- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-29
- Bylos Nr.
- eI2-5240-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01310-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Paaiškino, kad 2019-06-17 raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės merą su prašymu atsakyti į klausimus apie galimą Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių sujungimą. 2019-10-11 09:40 val. elektroniniu paštu iš Kauno miesto mero patarėjo T. G. pareiškėjas gavo atsakymą, tačiau juo pareiškėjo prašymas nebuvo iš esmės išnagrinėtas, į klausimus nebuvo atsakyta, be to, atsakymą pateikė ne Kauno miesto savivaldybės meras, o tretysis asmuo. Šį atsakymą pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris skundą patenkino: panaikino atsakovės atsiųstą atsakymą ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Taigi, atsakovės veiksmai įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinti neteisėtais. Pareiškėjo teigimu, minėti neteisėti veiksmai sukėlė jam neturtinę žalą, pasireiškusią neigiamais dvasiniais išgyvenimais, atsiradusiu nepasitikėjimu savo gyvenamosios vietos savivaldybe bei savivaldos institucijomis apskritai. Pareiškėjas teigia patyręs ilgalaikę nevilties ir bejėgiškumo būseną, kadangi atsakovė visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui, kaip Kauno miesto savivaldybės gyventojui, informaciją apie savo veiklą. Papildomai pažymėjo, kad naujo atsakymo į savo prašymą iki šiol nėra gavęs, todėl neturtinę žalą patiria ir toliau. Pareiškėjo vertinimu, patirtai žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 100 Eur. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo galimai patiriami išgyvenimai tėra subjektyvi jo paties nuomonė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Atsakovės nuomone, jos pateiktas atsakymas pareiškėjui dėl informacijos suteikimo negali būti vertinamas kaip galintis sukelti ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, kadangi tai tebuvo informacinio pobūdžio atsakymas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas skunde nurodomų patirtų išgyvenimų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas yra profesionalus teisininkas ir savo teise į teisminę gynybą pasinaudojo apskųsdamas atsakovės 2019-10-11 atsakymą dėl informacijos suteikimo. Byla yra teismo išsamiai išnagrinėta, todėl atsakovė mano, kad nėra pagrindo dar ir kildinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo teiginys, jog naujas atsakymas į jo prašymą iki šiol nėra pateiktas, neatitinka tikrovės, kadangi atsakovė iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2019-06-17 prašymą dėl informacijos pateikimo bei 2020-05-28 pateikė pareiškėjui išsamų atsakymą raštu. Todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jam padaryta neturtinė žala tik didėja, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo prašymą, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019-06-17 elektroniniu paštu Kauno miesto savivaldybės merui V. M. pateikė prašymą dėl informacijos suteikimo, prašydamas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pagrindu informuoti pareiškėją, kada įvyko Kauno miesto savivaldybės mero V. M. pokalbis su Kauno rajono savivaldybės vadovais, seniūnais, kitais merais apie Kauno miesto ir rajono savivaldybių galimą sujungimą, bei atsakyti į klausimus apie galimo susijungimo eigą, iniciavimą ir motyvus.
Kauno miesto savivaldybės mero patarėjas pareiškėjui atsakė 2019-10-11 elektroniniu laišku, kuriame atsisakė suteikti prašomą informaciją, iš esmės nurodydamas, jog minėtame slapta įrašytame privačiame pokalbyje pareiškėjo cituojami teiginiai negali būti laikomi informacija apie institucijos veiklą, todėl prašoma nepriimti to rimtai (taip nurodyta elektroniniame laiške).
Žemesnės instancijos teismas
Šį atsakovės atsakymą pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI2-1026-505/2020, kurioje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas. Teismas panaikino Kauno miesto savivaldybės mero patarėjo T. G. 2019-10-11 elektronine forma (el. paštu) pareiškėjui atsiųstą raštą (atsakymą) ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės merą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019-06-17 prašymą dėl informacijos suteikimo. Teismas konstatavo, kad skundžiamas raštas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies, VAĮ 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto išsamumo principo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punkto reikalavimų (Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1 papunktis); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.3 papunktis); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 papunktis)), nes yra teisiškai nepagrįstas, jame nenurodytos visos prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusios aplinkybės, nenurodomos atsisakymo suteikti informaciją, pateikti dokumentus priežastys ir konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis atsakovė vadovavosi.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įsitesėjusių Lietuvos Respublikos teismų sprendimų privalomumas visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Administracinėje byloje Nr. eI2-1026-505/2020 ir nagrinėjamoje administracinėje byloje iš esmės dalyvauja tie patys asmenys, todėl viešosios atsakomybės sąlyga, neteisėti viešojo administravimo subjekto Kauno miesto savivaldybės veiksmai, pateikiant pareiškėjui teisės aktų reikalavimų neatitinkantį atsakymą į jo prašymą, iš naujo šioje administracinėje byloje nebeįrodinėtina ir laikytina nustatyta. Tai patikslina ir ginčo nagrinėjimo ribas, sietinas tik su likusiomis viešosios atsakomybės sąlygomis – žala ir priežastiniu ryšiu tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018-05-16 nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).
Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., LVAT 2018-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-237-415/2018). Pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (žr., pvz., 2011-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti jo galimai patirtos neturtinės žalos dydį ir pobūdį. Byloje nenustatyta, kad neteisėtas atsakovės pareiškėjui pateiktas administracinis aktas sukėlė neigiamas pasekmes jo psichinei ir fizinei sveikatai arba turėjo kitų didelio masto, ilgalaikių, neatitaisomų neigiamų pasekmių pareiškėjo gyvenimo kokybei, psichologinei būsenai, reputacijai, bendravimo galimybėms ar kt.
Be to, žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia ir šios žalos prigimtis bei objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi, kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).
Teismas, vertindamas pažeisto teisinio gėrio pobūdį nagrinėjamu atveju, atsižvelgia į tai, kad atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu pasireiškė netinkamos formos ir turinio administraciniu aktu, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą dėl informacijos pateikimo. Minėtame prašyme pareiškėjas uždavė atsakovei iš esmės teorinius klausimus, siekdamas pasidomėti jos veikla, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo suteiktą teisę gauti informaciją iš viešojo administravimo subjekto apie jo vykdomą veiklą. Neturtinės žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju nėra kildinamas iš administracinio akto, kuriuo pareiškėjui nepagrįstai ir nemotyvuotai būtų suformuotos privalomos elgesio taisyklės ar sukeltos kitos tiesioginės pasekmės. Administracinis aktas, iš kurio kildinamas neturtinės žalos atlyginimas, iš esmės buvo informacinio pobūdžio ir neturėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Be to, pareiškėjo atžvilgiu pažeista teisė gauti informaciją iš savivaldybės institucijos apie jos veiklą nėra susijusi su itin jautriomis socialinėmis sritimis arba didelės reikšmės vertybėmis, tokiomis, kaip asmens sveikata, gyvybė, turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2007; 2008-01-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008; 2015-03-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-507/2015 ir kt.).
Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje vertinami atsakovės neteisėti veiksmai neturtinės žalos atlyginimo aspektu yra mažareikšmiai ir negalėjo sukelti pareiškėjui kitokių neigiamų pasekmių, kaip tik laikinų, vienkartinio pobūdžio nepatogumų. Kauno miesto savivaldybės pateiktas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis atsakymas pareiškėjui galėjo sukelti tik nežymų trumpalaikį diskomfortą, kuris negali būti prilyginamas neturtinės žalos sąvokai pagal formuojamą teismų praktiką, aiškinant CK 6.250 straipsnio nuostatas. Kaip jau minėta, neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Nagrinėjamu atveju pagal bylos medžiagą nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovės padaryti neteisėti veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, o pareiškėjas tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Pareiškėjo teiginiai, jog dėl netinkamo atsakovės atsakymo jis patyrė emocinius išgyvenimus, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir laikytini subjektyviu paties pareiškėjo situacijos vertinimu. Atsižvelgtina ir į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė, vykdydama teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-1026-505/2020, pareiškėjo 2019-06-17 prašymą išnagrinėjo iš naujo ir pateikė jam 2020-05-28 Kauno miesto savivaldybės mero raštą „Dėl informacijos suteikimo“, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad neturtinė žala yra patiriama iki šiol ir jos mastas didėja.
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų sukeltos neturtinės žalos fakto bei priežastinio ryšio, nesant būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų viseto, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo D. V. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.