Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Tumelionytė, sekretoriaujant Anetai Mockaitei, Agnei Vaičiulytei, Dovilei Čekuolienei, Teresai Nakienei, Svetlanai Žurienei, dalyvaujant prokurorams Dainiui Kunigėliui, Rasai Lukaševič, Valdemarui Baranauskui, kaltinamojo gynėjui advokatui R. U., nukentėjusiesiems A. K., A. V., jo atstovams advokatams J. B., V. S., nukentėjusiajai S. U., jos atstovui advokatui V. S., nukentėjusiajam A. J., jo atstovui advokatui V. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai) ir 182 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule, savo naudai įgyti svetimą turtą, 2008-04-03 įtikino A. V. išnuomoti jam A. V. nuosavybės teise pagal 2007-10-06 pirkimo-pardavimo sutartį priklausantį automobilį AUDI A6, VIN (duomenys neskelbtini), žadėdamas po trijų mėnesių minėtą automobilį iš A. V. nusipirkti, po ko A. V. 2008-04-04 12.00 val. M.K.Čiurlionio gatvėje, Vilniuje, perdavė automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), A. K., kuris pinigų už automobilį nesumokėjo ir automobilio negrąžino, tokiu būdu apgaule užvaldė A. V. priklausantį automobilį AUDI A6, VIN (duomenys neskelbtini), 12000 Lt vertės.

Be to, A. K. kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, melagingai sakydamas, kad verčiasi pelningu verslu, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A. K. pasitikėjimu, 2007 m. birželio – liepos mėnesiais (tiksli data nenustatyta), įtikino pastarąjį paskolinti jam 10000 Lt, kurie buvo reikalingi tariamai įdėti į jo verslą, žinodamas, kad paimtų pinigų negrąžins, po ko apgaule suklaidintas A. K. 2007-06-04 prie Laisvės pr. 79E namo perdavė A. K. 10000 Lt. Po to jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai daugiau A. K. turto, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, 2007 m. birželio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įtikino A. K. paskolinti jam dar 5000 Lt, žadėdamas grąžinti iš karto visus pinigus, tačiau iš anksto žinodamas, kad paskolintų pinigų negrąžins, po ko A. K. netoli nuo Lauksargio g. 28, Vilniuje, perdavė A. K. 5000 Lt, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo 15000 Lt.ir padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str.1d.;

Be to A. K. kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, melagingai sakydamas, kad verčiasi naudotų automobilių pardavimo verslu, 2010 m. vasario mėn. pabaigoje – kovo pradžioje (tiksli data nenustatyta), piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A. J. pasitikėjimu, įtikino pastarąjį perduoti jam 19000 Lt tariamai naudotų automobilių pirkimo dokumentams įforminti, žinodamas, kad automobilių nepirks ir paimtų pinigų negrąžins, po ko apgaule suklaidinto A. J. prašymu. 2010 m. vasario mėn. pabaigoje – kovo pradžioje (tiksli data nenustatyta), Rasų gatvėje, Vilniuje, perdavė A. K. 5000 Lt ir pats A. J. 2010-03-12 Kenos g. 2, Vilniuje perdavė A. K. 14000 Lt, iš viso 19000 Lt, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo 19000 Lt. ir padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str.1d.

Be to, A. K. kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai didelės vertės svetimą turtą, paprašė S. U. paskolinti 90000 Lt, tariamai vaiko išlaikymui, melagingai sakydamas, kad verčiasi automobilių pardavimo verslu ir šis verslas gerai sekasi, tačiau realiai žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, žadėdamas skolą grąžinti po savaitės, kai parduos automobilius. Taip apgaule suklaidinta S. U. 2010 m. rugpjūčio mėn. (tiksli data nenustatyta), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavė A. K. 90000 Lt. Po ko jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai daugiau S. U. turto, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu, 2010 m. rugsėjo mėn. (tiksli data nenustatyta), paprašė S. U. trumpam laikui paskolinti dar 30000 Lt bei nupirkti jam ir jo verslo partneriui M. C. lėktuvo bilietus iš Milano į Vilnių, melagingai sakydamas, kad pinigus panaudos automobilių pirkimui ir kad bilietams taip pat neturi pinigų, nes visi pinigai įdėti į verslą, žadėdamas visą skolą grąžinti po automobilių pardavimo, žinodamas, kad gautų pinigų negrąžins. Taip apgaule suklaidinta S. U., 2010-09-22 pervedė į A. K. verslo partnerio M. C. sąskaitą 30000 Lt ir nusipirko 2 lėktuvo bilietus, 1735,35 Lt (503.48 eurų) vertės. Tokiu būdu A. K. apgaule įgijo didelės vertės S. U. turtą - iš viso 121735,35 Lt. ir padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str.2d.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir prašė būti išteisintas. Dėl A. K. epizodo kaltinamasis parodė, kad paskolos lapelyje (t. 2, b.l. 56) – jo parašas. Laiku pinigų A. K. negrąžinęs, todėl dabar mokantis skolą per antstolius. Pagal vekselį skola A. K. yra 10000 Lt. Su teismo priimtu sprendimu nesutinkantis, jo nėra gavęs. DnB banke turintis sąskaitą, per visą gyvenimą yra dirbęs, 2007-2008 m. oficialiai dirbo statybinėje įmonėje, kai būdavo darbų, gaudavo apie 1500 Lt. Su A. K. susipažinęs kai tėvai pirkę automobilį, jis registruotas buvo mamos vardu. Važiavęs kartu į servisą apžiūrėti automobilio, dalyvavo ir A. K.. Pinigus už automobilį mokėjo tėvas arba motina. Po automobilio nupirkimo, jis paskambinęs K. ir klausė ar gali paskolinti pinigų. K. pasakė, kad jokių problemų tik reiks pasirašyti vekselį su procentais, o kam pinigai reikalingi, neklausė ir jis nesakė. Kam pinigai buvo reikalingi dabar neatsimena, koks buvo planas grąžinti pinigus, dabar neatsimena. Pinigus gavęs per du kartus: vienu metu gavo 7000 Lt ir kitą kartą 3500 Lt. Kruos paskolinti neįtikinėjęs, o tik paskambino, paprašė paskolinti, sutarė procentus ir pasirašė vekselį.. Skolinęsis 7000 Lt, o turėjęs gražinti jam 10000 Lt, 3000 Lt procentai. Kur panaudojęs pinigus neprisimena. Dar skolinęsis 3500 Lt, o 5000 Lt reikėjo gražinti. Tarpas tarp skolinimųsi buvo savaitė, gal dvi. Dėl antros sumos vekselis nebuvo pasirašytas. Kada gražinti pinigus buvo nurodyta vekselyje. Tuo metu verslo neturėjo. Pinigai buvo reikalingi, nes norėjo užsidirbti, bet neišėjo. Tuo metu pragyvenimui 1500Lt duodavo tėvai, pragyvenimas nekainavo, nes gyveno pas tėvus, kartais patarpininkaudavo nekilnojamo turto pardavimuose ir gaudavo pajamų. Neneigia, kad pasiskolino pinigų. A. K. neteisybę sako, automobiliai, kuriuos jis pavardijo verti 100000 eurų. Prieš pasiskolinant pinigus iš A. K., užsiiminėjęs automobilių veikla. Pirkę automobilius ant R. K. individualios įmonės, buvo toks susitarimas. Automobilius pirkę už kaltinamojo pinigus. Savo vardu nupirkęs 1 ar 2 automobilius. Su R. K. buvo sutarę, kad jis su tralu atveš automobilius iš Italijos į Panevėžį. Nupirkdavę mašinas, užkraudavę R. K. ir jis važiuodavo į Lietuvą. Automobiliai buvo nupirkti R. K. įmonės vardu, nes Italijoje reikia turėti įmonę. Su R. K. visą laiką bendravę nuo 2007 m. Veiklą vykdęs tik su R. K.. Bendraudamas su A. K. nesakęs, kad verčiasi automobilių prekyba. Nesakęs, kad turtingas, nes toks nebuvo. Su M. C. automobilių prekyba užsiėmęs nuo 2003 m., nes M. C. dar anksčiau pradėjo. R. K. sumokėdavo grynais pinigais, M. C. daugiausiai tvarkė dokumentaciją, sudarydavo sutartis, pildydavo deklaracijas, nes Mantas kalba itališkai, automobilius parduodavo Mantas arba kaltinamasis. Popierius surašydavo Mantas. Nežino, kodėl M. C. nurodė, kad buvo tik vertėju. Su R. K. buvo tik susitarimas, jokių dokumentų nepasirašydavę, veždavę automobilius įmonės vardu. Pats Panevėžyje tikrindavęs automobilius, kurie buvo nuleidžiami nuo tralo. Tikrindavę automobilių dokumentus, visą laiką pats mokėdavęs už tralą, paruošdavęs M. pinigus ir jis sumokėdavęs. Italijoje automobiliai buvo pirkti už S. U. pinigus. Kitokių skolų neturintis, išskyrus A. V., A. K., S. U. ir A. J.. Kaltinamasis papildomai parodė, kad automobilius pirkdavęs R. K. įmonės vardu, mokėdavo savo pinigais, o grįžęs į Lietuvą sumokėdavo už tralą ir parduodavęs

Dėl A. V. epizodo kaltinamasis pripažino, kad parašas ant trumpalaikės automobilio nuomos sutarties – įgaliojimo Nr. 2008-04-03/1 (t. 1, b.l. 36-38), yra jo. Automobilis buvo niekieno, nebuvo registruotas. Kiek supratęs, automobilis buvo V. S. ir viską derinęs su S. Automobilį nuomojosi sau, kiek laiko - neatsimena. Buvo susitaręs, kad A. V. už nuomą per dieną mokės apie 100-150 Lt. Su juo supažindino V. S., kurį gerai pažinojo. V. S. buvo nusipirkęs automobilį, paklausęs jo, ar gali išsinuomoti. Iš pradžių mokėjęs pinigus už nuomą, paskui sutaręs, kad automobilį nusipirksiąs. Automobilis turėjo užsienietiškus popierius, ir savininkas nebuvo nurodytas. Gavęs šį automobilį, pasirašęs sutartį, paskui jį pardavęs G. P. už 25000 Lt. Pardavęs automobilį, su A. V. apie tai nieko nekalbėjęs, jam tik nuomą sumokėjęs. Nežinantis, kodėl sugalvojęs parduoti. Už automobilį žadėjęs sumokėti 45000 Lt, tiksliai nepamena. Toliau bendravęs su V. S., todėl A. V. pinigų nemokėjęs, nes baigėsi nuomos sutartis. Iki kurio laiko ji buvo sudaryta – nepamena. Automobilį pardavęs, nors sutartyje ir nebuvo leista, gavęs 25000Lt, bet pinigų nedavęs nei S., nei V., pardavimo kainos nederinęs nei su vienu; kad [parduoda automobilį taip pat nei vienam nesakęs, pardavęs kaip savo. Kur padėjo ar išleido gautus pinigus neatsimena Suvokė, kad už automobilį neatsiskaitė. V. S. aiškino, kad jis automobilio savininkas. Todėl dėl automobilio tarėsi ir derinosi su V. S.. Pripažino, kad vekselyje (t. 1, b.l. 151) jo parašas. Jį surašę, nes nebuvo laiku atsiskaityta už automobilį. Su V. S. viską tarėsi dėl automobilio ir Vaidas sakė, kad A. V. įspėtas. Sutarę, kad, kiek išgalės, tiek ir mokės. Į mėnesį moka po 50 Lt. 80000 Lt – tai ne vienintelis jo įsipareigojimas. A. V. nesumokėjęs nė cento, su juo po to nebendravęs. Vekselį pasirašęs S. ir dabar išeina, kad vekselį už tą patį automobilį pasirašęs 80 000Lt ir dabar prašo priteisti dar 45 000Lt

Dėl A. J. epizodo kaltinamasis A. K. parodė, kad parašas vekselyje (t. 1, b.l. 160) yra jo. Iš A. J. pinigus pasiskolinęs per kelis kartus. Pinigų reikėjo savo reikmėms, kokioms – nepamena. Viso esąs skolingas su procentais 19000 Lt. Šis vekselis paskutinis, gal trečias. Jo tėvas bendravo su A. J.,, nes jis buvo policininkas ir buvo jį sustabdęs kelyje; taip ir susipažinęs su juo. Pirmą kartą pamatęs A. J. kavinėje „Plento baras“, susitikimo su tėvu metu, A. J. sėdėjo su policininko rūbais. Vėliau netyčia susitikę „Maximoje“, Ukmergės g., pasisveikinę, pasikeitę telefono numeriais, pradėję bendrauti ir viskas. Reikėjo pinigų, kam – neprisimena. A. J. neklausė priežasties, dėl ko reikia pinigų. Pinigus iš A. J. skolinosi su procentais, du kartus: vieną kartą – 4000 Lt atnešė žmona, o 7000 Lt gavęs jo namuose iš A. J.. Nuo pirmo pasiskolinimo praėjo gal mėnuo, kai paprašęs antrą kartą. Priežasties dėl ko skolinasi pinigus nesakęs, o jis ir neklausė. A. J. nurodo neteisingas aplinkybes, dėl kokių priežasčių skolinosi pinigus. Pasirašę vekselį, laiku pinigų negrąžinęs. A. J. niekada nėra siūlęs automobilių, ypatingai angliškų, amerikoniškų automobilių nepardavinėjęs. J. yra buvęs pas tėvus, atveždavęs su policininko forma pasiūlymu dėl žemės pirkimo Be procentų gavęs 7000 Lt, o procentai augo kol pasiekė 19000 Lt J. kai buvo išvarytas iš policijos buvo atvažiavęs pas jo tėvą; raginimo įvykdyti prievolę nėra gavę

Dėl S. U. epizodo kaltinamasis parodė, kad vekselyje (t. 2, b.l. 5) yra jo parašas. Su S. U. susipažinęs per V. Č. gimtadienį, o vėliau ji padėjusi išnuomoti butą, esantį M.K.Čiurlionio g. Kadangi V. Č. buvo skolingas, sugalvoję, kad išnuomos butą ir padengs skolą. Taip susibendravęs su S.. Supažindinęs ją su tėvais, sese, ji padėjusi tėvui parduodant butus Klaipėdoje. Tuo metu dirbęs su mašinomis, pirkdavęs ir parduodavęs jas. Bendravę, draugavę 5-6 mėnesius, ruošiąsi kartu gyventi su S. U., o susipykus pasirašęs vekselį. Ji buvo paskolinusi 35000 Lt (vėliau nurodė, kad 30000 Lt), tiksliau juos buvo pervedus M. C.. Jis nuėmė ir perdavė pinigus kaltinamajam. Prašydamas pinigų, S. U. nurodęs aplinkybes, sakęs, kad negreit grąžinsiąs, be procentų. Pirkęs automobilius. Nerodęs, kad nėra turtingas, nes nieko neturi, ji neklausė, o pats nieko nesakęs dėl turtų ir turtinės padėties. Tuo metu gyvenęs tėvų bute, važinėjęs su mamos mašina. Kodėl ji skolino pinigus, čia jos reikalas. Buvo išvažiavę abu pailsėti į Palangą, Druskininkus. Kas mokėjo už keliones, nepamena, gal per pusę mokėję. Abu gyveno Antakalnyje pas Ū. ir ji jam nesakydavusi kiek pinigų nuima nuo sąskaitos ir kur juos deda. Kasos pajamų orderyje (t.2, b.l. 6) nurodyti pinigai, pervesti M. C., kuriuos jis atidavęs kaltinamajam. Vekselį su S. U. pasirašęs kur kas didesnei sumai (114000 Lt), nes planavę kelionę į Bali salą, pirkusi dovanas jo tėvams, sesei,, planavusi kad ten bus santuoka. Kai pasakęs, kad niekur nevažiuos, tai prasidėjo pykčiai ir išsiskyrė, tačiau susitarę, kad grąžins 30000 Lt, tuomet tas vekselis turėjęs nusiminusuoti. S. U. pirko dovanas, o paskui viską surašė, kokius daiktus pirko, vekselyje. Gal pyksta, užtat ir surašė tokį vekselį. Pasirašęs vekselį sužinojo, kad pinigus kelionei S. U. pasiėmė paskolą iš banko, o tėvai nieko apie tai nežino. Taip pat pripažino, kad S. pirkusi bilietus, kad grįžtų iš Italijos į Lietuvą per Rygą. Už bilietus pinigai grąžinti. Į Italiją vežėsi apie 20000 eurų. Automobilius Italijoje nupirkęs, į Lietuvą parvežęs R. K. iš Juodupės; Telefoną iš S. U. gavo dovanų. Broliui jos pirkti mašinos nesiūlęs. Į brolio sąskaitą pervedęs 4000 Lt. Siūlęs Audi Q7, bet tas automobilis nepriklausė jam, o vyrukui iš Kauno, siuntęs nuotraukas pažiūrėti, negalįs automobilio grąžinti už skolas, jeigu automobilis pačiam nepriklauso. Iš S. U. 90000 Lt neėmęs. Pripažįstantis, kad S. U. skolingas 30000 Lt, iš kurių 10000 Lt yra sumokėjęs. Pinigus atiduodantis savo noru, S. nėra padavusi antstoliams. Tai, kad butas Čiurlionio gatvėje priklauso ne jam, ji žinojusi, nes ji turėjusi mokesčių už butą knygutę; vaiko išlaikymui pinigų neprašęs ir negavęs

(t. 3, b.l. 76-87, 177-188, 220-228; t. 4, b.l. 24-31, 110-118, 130-139

Nors kaltinamasis kaltę neigia, tačiau nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina A. K. kaltinimų pagrįstumą.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad su kaltinamuoju negiminės, susipykę. Dirbęs UAB „Tanagra“, kuri verčiasi automobilių detalėmis ir servizais, pats yra autoservizo projektų vadovas ir UAB „A and R service“ direktorius, išsilavinimas vidurinis, direktoriumi dirbantis nuo 2007 m. Susipažinęs su A. K., kai pardavinėjo automobilį, kaltinamasis pas jį buvo atvykęs apžiūrėti automobilio, jo telefono numerį sužinojo iš interneto. Už gerą elgesį jo tėvai nupirkę automobilį iš nukentėjusiojo, bet automobilis buvo registruojamas mamos vardu. Įgijęs pasitikėjimą, nes automobilis buvo perkamas tėvų ir už automobilį mokėję tėvai. Bet automobilį pirko jam. Gal pas jį nebuvo tokių oficialių pajamų, kad jis negalėjo užsiregistruoti automobilio ant savęs (į tuos dalykus visiškai nesigilinęs). 2009 m. pinigus pirmą kartą paskolinęs. Po savaitės gavęs skambutį, A. K. paprašė susitikti, atvažiavo prie namų, paprašė, kad paskolintų pinigų verslui, žadėjo mėnesio laikotarpyje gražinti. Kadangi žinojo kas jo tėvai (tėvas turi ne vieną įmonę, yra valdybos pirmininkas, mama tuo metu taip pat turėjo, labai demonstratyviai po bankus vedžiojo ir savo pareigom gyrėsi), todėl paskolinęs. Vežiojęs po bankus, kad padarytų pavedimą už automobilį. Automobilį pardavęs už 70-80 tūkst. litų. Laisvės pr. 79E (ten pats gyvenantis) paskolinęs 10000 Lt (kokiu tikslu prašė paskolinti, neatsimenantis), kaltinamasis pasirašė paskolos raštelį, o jis padavė pinigus. A. K. sakęs, kad nenori kreiptis pas tėvus, nes turi savo verslą (užsiima žemėm, pirkęs žemių pardavimui, visi jo pinigai investuoti į žemes). Po savaitės paskambino telefonu, paprašė susitikti ir paskolinti 5000 Lt (10000 Lt nebuvo gražinęs). Prižadėjęs paskolinti, susitarę susitikti netoli jo tėvų namo prie kavinės Nemenčinės plente (lyg Plento baras vadinasi), už kuriuos nepaėmiau paskolos raštelio, paskolinęs dar 5000 Lt, nes pasitikėjęs dėl tėvų statuso visuomenėje. Buvo sakoma – susitiksim atiduosiu, bet nei jis susitiko, nei ruošėsi atiduoti, nurodydamas, kad verslas pristojęs, tuoj pajudės ir grąžins. Kalbėjęs su tėvais, tačiau jie pasakę, jog už jį pinigų neatidavinėsę, jie kartu negyveną ir nežiną, kur jis randasi. Tačiau kiek žinantis jų ryšiai nenutrūkę, geri. Skolinęs savo pinigus. Kreipęsis į teismą civilinio proceso tvarka, buvo priteista 15000 Lt skola, bet ji negrąžinta. Po metų kreipęsis į prokuratūrą, nes vengiama mokėti, kaltinamasis niekur nedirba, verslo neturi, tačiau prokuratūra atmetė prašymą, nes tai teismo sprendimo nevykdymas. Tačiau kyla klausimas, už ką gyvena šitiek metų, eina per žmones, skolinasi, apgaudinėja ir iš to gyvena. Kai buvo iškeltas baudžiamasis procesas, kreipėsi į antstolę dėl skolos išieškojimo, A. K. yra gražinęs iki 1000 Lt. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį, prašo antrą kartą priteisti tą sumą ir procentus, nes jų nepriteisė, nors prašė (t. 3, b.l. 76-87).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. V. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, negiminės, nesusipykę. Dirba transporto kompanijoje bei juridinėje kompanijoje direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi, turi aukštąjį išsilavinimą. Su kaltinamuoju supažindino jo pažįstamas V. S.. 2007 m.jis pirko automobilį AUDI A6, su tikslu perparduoti. Pirkimo-pardavimo sutartį sudarė su Ž., savo vardu automobilio neįregistravo, nes nebuvo atliktas sertifikavimas pagal Europos standartus, automobilį pirkęs už 12000 Lt. Kadangi per pusmetį nepavyko parduoti automobilio, tai 2008-04-03 sutikęs A. K. išnuomoti automobilį, nes A. K. tuo momentu neturėjo pinigų. Kaltinamasis žadėjęs nusipirkti iš jo automobilį po trijų mėnesių. Regitroje norėjo užregistruoti automobilį, nes jis buvo su tranzitiniais numeriais, bet automobilis neturėjo atitikties sertifikato, todėl negalėjo jo užregistruoti, išėmė tranzitinius numerius ir pasirašė sutartį. M.K.Čiurlionio g. perdavė automobilį AUDI A6 kaltinamajam. Pagal nuomos sutartį (t. 1, b.l. 36) sutarę, kad už parą bus mokama 150 Lt. Už 3 mėnesius (nuo 2008-04-03 iki 2008-07-03) A. K. už nuomą yra atsiskaitęs, bet toliau nemokėjo. Kad paskui pirks automobilį buvo tik žodinė sutartis. A. K. pradėjo vengti bendrauti, todėl paprašė V. S., kad susisiektų su A. K. bei pareikalautų grąžinti automobilį arba nusipirkti jį. Vėliau A. K. pasiūlė pasirašyti vekselį, kaip garantą. 2008 m. gruodžio mėnesį buvo pasirašytas vekselis 80000 Lt sumai. Automobilio nuomos mokestis per mėnesį sudarė 4500 Lt. Nuomos sutartis nebuvo nutraukta po 3 mėnesių, nėra paskaičiavęs sumos, kokia ji būtų iki šios dienos. Vekselyje nurodyta, kad ta suma susidaro iš automobilio vertės ir nesumokėto nuomos mokesčio. Vekselio suma neįmanoma identifikuoti automobilio vertės ir nuomos mokesčio, tai buvo susitarimo reikalas. Vėliau teismas priteisė 80000 Lt, kaip ieškovas dalyvavo V. S., nes jam pasirašė vekselį, pats su kaltinamuoju nebendravęs, tai buvo sudėtinga. V. S. nėra duotas įgaliojimas, yra tik žodinis sutarimas. V. S. negavo tų pinigų, buvo pervesti keli šimtai litų. Regitroje pasidomėjęs savo automobilio padėtimi, sužinojo, kad automobilis yra registruotas kito asmens vardu, todėl kreipėsi į teisėsaugą, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą ir kad tą automobilį kažkaip susigrąžintų, kad žala būtų atlyginta, nes galvojo, kad jis bus nupirktas ir kad jis yra jo nuosavybė. Turi pirkimo pardavimo sutartį su P. Ž. ir kad gavo automobiliui valstybinius numerius (t. 1, b.l. 61, 68). Automobilis po savaitės nuo nuomos sutarties pasirašymo buvo parduotas be jo žinios G. P., suklastojant pirkimo-pardavimo dokumentus, nes parduoti gali tik jis, kaip savininkas. Prašo priteisti už automobilį 37000 Lt, nes jam automobilio negrąžino, praėjo 4 metai, automobilis praradęs savo vertę kelis kartus, kiek žino jis yra sudaužytas, todėl nenori automobilio atsiimti, nori, kad būtų kompensuota už automobilį, būtų padengta padaryta žala. Ar tarp A. K. ir V. S. yra susiklostę teisiniai santykiai, pagal kuriuos A. K. turėtų sumokėti šią pinigų sumą V. S. atsakyti negalintis. Praradęs automobilį, todėl jam kaip automobilio savininkui (yra pirkimo-pardavimo sutartis) turi būti sumokėta ir atlyginta žala. 2013-10-02 teisiamajame posėdyje A. V. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakė (t. 3, b.l. 76-87, 220-228; t. 4, b.l. 110-118).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. U. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, negiminės, nesusipykę. Dirba UAB „Bičių Austėja“ finansininke, UAB „Realtor“ direktore (tai jos asmeninė įmonė), užsiima nekilnojamu turtu, tarpininkauja, o kita įmonė užsiima didmenine prekyba. Susipažino su kaltinamuoju per savo pažįstamą V. Č., kai dirbo nekilnojamojo turto agente, padėjo V. Č. draugui A. K. išnuomoti butą, esantį M.K.Čiurlionio g. Paskui paaiškėjo, kad butas M.K.Čiurlionio g. priklauso ne A. K., o jo motinai, tačiau motina sutiko pasirašyti nuomos sutartį. Taip pat padėjo A. K. tėvui parduoti butus, esančius Klaipėdoje prie prekybos centro „BIG“. Buvo nuvykusi pas jo tėvą A. K. į biurą ir kartu su jo partneriais tarėsi, kaip būtų galima paskatinti pardavimus ir investavo savo pinigus, kuriuos A. K. vyresnysis žadėjo perduoti per savo sūnų, susitarimas buvo su tėvu A. K.. Sutarties nesudarė. Buvo sutarta iki 1000 Lt, gali pateikti sąskaitas, kurias apmokėjo. Kaltinamasis, įgijęs jos pasitikėjimą, supažindino su savo tėvais, sese ir su savo vaiku. 2010 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais paprašė paskolinti pinigų neva iškilusiai situacijai su sugyventine Sigita, kuri norėjo išvažiuoti į užsienį ir norėjo išsivežti vaiką, už vaiko globos perrašymą Sigita A. K. jaunesniojo prašė pinigų. Mano, kad tai buvo iš anksto sugalvota, kad iš jos pasiskolinti pinigų. Kaltinamasis parašė sms žinute, kad yra su advokatu ir tvarko reikalus, kad perimti savo vaiko globos teises. Paskambinęs telefonu paprašė 90000 Lt. Ji sutiko, nes atsižvelgdama į situaciją, kad kaltinamasis nenori velti tėvų ir pykosi su savo sugyventine, viskas buvo labai skubiai, tai patikėjo ir geranoriškai norėjo padėti. Suprato, kad tėvai apie tai nežino, nes A. K. minėjo, kad buvo konfliktas su tėvais. Paskolino pinigus prie savo namų (duomenys neskelbtini), išnešė dalimis du ar tris kartus, iš pradžių prašė 10000 Lt, paskui dar paprašė likusių pinigų tai pačiai priežasčiai, neva vyko derybos su jo sugyventine. Dalį pinigų davė eurais. Viskas buvo savaitės bėgyje, bet bendroje sumoje davė 90000 Lt grynais. Jis, gavęs pinigus, išvyko ir vertėsi mašinų pardavimais, nes dažnai atvažiuodavo su skirtingomis mašinomis, ir sakė važiuojantis į Italiją su M. C. ir pardavęs mašinas grąžins visus pinigus. 2010 m. rugsėjo gale ar spalio mėnesį paskambinęs iš Italijos paprašė 30000 Lt, kadangi teigė, kad visi pinigai investuoti į mašinas ir reikalinga suma, kad jis galėtų tas mašinas parvaryti, net paprašė nupirkti bilietus sau ir M. C.. Ji pervedė pinigus į M. C. sąskaitą, nes A. K. teigė, kad pavogta jo piniginė su dokumentais ir banko kortelėmis. Telefonu M. C. tai patvirtino. M. C. buvo kelis kartus mačiusi. Teigė, kad jis yra vis dar konfliktinėje situacijoje su tėvais, tėvai jam neduos pinigų, o be jos neturi į ką kreiptis. Nupirko bilietus grįžti. Kai jie grįžo iš Milano, bandė su juo susisiekti, bet jis vengė susitikti. Teigė, kad pardavinėja mašinas, o kai parduos, atiduos visus pinigus, matė, kad jis pradėjo jos vengti, kreipėsi į jo mamą, išdėstė visas aplinkybes ir pasakė, kad A. K. skolingas tokią sumą. Mama pasakė, kad padėsianti, iš pradžių siūlė kelis tūkstančius, bet ji nepaėmė, nes norėjo, kad būtų surašytas vekselis. Ji surašė vekselį 114000 Lt sumai, kurį A. K. pasirašė. Lapkričio 11 d. turėjo atiduoti visą 114000 Lt. Nuo vekselio pasirašymo iki grąžinimo datos buvo kažkur mėnesis. Prieš išvažiuojant į Italiją A. K. buvo pasiskolinęs iš jos telefoną Apple iPhon, nurodė, kad sutartį sudarė savo vardu ir kiekvieną mėnesį mokėjo už A. K. pokalbius, nes jis oficialiai nedirbo ir negalėjo sudaryti sutarties dėl mobilaus ryšio kortelės. Vekselį užregistravo pas notarę L. B., Olimpiečių g., ji pradėjo procesą, o tuo metu bandė susisiekti su A. K. ir paprašyti, kad gražintų pinigus. Jis jai siūlė AUDI Q7, kadangi mašinose nenusimano, tai jis bendravo su jos broliu, persiuntė elektroniniu paštu nuotraukas ir žadėjo atvaryti mašiną mainais į pinigus, tos mašinos vertė yra panaši, bet žadėtos mašinos jos brolis nesulaukė. A. K. toliau vengė susitikti su ja ir atiduoti pinigus. Kreipėsi į skolų išieškojimo biurus, notarė pasakė, kad teismo procesu galima būtų susigrąžinti ir atgauti pinigus. Po to, kai su broliu pabendravo dėl mašinos A. K. grąžino 4000 Lt, pinigus pervedė jos broliui į sąskaitą, nes tuo metu buvo išvykusi, dar yra pervedęs apie 800 Lt, viso grąžinta 4800 Lt suma. Į teismus nesikreipė, pas antstolius tik konsultavosi, notarės išduoto vykdomojo rašto nepateikė antstoliams vykdyti. Pinigus pasiskolino iš tėčio, 90000 Lt davė tėtis verslo pradžiai, turi paskolos sutartį, o kitus pinigus skolinosi iš draugų, bet visus pinigus grąžino. Kaip garantiją ji turėjo A. K. tėvus, su kuriais bendravo, palaikė gerus santykius su jo motina. Kreipėsi pas advokatus ir į skolų išieškojimo biurus, jai pasakė, kad atgauti pinigus beveik neįmanoma, nes A. K. vardu nėra įregistruota jokio turto. Pripažįsta, kad buvo patikli, pasielgė neapdairiai paskolindama pinigus. A. K. buvo draugas, pažįstamas, kuriam padėjo su buto nuoma, su juo kartu negyveno, buvo davusi jam raktus nuo savo buto, bet nežino, dėl ko buvo davusi, paskui juos grąžino. Civilinio ieškinio nėra pareiškusi, bandys išieškoti civilinio proceso tvarka. Nesutiko su kaltinamojo duotais parodymais, nes paskolos iš banko neėmusi, pinigus davęs tėtis, ruošėsi įkurti verslą, įsteigti įmonę. Iš teismui pateiktų sąskaitos išrašų, matyti, kad 2010-09-16 nuimta 56182 Lt, 2010-09-24 nutimta 30180 Lt, vaikui pinigus davusi grynais. 2010-09-16 56000 Lt atidavusi K., tai buvo apie 16000 eurų, kuriuos buvo gavusi iš savo verslo partnerių, o nuimtus pinigus grąžinusi verslo partneriams, su kuriais įkūrusi bendrą įmonę UAB „Neovital“. Laiko klaida, kad su nieko nepasitarusi, paskolinusi A. K. pinigus. O jis pasiskolino ir negrąžino, turėdamas ketinimą neatiduoti, suvilioti, įgyti pasitikėjimą išviliojant pinigus (t. 3, b.l. 76-87, 177-188; t. 4, b.l. 24-31, 53-56).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad su kaltinamuoju artimai nebendravo, susipažinęs su A. K. per jo tėvą, kurį pažinojo anksčiau. Sėdėję kavinėje ir pristatęs savo sūnų, laikotarpio nepamenantis. Daugiau bendravęs su tėvu, ne kartą lankęsis pas juos namuose. Sūnus skambindavęs pasiklausti teisiniais klausimais. 2010 m. apie kovo mėnesį buvo susitikęs su A. K. (sūnumi), ar kavinėje, ar mieste, ar pas save namuose. Pokalbio metu jis pasiūlė padėti nusipirkti automobilį. Žinojęs, kad jis užsiiminėja automobilių verslu. Su A. K. bendravęs, jis rodęs kaip investuoti pinigus į akcijas, dalinosi informacija. A. K. pasiūlė nusipirkti 4 automobilius. Sudomino, kad automobilis yra pigesnis, nes yra iš Anglijos, ne europinis, vairas kitoje pusėje. Todėl buvo galima nusipirkti pigiau, perdaryti vairą ir važinėti. Sudomino toks pasiūlymas, sutarė, kad A. K. suras automobilius, apžiūrėsiąs ir nupirksiąs. Kaltinamasis paskambino ir pasakė, kad yra automobiliai, kurie perkami aukcione. Kiek žino, aukcionai vyksta internetu ir privačiose aikštelėse, pardavinėja aikštelės savininkas. Žodžiu nurodė modelius, tokie automobiliai yra Anglijoje ir savininkai nori juos parduoti, jis galintis juos atvežti į Lietuvą, tuomet galėsęs nusipirkti automobilius. Už šitą paslaugą paprašė užstato (garanto). Susidomėjęs tais automobiliais. Kad kaltinamojo pastangos nebūtų bergždžios, kad nukentėjusysis pirks tuos automobilius, kaltinamasis paprašė 5000 Lt. Jis sutikęs. Kaltinamasis atsiuntė žinute sąskaitos numerį, kad pinigai būtų pervesti greičiau, ir paaiškino, kad tai yra jo sugyventinės motinos sąskaita, o jis savo neturi. Aiškino, kad jam savo atsidaryti yra labai ilgas procesas banke, o jam reikia greičiau pinigų. Žinojęs, kad yra sugyventinė, tačiau nėra su ja pažįstamas. Išgryninti pinigų negalėjęs, nes sąskaitai uždėtas apribojimas, o pavedimu žmona pervedė visą 5000 Lt sumą, tačiau pinigai kitą dieną grįžo atgal, nes sugyventinės motina nesuprato, dėl ko buvo pervesti pinigai, išsigando ir grąžino. Tuomet per 2 dienas išsigryninę pinigus. Kaltinamasis paskambinęs sakė, kad reikia pinigų, susitarę, kad jis privažiuos netoli namų. Paskambinęs žmonai pasakė, kad privažiuos A. K. jaunesnysis, ji jį iš matymo pažinojo, nes jis lankėsi pas juos namuose. Ji nuėjo ir padavė pinigus, prieš tai buvo pasirašę sutartį dėl 5000 Lt perdavimo, kaltinamasis paėmė pinigus ir patvirtino, kad pinigus gavo. Sutartyje konstatavę tik pinigų perdavimą. Po pinigų perdavimo vis domėjęsis, kada bus automobiliai. Kaltinamasis sakė, kad po mėnesio. Laukęs, telefonu retkarčiais bendravęs. Vėliau kaltinamasis paskambino ir pasakė, kad yra aukciono mokesčiai, ir už atvežimą per Panevėžį į Vilnių ir paprašė dar 14000 Lt už 4 automobilius (Toyota, Mercedes, Volkswagen, Lexus). Galėjęs paimti vieną, du, ar keturis automobilius, tai priklausytų nuo kainos ir nuo jų stovio. Nebuvo įsipareigojimo, kad būtinai paimsiąs nors vieną automobilį. Ketinęs nusipirkti vieną arba du. Galėjęs nuspręsti vietoje. Kaltinamasis patvirtino, kad jie tvarkingi ir nedaužti. Londone yra jo pažįstami, kurie apžiūrėjo ir greitai įvyks aukcionas ir būtų galima greitai juos nupirkti. Žinojęs, kad yra automobiliai, kokia jų komplektacija, metus apytiksliai. Nebuvo priėmęs sprendimo, kurį pirks, nes reikėjo apžiūrėti, kada jie bus pristatyti. Buvo pateikta tokia informacija, kurios pakako, kad sumokėti užstatą, kad būtų garantas, kad jis galėtų atvežti tuos automobilius, nes automobilių pardavimuose taip yra, jog jei užsisakai automobilį, turi sumokėti 5 ar 10 procentų užstatą ir tada žmonės ieško automobilių. Susitarę, kad jei netiks, tai jis grąžins tuos pinigus. 2010-03-16 kaltinamasis atvažiavo į namus, pirmą sutartį anuliavę ir pasirašę paprastą vekselį 19000 Lt sumai (čia įskaičiuoti ir tie 5000 Lt). J. K. pasakė, kad reiks palaukti, nes užtruks dokumentų tvarkymo procedūros. 14000 Lt perdavęs grynaisiais pinigais. Praėjus mėnesiui skambinęs pasiteirauti, jis patikino, kad viskas tvarkoje, automobiliai bus. Praėjus mėnesiui susitikus sužinojęs, kad automobiliai jau Panevėžyje, aikštelėje. Anglai turi atsiųsti tiems automobiliams dokumentus paštu, nes tralas jau atvežė juos iki Panevėžio. Būna, kad tralas atvažiuoja anksčiau, o dokumentai paštu ateina vėliau V5 forma ir pardavimo sutartis iš ko nupirkta, parduota, nes ten yra supaprastintas pardavimas ir dokumentų forminimas. Sakė, kad reiks palaukti, kol dokumentai pasieks jį. Vėliau A. K. nurodė, kad neranda tralo iš Panevėžio parvežti į Vilnių. Siūlęsis surasti tralą, tačiau kaltinamasis nesutiko, sakė, kad tai jo rūpestis. Vėliau kaltinamasis nekėlė ragelio, po kiek laiko jo telefono numeris buvo neryšio zonoje. Supratęs, kad pakeitė telefono numerį, automobilių jau nebus. Paskui susitikę, jis paaiškino, kad automobilių nebus, nes nesigavo nupirkti. Supratęs, jog tų automobilių Panevėžyje nebuvo. Kreipęsis į teisėsaugos pareigūnus Panevėžyje, kad jie galėtų patvirtinti, ar tie automobiliai iš tikro buvo, ar gali pasižiūrėti. Jie pažiūrėjo ir nerado, tuomet paaiškėjo, kad tų automobilių nėra. Susitikus su A. K. sakęs, kad jis apgavo, susitarę, kad grąžins pinigus. Tada buvo keičiami telefonai, nenoras kalbėti telefonu arba žadėjimas atvykti į susitarimo vietą ir privežti dalį pinigų. Nuvažiavus, jis nepasirodydavo, tai tęsėsi apie 2-3 mėnesius. Paskui jį pasigavęs, vekselis ėjo į pabaigą, jis atėjo patikinti, kad gražins pinigus, pasakė, kad reikia laiko, tai kelis kartus pratęsinėję datas, atrodo buvo iki gegužės, paskui iki birželio, paskui iki rugsėjo. Birželio mėnesį sakė, kad parduos automobilius ir gražins pinigus, vėliau sakė, kad jau parduoda automobilius, turi pinigų ir gali privežti. Sėdėję, laukę, bet jis neatvažiavo. Krikštynom teko skolintis pinigų iš artimųjų. Vekselis galiojo iki rugpjūčio mėnesio, per tėvą susirasdavęs telefoną, nes kaltinamasis juos pastoviai keisdavo. Dar kartą susitikę perrašė vekselį ir pratęsė terminą iki rugsėjo mėnesio. Ankstesnius vekselius sunaikindavę. Kol vekselis galiojo, domėjęsis kaip teisinėmis priemonėmis pabandyti išsireikalauti pinigus. Kreipęsis į ekskomisarų biurą, pas pažįstamus žmones, kurie dirba su žalų išieškojimu ir jie informavo, kad A. K. dar yra pasirašęs vekselių ir pasiėmęs pinigų, paminėjo U. Susisiekęs su U, ji patvirtino, kad kaltinamasis pasiskolino pinigus. Pasibaigus vekselio galiojimui, kaip reikalauja įstatymas siuntęs laiškus tėvų gyvenamosios vietos adresu, kad jis turi grąžinti pinigus. Įvykdęs teisinius veiksmus, kreipęsis pas notarą, kad išrašytų vykdomąjį raštą. Atrodo, kad vykdomąjį raštą buvo pateikęs antstoliui, paskui paprašęs, kad neišieškotų. Kreipęsis dėl vykdomojo rašto vykdymo. Taip pat paaiškėjo, kad dėl vekselių yra iškelta baudžiamoji byla dėl automobilio pasisavinimo, pasirašytas U. vekselis, tokiu būdu žmogus pasisavina pinigus ir niekam negražina. Pamatęs, kad žmogus sistemiškai ima pinigus pasirašydamas vekselį, parašęs pareiškimą 2 policijos komisariatui, nurodydamas pinigų pasisavinimo aplinkybes ir prašęs tai prijungti prie tos bylos. Po kiek laiko iš policijos gavęs pranešimą, kad pareiškimas tenkinamas, prijungiamas ir perduodamas į Vilniaus miesto automobilių grobimų skyrių. Kelis kartus bendravęs su A. K. tėvu, kaltinamasis pripažino faktą, kad skolingas, bet dėl grąžinimo sakė aiškintis pačiam. Norėtų, kad būtų priteista žala, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Palaikė pareikštą civilinį ieškinį 19000 Lt sumai. Papildomai nurodė, kad dirba valstybės tarnyboje, deklaravo turtą, tačiau vekselio nenurodęs, tai netyčinis veiksmas (t. 3, b.l. 105-115, 177-188).

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. J. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, negiminės. Dirbanti Nacionalinėje mokėjimo agentūroje vyr. specialiste, turi tris vaikus, pajamos apie 3000 Lt. Turėjo vieną mašiną. Visais reikalais, susijusiais su mašinomis, rūpinosi vyras. Vyras A. J. paskolino pinigų A. K. ir paprašė, kad pervestų pinigus A. K. į nurodytą sąskaitą. Sąskaita buvo moters. Kiek žinoma, tai buvo jo uošvė. Sekančią dieną pinigai sugrįžo atgal į sąskaitą. A. J. išgrynino pinigus ir paprašė, kad nuneštų į susitikimo vietą, nes buvusi namuose su vaiku ir galėjusi. Paėmusi pinigus, t.y. 5000 Lt, nunešusi į susitikimo vietą prie Rasų kapinių. A. K. atvažiavo su juodu Golfu, perdavusi pinigus, pokalbis buvo oficialus ir trumpas. Su šiuo vyru kažkokių santykiu neturinti, tai buvo tik vyro ir jo santykiai. Daugiau kontakto su K. neturėjusi. Kaltinamąjį mačiusi, kai jis lankėsi jų namuose. Vyras su juo susitikinėdavo, o iš kur jie pažįstami – nežinanti. Vyro ir A. K. pokalbiuose nedalyvavusi. Vyras minėjęs, kad pinigai skirti automobilio pirkimui. Tuo metu turėjo naujagimį ir ieškoję didesnės mašinos. Vyras sakė, kad pirks automobilį iš šito vyro. Vyras minėjo, kad pažįsta A. K. tėvą ir kad tai yra jo pažįstamo sūnus ir kad neturėtų būti sunkumų, nes tai yra žmogus iš jo pažinčių rato ir paprašė, kad aš tuos pinigus pervesčiau. Klaususi vyro, kur mašina, sakė, kad vis vėluoja. Pinigus žadėjo grąžinti, paskui vis negrąžindavo. Nebuvo nei pinigų, nei mašinos, tie konfliktai tęsiasi iki šiol. Ar grąžina po kažkiek pinigų nežinanti, reikia vyro klausti. Kad A. K. jiems skolintų nežinanti. Atrodo vyras dar skolino pinigų, bet kiek nežinanti. Pati vieną kartą 5000 Lt davusi. Visa tai susiję su automobilio pirkimu. Paskolinta suma – 19000 Lt. Palaikė parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 105-115).

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, negiminės, nesusipykę. Buvo pažįstamas su A. K., todėl supažindino draugą A. V. (abu buvo UAB „Greičio linija“ akcininkai), su juo, nes žinojo, jog A. V. turėjo mašiną Audi A6, o A. K. norėjo ją išsinuomoti, jie sudarė nuomos sutartį. Vėliau prasidėjo problemos, A. K. pradėjo vengti mokėti, vengė atsakinėti į skambučius, prapuolė, automobilio negrąžino. Kadangi A. K. pažinojo, todėl pasiūlė A. V., pradėjęs pats A. K. ieškoti, kažkuriuo metu A. K. pasiūlė susitikti. Susitikimas įvyko advokatų kontoroje LAVIN, kurio metu sprendę kaip šią situaciją išspręsti ir A. K. pasiūlė pasirašyti vekselį 80000 Lt, t.y. A. K. pareiškė, kad jis tą automobilį įsigis. Automobilio nevertinę, A. K. pasiūlė sumą ir jie sutiko ir pasirašė. Vekselyje nurodyta suma – tai automobilio kaina, plius nesumokėta nuoma ir ateinanti nuoma, nes A. K. automobilio negrąžino ir sutartis tęsėsi toliau. Nežinantis, kodėl A. K. negražino automobilio, kodėl nemokėjo. Po vekselio pasirašymo jis pinigų nemokėjo. Kadangi vekselis buvo surašytas liudytojo vardu (A. V. tuo metu negalėjo atvažiuoti, turėjęs žodinį jo įgaliojimą, o A. K. neprieštaravo, nematė tame problemos), tai civilinį ieškinį padavę V. S. vardu. Skola yra priteista civilinėje byloje. Atgavęs visą sumą, pinigus perduosiąs A. V.. Vykdomąjį raštą perdavęs antstolei D. M., pagal jį per du kartus gavęs 150 Lt (t. 3, b.l. 105-115).

Teisiamajame posėdyje liudytojas G. U. paaiškino, kad kaltinamąjį žino, matytas. S. U. – sesuo. 2010 m. vasarą sužinojęs, kad sesė paskolino A. K. apie 100000 Lt. Sesė išvažiavo į užsienį ir paprašė pabendrauti su A. K.. Susiskambinę, A. K. pervedė 4000 Lt, vėliau buvo tartasi, kad vietoj pinigų galėtų automobilį pasiūlyti. Pasitaręs su tėčiu, užregistravęs automobilį patikrinti į servizą, tačiau A. K. neatvažiavo, antrą kartą jis pats užregistravo ir neatvažiavo. A. K. elektroniniu paštu siuntė automobilio nuotraukas, atrodo automobilis buvo 2007 m. gamybos. Automobilio gyvai nematęs. Buvo paruošęs tarpusavio skolų suderinimo aktą, būtų perašytas automobilis ir būtų įskaityta skola. Apie sesės draugystę su A. K. nežino, su A. K. ji negyveno, bendro ūkio nevedė, kiek yra žinoma, ji bendrų pirkinių su A. K. nepirko. Palaikė parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 105-115).

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. Č. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta puikiai, draugai nuo vaikystės. S. U. pažinojo kokius 5-6 metus, su ja bendraudavo labai gerai, ji užsiimdavo namų nuoma, dirbo Remax. Po kokių 3-4 metų pažinties reikėjo paslaugos, nes kaltinamasis buvo skolingas virš 200000 Lt pinigų, sugalvoję išnuomoti butą. S. prašęs pagalbos išnuomojant butą, esantį M.K.Čiurlionio g., kur gyvena A. K., kad nuomos pinigus po truputį atidavinėtų už skolą. Butas priklausė A. K. tėvams. S., kad K. skolingas nesakęs, nes skolos yra skolos. S. sutikus, supažindinęs ją su A. K., visi trys apžiūrėję butą. Susitarimas neįvyko, nes nebuvo kliento. S. sakė paieškosianti kliento, bet jo nebuvo. Buvo įspėjęs S., kad nebendrautų su kaltinamuoju, tačiau po savaitės S. U. ir A. K. pradėjo draugauti, kartu gyventi. S. su liudytoju nustotojo bendrauti. Po daugiau nei pusę metų sužinojo, kad iš S. kaltinamasis pasiskolino apie 100000 Lt, nes darė biznį. A. K. tuo momentu užsiiminėjo mašinom. S. ieškojo visur pinigų, žino, nes visas Vilnius žino. Tačiau A. K. verslas nesisekė, laiku pinigų S. negrąžino, tuomet S. pradėjo ieškoti kaip išsiieškoti paskolintus pinigus, prasidėjo teismai. A. K. norėjo pinigus S. U. grąžinti dalimis, tačiau ji norėjo, kad grąžintų visą skolą. Matęs, kad A. K. verčiasi automobilių verslu. Kaltinamasis su M. C. automobilius parveždavo tralais iš Italijos, matęs itališkus dokumentus. Tačiau gyveno iš tėvų pinigų. Bendrų verslo reikalų ar turto su A. K. neturėjęs. Po visko S. pradėjo galvot, kad liudytojas organizatorius, sakė, kad „tu kartu su A. K.“ (t. 3, b.l. 128-143).

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. C. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, nesusipykę. Pažįsta V. Č., kelis kartus matęs S. (ji gyveno su A. K.), A. matęs. Viskas prasidėjo prieš kelerius metus. Gavęs skambutį iš S., sužinojęs, kad A. K. yra jai skolingas pinigų. Jai buvo žinoma, kad kaltinamasis ir kitiems yra skolingas, todėl jei A. neatiduos ir jį patrauks atsakomybėn, nes buvo pervedusi į jo sąskaitą 30000 Lt skirtus A. K.. Tuos pinigus pervedė, kai su A. K. buvo Italijoje, norėję pirkti keletą mašinų ir užsidirbti pinigų. Skambinusi, prašė vienytis. Automobiliai buvo ne jo, o A. K.. Dalyvavęs kaip būsimo verslo partneris, norėję atsidaryti įmonę ir užsidirbti pinigų. Automobilius pirkę įmonės vardu (neatsimena kaip įmonė vadinasi), įmonėje nedirbę, turėję tik jos rekvizitus. Patys norėję užsiimti tuo verslu. Bilietus į Italiją gavęs iš A. K., juos pirko S.. S. U. matęs ir su ja kalbėjęs oro uoste. Iš S. U. gavęs 30000 Lt, pinigai buvo ne jam. A. K. neturėjo banko kortelės ir neturėjo kaip gauti tuos pinigus, kadangi matė kaip S. bendrauja su kaltinamuoju, davė savo banko sąskaitą. Pinigai buvo skirti A. K. nuo S. U.. Nuėmęs pinigus, juos atidavęs A. K., kur jis panaudojo pinigus nežinantis, ar Italijoje ar Lietuvoje neatsimenantis. Gal už dalį buvo nupirktas automobilis. Automobiliai buvo perkami įmonės, kuri veža automobilius, vardu. Pirkę pigius automobilius. Kad būtų galima nupirkti iki 2000 Lt eurų, prabangių automobilių neturėję. Nežinojo, kur A. K. panaudojo S. U. pinigus. Už 30000-50000 Lt nebuvo nupirkta nei viena mašina. Nežinantis, ar automobiliai buvo perkami iš jo asmeninių pinigų, ar iš S.. Kad Lietuvoje jis prekiautų automobiliais nematęs. Savo vardu yra atvaręs vieną automobilį sau ir du automobilis žmonai. Už S. pinigus automobilio neįsigijęs. Daugiausiai atlikęs vertėjo funkciją, tarpininkavo pirkime. Gali būti, kad kaip tarpininkas siuntęs duomenis apie automobilį BMW X5. A. J. pažįstamas, su juo susipažino tuomet, kai iš kaltinamojo sužinojo, kad kaltinamasis jam skolingas, pats skambinęs A. J., taip ir užsimezgusi draugystė. Kalbėję apie pinigus, kaltinamasis buvo šalia, jis norėjo pinigus atidavinėti dalimis, bet A. J. nesutiko su tuo. A. J. sakė, kad A. K. skolingas apie 10000 Lt, už ką – nesakė. Apie automobilių paiešką A. J. naudai nebuvo. Su A. J. buvo susitikęs jo iniciatyva, pakalbėję, sužinojęs, kad iškelta byla, ir kad esąs prokurorų susidomėjime, kad turi jungtis į jų grupę. Žinantis, kad pinigų neėmęs ir kad niekas negali grėsti. Nežinantis, iš kokių pinigų kaltinamasis galvojo grąžinti pinigus A. J., gal darytų biznį, eitų darbintis ar į darbo biržą (t. 3, b.l. 128-143).

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. paaiškino, kad kaltinamasis jo sūnus. Daugiau giminių nėra, kitus iš veido pažįsta, policininką A. J. ir S. U., kurie daug žalos padarė. Sūnų teko remti finansiškai. Sūnus skolingas pinigų S. ir A., o einama pas jį, reikalaujama pinigų. Susipažinęs su S., sūnui su ja pragyvenus gal pusę metų, jie kartu vedė bendrą ūkį. Paskui išėjo kalba, kad ji jam paskolinusi gal 30000 Lt. Sūnus užsiiminėjo mašinom, pirko jas iš Italijos. Žinau, kad skolino pinigus, o kokiu būdu nežinau. Jis pasakė, kad daro biznį su mašinom. Kai gyveno su S. jokių skolų nebuvo, tada ji norėjo susituokti su sūnum, buvo suorganizavusi į Bali keliones ir ten buvo suorganizavusi vestuves. Paskui sužinojęs, kad ji pasiėmė kreditą, kai sūnus išsiskyrė. Sūnus sakė, kad 30000 Lt yra pasiskolinęs dėl biznio, kad dalimis atidavė pinigus. Ji paėmė pinigus, užstatė tėvo namą. Ji pasakė, kad iš banko pasiskolino pinigus. Sūnus pripažino, kad pasiskolino 30000 Lt. Jis buvo Italijoje, pirko ir vežė mašinas. Ar buvo įkūręs įmonę – nepasakysiantis. Kai sūnus su ja susipyko, S. atėjo pas juos į namus ir pradėjo aiškinti, žmonai pasakė, kad A. skolingas, davė lapuką. Sūnaus paklausus, jis atsakė, kad grąžina dalimis, pasiskolino mašinoms. Pats jiems davęs pinigų ir pamiršęs. A. J. pažįstantis kaip autoinspektorių. Jam sakęs, kad statantis, A. J. pradėjo siūlyti sklypus. Kaip sūnus susipažino su A. J., nežinantis. A. J. atėjo į darbą ir pradėjo aiškinti, kad sūnus skolingas pinigų, gal 12000 Lt. Klausęs sūnaus, ar atidavęs pinigus, tačiau sužinojęs, kad A. J. nekalba su juo. Žino, kad sūnus mašinas perka, autoverslu užsiiminėjo apie 8 metus, o kad skolinasi – nežino. Jei jis skolino, tai tegu iš jo ir reikalauja. A. J. neduoda nei adreso, nei banko sąskaitos. Šiuo metu sūnus po truputį grąžina skolą. Sūnus nesako, kad neskolingas, gražina pinigus, visiems moka. Dabar jis neturi tiek pinigų. Jo įmonėje S. U. nebuvo atlikusi jokių užsakymų. Taip pat paaiškino, kad žmona turi butą M.K.Čiurlionio gatvėje, kurio nuomoti neketino. Bute 2-3 metus gyvenęs sūnus. Sūnus buvo sakęs, kad nori išnuomoti butą. O kad jį bandė nuomoti – nežinantis. Žinantis tik Mantą kaip partnerį, jie yra klasiokai. Sūnaus nelaiko patyrusiu verslininku. Sūnus aiškindavo, kad į tralą telpą 12-13 mašinų, ar mašinas pirkdavo susidėję – nežino. Automobilius varydavo iš Italijos. Ar prekiavo brangiais automobiliais – nežino. Ar buvo parvaręs Audi Q7 – nežino. Nesidomintis mašinomis. Matęs atvarytą Audi Q8. Išlaikantis sūnaus vaiką pilnai, jį laiko anūku. O sūnus tegul skolas atiduoda. Matantis, kad sūnui norisi atiduoti skolas ir išbristi (t. 3, b.l. 128-143).

Teisiamajame posėdyje liudytoja K. K. paaiškino, kad kaltinamasis – sūnus, daugiau nieko nepažįsta. S. žino, porą kartų buvo užsukusi, nesusipykusi. Nesuprantanti kaip S. taip laisvai gali elgtis su pinigais, o po to jų reikalauti. Sūnaus darbo reikalų nežino, jis visą laiką dirbo su mašinom, atveždavo jas. Žino, kad sūnus skolinosi 30000 Lt, pinigai buvo pervesti, kai jis buvo išvažiavęs į Italiją. Sūnus pripažino, kad gavo tuos pinigus. Jie kartu gyveno, ruošėsi tuoktis. Sūnui nepatiko, sakė, kad neturi laisvės. Daugiau iš ko skolinosi pinigus – nežino. Iki pažinties su S., užsiiminėjo automobiliais. Sūnui padeda finansiškai: valgyti nuperka, apsirengti, vaiką išlaikyti. Savo vardu turinti butą M.K.Čiurlionio g., jame gyveno sūnus. Butu rūpinosi vyras. Nežinanti, kada nuspręsta išnuomoti. Už buto nuomą pajamų negavusi, tai gal sūnus paėmė, butas buvo išnuomotas. Butas dabar neišnuomotas. Nuoma pasibaigė prieš 8 mėnesius. Kaip sūnus susipažino su S. – nežino. Pakvietė susipažinti. Daugiau pokalbių su S. U. nebuvo. Lapkričio mėnesį S. paskambino ir pakvietė gerti kavos, susitikusios universalinėje parduotuvėje, kavinėje. S. padavė lapelį, kuriame buvo parašyta, kad Algis skolingas tokią sumą, buvo parašyta, kur tie pinigai išleisti ir davė kažkokią kasetę. Vėliau nebuvo savaitės, kad ji neskambintų ir neprašytų pinigų. Mantą pažįstanti. Apie skolas sužinojusi perskaičiusi bylą (t. 3, b.l. 128-143).

Teisiamajame posėdyje liudytojas P. Ž. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta gyvena tame pačiame mieste, kartais bendrauja. Turėjęs automobilį Audi A6, pirkęs jį pagal skelbimą, lyg iš Visagino, gal prieš 4 metus. Automobilis buvo netvarkingas, reikėjo dažyti, buvo daužtas. Sutvarkęs jį pardavė. Jokio ryšio tarp jo, A. K. ir automobilio nebuvo. Su juo niekada apie tą automobilį nekalbėjęs. Nežino, kur automobilis po pardavimo. Kam pardavęs automobilį – nepamena. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir perkant, ir parduodant. V. S., A. V., G. P. nepažįsta. Automobiliui pirkėją surado draugas V. Č.. Vizualiai pirkėjo neatsimena. Kaip parašyta, automobilį pardavęs A. V., asmeniui, kurį surado V. Č.. Ar pas G. P. buvo automobilis – nežino. Ar automobilis buvo registruotas jo vardu - neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Automobilis pardavimo metu buvo tvarkingas, suremontuotas. Ar pinigus už parduotą automobilį gavo grynais, ar pavedimu – neatsimena. Bylos medžiagoje esančioje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (t. 1, b.l. 73), įrašyta liudytojo pavardė, tačiau parašas ne jo. Jis įrašytas kaip pardavėjas (t. 3, b.l. 177-188).

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. P. paaiškino, kad nieko iš salėje esančių asmenų, nepažįsta, pažįsta tik G. P., kuris paprašė palaikyti sidabrinės spalvos mašiną Audi A6 garaže kol bus Airijoje, nes nenorėjo palikti automobilio kieme, kad niekas nesubraižytų. Pats gyvenantis bute, o automobilį laikęs mamos S. P. garaže savaitę, gal dvi. Savo automobilio tuo metu neturėjęs, o garažas buvo nenaudojamas, tai ir priėmęs. Po kiek laiko paskambino asmuo, kad nuo Giedriaus ir pasiėmė tą automobilį. Giedrius buvo sakęs, kad mašiną kažkas pasiims, todėl ir atidavęs. Automobilis buvo tvarkingas. Nepamena asmens, kuris atvyko pasiimti automobilio. Automobilio dokumentų nematęs, sakė, kad jie bus daiktų dėtuvėje (t. 3, b.l. 177-188).

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. K. paaiškino, kad kaltinamasis matytas, negiminės. Verčiasi automobilių pervežimu, turi individualią įmonę nuo 1996 metų Rokiškio r. Juodupėje, ten ir įmonė, ir gyvenantis. Žinantis, kad kaltinamasis – Algis. 2008-2009 m. du kartus iš Italijos vežęs M. C. mašinas, o jis buvo kartu su juo. Italijoje nupirkdavo mašinas, susiskambindavę ir parveždavęs, turintis tralą, nuomojantis vietą ant tralo ir atvežantis. 8 ar 9 automobiliai buvo pirkti įmonės vardu. Kaltinamasis turbūt kartu su Mantu dirbęs. Pinigai buvo Manto. Automobiliai nebuvo prabangūs, buvo tokie daužti, daugiausiai netinkami naudoti, kur reikalingas remontas. Iškrovę Panevėžyje, turguje. Automobilius pardavinėjo patys, o pats paskui tik dokumentus sutvarkęs, pinigus jiems atidavęs. Su Algiu nesirašę jokių dokumentų. Pirkėją jie surasdavę, pats tik surašydavęs dokumentus. Su A. K. mažai bendravęs, pagrinde reikalus tvarkęs su Mantu. Kaltinamasis Panevėžyje buvo atvažiavęs prie tralo, kai nuiminėję mašinas. Atsiskaitymas vykdavęs parvežus mašinas. Mantas sumokėjęs, bet sunkiai labai. Taręsis Mantą įdarbinti, tačiau šis nesutikęs, todėl nutraukęs su juo ryšius. A. K. veikti savo vardu įgaliojimo nedavęs. Su Italija pats mažai dirbęs. Kaltinamojo pateiktuose dokumentuose yra įmonės vardu pirktos mašinos. Ant automobilių Punto, Coltas ir Brava 2009-08-20 pirkimo sutarčių ne liudytojo parašas. Pagal byloje esantį sąrašą buvo Fiat, Seat, BMW, Mitsubish Colt, Citroen, Landcer Libra. Kad perkant automobilius naudojami įmonės rekvizitai sužinojęs greičiausiai telefonu iš Manto, prieš tai nebuvo suderinta (t. 4, b.l. 110-118).

Teisiamajame posėdyje pagarsinami liudytojo G. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas parodė, kad 2008 m. buvo nusipirkęs automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu naudojęsis 3-4 mėnesius, po to pardavęs nepažįstamam asmeniui gyvenančiam Panevėžyje. Maždaug prieš metus sužinojęs, kad tą automobilį autoįvykio metu sudaužė ir jis stovi garažuose, kur tiksliai nežino. Pats to automobilio neslepia, nes neturi tokio tikslo (t. 1, b.l. 138-139).

Sprendžiant nusikaltimo sudėties požymių buvimą kaltinamojo A. K. veiksmuose atsižvelgtina į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką nagrinėjant šios kategorijos bylas. LAT ne kartą yra pasisakęs, kad svetimas, t.y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas (ar turtinė teisė), gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje (kasacinės nutartys Nr. 2K-133/2010, 2K-23/2004, 2K-113/2004). Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinių teisinių santykių ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant jį užvaldyti. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Suklaidintas dėl kaltininko ketinimų perduodamo turto atžvilgiu, nukentėjusysis perduoda turtą kitam asmeniui laikinai valdyti, naudoti ar jo nuosavybei ir tikisi, kad turtą gavęs asmuo vykdys tam tikrus įsipareigojimus turtui ir po kurio laiko turtą ar jo ekvivalentą sugrąžins teisėtam savininkui ar valdytojui. Tačiau turtą gavęs asmuo neketina vykdyti savo įsipareigojimų, o dėl apgaulės pažeistos teisės atkūrimas objektyviai tampa problemiškas (kasacinė byla Nr. 2K-851/2001). Viena sukčiavimo veikų – turtinės prievolės išvengimas apgaule. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kito šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Turtinės prievolės išvengimo atveju asmens kaltumas reiškiasi tuo, kad jis apgaule negrąžina paskolinto turto ar nesumoka už prekę, atliktą darbą ar paslaugą ir pan. Paprastai tokios veikos padaromos naudojant vieną apgaulės formų – piktnaudžiaujant kito asmens pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu teismų praktikoje ir teorijoje aiškinamas kaip savotiškas būdas išvengti prievolės, tačiau tai yra tik metodas įtraukti nukentėjusįjį į niekinius sutartinius santykius, nes išankstinės tyčios nevykdyti savo prievolės buvimas (nesumokėti, negrąžinti turto, neatlikti darbo ir kt.) sutartinius santykius padaro neteisėtus.

A. K. epizodas. Be A. K. ir nukentėjusiojo A. K. parodymų, taip pat įrodo įvykusį sandorį ir byloje ištirta rašytinė medžiaga:

2010-11-05 A. K. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2007-06-04 paskolino A. K. 10000 Lt, pasirašė paskolos raštelį, A. K. įsiskolinimą įsipareigojo grąžinti iki 2007-06-30. 2007-06-11 A. K. paprašė, kad jam paskolintų dar 5000 Lt, kuriuos žadėjo grąžinti 2007-06-30 kartu su pinigais, kuriuos pasiskolino pagal aukščiau minėtą paskolos raštelį. Dėl 5000 Lt paskolos raštelio nepasirašė, davė pasitikėdamas. Skolindamasis pinigus A. K. akcentavo, jog jo materialinė padėtis gera, jis turi vertingo turto, o paskola reikalinga trumpam laikotarpiui dėl verslo reikalų. Iki 2007-06-30 A. K. skolos negrąžino. Kadangi A. K. nevykdė savo įsipareigojimų, 2007-07-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydamas iš A. K. priteisti 15000 Lt skolos, delspinigius, žyminį mokestį bei palūkanas. Teismas priėmė sprendimą už akių, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš A. K. 10000 Lt įsiskolinimo, delspinigius, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas (civ.b.Nr. 2-10734-728/2007). 2007-11-22 išduotas vykdomasis raštas, Tokia A. K. veikla yra sisteminga, nuolatinė, jis iš asmenų skolindavosi ar kitokiu imituotu sandoriu gaudavo dideles pinigų sumas, iš anksto žinodamas, jog jų negrąžins, turėdamas išankstinį sumanymą paskolų negrąžinti, žinodamas, jog registruoto turto savo vardu neturi, nesirengia įgyti, teisėtų pajamų negauna. Dėl analogiškų A. K. veikų nukentėjo ir kiti asmenys (A. V., A. J., S. U.) (t. 2, b.l. 53-55);

2007-06-04 paskolos raštelio, kuriuo A. K. iš A. K. pasiskolino 10000 Lt ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2007-06-30, kopija (t. 2, b.l. 56);

2007-07-16 A. K. ieškinys dėl skolos priteisimo iš A. K. (t. 2, b.l. 57-58);

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-10-15 sprendimas už akių, kuriuo ieškovo A. K. ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo A. K. 10000 Lt įsiskolinimo pagal paskolos sutartį, 450 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2007-08-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 313,51 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. K. naudai (t. 3, b.l. 194).

Tokiu būdu byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. K. per du kartus iš nukentėjusiojo A. K. pasiskolino 15 000Lt, šios aplinkybės neneigia ir kaltinamasis, tai patvirtina ir paskolos raštelis, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas už akių, kurio kaltinamasis neginčijo.Byloje neįrodyta, kad kaltinamasis atliko kokius nors veiksmus, kuriais būtų įtikinęs nukentėjusįjį paskolinti pinigus, tokio aplinkybės nenurodo ir nukentėjusysis, teigdamas, kad kaltinamasis paskambino, paprašė paskolinti ir jis paskolino, nesant jokių duomenų dėl įtikinimo ; nukentėjusiojo žinios apie kaltinamojo tėvų materialinę padėtį neturi nieko bendro su suaugusio, pilnamečio kaltinamojo padėtimi, o juo labiau, kad nukentėjusysis žinojo, kad už automobilį perkamą mokėjo ne kaltinamasis ir automobilis registruotas ne jo vardu; nukentėjusysis taip pat kreipdamasis į teismą išieškoti civilinio proceso tvarka nelaikė, kad tai yra nusikalstamo veiksmai, o tik vėliau gavus tam tikrą informaciją, kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Kaltinime nurodoma, kad turtą įgijo apgaulės būdu melagingai sakydamas, kad verčiasi pelningu verslu, tačiau kaltinamasis , kad būtų teigęs tokius teiginius nukentėjusiajam A. K., neigia, nukentėjusysis taip pat netvirtino, kad kaltinamasis tokias jam aplinkybes nurodęs; Nors nukentėjusysis teigia, kad A. K. sakęs, kad turi savo verslą: užsiima žemėm, pirkęs žemės pardavimui, visi pinigai investuoti, tačiau nei vienos aplinkybės nepatikrino, objektyviai neįvertino jo finansinių galimybių, nors buvo aiškūs duoti ženklai dėl apsunkinto paskolos grąžinimo. Šios aplinkybės įrodo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo sudarytos civilinės sutarties pagrindu nukentėjusysis perleido nuosavybę, nesant jokio įrodymo dėl esminės apgaulės; byloje duomenų, kad sandorio sudarymo metu kaltinamasis turėjo tyčią pinigus užvaldyti nėra, kaltinamasis neigia. Pažymėtiną, kad kaltę asmens turi įrodyti ir paneigti kaltinamojo teiginius, prokuroras. Kadangi byloje nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str.1d. nustatyti nusikaltimo sudėties elementai neįrodyti, todėl kaltinamasis šiame epizode išteisintinas, neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių /LR BPK 303str .5d.1p./

A. V. epizodas. Nors kaltinamasis savo kaltės šiame epizode nepripažino, tačiau A. K. kaltę dėl padaryto nusikaltimo be apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų įrodo ir byloje ištirta rašytinė medžiaga:

A. V. 2010-07-29 ir 2010-08-02 pareiškimais kreipėsi į VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuose nurodyta, kad 2008-04-03 jis (A. V.) ir A. K. sudarė Trumpalaikės automobilio nuomos sutartį – įgaliojimą Nr. 2008-04-03/1, kuria A. V. suteikė A. K. teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2003 m., sutartyje – įgaliojime numatytą laikotarpį nuo 2008-04-03 iki 2008-07-03. Automobilis A. K. buvo perduotas M.K.Čiurlionio g., Vilniuje. Pasibaigus sutartyje numatytam nuomos terminui automobilio A. K. negrąžino. Pradėjo vengti bendrauti, žadėjo dar pasinaudoti automobiliu bei grąžinti vėliau. Tai tęsėsi kelis metus, vis tikintis, kad automobilį jis grąžins arba jeigu negrąžins tai nupirks. Tokiomis šnekomis buvo apgaudinėjamas iki 2010 metų. Vėliau paaiškėjo, kad A. K., galimai suklastojęs automobilio pardavimui reikalingus dokumentus, pasinaudodamas suklastotais dokumentais, automobilį pardavė ir gautus pinigus pasisavino. Yra gavęs Seesam draudimo bendrovės polisą, jame nurodyta, kad minėto automobilio draudėjas yra G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 30);A. V. 2010-07-29 pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2007-10-06 Panevėžio mieste įsigijęs automobilį Audi A6, 4.2 quattro. Automobilį pirkęs su tikslu jį vėliau parduoti. Per pusmetį nepavykus jo parduoti, sulaukęs draugo V. S. pažįstamo A. K. pasiūlymo išsinuomoti automobilį Audi A6. 2008-04-03 jis (A. V.) ir A. K. sudarė Trumpalaikės automobilio nuomos sutartį – įgaliojimą Nr. 2008-04-03/1, kuria A. V. suteikė A. K. teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2003 m., sutartyje – įgaliojime numatytą laikotarpį nuo 2008-04-03 iki 2008-07-03. Sutartis buvo sudaryta dėl to, jog A. K. pageidavo jį nusipirkti už 45000 Lt. 2008-04-03 nuvykę į „Regitra“ tikslu parduoti A. K. šią transporto priemonę, tačiau to padaryti nepavyko dėl trūkstamo automobilio atitikties sertifikato (automobilis pagamintas JAV). Sertifikuoti automobilį sutarę su bendrove „Tuvlita“ po savaitės, o iki to laiko leidęs automobiliu naudotis pagal minėtą nuomos sutartį. Automobilis A. K. buvo perduotas 2008-04-03 M.K.Čiurlionio g., Vilniuje. Po šio karto automobilio nėra matęs. Susitarus su „Tuvlita“ dėl automobilio sertifikavimo, A. K. skambinęs kelis kartus, tačiau jis automobilio taip ir negrąžino. Automobilis nebuvo grąžintas ir pasibaigus sutartyje numatytam nuomos terminui. A. K. pradėjo vengti bendrauti, žadėjo dar pasinaudoti automobiliu bei grąžinti vėliau. Tai tęsėsi kelis metus, vis tikintis, kad automobilį jis grąžins arba jeigu negrąžins tai nupirks. Tokiomis šnekomis buvo apgaudinėjamas iki 2010 metų. Vėliau paaiškėjo, kad A. K., galimai suklastojęs automobilio pardavimui reikalingus dokumentus, pasinaudodamas suklastotais dokumentais, automobilį pardavė ir gautus pinigus pasisavino. Yra gavęs Seesam draudimo bendrovės polisą, jame nurodyta, kad minėto automobilio draudėjas yra G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 31-32);2007-10-06 transporto priemonės (Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią A. V. įsigijo šį automobilį iš P. Ž. (t. 1, b.l. 33, 60, 61);2007-09-26 pažyma-sąskaita Nr. SK-855, kad buvo parduotas automobilis Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2003 m., automobilio savininkas P. Ž. (t. 1, b.l. 35, 59, 69, 72);2008-04-03 Trumpalaikė automobilio nuomos sutartis – įgaliojimas Nr. 2008-04-03/1, automobilio perdavimo-priėmimo aktas, iš kurių matyti, kad A. V. (nuomotojas) išnuomojo A. K. (nuomininkas) automobilį Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos terminas 2008-04-03 – 2008-07-03. Automobilis Audi A6 perduotas nuomininkui 2008-04-04 12.00 val., nuomos kaina – 150,00 LTL/para (t. 1, b.l. 36-38) ir kaltinamasis šio aplinkybės neneigia;2008-10-10 UADB „Seesam Lietuva“ įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo LT/AKA 0107940, kopijos nustatyta, kad liudijimas galioja nuo 2008-10-10 18.10 val. iki 2009-01-09 24.00 val., draudžiama transporto priemonė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 39);Iš Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal identifikacijos numerį matyti, kad buvo registruotos šios operacijos, susijusios su automobiliu Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini): 1. savininkas UAB „Baltspeda Auto“, suteiktas valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2. 2007-10-06 šį automobilį įsigijo A. V., suteiktas valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 3. 2007-10-06 automobilis registruotas A. V. vardu, suteiktas valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 4. 2008-04-15 automobilį įsigijo G. P., suteiktas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 41-42);Iš ieškomos kelių transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas G. P., išrašo matyti, kad apie šį automobilį tyrimo duomenų nėra (t. 1, b.l. 43-44);Iš Panevėžio TAC 2008-04-15 pažymos apie atliktą kelių transporto priemonės (Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atitikties įvertinimą Nr. P08A054, matyti, kad transporto priemonė tinkama naudoti Lietuvoje (t. 1, b.l. 48);Transporto priemonės registravimo užsienyje liudijimo Nr. 21394834, kopija (t. 1, b.l. 50, 54, 63, 70);2008-04-24 G. P. prašymas Nr. 5040957, įregistruoti transporto priemonę Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti valst. Nr. ženklai – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 51);2007-09-25 UAB „Baltspeda Auto“ prašymas Nr. 4370082, įregistruoti transporto priemonę Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti valst. Nr. ženklai – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 52);2008-04-03 A. V. prašymas Nr. 4981022, įregistruoti transporto priemonę Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti valst. Nr. ženklai – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 62);2008-01-03 A. V. prašymas Nr. 4753753, įregistruoti transporto priemonę Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti valst. Nr. ženklai – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 68);2008-04-15 transporto priemonės (Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią G. P. įsigijo šį automobilį iš P. Ž. (t. 1, b.l. 73, 90);Automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastas garažo bokse Nr. 67, garažų masyve Pelkių gatvėje, Panevėžyje, ir apžiūrėtas dalyvaujant G. P.. Automobilio apžiūra užfiksuota 2012-03-08 apžiūros protokole ir fotolentelėse (t. 1, b.l. 80-82, 83-86);G. P. pasirašė įsipareigojimą automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugoti ir niekam neperduoti (t. 1, b.l. 87);Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-07-25 specialisto išvada, Nr. 11-1067 (11). Atlikus 2008-04-15 automobilio Audi A6, VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje kaip pardavėjas įrašytas P. Ž., o pirkėjas – G. P., rašysenos tyrimą, nustatyta, kad tirti pateiktoje 2008-04-15 pirkimo-pardavimo sutartyje eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ pasirašė P. Ž., nebuvo galima kadangi įvertinus parašų topografinių, bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos kokiai nors išvadai. Nustatyti daugiau sutapimų ar skirtumų nebuvo galima, nes tiriamas parašas trumpas, paprastas, mažai informatyvus. Todėl nebuvo galima atsakyti į klausimą, ar minėtas tiriamajame dokumente P. Ž. vardu pasirašė P. Ž., ar kitas asmuo (t. 1, b.l. 99-101);2008-12-23 paprastasis vekselis. Pagal šį vekselį 2009-03-15 A. K. (mokėtojas) privalėjo sumokėti V. S. 80000 Lt (t. 1, b.l. 151).Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimas už akių, kuriuo ieškovo V. S. ieškinys patenkintas visiškai ir ieškovo naudai priteista iš atsakovo A. K. 76500 Lt skolos, 1912,50 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-07-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2363,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b.l. 195).

Išanalizavus apklaustų liudytojų parodymus bei byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad A. V. išnuomavo A. K. pagal 2007-10-06 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį priklausantį automobilį Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamajam A. K., tikėdamasis, kad greitu laiku kaltinamasis jį nusipirks (taip buvo žodžiu susitarta 2008-04-03 pasirašant Trumpalaikę automobilio nuomos sutartį – įgaliojimą Nr. 2008-04-03/1). . Nukentėjusysis pasitikėjo kaltinamuoju, suteikė teisę naudotis automobiliu. Kaltinamojo teiginys, kad jis tikruoju savininku laikė V. S., paneigti apklausto liudytojo parodymais bei aukščiau surinktais rašytiniais įrodymais./automobilio nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomotojas yra A. V./ Iš surinktos medžiagos nustatyta, kad V. S. tik tarpininkavo tarp šalių dėl automobilio nuomos/pardavimo, nebuvo savininkas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu apklaustas. Nors kaltinamasis teigė, kad jokios apgaulės nebuvo, už automobilį moka pinigus, turėjo teisę automobilį parduoti, tačiau tarp šalių sudarytoje nuomos sutartyje šis punktas aptartas nebuvo, vadinasi tokios teisės kaltinamasis neturėjo, pripažino, kad su nukentėjusiuoju dėl automobilio pardavimo, jo kainos ir sąlygų nederino Iš Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal identifikacijos numerį matyti, kad buvo registruotos operacija, susijusi su automobiliu Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini): 2008-04-15 apie tai, kad automobilį įsigijo G. P., suteiktas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 41-42); ši aplinkybė rodo, jog kaltinamasis praėjus labai trumpam laiko tarpui automobilį pardavė kitam asmeniui, o tai reiškia, kad sukurti pagal sutartį nuomos santykių neketino , o sutarties pasirašymas buvo tik apgaulei įgyvendinti būdas, o nukentėjusysis buvo suklaidintas dėl kaltinamojo ketinimų; suklaidinimas buvo esminis. Nuomos mokesčio mokėjimas jau nesant turto valdytoju vertinamas kaip laiko delsimas slepiant tikrą situaciją., apgaudinėjant nukentėjusįjį, kad neva nuomos santykiai tęsiami. . Tiek nukentėjusiojo A. V., tiek liudytojų V. S., P. Ž. parodymai yra nuoseklūs, logiški, pagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl laikytina įrodytu, kad kaltinamasis A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d., t.y. apgaule savo naudai įgijo svetimą A. V. priklausantį 12000 Lt vertės turtą – automobilį AUDI A6, VIN (duomenys neskelbtini).

A. J. epizodas. Kaltinamasis savo kaltės dėl A. J. 19000 Lt užvaldymo apgaule nepripažino, nurodė, kad skolinosi savo reikmėms, surašė vekselį, A. J. pinigus pagal galimybes gražina, nelaiko, kad A. J. apgavo, teigia, kad A. J. nežadėjo už minėtus pinigus nupirkti jokių automobilių, moka pagal galimybes, yra nekaltas, sukčiavimu kaltinamas nepagrįstai. Nukentėjusysis A. J. teigia, kad bendravęs daugiau su kaltinamojo tėvu, o sūnus skambindavęs pasiklausti teisiniais klausimais, buvo susitikęs su kaltinamuoju ir pokalbio metu kaltinamasis pasiūlė padėti nusipirkti automobilį; žinojęs, kad jis užsiiminėja automobilių ir kaltinamojo paprašytas per du kartus už paslaugą perdavęs jis ir jo žmona 19000Lt. K. automobilių nenupirkęs, pinigų negrąžinęs, pasirašęs vekselį.

Be to, A. J. 2011-03-24 protokole-pareiškime nurodo, kad 2010-03-10 apie 16.00 val. adresu Kenos g. 2, Vilniuje, iš pil. A. J. apgaulės būdu A. K., gim. 1982-12-10, išviliojo 19000 Lt. Padaryta 19000 Lt žala (t. 1, b.l. 152); 2011-03-16 A. J. pareiškime nurodo, kad 2010-03-10 A. K. pasiūlė pirkti automobilius Toyota Land Cruiser (2008 m.), VW Passat (2009 m.), Mercedes Benz GL 550 (2009 m.) ir Lexus Cupe (2007 m.). Su juo sutaręs, kad jis automobilis pristatys į Vilnių. 2010-03-12 A. K. atvažiavęs pas jį į namus, adresu Kenos g. 2, Vilniuje, ir pasakęs, kad automobiliai jau yra paruošti atvežimui į Lietuvą. Šių automobilių vertė yra didelė, A. K. norėjo papildomų garantijų, todėl paprašė užstato dėl parduodamų automobilių. Sutvarkęs užstato dokumentus pas save namie padavęs A. K. 19000 Lt užstatą. Su A. K. sutarė, kad automobilius jis pristatys po kelių savaičių. Praėjus trims savaitėms A. K. atvyko pas jį ir pranešė, kad automobilių negali atvežti, nes dar tvarkomi dokumentai. žadėjo, kad atvežimo dokumentai bus tvarkomi dar apie savaitę. Praėjus savaitei, automobilių nebuvo. Kaip vėliau paaiškėjo, A. K. jokių automobilių neturėjo ir 19000 Lt pasisavino apgaulės būdu. Maždaug nuo 2010 m. gegužės mėn. A. K. pradėjo slapstytis, keisti mobiliųjų telefonų numerius, neatsakinėti į skambučius, vengė bet kokio susitikimo (t. 1, b.l. 153) ir A. J. pateikė 2010-03-12 pasirašytą paprastąjį vekselį 19000 Lt sumai, kuriame vekselio davėju pasirašęs A. K. iki 2010-09-01 be sąlygų privalėjo sumokėti A. J. 19000 Lt (t. 1, b.l. 160). Iš 2013-02-19 antstolės Palmos Kisielienės pažymos nustatyta, kad antstolei pateiktas vykdyti Vilniaus r. 2ojo notaro biuro notarės O. Ž. 2011-05-25 išduotas vykdomasis įrašas Nr. 4337, dėl 19909,33 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš A. K. 3-osios eilės išieškotojo A. J. naudai. Pagal šį vykdomąjį įrašą skola ir palūkanos išieškota nėra (t. 3, b.l. 163).; Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pateikto rašto bei deklaracijų kopijų nustatyta, kad jis 2012m. už ataskaitinius 2011m. paskolos 19000 Lt nedeklaravo /5t.25-32 b.l./, o pažymoje nurodyta, kad paskolinti pinigai yra deklaruoti 2013m. pateiktoje deklaracijoje už 2012m ataskaitinį laikotarpį /5t.13 b.l./

