikinį butelį su jame likusiu vynu. Kur tiksliai pataikė ji nepastebėjo. Mesdamas jis atsistojo ir bandė išeiti iš užstalės. Tuo metu jis įžeidinėjo A. D., tačiau jai negrasino. Kokiu tikslu jis bandė išeiti iš už stalo, tai yra ar jis ketino ką nors padaryti A. D., ar tiesiog išeiti iš kambario, ji nesuprato. Tuo pat metu A. D. pagriebė nuo stalo peilį ir kiek priartėjusi link J. Č. dūrė jam. Į kurią tiksliai vietą įdūrė ji nepastebėjo. Dūrio momentu J. Č. dar nebuvo spėjęs išeiti iš užstalės, tai yra A. D. ir J. Č. dar buvo skirtingose stalo pusėse. Po dūrio J. Č. atsisėdo ant kėdės, o ji išėjo į lauką. Po kiek laiko ji grįžo į kambarį ir J. Č. jau gulėjo ant grindų. Kur tuo metu buvo peilis ji nematė. Apie ikiteisminio tyrimo metu jos nurodytą aplinkybę, kad J. Č. pats išsitraukė peilį, ji šiuo metu neprisimena, tačiau tvirtina, kad ir pirmosios apklausos metu davė teisingus parodymus.

Liudytojas S. K. parodė, kad 2011-07-16 ji su A. B., N. V., savo sūnumi bei sugyventine J. V. nuvyko pas sugyventinės krikšto mamą A. D.. Ten buvusieji, tame tarpe ir A. D. bei J. Č., jau buvo girti. Buvo girtaujama ir toliau, tik jis negėrė. Po kurio laiko A. D. ir J. Č., sėdėję priešingose stalo pusėse, pradėjo bartis. Konflikto metu J. Č. pagriebė nuo stalo užsuktą plastikinį butelį su vynu ir metė jį A. D.. Pataikė į galvą. Atsikėlusi ir pasakiusi „vaikai, pažiūrėkit, ką jis daro“ ji nuo stalo pagriebė peilį, pasislinko į priekį ir juo dūrė tuo momentu iš užstalės išeidinėjusiam J. Č.. Pataikė jam į ranką. Po šio dūrio J. Č. atsisėdo ant kėdės, pats išsitraukė peilį. A. D. pradėjo blaškytis, prašė J. atleisti. Tuo tarpu jis (S. K.) iš J. Č. rankos paėmė peilį ir išėjęs į lauką numetė jį netoli įėjimo į namą. Tai buvo tik peilio geležtė, o jo rankena turėjo likti pas A. D.. Kur ji ją padėjo nematė. Tuo momentu, kai A. D. bandė pakelti J., šis pasviro ir griuvo į šaldytuvo pusę. Tada jis pamatė, kad perdurta ne tik jo ranka, bet ir krūtinė. Tai buvo padaryta vienu dūriu.

Liudytoja J. U. parodė, kad 2011-07-16 ji buvo pas savo draugę A. D., kur išgėrinėjo. Matė, kad ten buvo atėję ir L. P., A. D. dukterėčia J. su sūnumi bei sugyventiniu K., jos mama bei draugė. Kas ten vyko ji nežino, nes buvo girta ir miegojo. Iki jai užmiegant namelyje jokių ginčų nebuvo. Pažadino ją A. (D.), kuri garsiai šaukė, liepė keltis, nes kažkas atsitiko su J.. Nieko nesuprasdama ji išėjo į lauką parūkyti, o tuomet pasigirdo visokie šauksmai, kad A. nužudė J.. Išeidama iš namelio pastebėjo, kad jame liko tik J. ir A., o visi kiti buvo lauke. Kokius parodymus ji davė ikiteisminio tyrimo metu neprisimena, nes apklausos metu buvo neblaivi.

