Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių 2-iesiems pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 12), kurį patikslino (b. l. 6), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Pravieniškių 2-uosius pataisos namus-atvirąją koloniją atlikti notaro funkcijas dėl jam reikalingų dokumentų kopijų patvirtinimo ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos, 10 000 Lt neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovą Pravieniškių 2-uosius pataisos namus-atvirąją koloniją atlikti notaro funkcijas dėl jam reikalingų dokumentų kopijų patvirtinimo (b. l. 106).

Pareiškėjas nurodė, jog Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija 2009 m. liepos 28 d. raštu Nr. 22-375 atsisakė patvirtinti tikrumo žyma jo pateiktų dokumentų kopijas. Kadangi jos buvo nepatvirtintos, Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-272-554/2010, teismo posėdžio metu teismas atsisakė priimti papildomų dokumentų kopijas. Tai sukėlė jam dvasinių išgyvenimų, menkavertiškumo jausmą, nes negalėjo realizuoti įstatymo garantuotos teisės teismo posėdžio metu pateikti papildomus įrodymus. Pareiškėjo manymu, įkalinimo įstaigos vadovas privalėjo atlikti jo prašomas notaro funkcijas.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir atsakovai) atsiliepimu į skundą (b. l. 20–22) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, kad pareiškėjui kreipusis į pataisos namų vadovybę dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2.)-09-T-471-896 dešimties kopijų padarymo, jos buvo padarytos, tačiau kopijos nebuvo patvirtintos, nes pareiškėjui sprendimo originalas buvo atsiųstas asmeniškai. Asmeniškai gautų dokumentų, o ne oficialiai per įkalinimo įstaigą, neturi pareigos tvirtinti. Nurodė, jog pareiškėjui taip pat nebuvo uždrausta galimybė pasinaudoti ir notaro paslaugomis. Atsakovų nuomone, priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo, nes Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių atlikus tarnybinį patikrinimą jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu (b. l. 109–112)

atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad administracinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovas Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija privalėjo tvirtinti pareiškėjo pateiktų dokumentų kopijų atitikimą originalams, ar dėl atsisakymo juos tvirtinti buvo padaryta pareiškėjui neturtinė žala. Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.271 straipsniais. Pažymėjo, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas nurodė, jog pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš atsakovo Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, pastarajam atsisakant tvirtinti tikrumo žyma 2010 m. vasario 10 d. Nuteistųjų savitarpio pagalbos organizacijos išduotą įgaliojimą ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2.)-09-T-471-896 dešimt kopijų. Teismas įvertino Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Pabrėžė, kad ginčas kilo dėl dokumentų kopijų nepatvirtinimo įkalinimo institucijoje, siekiant juos pateikti teismui. ABTĮ konkrečiai nereglamentuoja dokumentų pateikimo tvarkos. Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 114 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 53 punktu, Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2008 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1-46 patvirtinto Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos darbo reglamento (toliau – Reglamentas) 101 punktu, teismas padarė išvadą, kad atsakovas Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija neprivalėjo tvirtinti tikrumo žyma Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-09-T-471-896 kopijų bei Nuteistųjų savitarpio pagalbos organizacijos koordinatoriaus V. R. 2010 m. vasario 10 d. įgaliojimo, kadangi šie dokumentai buvo parengti ne Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos, dokumentai (originalai) buvo adresuoti ir įteikti asmeniškai pareiškėjui, o ne institucijai. Pareiškėjas šių aplinkybių iš esmės neneigė. Teismo posėdžio metu nurodė, jog turėjo galimybę pateikti nagrinėjančiam bylą teismui paminėtų dokumentų originalus, tai patvirtina, jog dokumentus (jų originalus) jis buvo gavęs asmeniškai. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 93 punktą. Pažymėjo, jog aplinkybę, kad dokumentai buvo gauti asmeniškai, o ne per instituciją, patvirtina ir 2009 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės. Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog paminėti dokumentai buvo gauti pareiškėjo vardu, adresuoti ne institucijai, pastaroji vykdė tik jų įteikimą teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau jų nerengė, nesaugojo, todėl neturėjo pareigos aukščiau nurodytų teisės aktų pagrindu tvirtinti jų atitikimą originalams. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl dokumentų originalų nepateikimo būtų pažeistos jo teisės. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo procesinę teisę pateikti teismui dokumentų originalus ir nuorašus (kopijas) bei prašyti bylą nagrinėjančio teisėjo patvirtinti pateikto dokumento nuorašo atitikimą originalui. Vadovaudamasis CK 2.138 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas nurodė, kad įstatymas suteikia teisę notaro funkcijas tam tikrais atvejais atlikti laisvės atėmimo vietų vadovams. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui buvo suteikta teisė tvirtinti tik įstaigoje laikomų asmenų įgaliojimus, taip pat patvirtinti savo patvirtintų įgaliojimų kopijas. Nuteistųjų savitarpio pagalbos organizacijos koordinatoriaus V. R. 2010 m. vasario 10 d. įgaliojimas šių sąlygų neatitinka, įgaliojimas išduotas Nuteistųjų savitarpio pagalbos organizacijos „Švieta“, o ne Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos, todėl šis atsakovas neturėjo pareigos tvirtinti jo kopijos. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neginčijo atsakovo Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) priimtų sprendimų, kuriais buvo atsisakyta patenkinti jo prašymus dėl dokumentų kopijų patvirtinimo tikrumo žyma, šią teisę ir jų neginčijimo pasekmes teismas išaiškino (ABTĮ 10 str.). Kol nenuginčyti, jie laikomi teisėtais, todėl nėra pagrindo konkrečiu atveju konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant deliktinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245–6.249 str.), nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 121) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą ir patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo posėdžio protokolas yra netikslus. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi poįstatyminiais teisės aktais, nesusijusiais su šia byla (ABTĮ 7 str. 1 d.). Pažymi, jog jam yra atimta laisvė, jo veikla ribojama, todėl notaro funkcijas privalo atlikti pataisos namų įstaiga arba sudaryti sąlygas jam pačiam apsilankyti pas notarą. Jis nurodė bylą, kurioje teismas nepriėmė dokumento, nepatvirtinto tikrumo žyma, o tai sukėlė teisines pasekmes. Pataisos namų veiksmą laiko diskriminuojančiu jo interesus.

Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 130–132) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovai nurodo, kad Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija neprivalėjo tvirtinti tikrumo žyma pareiškėjo pateiktų dokumentų, kadangi dokumentai buvo parengti ne šios institucijos ir dokumentai (originalai) buvo adresuoti ir įteikti asmeniškai pareiškėjui, o ne institucijai. Dokumentai buvo gauti apelianto vardu, adresuoti ne institucijai, pastaroji vykdė tik jų įteikimą teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau jų nerengė, nesaugojo, todėl neturėjo pareigos aukščiau nurodytų teisės aktų pagrindu tvirtinti jų atitikimą originalams. Pažymi, jog pareiškėjas turėjo procesinę teisę pateikti teismui dokumentų originalus ir nuorašus (kopijas) bei prašyti bylą nagrinėjančio teisėjo patvirtinti pateikto dokumento nuorašo atitikimą originalui. Nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad dėl dokumentų originalų nepateikimo teismui būtų pažeistos apelianto teisės. Teismas nenustatė, kad Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija ar jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti apelianto atžvilgiu, taip pat nenustatė, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo apelianto nurodytos žalos atsiradimą. Pabrėžia, kad apeliantas nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad teismo sprendimas galėtų būti nepagrįstas. Jis nenurodė ir teisinių pagrindų, kuriais galima būtų abejoti teismo sprendimo teisingumu ir teisėtumu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis CK 6.250 straipsnio pagrindu siekia neturtinės žalos atlyginimo. Nurodyta materialinės teisės norma yra viena iš civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, kuri yra specialiai skirta neturtinės žalos atlyginimo instituto taikymui (tuo pačiu ir tokios žalos dydžio nustatymui). Tačiau savaime ji nėra pakankamas teisinis pagrindas taikyti civilinės atsakomybės institutą, nes ši teisės norma (sprendžiant klausimą dėl valstybės deliktinės atsakomybės) taikytina kartu su kita valstybės deliktinę atsakomybę specialiai reglamentuojančia teisės norma – CK 6.271 straipsniu.

Pasisakydama dėl CK 6.271 straipsnio taikymo nagrinėjamoje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad pagal jo 4 dalį, valstybės (kuri yra atsakinga už valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą) civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (šiuo atveju Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Skirtingai nuo CK 6.248 straipsnio, šiame straipsnyje akcentuojama, kad valstybės deliktinė atsakomybė atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad kaltė kaip valstybės deliktinės atsakomybės sąlyga yra suponuojama, kai, nesvarbu, dėl kokios priežasties, valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, jog atsakovo - Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos - veiklos neteisėtumą jis sieja su, jo manymu, neteisėtu atsisakymu atlikti notarinius veiksmus – patvirtinti jam reikalingų pateikti teismui originalių dokumentų (Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-03-23 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-09-T-471-896 ir Nuteistųjų savitarpio pagalbos organizacijos koordinatoriaus V. R. 2010-02-10 įgaliojimo) kopijų tikrumą. Pažymėtina, kad šis atsakovas neneigė tokio atsisakymo buvimo fakto. Vertindama šį atsisakymą CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu, kolegija pirmiausia pažymi, kad atsakovas - Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija – turi pareigą nuteistųjų prašymu atlikti tam tikrus notarinius veiksmus, tarp jų patvirtinti nuteistųjų įgaliojimus (CK 2.138 str. 2 d. 2 p.), liudyti dokumentų nuorašų tikrumą (Taisyklių 53 p., Reglamento 101 p.). Tačiau nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo šiam atsakovui pateikti dokumentai neatitiko šiose teisės normose numatytų dokumentų kategorijai (kolegija, sutikdama su šiuo klausimu pirmosios instancijos tesimo nurodytais argumentais, jų nekartoja). Antra vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aptariamas atsakovo atsisakymas nepanaikino ir nesuvaržė pareiškėjo teisės pateikti jo turimas paminėtų dokumentų kopijas teismui (CPK 114 str. 1 d.). Tai reiškia, kad teisės taikymo požiūriu, tuo pačiu ir CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu, paminėtas atsakovo atsisakymas negali būti pripažintas ir laikomas neteisėtu.

Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo kolegijos pripažintina teisinga.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.