Pažymėtina, kad už sukčiavimą pagal LR BK 182 str.1d. pirmiausiai reikalinga įrodyti apgaulės elementą ir kad kaltinamojo naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamasis asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjęs asmuo negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. A. K. kaltinamas, kad jo apgaulė pasireiškė melagingu sakymu, kad jis verčiasi naudotų automobilių pardavimo verslu ir kaltinimas grindžiamas kita apgaulės forma –piktnaudžiavimu nukentėjusiojo pasitikėjimu. Nukentėjusiojo teiginio, kad perparduoda automobilius teismas nepaneigia, nes kaltinamasis pripažįsta šią aplinkybę U. epizode, kuris vyko tais pačiais metais, tačiau tai nėra pagrindo pripažinti, kad sakė melagingai, nes liudytojai R. K., kaltinamojo tėvas A. K. ir M. C. šią aplinkybę patvirtina ir nėra jokio pagrindo pripažinti, kad tai buvo melagingas sakymas, o tokios labai abstrakčios: nedetalizuojant prekybos apimties, laiko, sėkmės nėra pagrindo pripažinti, kad tai buvo esminė aplinkybė ir galėjusi nulemti nukentėjusiojo apsisprendimą dalyvauti jam žalingame projekte. Pripažinimui baudžiamojoje byloje kaltu nepakanka vien nukentėjusiojo teiginio, kad tokiu būdu jis buvo apgautas, o atsižvelgiant ir vertinant nukentėjusiojo išsilavinimą, patirtį, turėtos informacijos apie kaltinamojo veiklą; be to, kaltinamasis nenuslėpė jokių savo duomenų apie save, nei turtinės padėties, nei nustatyti kokie nors faktai apie jo bandymus nuslėpti turtą ir nesudarytos jokios aplinkybės, kad padaryti negalimą ar apsunkintų atkurti savo pažeistos teisės civilinėmis priemonėmis; byloje neįrodyta ir aplinkybė, kad kaltinamasis piktnaudžiavo nukentėjusiojo pasitikėjimu, nes byloje neįrodyta, kad A. K. kokiais tai veiksmais būtų įgijęs A. J. pasitikėjimą: nenustatyti kokie nors ypatingi asmeniniai tarpusavio ryšiai, koks nors turtinis, tarnybinis priklausomumas, ilgalaikiai, pastovūs draugiški santykiai / paties A. J. teigimu buvo su kaltinamuoju susitikę keletą kartų, bendravo telefonu ir konsultavęs/ , t.y. neįrodyti pasitikėjimo pagrindai. Pripažintina, kad A. J. elgesys vertinamas naiviu pasikliovimu, o tai negali būti vertinama sukčiavimu Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje neįrodyta, kad kaltinamasis padarė veiką , numatytą LR BK 182 str.1d. ir jis išteisintinas /LR BPK 303 str.5d.1p./

S. U. epizodas. Kaltinamasis A. K. šiame epizode savo kaltės nepripažino, teigė, kad nukentėjusiosios neapgavo, su ja draugavo, kartu gyveno, ruošėsi kelti vestuves, nikentėjusiojo jas planavusi ir pirkusi dovanas; apie tai, kad vaikas išvežamas su nukentėjusiąja kalbos nebuvo ir pinigų dėl vaiko išpirkos negavęs iš U.; skolinosi 30000 Lt automobilių pirkimui, jokio automobilio mainais nežadėjo, nes tokio neturėjo.

Nukentėjusi S. U. nurodė 2011-07-01 pareiškimas dėl sukčiavimo pasisavinant didelės vertės svetimą turtą, tokias pat aplinkybes nurodė ir teisiamajame posėdyje, kad su A.k. susipažino 2010-07-20, nes jis paprašęs surasti Su A. K. pradėjusi bendrauti nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. pažinties metu A. K. visada turėdavo nemažai pinigų, kuriuos neva uždirbdavo iš automobilių prekybos (pirkdavo automobilius Vakarų Europoje ir vėliau parduodavo juos Lietuvoje). Žinojusi, kad A. K. tėvai yra turtingi, turi nemažai nekilnojamojo turto ir brangius automobilius. 2010 m. rugpjūčio mėn. A. K. paprašęs paskolinti 90000 Lt, neva jam reikia skubiai sumokėti buvusiai sugyventinei Sigitai už vaiko išlaikymą, kadangi Sigita planuoja išvykti į užsienį ir išsivežti vaiką. Iki 2010 m. rugsėjo mėn., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš viso A. K. paskolinusi 114860 Lt sumą, nes patikėjusi pasakojimu, kad jam nepatogu prašyti pinigų iš tėvų. Pinigus atidavusi asmeniškai A. K., kuris garantuodamas pinigų grąžinimą, pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį. Be to,2010 m. rugsėjo mėn. A. K. kartu su draugu M. C. išvyko pirkti automobilių į Italiją ir paprašęs jos apmokėti jų lėktuvo bilietus, nes jie sumokėję užstatus už ketinamus įsigyti automobilius, pritrūko pinigų. Jau būdami Italijoje A. K. ir M. C. dar kartą telefonu paprašė pervesti 30000 Lt, kurių jiems pritrūko automobilių pirkimui ir garantavo, kad grįžę grąžins pinigus arba atiduos vieną iš Italijoje nusipirktų automobilių. Grįžę į Lietuvą A. K. ir M. C. pažadėjo, kad už paskolintus pinigus parveš Audi Q7 markės visureigį (rodė nuotraukas), žadėjo jį perduoti 2010 m. gruodžio mėn., tačiau iki šiol nėra gavusi nei automobilio, nei atgavusi savo pinigų. Prieš pasibaigiant A. K. 2010-11-11 pasirašyto vekselio apmokėjimo terminui, bandžiusi susisiekti su A. K. dėl vekselio apmokėjimo, tačiau jis tik skambindavo, grasindavo. Suėjus vekselyje nustatytam terminui kreipėsi į skolų išieškojimo paslaugas teikiančias įmones, iš kurių sužinojusi, kad A. K. (kai kuriais atvejais tarpininkaujant V. Č.), yra apgaulės būdu pasisavinęs dideles pinigų sumas ir iš kitų asmenų (t. 2, b.l. 1-4); 2010-11-11 A. K. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekseli kuriuo jis įsipareigojo besąlygiškai sumokėti 114860 Lt sumą S. U. (kreditorei) iki 2010-12-11 (t. 2, b.l. 5, 29);

2010-09-22 kasos pajamų orderis Nr. 768404, kuriame nurodyta, kad S. U. M. C. pervedė 30000 Lt (t. 2, b.l. 6);Air Baltic Corporation A/S sąskaita Nr. 1003052976, iš kurios matyti, kad S. U. sumokėjo 503,48 EUR už A. K. ir M. C. lėktuvo bilietus (t. 2, b.l. 7);Automobilio fotonuotraukos atsiųstos į el.paštą gintaras_uselis@yahoo.com (t. 2, b.l. 8-9, 10-16); AB DnB NORD banko sąskaitos Nr. LT70 4010 0424 0142 7540, priklausančios G. U. išrašas už laikotarpį nuo 2010-11-17 iki 2010-11-17, iš kurios matyti, kad 2010-11-17 A. K. pervedė 4000 Lt (t. 2, b.l. 24);AB SEB banko sąskaitos Nr. LT40 7044 0003 2964 1853, priklausančios S. U. išrašo už laikotarpį nuo 2012-02-27 iki 2012-04-24, matyti, kad S. U. 2012-02-27, 2012-02-28, 2012-02-29, 2012-03-02, 2012-03-12, 2012-03-23, 2012-03-26, 2012-04-10 A. K. pervedė 50,00 Lt, 500,00 Lt, 200,00 Lt, 50,00 Lt, 50,00 Lt, 50,00 Lt, 50,00 Lt, 50,00 Lt, viso šiuo laikotarpiu - 1000 Lt (t. 2, b.l. 25-26), kas rodo, jog sumos epizodiškai pervedamos, neženklios ir gali būti skirtos smulkioms išlaidoms

2010-12-13 S. U. pareiškimas (notarinio registro Nr. 3567), 2010-12-13 priminimas dėl vekselio apmokėjimo, 2010-12-13 priminimas dėl vekselio neapmokėjimo (t. 2, b.l. 27, 28, 30).

Tokiu būdu, nukentėjusioji S,U. teigia, kad paskolinusi 90 tūkst.Lt kaltinamajam, neva vaiko išlaikymui; kaltinamasis šią aplinkybę neigia, teigdamas, kad su vaiku problemų nebuvo, jai tokia aplinkybė nebuvo įvardinta ir kad nukentėjusioji pinigus panaudojusi dovanų pirkimui ir kelionės organizavimui. Byloje S. U. pateikė duomenis, kad pinigus turėjusi, bet neįrodyta, kad turimus pinigus perdavė kaltinamajam; kitų duomenų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą byloje nėra. Pagrindo tikėti vien nukentėjusiosios parodymais, esant konfliktinei situacijai, kaip nurodo kaltinamasis ir esant kaltinamojo neigimui, pagrindo nėra, ir nesant kitų duomenų teismas laiko šią aplinkybę neįrodyta.

Byloje įrodyta, kad nukentėjusioji S. U. perdavė kaltinamajam per kitą asmenį 30000Lt ir šią aplinkybę pripažįsta kaltinamasis, patvirtina liudytojas ir kiti duomenys

Kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, įrodyta, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją siejo artimi ryšiai, jie draugavo, bendravo, kartu gyveno, buvo pažįstami su vieno ir kito šeima, nes buvo bendravę po vieną , kitą kartą, bet neilgalaikiai. Nukentėjusiosios teiginio, kad kaltinamasis perparduoda automobilius teismas nepaneigia, nes kaltinamasis pripažįsta šią aplinkybę, tačiau tai nėra pagrindo pripažinti, kad sakė melagingai, kaip teigiama kaltinime, nes liudytojai R. K., kaltinamojo tėvas A. K. ir M. C. šią aplinkybę patvirtina ir nėra jokio pagrindo pripažinti, kad tai buvo melagingas sakymas. Kaltinimui pagal LR BK 182 str.2d.reikalinga įrodyti apgaulės elementą ir kad kaltinamojo naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamasis asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjęs asmuo negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, o taip pat nepakanka vien nukentėjusiojo pasakymo, kad apgavo. Byloje konstatuotina, kad A. K. nenuslėpė nei duomenų apie save, nei savo turtinės padėties, nei savo turimo turto ir nesant byloje jokių duomenų, kad buvo suklaidinta, o konstatuotina, kad pati S. U. suklydo naiviai vertindama kaltinamojo veiklą su automobiliais, tėvų atsakomybę už vaikų veiksmus, kitas aplinkybes ir šios aplinkybės negali būti laikomos sukčiavimu. už ką kaltinamasis negali būti pripažintas kaltu.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus, bet tyčinis nusikaltimas., teisiamas pirmą kartą, duomenų apie baudimą administracine tvarka nėra, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b.l. 170), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b.l. 171), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b.l. 172). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvykdyto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, aplinkybę, kad kaltinamasis A. K. nedirba, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. skirtina sankcijoje nustatyta laisvės apribojimo bausmė.

Dėl civilinių ieškinių.

A. V. 2011-01-12 pateikė civilinį ieškinį 37000 Lt sumai, už patirtą žalą, pasisavinant jam priklausantį automobilį Audi A6, VIN (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 106). 2011-01-12 nutarimu A. V. pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b.l. 107). 2013-10-02 teisiamajame posėdyje A. V. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakė. Atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir procesas pagal jo ieškinį nutrauktinas

A. J. 2012-03-06 pateikė pareiškimą pripažinti jį civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo. Ieškinio suma – 19000 Lt (t. 1, b.l. 161). 2012-03-06 nutarimu A. J. pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b.l. 162). Palaikė pareikštą civilinį ieškinį 19000 Lt sumai. Kadangi kaltinamasis A. K. šiame epizode dėl sukčiavimo A. J. atžvilgiu išteisintinas jam nepadarius veikos turinčios LR BK 182 str.1d. požymių, todėl jo civilinis ieškinys atmestinas, nes byloje neįrodyta, kad jis padarė žalą.

S. U. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

A. K. 2011-11-29 pateikė pareiškimą pripažinti jį civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo. Ieškinio suma – 15913,50 Lt (t. 2, b.l. 65). Kadangi kaltinamasis A. K. šiame epizode dėl sukčiavimo A. K. atžvilgiu išteisintinas jam nepadarius veikos turinčios LR BK 182 str.1d. požymių, todėl jo civilinis ieškinys atmestinas, nes byloje neįrodyta, kad jis padarė žalą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje /A. V. epizodas/ ir paskirti: 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bn sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis /LR BK 48 str./

A. K. pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį (A. K. epizodas/ išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;-

A. K. išteisinti - pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį (A. J. epizodas) jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

A. K. pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį (S. U. epizodas) išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį atmesti.

A. V. atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl žalos priteisimo nutraukti.

Nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.