Liudytoja L. P. parodė, kad jos santykiai su kaltinamąja yra geri, jos yra bendradarbės. 2011-07-16 A. D. kvietimu ji lankėsi jos sodo namelyje. Ten kartu su kitais atvykusiais asmenimis išgėrinėjo, o apsvaigusi su A. D. nuėjo į kitą kambarį miegoti. Po kurio laiko atsibudusi grįžo į kambarį, kuriame prie stalo sėdėjo J. Č., o kitoje stalo pusėje stovėjo A. D.. Taip pat kambaryje buvo A. D. dukterėčia J. V., jos sugyventinis S. K., draugė A. bei motina N. V.. Tada jie dar išgėrė, o po to ji išėjo į lauką. Grįžusi pamatė ant grindų gulintį J. (Č.), o prie jo pasilenkusi A. D. šaukė „J., nemirk, duokit rankšluostį“. Kažkas iš kambaryje stoviniavusių A. D. numetė rankšluostį. Kažkas liepė išeiti iš kambario, nes atvažiuos greitoji, policija. Kas tai pasakė neatsimena, nes buvo labai girta. Prie J. Č. jokio peilio nematė. Kad prieš tai kas nors būtų baręsi negirdėjo.

Liudytojas A. D. parodė, kad kaltinamoji yra jo motina. Įvykio dieną jam paskambino S. K. ir pasakė, kad mama nužudė sugyventinį J.. Detaliau aplinkybių nepasakojo. Nuvykęs į sodą rado greitosios pagalbos darbuotojus, policijos dar nebuvo. Miškelyje matė stovinčius S. K., N. V. su vaiku, J. U., kitus ten buvusius asmenis. Jie buvo išgėrę. Būdamas pasimetęs į namelio vidų jis nėjo. Kada atvyko policija nepastebėjo, tačiau matė, kaip besipriešinančią motiną, užlaužę rankas, tempė pareigūnai. Vėliau visus įvykio vietoje buvusius asmenis pristatė į policiją. Ten nuvyko ir jis. Girdėjo S. K. pasakojimą apie tai, kad besėdint prie stalo J. metė butelį mamos link, o ši, paėmusi nuo stalo peilį, dūrė kitoje stalo pusėje buvusiam J.. Su J. mama gyveno apie 9 metus. Jis motiną mušdavo, o ji jį išvarydavo. Po kiek laiko jis grįždavo, prašydavo leisti pasilikti. Jis pats (A. D.) gyvena Londone ir konkrečiau apie mamos santykius su J. Č. pasakyti negali, tačiau grįžęs pas mamą dažnai jo net nematydavo, o ir atėjęs jis išeidavo. Apie tai jis klausinėjo ir kaimynų, kurie jam pasakojo, jog gavęs pensiją J. Č. ateidavo pas mamą, o po kurio laiko vėl išeidavo, kartu negyvendavo. Pinigus pragyvenimui motinai siųsdavo jis, pirkdavo reikalingus daiktus.

Liudytoja A. S. parodė, kad jai dirbant greitosios medicinos pagalbos tarnyboje buvo gautas iškvietimas į sodų bendriją „P.“. Tai buvo skubus iškvietimas ir vyko dvi brigados. Įvykio vietoje jau buvo policija, gana daug kitų žmonių. Namelio kambaryje ant grindų gulėjo jai nepažįstamas vyriškis, o priešais jį stovėjo A. D., kurią pažinojo, nes ji anksčiau dirbo poliklinikoje. Apžiūrėjus vyriškį pamatė, kad jo pažastyje, krūtinėje buvo pjautinė žaizda. Daugiau žaizdų nesimatė. Paklausus kas nutiko, A. D. pasakė, kad vyras nukrito ir taip susižalojo, tai yra įvyko nelaimingas atsitikimas. Vyras nekalbėjo, į klausimus neatsakinėjo, į skausmą nereagavo, buvo be sąmonės, nekvėpavo. Tada buvo atliktas gaivinimas, tačiau tai nedavė rezultatų ir buvo konstatuota vyro mirtis.

Liudytoja G. I. parodė, kad kaltinamąją A. D. pažįsta kaip sodo kaimynę, kurios sodo namelis randasi kitoje kelio pusėje. Su ja ji jokių santykių nepalaikė, tik kartais susipykdavo dėl A. D. sode dažnai vykstančių išgertuvių, kurių metu kildavo konfliktai, buvo garsiai vartojami necenzūriniai žodžiai, o tai girdėdavo jos (G. I.) anūkai. Dažniausiai A. D. gerdavo, o po to ir bardavosi su J., kuris pas ją gyveno. Žinojo, kad J. turi ir žmoną, su kuria kartu juos dažnai matydavo parduotuvėje. Susipykęs su A. D. jis išeidavo pas ją, o po kokios savaitės vėl grįždavo. 2011-07-16 būdama savo sodo namelyje matė, kaip antroje dienos pusėje pas kaimynus, tai yra A. D., automobiliu atvyko grupė žmonių – vyriškis, vaikas ir dar bent dvi moterys, kurių viena buvo nėščia. Po to pas kaimynus jokio triukšmo negirdėjo, tik vienu metu išėjusi į lauką išgirdo moters šauksmą „ji jį nužudė“. Šaukė A. D. sodo namelio kieme buvusi nėščia moteris. Kas ta ji ir ką nužudė moteris tąkart neįvardino, tačiau vėliau pasakė, kad O. užmušė J.. Pastarasis taip vadino A. D.. Vėliau girdėjo, kaip ta pati moteris, būdama prie namelio, su kažkuo kalbėdama sakė: „sakysime, kad O. ėjo su peiliu, o J. ėjo jai priešpriešiais, suklupo ir pargriuvo ant peilio“. Su kuo ji taip kalbėjo nematė. Atvykus policijai prie kaimynų namelio matė ir dar dvi moteris. Kitų ten buvusių asmenų pokalbių negirdėjo.

Liudytojas A. I. parodė, kad kaltinamąją pažįsta kaip O., kuri prieš kelis metus išsinuomojo kaimynės sodo namelį ir ten dažnai būdavo, dirbo žemės sklype. Su ja gyveno ir vyras vardu J.. Kokie buvo jų tarpusavio santykiai nežino, tačiau jie pykdavosi, o susipykus J. išvažiuodavo ir grįždavo tik po vienos ar dviejų savaičių. Kartą jis J. paklausė, ko šis čia važinėja, tačiau J. tik tepasakė, kad pats nežino. Įvykio dieną jis taip pat matė J.. Šis buvo geros nuotaikos. Vienu metu jis išgirdo riksmą. Žmona pasakė, kad pas kaimynus kažkas nutiko, lyg ir nelaimingas atsitikimas. Matė, kaip atvažiavo greitoji pagalba, policijos pareigūnai. O. buvo išvesta su uždėtais antrankiais.

Iš 2011-07-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta randasi sodo namelyje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame sodų bendrijoje „P.“, masyve „K“, (duomenys neskelbtini) sav. Apžiūrimo namelio virtuvės (greta yra dar vienas kambarys) viduryje ant grindų rastas gulintis, kaip nurodoma, J. Č. lavonas. Jo kairės rankos žastas užrištas rankšluosčiu, kurį atrišus rasta durtinė – pjautinė žaizda. Lavono kairėje pašonėje yra įeinamoji durtinė – pjautinė anga. Sugretinus abu sužalojimus daroma prielaida, kad buvo suduotas vienas smūgis peiliu, kuris kiaurai perdūrė ranką ir įsmigo į pašonę. Ant lavono marškinių randasi kiaurymės, atitinkančios kūne esančius sužalojimus. Ant virtuvinio stalo bei po juo rastos išgertuvių liekanos, maistas. Ant virtuvės stalo krašto, prie apverstos kėdės, yra gausus tamsiai raudonos spalvos sutepimas, panašus į kraują, o ant grindų kampe, galimai nuverstos kėdės stovėjimo vietoje, randasi didelė tamsiai raudonos spalvos dėmė, primenanti kraują. Po virtuvės stalu rasta ir paimta juodos spalvos plastmasinė virtuvinio peilio rankena be geležtės. Šalia rankenos rastas pusiau pripildytas plastikinis vyno butelis. Apžiūros metu bendra kambaryje esančių daiktų išdėstymo tvarka nepažeista, matomų grumtynių pėdsakų nėra. Apžiūros metu lauke, prie namo verandos, po augančiu paparčiu rasta virtuvinio peilio geležtė, ant kurios yra tamsiai raudonos spalvos, kraują primenančios dėmės (t. 1 b. l. 11-25).

Specialisto išvadoje Nr. M 981/11(01) nurodoma, kad J. Č. mirė nuo durtinių – pjautinių žaizdų kairiame žaste ir krūtinėje su vidaus organų pažeidimu. Durtinės – pjautinės žaizdos kairiame žaste ir žaizda krūtinėje, su pasieninės pleuros, širdiplėvės, širdies, diafragmos bei skrandžio pažeidimu padarytos duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, kuris labiausiai tikėtina smigo į kairio žasto išorinį paviršių iš viršaus į apačią, kai žastas buvo pritrauktas prie krūtinės, pervėrė kiaurai žastą ir toliau smigo į krūtinę, pažeisdamas vidaus organus. Nustatyti sužalojimai J. Č. kūne padaryti prieš mirtį. Pagal sužalojimų lokalizaciją ir jų pobūdį mažai tikėtina, kad juos J. Č. galėjo pasidaryti savo ranka ar griūdamas (t. 2 b. l. 18-24).

Specialisto išvada Nr. 140-(6675)-IS1-7732 nustatyta, kad vienas rankos delno pėdsakas, išryškėjęs ant peilio rankenos, paimtos įvykio vietos apžiūros metu 2011-07-16, asmeniui identifikuoti tinkamas ir yra paliktas A. D. dešinės rankos delno dalimi (t. 2 b. l. 8-11).

Specialisto išvadoje Nr.11-1963(11) nurodoma, kad tikėtina, jog tirti pateikta rankena sudarė vieną visumą (peilį) su tirti pateikta geležte (t. 1 b. l. 201-204).

Specialisto išvada Nr.S 328/11 (01) nustatyta, kad ant tirti pateiktų peilio geležtės bei marškinėlių yra J. Č. kraujas su 99,9999999999 procentų tikimybe ( t. 1 b. l. 187-188).

Specialisto išvadoje Nr. MK 103/11 (01) nurodoma, jog tikėtina, kad tirtos J. Č. durtinės – pjautinės odos žaizdos bei marškinių trumpomis rankovėmis durtiniai – pjautiniai pažeidimai padaryti tyrimui pateikta peilio geležte, o smūgio peiliu, padarant durtinius – pjautinius sužalojimus, kryptis atitinka sužalojimų kanalų kūne kryptį, kuri nurodyta specialisto išvadoje Nr. M 981/11(01) tiriant nukentėjusiojo kūną (t. 1 b. l. 190-199).

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu tai, kad A. D. kilusio tarpusavio konflikto su J. Č. metu peiliu durdama jam į kairės rankos žastą bei krūtinę padarė J. Č. durtines – pjautines žaizdas kairiame žaste bei krūtinėje su pasieninės pliauros, širdiplėvės, širdies, diafragmos ir skrandžio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu kraujavimu, dėl ko išsivysčius vidaus organų mažakraujystei nukentėjusysis mirė, tai yra J. Č. nužudė. Šie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., sudėtį. Durdama peiliu į žastą bei krūtinę A. D. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes ir nors šių pasekmių, tai yra J. Č. mirties, kaip pati tvirtina, nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamoji A. D. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir tvirtino J. Č. sužalojimo metu miegojusi, o kas jį nužudė nežinanti. Šie kaltinamosios parodymai yra paneigti byloje surinktų įrodymų visetu ir juos teismas atmeta. Tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvykio vietoje be kaltinamosios A. D. ir J. Č. buvo J. bei N. V., A. B., S. K., J. U. bei L. P.. Nei vienas iš šių liudytojų nepatvirtino kaltinamosios parodymų. Priešingai, liudytojai J. V., N. V., A. B. bei S. K. iš esmės nuosekliai tvirtino, jog išgertuvių metu tarp jau girtų A. D. ir J. Č. kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. Č., būdamas priešingoje stalo pusėje, metė ir A. D. į veidą pataikė plastikinį butelį su jame buvusiu vynu, o po to A. D. nuo stalo pasiėmė peilį ir juo dūrė J. Č.. Nors ir netiesiogiai, tačiau šių liudytojų nurodomas aplinkybes patvirtino ir J. U. bei L. P. parodymai. Tam tikras neesmines įvykio aplinkybes minimi liudytojai nurodė nevienodai ar nekonkrečiai, tačiau įvertinus tai, kad įvykio metu dauguma šių liudytojų, kaip ir kaltinamoji, buvo apsvaigę nuo alkoholio, nustatytas jų parodymų netikslumas vertinamas kaip įvykio metu buvusios jų būsenos (apsvaigimo) išdava, o ne kaip parodymų prieštaringumas ir nepatikimumas. Neigdama savo kaltę A. D. negalėjo įvardinti bent kiek argumentuotų priežasčių, dėl kurių įvykio vietoje buvę asmenys galėtų apkalbėti kaltinamąją. Priešingai, su jais ją siejo draugiški ar net giminystės ryšiai ir šie asmenys atvyko pas A. D. praleisti laiko, kartu išgėrinėjo. Versiją, kad būtent J. Č. nepatiko atvykusi kompanija, kaltinamoji iškėlė tik ikiteisminio tyrimo metu, praėjus trims mėnesiams po nusikaltimo įvykio, pakeitusi savo ankstesnius parodymus. Neigdama savo kaltę A. D. tvirtino, kad visi pas ją sodo namelyje buvę ir įvykio aplinkybes žinantys asmenys savo parodymus yra suderinę tarpusavyje ir apkalba bei nepagrįstai kaltina ją, tačiau šį kaltinamosios teiginį paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytoja G. I., kuri nei su A. D., nei su pas ją įvykio dieną buvusiais asmenimis nėra kaip nors susijusi, patvirtino, kad girdėjo kaip A. D. sodo namelio kieme buvusi moteris šaukė, kad „O. užmušė J.”. Liudytoja A. S., į įvykio vietą nuvykusi kaip greitosios medicinos pagalbos darbuotoja ir taip pat niekaip nesusijusi su ten buvusiais asmenimis, parodė, kad jai paklausus apie tai, kas nutiko su sužeistuoju, A. D. paaiškino, kad vyras nukrito ir taip susižalojo, tai yra įvyko nelaimingas atsitikimas. Liudytojai E. D. bei D. K. taip pat patvirtino, kad jiems, kaip policijos pareigūnams, nuvykus į įvykio vietą A. D. aiškino, jog nukentėjusysis krito nuo kėdės, ranka užkabino ant stalo buvusį peilį ir užkrito ant to peilio. Kartu šie liudytojai parodė, kad jau įvykio vietoje buvę kiti asmenys jiems aiškino, kad A. D. bei nukentėjusysis susiginčijo, pastarasis į ją metė butelį nuo vyno ir po to A. D. dūrė peiliu jam. Beje, pastarąją liudytojų nurodomą aplinkybę, tai yra kad nukentėjusysis ginčo su A. D. metu į ją metė ir pataikė plastikinį butelį, iš dalies patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys – po įvykio vietoje buvusiu stalu šalia peilio rankenos buvo rastas gulintis pusiau užpildytas plastikinis vyno „K.” butelis. Kad būtent kaltinamoji A. D. panaudojo įvykio vietoje rastą peilį, kuriuo buvo padaryti J. Č. mirtį sukėlę sužalojimai, patvirtina ir specialistų išvados, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje rasta peilio geležtė, ant kurios rastas J. Č. kraujas, bei rankena, ant kurios rastas delno pėdsakas, paliktas A. D. dešinės rankos delno dalimi, tikėtina, jog sudarė vieną visumą – peilį.

Daromą išvadą, kad būtent kaltinamoji A. D. konflikto metu peiliu dūrė ir tokiu būdu padarė J. Č. mirtį sukėlusius sužalojimus, patvirtina ne tik nurodytų įrodymų visuma, tačiau ir pačios A. D. ikiteisminio tyrimo pradžioje duoti parodymai. Apklausta įtariamąja (2011-07-11) A. D. paaiškino, kad kambaryje kilus kivirčui tarp jos ir J. Č. šis metė plastikinį butelį su vynu ir butelis pakliuvo kažkur jai į galvą. Po to ji čiupo ant stalo buvusį peilį ir J. Č. artėjant link jos pasakė jam „nelysk prie manęs”. Kas buvo toliau neatsimenanti, tačiau kažkuriuo metu pamačiusi ant kairės J. Č. rankos kraują paguldė jį ant grindų. 2011-07-18 vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu A. D. taip pat patvirtino konflikto su J. Č. metu dūrusi jam peiliu. Tai, kad būtent ji konflikto su J. Č. metu peiliu jį sužalojo, A. D. patvirtino ir Visagino miesto apylinkės teismo 2011-07-18 posėdyje svarstant kardomosios priemonės skyrimo klausimą (t. 2 b. l. 84). Šių savo parodymų pakeitimą kaltinamoji motyvavo tuo, kad tik po dviejų mėnesių nuo įvykio ji pradėjo prisiminti tikrąsias įvykio aplinkybes, o savo pirmųjų parodymų ikiteisminio tyrimo metu teigia neprisimenanti dėl sveikatos būklės bei mananti, kad tokius parodymus (apklausa įtariamuoju, parodymų patikrinimas vietoje, teismo posėdis skiriant kardomąją priemonę) davė įtakota advokatės, liepusios jai prisipažinti ir duoti tokius pačius, kaip ir S. K. parodymus, bei verčiama ją sumušusių policijos pareigūnų, kurių įvardinti ji negalėjo. Šie kaltinamosios teiginiai niekuo nepagrįsti, nelogiški, paneigti byloje ištirtais įrodymais ir atmetami bei vertinami tik kaip kaltinamosios pasirinktas gynybos būdas.

