Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-03-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-4701-989/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-14
Bylos Nr.
e2YT-4701-989/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00569-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, S. K., Ž. R., A. V., V. P.
Kategorijos
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-4701-989/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00569-2024-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - valstybės įmonė Turto bankas, S. K., Ž. R., A. V., V. P. (V. P.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas yra V. J. (V. J.), mirusio (duomenys neskelbtini), dėdė.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. J., kurio motina N. N. (buvusi J.), mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo sesuo, t. y. pareiškėjas yra mirusio (palikėjo) dėdė, tačiau neturi, tai patvirtinančių dokumentų. Juridinę reikšmę turinio fakto, t. y. giminystės santykio, nustatymas, susijęs su paveldėjimo santykiais, t. y. palikimo priėmimu po V. J. mirties. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) priėmė V. J. palikimą, pateikdamas pareiškimą notarui. O notaras, susipažinęs su pareiškėjo turimais dokumentais nurodė, jog jų neužtenka patvirtinti pareiškėjo ir V. J. giminystės santykį (sūnėnas-dėdė). Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių giminystės santykį, t. y. tai, jog yra mirusiojo V. J. dėdė ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, jog yra mirusiojo V. J. dėdė.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo šeima kilusi iš Rusijos, (duomenys neskelbtini). Antrojo pasaulinio karo metais, arba nedelsiant po jo (tiksliai nežino), persikėlė į Lietuvą. Pareiškėjo motina M. J., jo duomenimis, buvo sudariusi santuoką su P. J. Šioje santuokoje jie turėjo 3 vaikus (dukteris), kurie gimė Rusijoje, t. y. pareiškėjo seserys: V. J. (P.) (mirusi (duomenys neskelbtini)), N. J. (N.), (mirusi (duomenys neskelbtini)), ir L. J. (V.), (mirusi (duomenys neskelbtini)). Vėliau pareiškėjo motina gyveno su jo tėvu F. K. (F. K.) (miręs (duomenys neskelbtini)), tačiau nebuvo susituokę. Pareiškėjo gimimo įraše jo motina nurodyta M. J., o pagal Gyventojų registro išrašą ji nurodyta kaip K., nors nurodyta, kad neištekėjusi. Kita (dar viena) pareiškėjo sesuo G. K., gimė (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini) metais. Jos dukra S. K.. Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gyveno (visi kartu su seserimis) (duomenys neskelbtini) gatvėje (netoli (duomenys neskelbtini)). Kiek prisimena, pareiškėjo motina mirė, kai jam buvo apie (duomenys neskelbtini)., ir palaidota ji (duomenys neskelbtini), šeimos kape (kartu su motina palaidoti tėvas ir pareiškėjo sesuo G. K.). Pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo duomenis, pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini) Duomenų apie šeimos sudėtį Lietuvos centriniame valstybės archyve nerasta.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad jo sesuo N. J. (N.), turėjo sūnų V. J.. (V. J.), kuris mirė (duomenys neskelbtini) V. J. turėjo vieną sūnų I. J. (I. J.), kuris taip pat mirė (duomenys neskelbtini). I. J. nebuvo susituokęs ir vaikų neturėjo. Jo palikimą priėmė tėvas V. J.. Pagal Gyventojų registro duomenis N. J. (N.) motina M. J. gim. (duomenys neskelbtini)., tėvas P. J., gim. (duomenys neskelbtini), sutuoktinis N. N. (N. N.), gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Jų sūnaus V. J. sutuoktinė J. J., irgi mirusi (duomenys neskelbtini). Be to, V. J. mirė ištuokoje. Darytina išvada, jog V. J. neturi pirmesnės eilės, t. y. pirmos, antros, trečios, ir ketvirtos eilės įpėdinių.

5. Kitos, jau irgi mirusios pareiškėjo seserys (buvusios V. J. tetos) V. J. (P.), turi sūnų V. P. (V. P.), o L. J. (V.) turi dukrą Ž. R. ir sūnų A. V., kuriems puikiai žinomos nurodytos aplinkybės apie pareiškėjo giminystės santykius su V. J., jog pareiškėjas yra jo dėdė, t. y. jo motinos N. J. (N.) brolis, atitinkamai ir V. J. (P.), bei L. J. (V.) brolis. Be to, tiek pareiškėjo gimimo įraše, tiek Gyventojų registro duomenys rodo, jog pareiškėjo ir N. J. (N.) mama yra būtent M. J.. Pareiškėjo gimimo įraše nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) jai buvo (sukako) (duomenys neskelbtini), o Gyventojų registro išraše apie N. J. (N.) bei pareiškėjo motinos M. J. išraše, nurodyta, jog ji gimusi (duomenys neskelbtini). Taigi šie duomenys, taip pat netiesiogiai patvirtina pareiškėjo giminystės santykį su mirusiu V. J.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas nurodė, kad gauti kitokių duomenų (dokumentų), kurie patvirtintų pareiškėjo ir mirusio V. J. giminystės santykį, nepavyko (nei Gyventojų registre, nei archyvuose). Todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas (giminystės santykis) nustatytinas teismo tvarka. Manytina, jog pareiškime nurodytos aplinkybės (sąlygos), jų visuma, pateikti rašytiniai dokumentai, pagrindžia faktą, jog pareiškėją ir V. J. sieja šoninė giminystės linija, t. y. pareiškėjas yra mirusio V. J. dėdė (jis atitinkamai pareiškėjo sūnėnas), ir šį faktą galima nustatyti (pripažinti) teisme. Šios juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymas, sukurs pareiškėjui teises ir pareigas, susijusias su mirusio V. J. palikimo priėmimu, nes pareiškėjas yra penktos eilės mirusio V. J. įpėdinis, kuris priėmė jo palikimą (e. b. l. 38-41).

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo A. V. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą patenkinti.

8. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo nurodyti faktai apie gimines yra teisingi. Pareiškėjas yra suinteresuoto asmens motinos L. V., tetų N. N. ir V. P. brolis, suinteresuoto asmens dėdė. Taigi yra suinteresuoto asmens mirusio pusbrolio, N. N. sūnaus V. J. dėdė. Suinteresuotas asmuo į V. J. palikimą nepretenduoja (e. b. l. 75, e. b. priedo l. 5).

9. Suinteresuotas asmuo Ž. R. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą patenkinti.

10. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jos seneliai buvo M. J. ir P. J. M. J. gyveno ir mirė Lietuvoje, ji čia ir palaidota. Senelis P. J. Lietuvoje niekada negyveno. Jis gimė, gyveno ir mirė Rusijoje, (duomenys neskelbtini). Kai buvo gyvas, suinteresuotas asmuo kelis kartus nuvyko pas jį į Rusiją. Senelis mirė (duomenys neskelbtini), palaidotas Rusijoje. Suinteresuoto asmens seneliai turėjo tris dukteris – suinteresuoto asmens motiną L. J. (po santuokos – V.), ir tetas N. J. (santuokinė pavardė – N.), V. J. (santuokinė pavardė – P.). Visos jos gimė Rusijoje, vėliau su motina atiskraustė į Lietuvą. Senelė M. J. Lietuvoje susipažino ir gyveno su pareiškėjo tėvu F. K., su kuriuo susilaukė pareiškėjo ir G. K., kurie atitinkamai yra suinteresuoto asmens dėdė ir teta. G. K. yra mirusi. Taip pat mirusios ir visos suinteresuoto asmens paminėtos tetos. Kiek suinteresuotam asmeniui žinoma, F. K., M. J. ir G. K. palaidoti kartu bendrame kape. Miręs V. J. buvo N. J., suinteresuoto asmens motinos sesers sūnus, yra suinteresuoto asmens pusbrolis, o tai reiškia ir V. K. sūnėnas. V. turėjo sūnų, tačiau jis irgi mirė. Kita suinteresuoto asmens teta V. J. turi sūnų V. P., kuris irgi yra suinteresuoto asmens pusbrolis. Suinteresuotas asmuo taip pat turi brolį A. V. Suinteresuotas asmuo į V. J. palikimą nepretenduoja, nes mano, kad pareiškėjas yra pirmesnės eilės paveldėtojas, jis palaikė artimesnius ryšius su V. J. iki jo mirties (e. b. l. 73-74, e. b. priedo l. 6-7).

11. Suinteresuotas asmuo V. P. (V. P.) teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą patenkinti.

12. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas yra suinteresuoto asmens dėdė, o kartu ir mirusio pusbrolio V. J. dėdė. Suinteresuoto asmens motina V. P. yra V. sesuo ir V. J. motina N. N. yra jo sesuo. Jos abi mirusios. Dar buvo V. K. sesuo ir suinteresuoto asmens teta L. V., kuri taip pat mirusi. V. K., suinteresuoto asmens motinos ir kitų minėtų jos seserų motina M. J. buvo suinteresuoto asmens bei mirusiojo V. J. močiutė. Suinteresuoto asmens senelis ir jo motinos tėvas buvo P. J. Pareiškėjo tėvas buvo F. K., suinteresuoto asmens senelės sugyventinis. Pareiškėjas dar turėjo seserį G. K., kuri mirusi. Suinteresuotas asmuo V. J. palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja (e. b. priedo l. 8).

13. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareikštus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti (e. b. l. 56-57).

14. Suinteresuotam asmeniui S. K. procesiniai dokumentai įteikti 2024 m. sausio 26 d. CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu (e. b. priedo l. 1). Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (e. b. priedo l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

16. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444-445 straipsniai).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas V. K. kreipėsi į notarų biurą dėl mirusiojo V. J. palikimo priėmimo. Pareiškėjas teigė, kad jis negali pilnai įgyvendinti paveldėjimo teisės, nes neturi išlikusių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjas yra mirusiojo V. J. dėdė.

18. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu. CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo.

19. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/1999; 2002 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2002; 2002 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1228/2002, 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

22. Iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 1438 nustatyta, kad V. K. (pareiškėjas) gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai – M. J. (nurodyta, kad sukako (duomenys neskelbtini)) ir F. K. (e. b. l. 10). Gyventojų registro išrašas apie V. K. patvirtina, kad jo tėvai buvo F. K., gimęs (duomenys neskelbtini), o motina – M. K., gimusi (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11, 47). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad F. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 42-44). Pagal 2023 m. lapkričio 15 d. Gyventojų registro pažymą Nr. GR.3A-10078 M. K. gimė (duomenys neskelbtini), turėjo vaiką V. K. (pareiškėją) (e. b. l. 12).

23. Pagal 2023 m. gegužės 11 d. Gyventojų registro pažymą Nr. GR.3A-4320 M. J. gimė (duomenys neskelbtini), turėjo vaiką N. N., kuri gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6).

24. Pagal 2023 m. gegužės 11 d. Gyventojų registro pažymą Nr. GR.3A-4318 P. J. gimė (duomenys neskelbtini), turėjo vaiką N. N., kuri gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Iš 2024 m. vasario 1 d. gyventojų registro pažymos Nr. GR.3A-903 nustatyta, kad apie P. J. mirties faktą duomenų nėra (e. b. l. 68), tačiau suinteresuotas asmuo Ž. R. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad P. J. mirė (duomenys neskelbtini), palaidotas Rusijoje (e. b. l. 73-74, e. b. priedo l. 6-7).

25. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2023 m. gruodžio 11 d. pažymos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mieste mirė M. E., I. duktė ((duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 8).

26. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2024 m. sausio 9 d. rašto nustatyta, kad dokumentų, patvirtinančių, kad M. J. (E.) K., I. (I.), g. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, (duomenys neskelbtini) Gyventojų surašymo metu gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje bei dokumentų apie jos šeimos sudėtį, archyve saugomuose fonduose nerasta (e. b. l. 9).

27. Pagal 2023 m. lapkričio 16 d. Gyventojų registro pažymą Nr. GR.3A-10148 G. K. gimė (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis – netekėjusi, turėjo vaiką S. K. (suinteresuotas asmuo) (e. b. l. 13). Pagal 2024 m. sausio 17 d. Gyventojų registro pažymą Nr. GR.3A-459 duomenų apie S. K. mirtį nėra (e. b. l. 48).

28. Pagal 2023 m. birželio 13 d. Gyventojų registro pažymą Nr. GR.3A-5374-1 V. P. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 26, 30), tėvai – P. E., gimęs (duomenys neskelbtini), motina M. E., gimusi (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 26). Byloje pateiktas gimimo liudijimas II-B Nr. 175433 taip pat patvirtina, kad V. P. J. tėvai yra P. V. J. ir M. I. J. (e. b. l. 27-29). Pagal 2024 m. sausio 17 d. Gyventojų registro pažymą Nr. GR.3A-461 V. P. turėjo vaiką V. P. (suinteresuotas asmuo) (e. b. l. 49).

29. Pagal 2023 m. birželio 13 d. Gyventojų registro pažymą Nr. GR.3A-5374-2 L. V. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tėvai – P. J., gimęs (duomenys neskelbtini), motina M. J., gimusi (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 31). Pagal 2024 m. sausio 17 d. Gyventojų registro pažymą Nr. GR.3A-460 L. V. turėjo vaikus Ž. R. ir A. V. (suinteresuoti asmenys) (e. b. l. 50).

30. Pagal 2023 m. gegužės 11 d. Gyventojų registro pažymą Nr. GR.3A-4321 N. N. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14, 16), mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktinis N. N., kuris mirė (duomenys neskelbtini), tėvai – P. J., gimęs (duomenys neskelbtini), motina M. J., gimusi (duomenys neskelbtini), turėjo vaiką V. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14). Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. 4459 patvirtina, kad N. N. pavardė prieš santuoką buvo J. (e. b. l. 15).

31. Pagal 2023 m. lapkričio 16 d. Gyventojų registro pažymą Nr. GR.3A-10126 V. J. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 18-19), mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktinė J. J., kuri mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 18, 45). V. J. turėjo vieną sūnų I. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 20, 45). I. J. palikimą priėmė tėvas V. J. (e. b. l. 21). I. J. buvo nevedęs (e. b. l. 45, 46).

32. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

33. Nors pareiškėjas teismui nepateikė tiesioginių įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai nustatyti, jog pareiškėjas yra V. J. dėdė, tačiau netiesioginiai įrodymai leidžia daryti prielaidą, jog pareiškėjas vis dėlto yra V. J. dėdė. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai (žiūrėti sprendimo 22-31 punktus) ir teismo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjo motina buvo M. J. (kai kuriuose dokumentuose nurodoma kaip K. (e. b. l. 9, 11)), sudariusi santuoką su P. J., kuris yra miręs (e. b. l. 73-74, e. b. priedo l. 6-7). M. J. ir P. J. turėjo tris dukteris, kurios buvo pareiškėjo seserys: V. J. (P.) (mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo vaiką V. P. (suinteresuotas asmuo), Gyventojų registro pažymoje nurodoma, kad jos tėvai buvo P. J. ir M. J. (e. b. l. 26)), N. J. (N.) (mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo sūnų V. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro pažymoje nurodoma, kad jos tėvai P. J. ir M. J. (e. b. l. 14)) ir L. J. (V.), (mirusi (duomenys neskelbtini) turėjo vaikus Ž. R. ir A. V. (suinteresuoti asmenys) Gyventojų registro pažymoje nurodoma, kad jos tėvai buvo P. J. ir M. J. (e. b. l. 31)). Vėliau pareiškėjo motina M. J. gyveno su F. K., su kuriuo susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjo ir G. K. (mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo vaiką S. K. (suinteresuotas asmuo)).

34. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. J. turėjo 5 vaikus (tris su P. J., du su F. K.) – V. J. (P.), N. J. (N.), L. J. (V.), pareiškėją ir G. K. Kadangi šie asmenys yra susieti giminystės ryšiais (yra broliai ir seserys), atitinkamai ir pareiškėją bei visų seserų vaikus (tame tarpe ir V. J., mirusį (duomenys neskelbtini), N. J. (N.) (mirusi (duomenys neskelbtini), sūnų) taip pat sieja giminystės ryšiai. Suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose į pareiškimą taip pat patvirtino aplinkybes, išdėstytas pareiškėjo patikslintame pareiškime.

35. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo patikslintame pareiškime ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į pareiškimą nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjo pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas yra V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), dėdė (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis).

36. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti teisę priimti V. J. palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjo V. K. (V. K.) pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), yra V. J. (V. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), dėdė.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui V. K. (V. K.) nustatytinas V. J. (V. J.) palikimui priimti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė