Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo Č. S. gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo (Jevgenij Bogdanov) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutarties, kuria Č. S. nuo 2022 m. sausio 15 d. iki 2022 m. kovo 15 d. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. Ž. ir nesiartinti arčiau nei 100 m (vieno šimto metrų) atstumu terminas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatytomis (tomis pačiomis) sąlygomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Č. S. kaltinamas tuo, kad jis sistemingai baugino nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą, o būtent: jis, laikotarpyje nuo 2016 m. sausio mėn. pradžios, gyvendamas viename bute (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiąja D. Ž. ir jų bendru nepilnamečiu sūnumi D. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), turėdamas tikslą pažeminti nukentėjusiosios orumą jos pačios ir jų bendro vaiko akyse, paveikti nukentėjusiosios psichinę sveikatą jai besiruošiant ir vykstant įtariamojo bei nukentėjusiosios teisminiam procesui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nurodytu laikotarpiu iki 2020 m. lapkričio mėn. pabaigos, jis naudojo psichinę prievartą D. Ž. atžvilgiu, baugino nuteikti prieš ją jų nepilnametį sūnų, pastarojo akivaizdoje vadino nukentėjusiąją narkomane, žemino ir įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, be to, bute šalia nukentėjusiosios kambario daužė stiklainius ant grindų ir išjunginėjo elektros apšvietimą, kad nukentėjusiajai būtų sunkiau pastebėti stiklo šukes, o 2020 m. spalio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, įėjęs į nukentėjusiosios kambarį, įtariamasis užlipęs D. Ž. ant krūtinės užspaudė jos burną, dėl ko nukentėjusioji D. Ž. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamojo grasinimai gali būti įvykdyti.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2020 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pažeminti nukentėjusiosios orumą jos pačios ir jos darbo vadovės akyse, paveikti nukentėjusiosios psichinę sveikatą tebevykstant įtariamojo bei nukentėjusiosios teisminiam procesui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įtariamasis atvykęs į nukentėjusiosios darbovietę „B. P.“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), žodžiais dergė D. Ž. orumą pastarosios vadovei E. M. sakydamas, kad nukentėjusioji yra bloga žmona, turi daug meilužių, yra netvarkinga, grįžta namo iš darbo pavargusi ar apsvaigusi nuo kažko, po ko liudytoja E. M. apie Č. S. apsilankymą ir jo pasisakymus persakė nukentėjusiajai, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, Č. S. kaltinamas tuo, kad jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2021-03-28 apie 21.40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu būdamas neblaivus (nustatyta 1.53 prom.), du kartus spyrė savo sugyventinei D. Ž. į dešinės pusės šlaunies dalį, dėl ko D. Ž. pajuto fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

3. Be to, Č. S. kaltinamas tuo, kad jis mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2021 m. rugsėjo 6 d. apie 13.25 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,44 promilių girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine D. Ž. metu, elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę D. Ž., tai yra tuo metu, kai nukentėjusioji D. Ž. plaudama grindis pasilenkė, tai jis (Č. S.) koja sudavė vieną smūgį į sėdmenį, nuo minėto smūgio D. Ž. griuvo į priekį, rankomis atsirėmė į sieną, ir tuo metu jis (Č. S.) koja sudavė vieną smūgį D. Ž. į šlaunis, po ko sugriebęs už rankų spaudė pirštais rankas bei grumtynių metu sužalojo pilvą, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. Ž. sveikatą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis pilve, dešiniame sėdmenyje, rankose ir kojose, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

4. Kaltinamajam Č. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir Vilniaus apygardos teismo 2021-09-15 nutartimi iki 2021-11-15 paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusiosios D. Ž. arčiau nei 100 m (vieno šimto metrų) atstumu (t. 3, b. l. 80-87). 2021 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2021 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Č. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. Ž. ir nesiartinti arčiau nei 100 m (vieno šimto metrų) atstumu terminas pratęstas iki 2022 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartimi kaltinamajam Č. S. nuo 2022 m. sausio 15 d. iki 2022 m. kovo 15 d. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. Ž. ir nesiartinti arčiau nei 100 m (vieno šimto metrų) atstumu terminas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatytomis (tomis pačiomis) sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Kaltinamojo Č. S. gynėjas advokatas J. Bogdanovas Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį, motyvuodamas, jog ši nutartis nepagrįsta ir neteisėta.

6. Kaltinamojo gynėjas skunde akcentuoja, kad teismas, išnagrinėjęs Č. S. kardomosios priemonės dėl gyvenimo skyrium pratęsimo klausimą rašytinio proceso tvarka, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 188 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes nebuvo išklausyta prokurorės pozicija bei gynėjo ir kaltinamojo pozicija dėl kardomosios priemonės pratęsimo pagrįstumo, teisėtumo bei proporcingumo taikymo šioje baudžiamojo proceso stadijoje.

7. Skundu nesutinkama su teismo nutarties argumentu, kad BPK 188 straipsnio 2 dalis taikoma tik įtariamajam. Gynėjas poziciją šioje dalyje grindžia BPK 121 straipsnio komentarais (I-IV dalys). Pasak gynėjo, BPK XI skyriaus straipsniuose kalbama apie kardomųjų priemonių skyrimą įtariamajam. Tačiau šiame skyriuje nustatytomis procesinėmis taisyklėmis, remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, turi būti vadovaujamasi ir skiriant kardomąsias priemones teismo proceso metu kaltinamajam ar jau nuteistajam asmeniui. Todėl šio skyriaus straipsnių komentaruose kalbant apie įtariamąjį turimas omenyje ir kaltinamasis bei nuteistasis (komentuojamo straipsnio 6 dalis, 305 puslapis). Komentuojamo straipsnio 5 dalis – BPK 188 str. 2 dalyje yra numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas prieš paskirdami kardomąją priemonę turi apklausti įtariamąjį.

8. Pasak gynėjo, BPK aiškiai nustato pareigą teismui, sprendžiant, ar reikia skirti ar pratęsti kardomąją priemonę ir parenkant jos rūšį, atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nebuvo padaryta, nes nei kaltinamasis, nei jo gynėjas neturėjo galimybės pateikti teismui nesutikimo dėl kardomosios priemonės pratęsimo argumentų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymi, kad teismas pažeidė BPK 188 straipsnio 2 dalies nuostatą ir todėl skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina.

9. Skunde pažymima, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Milinovičienės 2021-03-29 nutarimu įtariamajam Č. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atkreipiamas dėmesys, kad ši kardomoji priemonė buvo paskirta įtariamajam Č. S. ikiteisminiame tyrime, kuriame jam buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 166 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje. Tačiau prokurorės nutarimu 2021-09-09 pradėtas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl veikos, numatytos BK 166 str. 1 dalyje, buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 166 str. 1 dalyje, požymių. Vilniaus apygardos teismo 2021-09-15 nutartimi iki 2021-11-15 paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. Ž., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m atstumu. 2021-11-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė buvo pratęsta iki 2022-01-15. Gynėjas akcentuoja, kad šioje nutartyje bei skundžiamoje 2022-01-14 nutartyje teismas nepasisakė dėl minėto rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nors turėjo dėl anksčiau tyrėjos paskirtos kardomosios priemonės priimti procesinį sprendimą, tačiau to nebuvo padaryta ir kaltinamajam nėra aišku, ar tyrėjos paskirta kardomoji priemonė dar galioja ar jau negalioja, nes teismas apie tai nepasisakė savo nutartyse dėl kardomosios priemonės pratęsimo.

10. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, jog nutarties aprašomojoje dalyje teismas tiesiog pažodžiui surašė kaltinamojo akto pirmąjį puslapį bei anksčiau teismo priimto 2021-11-15 nutarimo dėl kardomosios priemonės pratęsimo aprašomąją dalį. Vadovaudamasis kasacinės instancijos teismo praktika baudžiamosiose bylose dėl smurto artimoje aplinkoje ir dėl BK 145 straipsnio taikymo, gynėjas pažymi, kad teismo nagrinėjamoje byloje, taip vadinamų nustatytų aplinkybių dėl psichinės prievartos D. Ž. atžvilgiu bei jos bauginimo, Č. S. veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų požymių inkriminuojamos jam nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje. Šioje nutarties dalyje teismas ne kartą pacitavo BK 145 straipsnio 2 dalies dispoziciją ir nurodė inkriminuojamus Č. S. neva atliktus psichinės prievartos ir sistemingo bauginimo veiksmus, kaip tuos veiksmus suprato ir interpretavo savo parodymuose D. Ž. ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinėjimo metu teisiamuosiuose posėdžiuose.

11. Gynėjo nuomone, nutartyje nurodyti Č. S. veiksmai, kad jis vadino nukentėjusiąją narkomane, žemino ir įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais bei, kad atvykęs į nukentėjusiosios darbovietę pas vadovę E. M. žodžiais, jog nukentėjusioji bloga žmona, turi daug meilužių, yra netvarkinga, grįžta namo pavargusi ar apsvaigusi nuo kažko, turėtų būti vertinami ne kaip psichinės prievartos ir bauginimo veiksmai, o kaip įžeidinėjimo veiksmai, kurie turėtų ir galėtų būti nagrinėjami civilinėje byloje, o ne šioje baudžiamojoje byloje.

12. Nurodoma, kad teismo teiginys, jog Č. S. daužė stiklainius ant grindų ir išjunginėjo elektros apšvietimą, kad nukentėjusiajai būtų sunkiau pastebėti stiklo šukes, tai yra D. Ž. sąmoningas teismo ir proceso dalyvių klaidinimas ir netinkamas interpretavimas faktinių aplinkybių. Tik vienas stiklainis, o ne stiklainiai, kaip nurodė teismas, netyčia iškrito iš Č. S. rankų, tačiau jis iš karto surinko stiklo šukes, nes suprato, kad nuo sudužusių stiklo šukių galėtų susižaloti ir D. Ž., ir sūnus.

13. Gynėjo nuomone, nėra aiškus ir teismo teiginys, kad kaltinamasis užlipęs D. Ž. ant krūtinės užspaudė jos burną, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad Č. S. grasinimai gali būti įvykdyti, nes iš šio teiginio neaišku, kokie Č. S. grasinimai gali būti įvykdyti. Iš D. Ž. parodymų neaišku, ar nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, ar tik teismas taip suprato ir įvertino nukentėjusiosios parodymus. Pasak advokato, akivaizdu, kad burnos užspaudimas ar uždengimas nėra toks pavojingas veiksmas, kuris galėtų sukelti grėsmę sveikatai, nes visada yra galimybė kvėpuoti per nosį bei laisvomis savo rankomis nustumti smurtautojo ranką arba pasukti galvą į šoną.

14. Gynėjas skunde akcentuoja, jog teismas nutartyje nepaaiškino, kaip ir kokiu būdu kaltinamasis galėtų paveikti nukentėjusiąją, arba kaip trukdyti teismo procesui, nes procesas jau faktiškai užbaigtas, nes liko tik apklausti teismo medicinos ekspertą ir pasisakyti prokurorei ir gynėjui baigiamąsias kalbas.

15. Skunde pažymima, kad kardomoji priemonė Č. S. teismo pratęsiama neatsižvelgiant į pasikeitusias faktines aplinkybes, t. y. pradėtas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl inkriminuojamos Č. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 166 str. 1 dalyje, buvo nutrauktas. Konfliktai ir ginčai tarp D. Ž. ir Č. S. dažnai kildavo dėl pradėtos civilinės bylos ir proceso dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikui iš tėvo priteisimo. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-16 sprendimu patvirtino vaiko gyvenamąją vietą su motina, patvirtino tėvo su vaiku bendravimo tvarką bei priteisė iš tėvo vaikui išlaikymą.

16. Nurodoma, kad Č. S. kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021-03-28 veika), dėl neva patirtų sužalojimų ir fizinio skausmo D. Ž. nesikreipė į medikus – specialistus, todėl, pasak gynėjo, nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad ji patyrė fizinį skausmą ir kad jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Dėl inkriminuojamų smurtinių veiksmų šiame epizode Č. S. savo kaltės nepripažino. Taip pat Č. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021-09-06 veika). Dėl inkriminuojamų smurtinių veiksmų šiame epizode Č. S. savo kaltės taip pat nepripažino.

17. Skunde pastebima, kad nukentėjusioji D. Ž. teisiamajame posėdyje, įvykusiame 2022-01-19 į gynėjo pateiktą klausimą – nuo kada jos ir Č. S. sugyventinių santykiai faktiškai nutrūko, t. y. nuo kada jie pradėjo gyventi skirtinguose buto kambariuose, atskirai maitintis, atskirai tvarkyti buitinius reikalus ir finansus, atsakė, kad nuo 2020 metų spalio mėnesio jų sugyventinių santykiai nutrūko ir nuo to laiko faktiškai, nors jie ir gyveno viename bute, tačiau skirtinguose kambariuose, jie visiškai atsiskyrė vienas nuo kito ir nustojo bendrai gyventi kartu, kaip šeimos nariai neregistruotoje santuokoje. Todėl, pasak gynėjo, akivaizdu, kad Č. S. netinkamai taikomas BK 140 straipsnio 2 dalis, tiek epizode 2021-03-28, tiek epizode 2021-09-06, nes jau iki šių paminėtų įvykių ir įvykių metu Č. S. ir D. Ž. nevedė bendro ūkio, kiekvienas iš jų vedė atskirą, savarankišką gyvenimą, santykiai jau nebeatitiko sugyventinių ir šeimos narių požymių. Atsižvelgiant į tai, Č. S. pateikti kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį šiose dviejuose epizoduose, gynėjo teigimu, turėtų būti perkvalifikuoti į kaltinimus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl ko teismui yra pateiktas atskiras gynėjo prašymas.

18. Kaltinamojo Č. S. gynėjas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad jis bandys neteisėtai paveikti nukentėjusiąją ar darys naujas nusikalstamas veikas, be to, kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios pratęsimas yra neadekvatus dėl Č. S. pareikštų nepagrįstų kaltinimų bei prieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo Č. S. gynėjo advokato J. Bogdanovo skundas atmestinas.

19. BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas duomenų kardomajai priemonei skirti pakankamumo kriterijus, kuris yra svarbus svarstant kardomųjų priemonių skyrimo ar jų termino pratęsimo klausimą.

20. Nors šiuo atveju žemesnės instancijos teismas tokių duomenų analizės skundžiamoje nutartyje neatliko, tačiau, susipažinus su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, darytina išvada, jog Č. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą pagrindžiantys duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymuose, vaizdo ir garso įrašuose, kitoje bylos medžiagoje. Taigi, darytina išvada, jog nustatant kardomąsias priemones, BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas duomenų kaltinimams pagrįsti pakankamumo kriterijus, nors skundžiamoje nutartyje ir nebuvo įvertintas ir analizuotas, tačiau nepažeistas.

21. Teismas, vertindamas, ar kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu paskyrimas (pratęsimas) būtinas, įgyvendinant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus – užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, atsižvelgia į BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytus kardomosios priemonės skyrimo reikalavimus.

22. BPK 121 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad kardomoji priemonė taip pat gali būti skiriama kaltinamajam ir nuteistajam.

23. BPK 11 straipsnio 1 dalis numato, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Proporcingumo principas reikalauja, kad intervencija į žmogaus teises būtų kuo minimalesnė. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje: „<...> Nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti <...>“ (žr. pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

24. BPK 132¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, jeigu pagrįstai manoma, kad jis bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Skiriant įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, įtariamasis taip pat gali būti įpareigojamas bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys.

25. Apygardos teismas, išanalizavęs visas kardomajai priemonei – įpareigojimui gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu aplinkybes, pažymi, kad kaltinamajam Č. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartimi pagrįstai pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. Ž. ir nesiartinti arčiau nei 100 m (vieno šimto metrų) atstumu terminas 2021 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytomis (tomis pačiomis) sąlygomis. Nutartyje nurodytos intensyvios priežiūros sąlygos neprieštarauja BPK 119 straipsnyje numatytai kardomųjų priemonių paskirčiai bei BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai šiuo metu bus pasiekti tik toliau taikant minėtą kardomąją priemonę.

26. Apygardos teismas sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad byloje išliko pagrindas manyti, kad Č. S. gali bandyti paveikti nukentėjusiąją ir taip trukdyti nustatyti tiesą byloje. Šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindą (sąlygą) pagrindžia Č. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, jog Č. S. galimai prieš nukentėjusiąją smurtavo ne vieną kartą ir ją baugino, abu kartus būdamas neblaivus, jų gyvenamojoje vietoje. Neatmestina, kad tokius veiksmus Č. S. galėjo atlikti siekdamas paveikti nukentėjusiosios psichinę sveikatą besiruošiant ir vykstant teisminiam procesui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aplinkybės dėl Č. S. galimai naudojamo smurto ir psichinio pobūdžio poveikio priemonių rodo, kad Č. S. gali nevengti taip elgtis siekdamas paveikti nukentėjusiąją ir šio teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-16 sprendimu patvirtino vaiko gyvenamąją vietą su motina, patvirtino tėvo su vaiku bendravimo tvarką bei priteisė iš tėvo vaikui išlaikymą, dėl ko išnyko teismo teiginys, kad kaltinamasis galėtų paveikti nukentėjusiosios psichinę sveikatą jai besiruošiant ir vykstant teisminiam procesui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl šio kardomosios priemonės pagrindo buvimo, nes, kaip minėta, teisminis bylos nagrinėjimas dėl Č. S. pareikštų kaltinimų šioje byloje nėra pasibaigęs, nepriklausomai ir nuo gynėjo nurodomų aplinkybių, kad bylos nagrinėjimas yra baigiamajame etape, galutinis procesinis sprendimas byloje nėra priimtas. Taigi atsižvelgus į Č. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad galimai nusikalstami veiksmai yra atlikti artimoje aplinkoje savo buvusios sugyventinės atžvilgiu, jų gyvenamojoje vietoje, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu buvo neblaivus, santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra įtempti, emocionalūs, spręstina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad netęsiant šios kardomosios priemonės termino, nukentėjusiajai D. Ž. būtų nesaugu, jeigu kartu toje pačioje gyvenamojoje vietoje gyventų ir Č. S. ir taip galėtų bandyti ją paveikti bei trukdytų nustatyti tiesą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

27. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į jau nurodytas apylinkės, teismas pagrįstai sprendė, kad pratęsiama kardomąja priemone yra užtikrinami ir BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, t. y. siekis užkirsti kelią nusikalstamų veikų darymui. Šioje byloje 2021-03-29 Č. S. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais – nepasišalinti iš gyvenamosios vietos Žilvyčių g. 26-2, Vilnius; nesilankyti Svirno g. 3-6, Vilnius ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. Ž., tačiau Č. S. šią kardomąją priemonę pažeidė, ir nesilaikydamas jos sąlygų galimai atliko nusikalstamus veiksmus 2021 m. rugsėjo 6 d. D. Ž. atžvilgiu. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, kad Č. S. galimai yra linkęs smurtauti, vartoti alkoholį, kaip minėta, jo santykiai su D. Ž. yra įtempti, byla teisme nėra išnagrinėta, pagal bylos duomenis švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimas įtakos jo gyvenimo būdui nedarė, jis galimai pakartotinai smurtavo, todėl toliau kartu gyvendamas su nukentėjusiąja jis gali daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Šiuo konkrečiu atveju tik pratęsus kaltinamajam Č. S. įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu terminą, bus apsaugoti nukentėjusiosios interesai nuo galimų naujų nusikalstamų veikų bei kaltinamojo poveikio. Atsižvelgiant į išdėstytą, tik minėtos kardomosios priemonės termino pratęsimas apribotų kaltinamajam Č. S. galimybę bendrauti su D. Ž., galimai daryti naujas nusikalstamas veikas. Apygardos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi teismas paliko kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu laikantis BPK reikalavimų (BPK 121, 119 str.), tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes. Švelnesne kardomąją priemone nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

28. Gynėjas akcentuoja, kad skundžiamoje 2022-01-14 nutartyje teismas nepasisakė dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nors turėjo dėl ankščiau tyrėjos paskirtos kardomosios priemonės priimti procesinį sprendimą, kaltinamajam nėra aišku, ar tyrėjos paskirta kardomoji priemonė dar galioja ar jau negalioja, nes teismas apie tai savo nutartyse nepasisakė. Aukštesnysis teismas pastebi, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamajam Č. S. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas būtų panaikinta, be to, šia kardomąją priemone, be kita ko, yra siekiama ir tikslo užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, o nesutikdamas su šios kardomosios priemonės taikymu ar ja nustatytais įpareigojimais kaltinamasis Č. S. ir/ar jo gynėjas turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą dėl jos panaikinimo ar jos sąlygų pakeitimo (BPK 139 straipsnis).

29. Apygardos teismas dėl skundo argumentų (nutarties 10, 11, 12, 13, 16, 17 pastraipos) pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės klausimą nei pirmosios instancijos teismas, nei, juo labiau, apygardos teismas neturi pagrindo daryti išvadų dėl bylos duomenų patikimumo, leistinumo, pakankamumo ir atlikti jų vertinimą. Tai padaryti galės tik bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Visus su nusikalstamų veikų kvalifikavimu susijusius klausimus taip pat spręs baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Kardomosios priemonės, kaip minėta, skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą teisminį nagrinėjimą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

30. Kaltinamojo Č. S. gynėjas skunde akcentuoja, kad teismas pažeidė BPK 188 straipsnio 2 dalies nuostatą ir todėl skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina. BPK 188 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įtariamasis visada apklausiamas prieš jam skiriant kardomąją priemonę. Šiuo atveju teismas klausimą dėl įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo taikymo termino pratęsimo nutarė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nerengdamas teismo posėdžio, apie ką 2021 m. sausio 6 d. teismo pranešimais informavo proceso dalyvius. BPK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. Apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad BPK tiesiogiai nenumatyta, kad kai byla perduota teismui, įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo pratęsimo klausimui spręsti būtina surengti žodinį procesą ir į jį kviesti suinteresuotas proceso šalis. Šiuo atveju proceso dalyvių procesinės teisės buvo užtikrintos informavus apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teisę iki teismo posėdžio pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Sutiktina ir su skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija, kad kaltinamojo gynėjas plečiamai aiškina BPK 188 straipsnio 2 dalies nuostatą, ši norma neįpareigoja teismo apklausti kaltinamąjį tęsiant aktualios kardomosios priemonės terminą teisme.

31. Nors pareiškėjas pateiktame skunde nurodo, jog paskirtos kardomosios priemonės nepagrįstai riboja jo teises, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kardomųjų priemonių paskirtis visais atvejais reiškia tam tikrų asmens teisių suvaržymą, viešasis interesas turi viršenybę prieš asmeninį interesą. Apygardos teismo vertinimu, kaltinamojo Č. S. teisės suvaržytos, laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu taikymo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, kaltinamojo Č. S. gynėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamojo Č. S. gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.