Taigi, išdėstytais įrodymais nustatyta, kad J. Č. smūgį peiliu A. D. atliko tarp jų kilusio žodinio konflikto bei jo metu sekusio nukentėjusiojo fizinio smurto – plastikinio butelio metimo į A. D., išdavoje. Kaip nurodyta, būtent šį savo veiksmų, tai yra dūrio peiliu motyvą ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi pati A. D., tokias įvykio aplinkybes nurodė ir įvykio vietoje buvę liudytojai. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2177/11 (01) nurodoma, kad A. D. nustatyti sekantys sužalojimai – poodinė kraujosruva kairės apatiniame voke, daugybinės poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, odos įdrėskimas ir poodinės kraujosruvos kairiame žaste. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, tai yra 2011-07-16, kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais bei žastus spaudžiant pirštais ją laikant už rankų (t. 2 b. l. 31-33). Nustatytų sužalojimų padarymo būdas bei lokalizacija leidžia daryti išvadą, kad jie galėjo būti padaryti būtent nustatytomis aplinkybėmis, tai yra į A. D. metant skysčiu užpildytą plastikinį butelį bei jai priešinantis policijos pareigūnams ir šiems ją tempiant suėmus už rankų bei jas surakinant antrankiais. Kartu byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad jokių kitų smurtinių veiksmų A. D. atžvilgiu J. Č. neatliko, o minkšto plastikinio butelio metimas A. D. sunkesnių pasekmių nesukėlė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir šį veiksmą J. Č. atliko būdamas kitoje stalo pusėje ir tiesioginės grėsmės A. D. nekėlė. Šį veiksmą kolegija vertina ne kaip pavojingą kėsinimąsi A. D. atžvilgiu, o kaip dviejų nuo alkoholio apsvaigusių asmenų tarpusavio konflikto tąsą, nesuponuojančią būtinosios ginties sąlygų buvimo, nužudymo staiga labai susijaudinus ar neatsargaus gyvybės atėmimo.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad A. D. nužudė savo šeimos narį. Ši kaltinimo dalis nepasitvirtino. Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, tai yra kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Byloje nustatyta, kad išties A. D. ir J. Č. eilę metų palaikė gana artimus tarpusavio santykius, kurį laiką kartu gyveno. Tačiau, kaip tvirtino kaltinamoji, J. Č., ypač paskutiniu metu, su ja pastoviai negyveno, dažnai persikeldavo pas savo žmoną, su kuria išsituokęs ir nebuvo. Dauguma jo asmeninių daiktų bei drabužių buvo pas žmoną. Liudytojas A. D., kaltinamosios sūnus, patvirtino, kad nors kartu su motina negyveno, tačiau žinojo, jog ji su J. Č. nuolat negyveno, šis po nereto konflikto išeidavo ir tik po tam tikro laiko vėl grįždavo atgal. J. Č. motinai išlaikymo neteikė, o pinigus pragyvenimui motinai siųsdavo jis (A. D.), pirkdavo reikalingus daiktus. Kaltinamosios A. D. kaimynė G. I., nesusijusi su kaltinamąja giminystės ar draugystės ryšiais, taip pat patvirtino, kad kaltinamoji su J. Č. kurį laiką gyveno, tačiau abu dažnai girtaudavo, bardavosi, o susipykus J. Č. išeidavo ir negrįždavo savaitėmis. Be to, ji žinojo, kad J. Č. turi žmoną, juos kartu dažnai matydavo parduotuvėje. A. Č. parodė, kad J. Č. yra jos vyras, su juo santuoka nebuvo nutraukta. Jis gyvendavo tai su ja ( A. Č.), tai su kaltinamąja. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad A. D. ir J. Č. negyveno kaip sugyventiniai, jų nesiejo tarpusavio atsakomybės kaip šeimos narių santykiai. Jų buvimo kartu tikslas buvo tiesiog dviejų pažįstamų žmonių gyvenimas kartu. Toks vien formalaus gyvenimo kartu faktas, lydimas nuolatinių išgertuvių, konfliktų ir gyvenimo atskirai laikotarpių, nesant kitų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų asmenų tarpusavio santykių turinį, panašų į šeimą, ypač atsižvelgus į faktą, kad J. Č. nebuvo nutraukęs savo santuokos su A. Č., negali būti vertinama kaip šeimos (atitinkančios partnerystės formą) susiformavimas. Esant tokioms aplinkybėms iš kaltinamojo akto šalinama nurodoma aplinkybė, kad A. D. nužudė sugyventinį, savo šeimos narį, o jos veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 str. 1 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji A. D. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), sukėlusį nepataisomas pasekmes. Už nusikalstamos veikos padarymą A. D. teisiama pirmą kartą, tačiau nusikalto ji būdama bausta administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą (t.2 b. l. 96,101). Ji tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu dirba, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašyta (t. 2 b. l. 100,131). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada konstatuota, jog objektyvių duomenų, kad A. D. jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra; ji buvo paprasto alkoholinio girtumo būsenoje, kuri netrukdė jai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu ji nebuvo fiziologinio afekto būsenoje (t. 2 b. l. 161-165). Kartu teismas atsižvelgia į kaltinamosios amžių bei jos sveikatos būklę (t. 3 b. l. 83,8990).

Po nusikalstamos veikos padarymo A. D. buvo nustatytas 1,72 promilės apsvaigimas (t. 2 b. l. 38), tai yra nusikaltimą ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai nustatytomis aplinkybėmis neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors ir nustatyta, kad nukentėjusysis į A. D. metė plastikinį butelį ir po to ši peiliu dūrė J. Č., tačiau įvertinus tai, kad dar prieš nukentėjusiajam metant butelį tarp jo ir kaltinamosios jau buvo kilęs žodinis konfliktas, abipusiai buvo vartojami necenzūriniai bei įžeidžiantys žodžiai ir butelio metimas buvo tik jau vykusio ir abiems ginčo dalyviams įprasto konflikto dalis, pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.) nėra pagrindo.

Skirdamas bausmę A. D. ir parinkdamas jos rūšį bei dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstama veika padaryta ne iš anksto apgalvotais, kryptingais veiksmais, o abiems konflikto dalyviams aktyviai reiškiant neigiamas vienas kito atžvilgiu nuostatas ir taip dar labiau jį aštrinant, kas ir sąlygojo paskesnius kaltinamosios veiksmus. Tai, kolegijos nuomone, mažina nusikaltusio asmens pavojingumą.

Atsižvelgęs į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamajai A. D. BK 54 str. nuostatas atitiktų BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, savo trukme artima minimaliai jos ribai. Į skiriamos bausmės laiką įskaitytinas A. D. išbūtas laikas suėmime (nuo 2011-07-16 iki 2011-07-26) bei, vadovaujantis BPK 141 str. 1 d., stacionarinės ekspertizės įstaigoje (nuo 2012-08-28 iki 2012-09-26) išbūtas laikas.

Nukentėjusioji bei civilinė ieškovė A. Č. byloje pareiškė civilinį ieškinį turtinei (14500 Lt) bei neturtinei ( 200000 Lt) žalai atlyginti. Ieškinys pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies. Nužudytas A. Č. vyras. Nors, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, jos ir J. Č. santykiai nebebuvo labai artimi ir jie bendravo su pertraukomis, tačiau jų santuoka nutraukta nebuvo, juos siejo tiek tam tikri asmeniniai santykiai, tiek bendri vaikai. A. Č. laidojo savo vyrą ir, kaip tvirtina pati nukentėjusioji, dėl J. Č. žūties patyrė pergyvenimus, stresą, nepatogumus. Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad A. Č. patyrė neturtinę žalą, tačiau nustatytomis bylos aplinkybėmis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus labiausiai atitiktų mažesnis nei prašomas, tai yra 30000 Lt neturtinės žalos dydis. Prašoma priteisti civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės žalos yra pagrįsta teismui pateiktais patirtas išlaidas patvirtinančiais duomenimis – kvitais, sąskaitomis, čekiais, tačiau nurodoma ieškinio suma mažinama civilinės ieškovės gautų laidojimo bei savivaldybės išmokų – 1040 Lt bei 1000 Lt – dydžiu. Neturtinė bei turtinė žala padaryta nusikalstamais A. D. veiksmais, todėl ji privalo ją ir atlyginti (CK 6.250 str.).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peiliai, drabužiai, bateliai, nesant prašymų gražinti, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir jai paskirti bausmę - laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Į bausmę įskaityti A. D. suėmimo laiką nuo 2011 m. liepos 16 d. iki 2011 m. liepos 26 d. bei buvimo ekspertizės įstaigoje nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 26 d.). Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo A. D. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš A. D. A. Č. naudai 12460 litų (3608 Eur 66 ct) turtinei ir 30000 litų (8688 Eur 60 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti bei nagrinėti – peilius, drabužius, batelius – sunaikinti.

A. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą bei periodinę registraciją policijos įstaigoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.