Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės mero patarėjo T. G. 2019 m. spalio 11 d. 09:40 val. elektronine forma (el. paštu) pareiškėjui D. V. atsiųsto rašto (atsakymo), susijusio su asmens teise gauti informaciją iš savivaldybės institucijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 17 d. el. paštu (gautas 2019 m. birželio 18 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno miesto savivaldybės merui V. M. pateikė prašymą dėl informacijos suteikimo, prašydamas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu informuoti pareiškėją, kada minėtas pokalbis (Masinės informacijos priemonėse 2019 m. birželio 6 d. buvo paviešintas neredaguotas Kauno miesto savivaldybės mero V. M. pokalbis su Kauno rajono savivaldybės vadovais, seniūnais, kitais merais apie Kauno miesto ir rajono savivaldybių galimą sujungimą) vyko ir suteikti pareiškėjui tokią informaciją bei, jei esama - Kauno miesto savivaldybės mero V. M. atsakymus patvirtinančių dokumentų kopijas, ir atsakyti į klausimus:

1. Ar Kauno miesto savivaldybė planuoja atlikti kokius nors veiksmus, kad sujungtų Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybes? Jei taip, kokiais dokumentais yra įforminti tokie jos planai? Kaip ir kada Kauno miesto savivaldybėje buvo pristatyti tokie planai? Jei yra sudarytos atitinkamos darbo grupės, - kada, ir kokia yra jų sudėtis, ar jose dalyvauja visuomenės atstovai?

2. Iš kokių lėšų ketinate finansuoti Jūsų minimą gyventojų valios nusipirkimą? Jei tai bus Kauno miesto savivaldybės disponuojamos ar asignuotos lėšos, ar planuojate gauti papildomų savivaldybės biudžeto lėšų, ar bus naudojamos savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšos? Kokią pinigų sumą yra planuojama išleisti Jūsų įvardintam gyventojų valios nusipirkimui?

3. Kaip realiai vyktų aukščiau minimame Jūsų pokalbyje su kitais valstybės tarnautojais Jūsų pristatytas gyventojų valios nusipirkimo procesas? Ar iš tiesų tokia galimybė nusipirkti gyventojų valią realiai egzistuoja, ar Jūs sakėte netiesą? Ar kaip meras jau esate kada nors anksčiau naudojęsis tokia valios nusipirkimo galimybe? Jei taip, prašau atsakyti, kada, kokią valią ir už kiek pirkote bei kokie buvo rezultatai?

4. Pokalbyje minėjote, kad „...mes tikrai surasime būdą, ir jau suradę, kaip paimti be apklausų". Kokias konkrečias priemones (ar konkrečius būdus) esate suradęs, kad „paimti be apklausų" Jūsų minimą 2 savivaldybių sujungimo procesą, t. y. vykdyti jų sujungimą neorganizuojant apklausų? Ar toks realiai toks būdas egzistuoja, ar Jūs pašnekovams apie „paėmimo be apklausų" būdo suradimą sakėte netiesą? Jei neegzistuoja, ar šio paviešinto Jūsų pokalbio metu kalbėjote apie kokią nors kitą būdą, - t. y. kaip reikėtų suprasti Jūsų kalboje pavartotą žodį „būdą" - moteriška ar vyriška gimine?

5. Paviešinto pokalbio įrašo pabaigoje minėjote, kad „nuo sekančios savaitės" pradėsite reklaminę 2 savivaldybių sujungimo kampaniją ir perspėjote, kad Jūsų pašnekovai dėl to nenustebtų. Prašau atsakyti, kodėl iki šiol tokia Jūsų žadėta reklaminė kampanija neprasidėjo ir ar ji iš viso kada nors prasidės, kokios būtų išlaidos jos vykdymui? (taip nurodyta tekste).

Atsakymą pareiškėjas pageidavo gauti elektronine forma el. paštu (duomenys neskelbtini).

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino, jog jis yra Kauno miesto savivaldybės gyventojas, joje vykdantis veiklą ir mokantis mokesčius, todėl turi teisę gauti informaciją kaip naudojami viešieji finansai pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, 5 straipsnio 1 dalį.

Informacijos gavimo iš valstybės institucijų sąlygas ir tvarką reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau- ir Teisės gauti informaciją įstatymas, Įstatymas)(aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 11 23). Šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jis reglamentuoja asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką. Šis įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip.

Pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje, taip pat mobiliojoje programoje, jeigu institucija ją turi. Institucijos interneto svetainė ir mobilioji programa turi atitikti Vyriausybės nustatytus prieinamumo reikalavimus, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus, kai nėra automatizuotų arba efektyvių ir lengvai įgyvendinamų būdų užtikrinti prieinamumą prie tam tikros informacijos arba kai institucija faktiškai nekontroliuoja interneto svetainių ir mobiliųjų programų turinio ar prieinamumo reikalavimų laikymasis sudarys institucijai neproporcingą naštą.

Pagal Įstatyme įtvirtintas nuostatas, institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; 6) dokumentų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiškėjams sąlygos; 7) abipusio naudojimo – institucija pareiškėjui pateiktus dokumentus prireikus toliau pati juos naudoja (Įstatymo 6 straipsnis).

Įstatymo 15 straipsnyje numatyti atsisakymo pateikti dokumentus teisiniai pagrindai. Minėta teisės norma nustatyta, jog Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis).

Pagal Įstatymo 22 straipsnį pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotinai naudoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kauno miesto savivaldybės meras yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis, 2 straipsnio 4 dalis).

Kauno miesto savivaldybės mero patarėjas T. G. yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Šios pareigybės paskirtis yra patarti savivaldybės merui organizuojant visuomenės ir žiniasklaidos informavimą apie mero ir savivaldybės tarybos veiklą. Kauno miesto savivaldybės mero patarėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno miesto mero 2019 m. balandžio 8 d. potvarkiu Nr. M-60 „Dėl Kauno miesto savivaldybės mero patarėjo pareigybės aprašymo patvirtinimo“ 5.2 papunktyje nustatyta, kad mero patarėjas Savivaldybės mero pavedimu nagrinėja įstaigų, įmonių, organizacijų ir gyventojų raštus, skundus ir siūlymus, rengia į juos atsakymus, siekiant suteikti informaciją pagal savo kompetenciją ir spręsti iškilusias problemas; 5.4. papunktyje nustatyta, kad mero patarėjas vykdo kitus Savivaldybės mero pavedimus tam, kad būtų pasiekti institucijos strateginiai tikslai. Tokį pavedimą meras ir suformulavo patarėjui T. G. Kauno miesto savivaldybėje naudojamoje Dokumentų valdymo sistemoje (DVS), 2019 m. birželio 18 d. piliečio laiško kortelėje reg. Nr. (duomenys neskelbtini), surašydamas rezoliuciją Nr. (duomenys neskelbtini) T. G., t. y. prašė atsakyti pareiškėjui. Taigi, remiantis išdėstytu, mero patarėjas T. G. turėjo visus įgaliojimus atsakyti į pareiškėjo prašymą.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai administracinio sprendimo turiniui, kuriame nurodyta, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ir administracinę jurisprudenciją, atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, turėjo pareigą per 20 darbo dienų nuo pareiškėjo prašymo gavimo institucijoje dienos pateikti jam objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis pagrįstą atsakymą į jo prašymą, tačiau atsakymą pareiškėjui pateikė pažeisdamas nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punktas).

Pareiškėjas, 2019 m. birželio 17 d. kreipdamasis į Kauno miesto savivaldybės merą, prašė pateikti informaciją bei atsakymus patvirtinančių dokumentų kopijas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnį, 20 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalies 22 punktą (meras skelbia vietos gyventojų apklausą), o taip pat 20 straipsnio 4 ir 5 dalis, Teisės gauti informaciją įstatymą, todėl VAĮ 2 straipsnio prasme toks kreipimasis priskirtinas prašymų kategorijai. Prašymų viešojo administravimo subjektuose nagrinėjimo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 11 23).