Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-07-22 · Administracinė byla Nr. I-7307-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-22
Bylos Nr.
I-7307-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01894-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7307-596/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01894-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014-05-12 iki 2015-02-13 buvo kalinamas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žeminančiomis jo garbę ir orumą sąlygomis, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų. Sąlygos neužtikrino vienam asmeniui priklausančio minimalaus ploto, kadangi buvo kalinamas kartu su 2–3 nuteistaisiais. Maistui laikyti skirtos spintelės buvo pakabintos ant sienos 1 metro atstumu nuo atviro tualeto. Spintelės buvo atviros, įrengtas maitinimui ir darbui stalas buvo įrengtas tik 1,5 m nuo sanitarinio mazgo pertvaros, kuri buvo 1,2 m ir neužtikrinanti jokio privatumo. Be to, tualete nebuvo įrengtos jokios durys, nebuvo ventiliacijos. Vienintelė ventiliacija buvo nedidelis langas, kuris atsidarydavo tik 0,3 m. Stalas buvo toks mažas, kad ant jo tilpdavo tik vieno asmens indai, kiti turėdavo laukti pasidėję indus ant grindų, ant palangės ir jau maitintis atšalusiu maistu. Visą parą kamerose šviesdavo dirbtinis apšvietimas, o tai pakenkė jo psichikai ir regėjimui. Dieną trūkdavo natūralios šviesos, nebuvo galimybės nusiprausti šiltu vandeniu ir išsiskalbti rūbus, taip pat nebuvo įrenginių, kuriose būtų galėjęs susidėti rūbus, daiktus, todėl viską teko laikyti po gultais. Pažymėjo, kad nebuvo supažindintas su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėmis, taip pat jam nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiūros teikimą, pacientų teises ir pareigas. Jam buvo pateikti dokumentai, kuriuos pasirašė greitai ir nesigilindamas į turinį, nors sunkiai kalba lietuviškai, nei skaityti, nei rašyti nemoka. Be to, minėti dokumentai nebuvo išversti į kalbą, kurią supranta. Kamerose taip pat nebuvo iškabinta informacija apie jo teises ir pareigas, higienos normas, teisės aktus ar kita aktuali informacija, todėl jam buvo apribotos galimybės žinoti teises ir pareigas. Kamerose buvo dviaukštės lovos, kurių plotas siekė apie 3 kv. m, sanitarinis mazgas su kriaukle užėmė 1,4 kv. m, stalas su kėde – 0,5 kv. m, spinta – 0,4 kv. m. Daro išvadą, kad asmeniui iš viso teko nuo 2,4 kv. m iki 2,5 kv. m gyvenamojo ploto. Kamerose buvo tvanku, drėgna, veisėsi pelėsis, trūko oro, privatumo ir laisvo ploto judėti, sienų dažai, tinkas buvo išbyrėję, metaliniai gultai nedažyti ilgą laiką, remontas nedarytas ilgą laiką. Pareigūnai pro duryse esantį langą stebėjo, kaip jis naudojasi sanitariniu mazgu. Nebuvo išduodamos kvapą dezinfekuojančios priemonės. Kameroje nuolat tvyrojo įtampa tarp nuteistųjų, kildavo konfliktai, susistumdymai. Pasivaikščioti būdavo išvedamas tik vienai valandai, o jeigu būdavo prastas oras – iš viso nebūdavo išvedamas. Pažymėjo, kad ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl jį kamuojančių sveikatos sutrikimų. Dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų turėjo ribotas galimybes valgyti, laisvai judėti, kvėpuoti gaiviu oru, jautėsi pažemintas, suvaržytas ir nuolat psichologiškai gniuždomas, iki šiol jaučia pažeminimo ir gėdos pasekmes, tapo irzlus, nervingas, sunkiai galėjo užmigti, patyrė dvasinės, emocinės būsenos pablogėjimą, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pareiškėjas patirtą žalą taip pat grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (b. l. 1–6).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas periodiškai nuo 2014-05-12 iki 2015-02-13 buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Pažymėjo, kad atitinkamais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Pažymėjo, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytas vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), III skyriuje kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai.

Paaiškino, kad pagal SVĮ 29 str., suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 str. reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia pasivaikščiojimų tvarką. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė bet ne pareiga.

Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, tačiau kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai yra padaromos didesnės arba mažesnės lentynos. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų.

Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas, kadangi pareiškėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, nepateikia jokių faktinių aplinkybių ir kitaip nepagrindžia skunde nurodytos sumos dydžio. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 1,32 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą (b. l. 34–41).

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą nurodė, kad atsakovo pateikti motyvai yra neargumentuoti, pateiktoje pažymoje padaryta daug netikslumų, iš įskaitos kortelės nematyti, kiek asmenų buvo kartu su juo kamerose. Nurodo, kad Lukiškių TI-K klaidingai teigia, jog higienos reikalavimų yra laikomasi, kadangi Lukiškių TI-K yra laikoma daugiau asmenų, negu leista laikyti. Tai, kad Lukiškių TI-K yra laikoma daugiau asmenų, negu leistina, patvirtina, jog Lukiškių TI-K neturėjo galimybės užtikrinti jam minimalaus ploto. Nurodo, kad neginčija, jog sanitarinis mazgas yra atitvertas 1,5 m sienele, tačiau mano, kad ši sienelė nesuteikia jokio privatumo. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog sanitariniai mazgai atitverti nuo likusio kameros ploto ir kad pareigūnai negali stebėti tualeto pro kameros duryse esantį langelį. Mano, kad atsiliepime nenurodyta apie kamerose, kuriose skundo laikotarpiu buvo kalinamas, Vilniaus sveikatos centro atliktų patikrinimų atlikimą, ir daro išvadą, kad sprendimas turėtų būti priimtas jo naudai. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu nė karto nebuvo atlikti profilaktiniai parazitų naikinimo darbai. Nurodo, kad atsakovo pateikti argumentai patvirtina, jog kamerose, kuriose buvo kalinamas, spintelių nebuvo, maisto produktų lentyna, drabužių pakaba buvo viena, buvo 2 taburetės, nebuvo spintų, ant dėžių dėjo daiktus ir rūbus. Pažymėjo, kad dėl atitinkamų skundo reikalavimų Lukiškių TI-K nepasisakė (b. l. 77–79).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2014-05-12 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 122, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,38 m² kameros ploto); 2014-05-13, nuo 2014-05-20 iki 2014-05-25, nuo 2014-05-26 iki 2014-05-30, nuo 2014-06-23 iki 2014-06-25, nuo 2014-06-27 iki 2014-07-01, nuo 2014-07-06 iki 2014-07-09, 2014-08-05, 2014-08-08, 2014-08-27, nuo 2014-09-25 iki 2014-09-30 buvo kameroje Nr. 292, kurios plotas – 7,8 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,9 m² kameros ploto); 2014-05-14 buvo kameroje Nr. 292, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,95 m² kameros ploto); nuo 2014-05-15 iki 2014-05-19, nuo 2014-05-31 iki 2014-06-22, 2014-06-26, nuo 2014-07-02 iki 2014-07-05, nuo 2014-07-10 iki 2014-08-04, nuo 2014-08-06 iki 2014-08-07, nuo 2014-08-09 iki 2014-08-26, nuo 2014-08-28 iki 2014-09-24 buvo kameroje Nr. 292, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,6 m² kameros ploto); 2014-05-26 buvo kameroje Nr. 117, kurios plotas – 7,31 m², kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 3,65 m² kameros ploto); 2014-10-01, 2014-10-07, 2014-10-14 buvo kameroje Nr. 271, kurios plotas – 7,76 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,88 m² kameros ploto); nuo 2014-10-02 iki 2014-10-06, nuo 2014-10-08 iki 2014-10-11 buvo kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,58 m² kameros ploto); nuo 2014-10-12 iki 2014-10-13 buvo kameroje Nr. 271, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,94 m² kameros ploto); nuo 2015-02-06 iki 2015-02-08 buvo kameroje Nr. 111, kurios plotas – 7,45 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,45 m² kameros ploto); 2015-02-09 buvo kameroje Nr. 266, kurios plotas – 7,74 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,74 m² kameros ploto); nuo 2015-02-10 iki 2015-02-12 buvo kameroje Nr. 266, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,87 m² kameros ploto). 2015-02-13 išvyko į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją 2-ąjį sektorių. Laikotarpiu nuo 2014-10-15 iki 2015-02-06 buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (b. l. 7–8, 34–41, 42–43, 48).

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

KD prie TM direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

BVK 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, išskyrus laikotarpius nuo 2014-05-12 iki 2014-05-13, nuo 2014-05-20 iki 2014-05-30, nuo 2014-06-23 iki 2014-06-25, nuo 2014-06-27 iki 2014-07-01, nuo 2014-07-06 iki 2014-07-09, 2014-08-05, 2014-08-08, 2014-08-27, nuo 2014-09-25 iki 2014-10-01, 2014-10-07, 2014-10-14, nuo 2015-02-07 iki 2015-02-12, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, nuo 2014-10-15 iki 2015-02-05, kai pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo, ir 2015-02-16, kai pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namus, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kameroje, kurioje jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m²), t. y. Lukiškių TI-K 119 dienų neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Pareiškėjo nusiskundimus dėl baldų matmenų teismas vertina kaip aplinkybę, akivaizdžiai didinančią kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, trūkumą ir todėl kilusio ginčo kontekste vertinamą kaip pareiškėjui palankią, sprendžiant jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą.

Pareiškėjas skunde tvirtina, jog kamerose buvo šalta, drėgna, veisėsi pelėsis, nebuvo ventiliacijos, trūko oro, nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas.

HN 76:2010 22, 24, 28, 54 p. nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis turi atitikti HN 76:2010 26 p. lentelėje išdėstytus rodiklius.

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-05-29 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 122 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-05-12) yra langai, patalpos vėdinamos natūraliai per langus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, dirbtinė apšvieta ir oro temperatūra atitinka HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 55). Iš grįžtamosios kontrolės 2015-02-10 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 111 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2015-02-06 iki 2015-02-08) oro temperatūra atitiko HN 76:2010 reikalavimus, grindys bei esantys įrenginiai buvo vizualiai švarūs (b. l. 56). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-05-06 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 111 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2015-02-06 iki 2015-02-08) oro drėgmė ir temperatūra, dirbtinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus, grindų paviršius lygus ir tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Pelėsių požymių vizualiai nenustatyta (b. l. 57–59). Iš grįžtamosios kontrolės 2015-08-21 patikrinimo akto matyti, kad pašalinti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-05-06 patikrinimo akte nustatyti pažeidimai, t. y. sienelės, skiriančios gyvenamąjį plotą nuo sanitarinio mazgo ir sienos dalyje prie įėjimo plytelių paviršius lygus, tinkamas lengvam valymui ir dezinfekcijai, todėl atitinka HN 76:2010 28 p. reikalavimus (b. l. 60–61). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-12-28 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 111 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2015-02-06 iki 2015-02-08) oro drėgmė ir temperatūra atitiko HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 62–63).

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K kameros neatitiko higienos normų reikalavimų (buvo šalta, drėgna, veisėsi pelėsis ir pan.) atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas kaip vieną iš savo teisių pažeidimų nurodo mažą stalą, atviras spinteles maistui laikyti. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl ganėtinai mažo kamerų ploto ne visuomet pavyksta įrengti papildomų šių rūšių baldų. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6. ir 14.8. papunkčiuose nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Iš teisės normų matyti, kad reikalaujama kiekvienam suimtajam įrengti tik lovas. Tuo tarpu nėra numatyto reikalavimo kiekvienam asmeniui įrengti po taburetę (suoliuką) ir stalą. Be to, nėra reglamentuojama, jog spintelės ar lentynos maisto produktams laikyti privalo būti uždaros ar jose draudžiama laikyti kitus. Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus būtina atsižvelgti į tai, kad kiekvienas kalinamas asmuo turėjo po lovą, ir į tai, kad pakankamai dažnai pareiškėjas kamerose kalėdavo su vienu asmeniu. Dėl to negalima sutikti, kad mažas stalas pažeidė pareiškėjo teises pakankamu mastu neturtinei žalai atsirasti. Be to, nėra pagrindo pripažinti Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.8 punkto pažeidimo, kadangi kamerose spintelės maistui susidėti buvo įrengtos, pareiškėjas skunde šios aplinkybės neginčija, todėl negalima konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo ir šiuo aspektu.

Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyrius 2016-05-25 pažymoje Nr. 24-4690 „Dėl A. B.“ ir 2016-05-23 pažymoje Nr. 24-4614 Dėl A. B.“ nurodė, kad pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K 2014-05-12 buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis bei dienotvarkės reikalavimais, taip pat teisėmis, pareigomis ir draudimais. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K laikomi asmenys, tuo tarpu ir pareiškėjas, kiekvieną dieną lankomi Socialinės reabilitacijos būrio viršininko, apsilankymo metu jis bendrauja su gyvenamosiose kamerose esančiais asmenimis, tikrina jų laikymo sąlygas, savo kompetencijos ribose sprendžia suimtųjų ir nuteistųjų esamas problemas ir kt. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl papildomo supažindinimo su vidaus tvarkos taisyklėmis bei dienotvarkės reikalavimais taip pat teisėmis, pareigomis ir draudimais nesikreipė į būrio viršininką. Nurodo, kad asmenys, atvykstantys į Lukiškių TI-K, yra supažindinami vadovaujantis SVĮ 13 str. 1 p. (b. l. 50, 51). Teismas neturi pagrindo abejoti valstybės institucijos teiginiais ir daro išvadą, kad pareiškėjas argumentų dėl jo nesupažindinimo su įstaigos vidaus taisyklėmis ir kitais teisės aktais nepagrindė.

Dėl pareiškėjo argumento, kad sanitarinis mazgas neužtikrino privatumo, nebuvo tinkamai atskirtas nuo priežiūrą vykdančių pareigūnų, jame nebuvo durų ir atskiros ventiliacijos sistemos, pažymėtina, kad HN 76:2010 21 p. nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p. reglamentuojama, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą patvirtino, kad sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko HN 76:2010 21 p. nustatytų reikalavimų bei neužtikrino visiško asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su Lukiškių TI-K pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą ir tinkamas kalinimo sąlygas nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.

SVĮ 29 str. 1 d. nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjui nurodžius, kad fiziniam aktyvumui skiriama viena valanda per dieną, teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo dėl pasivaikščiojimų. Tuo tarpu pareiškėjo teiginys, kad jis prastu oru nebuvo vedamas į kiemelius pasivaikščioti, vertinamas kritiškai, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu užtikrinti jo teisę į 1 val. pasivaikščiojimą (b. l. 44). Be to, Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Netikėti valstybės institucijos nurodomomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu atmetami kaip neįrodyti.

Pareiškėjo skunde tvirtina, jog kamerose nebuvo šilto vandens. HN 76:2010 21 p. be kita ko nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Karšto (šilto) vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose teisės aktai nenustato, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos skalbtis drabužius. HN 76:2010 64 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K atsisakė priimti skalbimui pareiškėjo viršutinius drabužius, pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu skalbti jo viršutinius drabužius, neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo drabužius, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų kada ir kokiomis aplinkybėmis Lukiškių TI-K atsisakė sudaryti galimybę pareiškėjui išsiskalbti viršutinius drabužius (b. l. 44). Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbtis apatinius drabužius. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos nenustato privalomo kvapą dezinfekuojančių priemonių išdavimą, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo išduodamos kvapą dezinfekuojančios priemonės, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo kaip ribotas galimybes valgyti, laisvai judėti, kvėpuoti gaiviu oru, pažeminimą, suvaržymą ir psichologinį gniuždymą. Nurodo, kad iki šiol jaučia pažeminimo ir gėdos pasekmes, tapo irzlus, nervingas, sunkiai galėjo užmigti, patyrė dvasinės, emocinės būsenos pablogėjimą, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad ne kartą kreipėsi į sveikatos institucijas, dėl minėtų nusiskundimų, įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įrašus, jokių rimtų susirgimų, kuriems turėtų įtakos laikymo Lukiškių TI-K sąlygos, nenustatyta (b. l. 14–33). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo bei privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; EŽTT 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo gydymo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, t. y. 119 dienų, į tai, kad buvo kalinamas pažeidžiant HN 76:2010 21 p. reikalavimus, į tai, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015; LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, išskyrus tai, kad kameros tam tikrais laikotarpiais buvo perpildytos, sanitarinis mazgas buvo be atskiros ventiliacijos, nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 1 200 Eur neturtinės žalos dydis.

Atsakovės atstovas, teikdamas atsiliepimą į skundą, jame pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 1,32 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę, be kita ko, reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (ABTĮ 44 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismo sprendimu jo skundas tenkintas iš dalies, jam priteista 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje skundas atmestas. Taigi, teismo sprendimu yra patenkinta 85,71 procentų pareiškėjo skunde pareikštų reikalavimų, o atmesta 14,29 procentai reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi, taip pat yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei. Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis (LVAT 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-904/2013; LVAT 2015-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2170-520/2015).

Pagal ABTĮ 57 str. 4 d. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovės atstovui tekusi pareiga teikti įrodymus, susijusius su pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, nepaneigia atsakovės atstovo teisės reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus, kurie susiję su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas pateiktais dokumentais grindė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo.

Atsakovės atstovas nurodo, kad patirtas 1,32 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro prie atsiliepimo pridėtų dokumentų kopijos – viso 22 A4 formato lapas. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas pagrįstai kopijavimo išlaidas apskaičiuoja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimo Nr.1039 6 ir 7 p., taip pat Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, pagal kuriuos nustatyta kopijų parengimo kaina – 0,06 Eur už vieną A4 formato lapo dokumento kopijos parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas pagrįstai parengė 22 su ginču susijusių dokumentų A4 formato lapų kopijas ir turėjo 1,32 Eur su jų parengimu susijusių išlaidų, atsakovės atstovo patirtos dėl administracinės bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų pareiškėjo reikalavimų daliai. Iš pareiškėjo atsakovės atstovui priteistina 0,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 4 p., 132 str. 1 d., 133 str. (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01),

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš A. B. atsakovės Lietuvos valstybės atstovui Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui 0,21 Eur (dvidešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė