Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui E. B., jo atstovui advokatui Raimundui Jurkai, atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Petrui Kaminskui,

2015 m. liepos 8 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Palangos miesto savivaldybei, atstovaujamai Palangos miesto savivaldybės administracijos, dėl įsakymo panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, grąžinimo į pareigas, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-16 įsakymą Nr. A2-29 „Dėl E. B. atleidimo iš pareigų“;grąžinti pareiškėją jį į Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas;priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-04-17 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos E. B. 100 000 Eur neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

nagrinėjamas ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-16 įsakymo Nr. A2-29 „Dėl E. B. atleidimo iš pareigų“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų (b.l. 19), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (2012-10-24 nutarimo Nr. 1300 redakcija), numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės tarnautojų teisė į kasmetines atostogas, tačiau jų suteikimo tvarka nėra reglamentuota. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas detaliai atostogų suteikimo tvarkos, t.y. klausimų, prieš kiek laiko darbuotojas turi pateikti prašymą, per kiek laiko darbdavys turi nuspręsti dėl atostogų suteikimo ar nesuteikimo ir pan., taip pat nereglamentuoja. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų ir liudytoju teismo posėdyje apklausto Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto R. A. parodymų matyti, jog Palangos miesto savivaldybės administracijoje taip pat nėra patvirtinta vidinė tvarka, reglamentuojanti atostogų suteikimo klausimus. Liudytojas R. A. parodė, kad Savivaldybės administracijoje kiekvienais metais sudaromas atostogų grafikas, o kol jis nėra patvirtintas, kiekvieno valstybės tarnautojo ir darbuotojo atostogų klausimas sprendžiamas individualiai, t.y. Savivaldybės administracijos direktorius priima įsakymą dėl atostogų suteikimo. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-24 įsakymu Nr. A3-147 patvirtintas 2015 metų Administracijos darbuotojų ir valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų grafikas (b.l. 26). Tai reiškia, jog dėl kasmetinių atostogų suteikimo pareiškėjui pagal jo 2015-03-02 prašymą turėjo būti sprendžiama individualiai. Šios nuostatos lemia tai, kad kasmetinių atostogų suteikimas iš esmės yra darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas ir reikalinga abiejų šalių aiškiai išreikšta valia šiuo klausimu. Šalių valios išreiškimas yra lemiama sąlyga, kad galėtų būti įgyvendinta teisė į kasmetines atostogas. Teismo vertinimu, pareiškėjas, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog Savivaldybės administracijoje dirbo ne vienerius metus, turėjo ir galėjo suvokti, kad vien tik prašymo dėl atostogų pateikimas ir skyriaus vedėjo suderinimas savaime nereiškia, kad kasmetinės atostogos yra suteiktos. Minėta, tam būtina sąlyga – darbdavio, nagrinėjamu atveju, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, aiškiai išreikšta valia. Nagrinėjame byloje neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad pareiškėjas buvo suplanavęs kelionę ir turėjo nusipirkęs lėktuvo bilietus. Būdamas apdairus ir rūpestingas jis turėjo planuoti kelionę po to, kai būtų bent žodžiu suderinęs atostogų suteikimą su Savivaldybės administracijos direktore. Savivaldybės administracijos direktorei neigiamai vizavus pareiškėjo prašymą dėl kasmetinių atostogų ir jų nesuteikus, tokia situacija vertintina kaip nepasiektas susitarimas tarp šalių, kurį pareiškėjas galėjo ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ne savavališkai neatvykti į tarnybą penkias darbo dienas. Konstatuotina, jog pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punktas), nesuderinamas su valstybės tarnautojo veiklos ir etikos principais (Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.2 punktai, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-04-18 įsakymu Nr. A1-336 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų etikos taisyklių 5.1 punktas) ir įvertintas kaip darbo laiko ir darbo drausmės pažeidimas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-08-07 nutarimo Nr. 990 „Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose“ 2.1 punktas, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-12 įsakymu Nr. A1-814 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės administracijos vidaus darbo tvarkos taisyklių 4, 5, 6 punktai). Siekiant užtikrinti viešojo administravimo subjekto funkcionavimą, kiekvienoje valstybės ar vietos savivaldos institucijų įstaigoje, tarnyboje ar organizacijoje atliekama administravimo veikla (vidinis administravimas). Atostogų grafikų sudarymas arba įsakymų šiuo klausimu priėmimas yra vidinio administravimo priemonė skirta užtikrinti efektyvų ir nepertraukiamą viešojo administravimo subjekto užduočių įgyvendinimą Akivaizdu, kad nesilaikant šios tvarkos (nagrinėjamu atveju pareiškėjui savavališkai pasišalinus iš tarnybos net penkias darbo dienas, nors kasmetinės atostogos jam nebuvo suteiktos) minėtas procesas, t. y. viešojo administravimo funkcijų vykdymas, yra sutrikdomas.

Vertinant pareiškėjo veiksmus nagrinėjamoje byloje, konstatuotina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį traukiamas atsakomybėn, tačiau pažeidimo padarymo priežastims ir aplinkybėms turėjo įtakos ne tik pareiškėjo, bet ir nepakankamas atsakovo rūpestingumas ir ydinga praktika vykdant vidaus administravimą. Teismo vertinimu, dėl to mažėja pareiškėjo kaltės laipsnis, be to, tyrimo metu nenustatyta dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo) kilusių tiesioginių neigiamų pasekmių (esminiai įstaigos veiklos sutrikimai, nuostoliai, žala ir pan.). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad 2015-03-02 pateiktas prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo nebuvo išnagrinėtas iki pareiškėjo prašomos suteikti pirmosios atostogų dienos ir pareiškėjas nebuvo supažindintas nei su teigiamu nei su neigiamu sprendimu dėl jo pateikto prašymu. Šią aplinkybę patvirtina tiek Statybos skyriaus vedėjos V. S. 2015-03-09 tarnybiniame pranešime (b.l. 87), Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto R. A. 2015-04-03 paaiškinime dėl faktinių aplinkybių (b.l. 80a-81) išdėstytos aplinkybės, tiek jų parodymai ir atsakovo atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad pareiškėjas E.B. 2015-03-05, t. y. paskutinę darbo dieną prieš planuojamas atostogas, keletą kartų teiravosi, ar kasmetinės atostogos jam suteiktos, bei šiuo klausimu bandė susisiekti su Administracijos direktore, tačiau jam nepavyko. V. S. parodė, kad apie tai, jog direktorė nesuteikė pareiškėjui atostogų, sužinojo iš jos pačios 2015-03-06 skambučio telefonu. Tai, kad pareiškėjo prašymą dėl atostogų su neigiama direktorės 2015-03-05 viza gavo tik 2015-03-06 pripažino ir atsakovo atstovas Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas.

Pažymėtina ir tai, kad nei bylos rašytiniais įrodymais, nei teismo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad iki 2015-03-16 pareiškėjas būtų informuotas apie atsisakymą suteikti kasmetinių atostogų dalį. Tik 2015-03-16 V. S. nusiuntė E. B. trumpąją žinutę telefonu informuodama, kad jo prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo nebuvo patenkintas (b.l. 29). Ši aplinkybės ypač svarbi ir tuo aspektu, kad administracijos darbuotojams, kurie derino teikiamą prašymą dėl atostogų suteikimo buvo žinoma, kad pareiškėjas yra sudaręs turizmo paslaugų sutartį, įsigijęs lėktuvo bilietus ir klausimas dėl atostogų suteikimo yra ypač aktualus. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu apklausiami liudytojais patvirtino ir V. S. bei R. A. Todėl nesant patvirtinto teisinio reglamentavimo dėl atostogų suteikimo tvarkos Palangos miesto savivaldybės administracijoje ir nesant atostogų grafiko 2015 metams, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas per vėlai pateikė prašymą dėl atostogų suteikimo ar nesilaikė kitų procedūrų teikiant prašymą. Įvertinus šias aplinkybės atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas vykdydamas vidinį administravimą privalėjo pareiškėjo prašymą išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką ir priimti sprendimą dėl prašymo bei su sprendimu supažindinti pareiškėją.

Pripažintini pagrįstais ir pareiškėjo argumentai, kad Palangos miesto savivaldybės administracijoje nusistovėjusi praktika, jog dažnai įsakymai vidaus ir personalo administravimo klausimais priimami vėliau nei susiklosto jais reglamentuojami teisiniai santykiai. Pareiškėjui 2013-03-13 įsakymu Nr. A3-114 suteiktos tėvystės atostogos nuo 2013-03-12, 2013-12-30 įsakymu Nr. A3-853 suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2013-12-30, 2013-02-01 įsakymu Nr. A3-39 suteiktos kasmetinės atostogos 2013-02-01, 2013-12-13 įsakymu Nr. A3-818 suteiktos kasmetinės atostogos 2013-12-13 (b.l. 33, 34, 38, 39). Vertinant šiuos duomenis, pripažintina, kad pareiškėjas, pateikęs su tiesioginiu vadovu suderintą prašymą dėl kasmetinių atostogų ir turintis jo sutikimą už jį pabaigti neatliktus darbus, ir iš asmens, turinčio teisę priimti galutinį vidaus administravimo aktą šiuo klausimu (Administracijos direktorės), iki planuojamų atostogų pradžios nesulaukęs atsakymo, iš tikrųjų atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje ir galėjo tikėtis, kad įsakymas dėl atostogų suteikimo gali būti priimtas tik pirmą jo prašomų suteikti atostogų dieną ar net vėliau. Teismo vertinimu, tokia situacija nors ir nepaneigia pareiškėjo kaltės dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, tačiau yra reikšminga sprendžiant dėl jam paskirtos nuobaudos pagrįstumo, teisingumo ir proporcingumo, nes darbdavys (Palangos miesto savivaldybės administracija) dėl savo netinkamo vidaus administravimo kilusias neigiamas pasekmes iš esmės perkėlė darbuotojui. Vertinant nustatytas aplinkybes, pareiškėjui paskirta griežčiausia nuobauda – atleidimas iš tarnybos, nors formaliai ir esant Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai tokios nuobaudos rūšies taikymo sąlygai, tačiau nelaikytina proporcinga ir adekvačia tarnybine nuobauda. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumas (disproporcija) ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-109/2013; 2012-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012, 2012-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-357/2012 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra atleistas iš valstybės tarnybos, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėją charakterizuojančius duomenis, į tai, jog nuobaudos paskyrimo metu jis neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų, buvo skatintas, į teisinių pasekmių sunkumą, paties atsakovo veiksmus, lėmusius pažeidimo padarymą, į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, teismas daro išvadą, jog tikslinga ir proporcinga pareiškėjui paskirtą nuobaudą pakeisti į švelnesnę nuobaudą – papeikimą. Teismo išvadą pagrindžia ir aplinkybė, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo veiksmus, kaip pravaikštą, ir už tai atleidęs jį iš valstybės tarnybos, nebuvo nuoseklus. Iš bylos duomenų matyti, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2015-01-06 sudarė su pareiškėju darbo sutartį ir priėmė į darbą projekto „Palangos istorinės vilos „Anapilis“ restauravimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ administratoriumi (b.l. 44-45). Byloje nėra duomenų, kad darbo sutartis būtų nutraukta, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymų apie asmens įdarbinimus ir įmokas matyti, kad pareiškėjo darbo teisiniai santykiai tęsiami Palangos miesto savivaldybės administracijoje, jis gauna darbo užmokestį, už jį yra mokamos Valstybinio socialinio draudimo įmokos (b.l. 104-105). Taigi pranešimas VSDFV apie apdraustojo asmens atleidimą iš darbo nėra pateiktas. Nors tai ir nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, tačiau valstybės tarnybos teisinių santykių požiūriu atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pareiškėjo neatvykimą į tarnybą 5 darbo dienas įvertino kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį pareiškėją iš tarnybos atleidimo, o darbo teisinių santykių požiūriu tokia situacija nevertinta kaip pravaikšta.

Tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne. Priešingas vertinimas, t. y., kad teismas panaikina, o ne pakeičia paskirtą tarnybinę nuobaudą vien dėl to, jog ji nėra adekvati padarytam pažeidimui ar nėra kitų privalomų sąlygų atitinkamai nuobaudai skirti, nors tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir egzistuoja kitos sąlygos švelnesnei tarnybinei nuobaudai skirti, leistų tarnybinį nusižengimą padariusiems valstybės tarnautojams nepagrįstai išvengti teisinės atsakomybės už savo pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą, t. y. valstybės tarnautojui neatsirastų jokių neigiamų pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo prašymas dalyje dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-16 įsakymo Nr. A2-29 „Dėl E. B. atleidimo iš pareigų“ panaikinimo tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-16 įsakymas Nr. A2-29 keistinas ir pareiškėjui skirtina tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pakeitus nuobaudos rūšį, pareiškėjas grąžintinas į Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo pavaduoto pareigas.

Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatyme nėra numatytos teisinės pasekmės, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, sistemiškai su Valstybės tarnybos įstatymo normomis taikytinas Darbo kodeksas.

Vadovaujantis Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Ši papildoma garantija Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje tvirtinta siekiant maksimaliai apsaugoti neteisėtai atleisto iš darbo (tarnybos) darbuotojo (tarnautojo) teises ir interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2401/2013). Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalies nuostata dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo darbuotojui už laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo, kuriuo jis grąžinamas į pirmesnį darbą, įvykdymo dienos atlieka socialinę funkciją, saugodama darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleistų darbuotojų. Šioje teisės normoje įtvirtintas darbuotojo teisėtas lūkestis gauti su darbo santykiais susijusias išmokas, kompensuojančias jo praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Proporcingumo principas reikalauja, kad išmokos dydis būtų adekvatus neteisėtai atleisto darbuotojo dėl tokio atleidimo patirtų praradimų dydžiui, todėl aptariamoje teisės normoje yra įtvirtintas atitinkamas išmokos mažinimas, jeigu darbuotojas priverstinės pravaikštos metu dirbo kitą darbą ir gavo darbo užmokestį. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. aprobuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimą (II dalis). Administracinė jurisprudencija. 2013, 25, p. 522-915).

Iš SoDra vieningos duomenų bazės, kurios vartotoju yra ir teismas, duomenų nustatyta, kad po atleidimo iš Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų pareiškėjo darbo teisiniai santykiai tęsėsi Palangos miesto savivaldybės administracijoje pagal 2015-01-06 darbo sutartį jam dirbant projekto „Palangos istorinės vilos „Anapilis“ restauravimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ administratoriumi bei nuo 2015-04-20 pareiškėjas įsidarbino UAB „Efektyvus projektų valdymas“. Todėl taikant DK 300 straipsnio 3 dalį, pareiškėjui priteistinas vidutinio darbo užmokesčio skirtumas už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos 2015-04-17 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, iš vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką apskaičiuotos sumos išskaičiuojant darbo užmokesčių sumą, kuri išmokėta pareiškėjui dirbant pagal darbo sutartis. Pagal SoDra duomenis apie asmens įmokas nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pagal darbo sutartį E. B. 2015 m. gegužės mėn. išmokėjo 188,4 Eur darbo užmokestį, 2015 m. birželio mėn. išmokėjo 197,82 Eur darbo užmokestį, o UAB „Efektyvus projektų valdymas“ pareiškėjui 2015 m. balandžio – birželio mėn. išmokėjo po 80 Eur per mėnesį darbo užmokestį. Taigi šios su darbo teisiniais santykiais susijusios mėnesinės darbo užmokesčio sumos turi būti išskaičiuojamos iš pareiškėjui priteisiamo vidutinio darbo užmokesčio sumos už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2015-04-17 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pažymėtina, jog teismas negali šiuo sprendimu aritmetiškai apskaičiuoti ir priteisti konkrečios vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumos, kadangi teismo sprendimo vykdymas laike nėra tiksliai apibrėžtas dėl apeliacijos galimybės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjamos kategorijos bylose), todėl kaip jau paminėta šiame teismo sprendime, atsakovas įpareigotinas išmokėti vidutinio darbo užmokesčio skirtumą, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, kurio suma atitinkamai mažintina ta dalimi, kuri pareiškėjui įvardijamu laikotarpiu išmokėta kaip darbo užmokestis iš Palangos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Efektyvus projektų valdymas“. Pareiškėjo prašymas šioje dalyje tenkintinas vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu.

Pareiškėjas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjo reikalavimai atlyginti už priverstinės pravaikštos laiką dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos kyla iš darbo (tarnybos) teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja specialusis įstatymas – Valstybės tarnybos įstatymas. Reikalavimas dėl metinių palūkanų priteisimo grindžiamas Civilinio kodekso normomis. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius; įstatymų numatytais atvejais Civilinis kodeksas reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Specialūs įstatymai, reglamentuojantys darbo (tarnybos) teisinius santykius numato darbdavio pareigą mokėti įstatymų nustatytus delspinigius (kol darbo (tarnybos) santykiai nenutrūkę) ar vidutinį darbo užmokestį (kai darbo (tarnybos) santykiai jau nutrūkę). Palūkanos, numatytos Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje, yra nepriteisiamos tuo atveju, kai darbuotojui (valstybės tarnautojui) yra priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą pagal Darbo kodekso 300 straipsnį (iki 2013 m. sausio 1 d. – pagal 297 straipsnį). Teisės aktai nenumato, kad delspinigiai ir palūkanos yra priteisiami tam, kad darbdavys būtų skatinamas įvykdyti piniginio pobūdžio teismo sprendimą, kuriuo darbuotojui priteistinos piniginės sumos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2902/2012, 2010-05-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-834/2010, 2010-06-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-877/2010, 2012-07-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012).

Atsižvelgiant į šias nuostatas nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui 5 procentų dydžio metines palūkanas. Pareiškėjo prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjas prašo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlygimą. Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo neteko pasitikėjimo savimi, prarado finansines galimybes, sutriko sveikta, patyrė stresą bei pažeminimo kreipėsi į medikus, yra nebevertinamas kaip specialistas ir negali įsidarbinti.

Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjas, teigdamas, jog patyrė 100 000 Eur neturtinę žalą, turi įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėto atsakovo sprendimo ir patirtos žalos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1509/2012; 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, o tik nustatyta, kad buvo paskirta per griežta tarnybinė nuobauda. Atsakovo įsakymas yra pakeistas ir pareiškėjas grąžintas į tarnybą bei priteistas jo prarastas darbo užmokestis, t. y. pareiškėjo teisės ir interesai šiuo požiūriu apginti. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad atleistas iš tarnybos jis patyrė neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, tačiau, minėta, jog šiuos išgyvenimus lėmė ir paties pareiškėjo elgesys. Teismo nuomone, ši aplinkybė yra esminė vertinant pareiškėjo patirtų nepatogumų intensyvumą ir apimtį ir sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio bei sudaranti pagrindą abejonei, ar pareiškėjas, padaręs šiukštų tarnybinį nusižengimą, tikrai patyrė tokius intensyvius neigiamus išgyvenimus, kokius nurodo prašyme. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog pareiškėjo patirti išgyvenimai ir neigiamos emocijos šios bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti įvertinti pinigais. Tarnybinės nuobaudos pakeitimas švelnesne ir pareiškėjo grąžinimas į eitas pareigas laikytinas pakankama satisfakcija, dėl ko papildomas neturtinės žalos atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012). Pareiškėjo prašymas dalyje dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimą priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo prašymo reikalavimai yra patenkinti iš dalies, todėl jis turi teisę į dalies išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį prašymas dėl išlaidų atlyginimo turi būti pateiktas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymo, atitinkančio šiuos reikalavimus, pareiškėjas nepateikė. Pažymėtina, jog tai jis gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo E. B. prašymą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-16 įsakymą Nr. A2-29 „Dėl E. B.o atleidimo iš pareigų“ dalyje dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos ir E. B. paskirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Grąžinti E. B. į eitas pareigas valstybės tarnyboje į Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas.

Priteisti E. B., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), iš Palangos miesto savivaldybės administracijos vidutinio darbo užmokesčio skirtumą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos 2015-04-17 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atmesti pareiškėjo E. B. prašymą dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.