Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir S. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie 2005 m. lapkričio 22 d. Vokietijos Štutgarto Žemės teismo paskirtos, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. liepos 26 d. nutartimi suderintos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąją kodeksą ir neatliktos bausmės – laisvės atėmimo 7 metams 11 mėnesių 3 dienoms, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir S. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš nuteistųjų E. I. ir S. P. išieškoti nusikaltimui daryti panaudotos priemonės – automobilio „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 30 650 Lt, po 15 325 Lt iš kiekvieno.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. I., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad kartu su E. I. neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“, disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: E. I., turėdamas tikslą realizuoti cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir tokiu būdu gauti pajamų, 2011 m. liepos 13 d. apie 11.30 val. Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 7000 EUR (pagal 2011 m. liepos 13 d. Lietuvos banko kursą – už 24 169,60 Lt) neteisėtai įgijo 11 970 pakelių (239 400 vienetų) cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 86 934,50 Lt, ir 30 pakelių (600 vienetų) cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 217,50 Lt, tai yra prekių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 87 152,00 Lt, ir jas tą pačią dieną jam (E. I.) priklausančiu automobiliu ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pats vairavo, bei S. P. automobiliu „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno iš Latvijos Respublikos, Rygos miesto, į Lietuvos Respubliką, Vilniaus miestą, kol 2011 m. liepos 13 d. apie 15 val. Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, magistralinio kelio A10 66 kilometre, apie 50 metrų nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Latvijos Respublika, sustabdę patikrinimui jų (E. I. ir S. P.) vairuojamus automobilius, minėtas cigaretes surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai.

S. P. taip pat nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį už tai, kad palenkė kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, o būtent: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio pradžios, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2011 m. spalio 19 d., prašydamas ir įtikinėdamas palenkė asmenį, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duoti melagingus parodymus liudytojo apklausos metu apie jo (S. P.) buvimo 2011 m. liepos 13 d. Latvijos Respublikoje, Rygos mieste aplinkybes, tai yra nurodyti, kad 2011 m. liepos 13 d. maždaug nuo 11.30 val. iki maždaug 12.30 val. Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, buvo kartu su juo (S. P.), to pasėkoje asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, 2011 m. spalio 19 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 11.55 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Zoknių užkardos tarnybinėse ikiteisminio tyrimo skyriaus patalpose, esančiose Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausiamas kaip liudytojas, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, melagingai parodė, kad 2011 m. liepos 13 d. laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 12.30 val. jis buvo Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, kartu su juo (S. P.).

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo išvada, kad jis padarė nusikaltimus, numatytus BK 199² straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje.

Nepagrįstu pripažįstamas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių S. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Apeliantas, neigdamas savo kaltę, remiasi savo paties teisminio bylos nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui bei 2012-06-07 ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, nuteistojo E. I. teisme duotais parodymais bei I. B. 2011-10-19, 2012-04-23 ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu duotais parodymais. Tuo tarpu apygardos teismas išvadą dėl S. P. kaltės pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nagrinėjamoje byloje padarė, įvertinęs ne tik apelianto nurodytų asmenų parodymus, bet byloje surinktų įrodymų visumą: liudytojais apklaustų tyrėjų R. R., T. J., pareigūnų V. Ž., P. Ž., L. J., įtariamąja 2012 m. kovo 9 d. apklaustos I. B. parodymus, telekomunikacijų operatorių gautus duomenis, rašytinius bylos įrodymus, iš dalies nuteistųjų S. P. ir E. I. parodymus. Visuma šių įrodymų duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad S. P. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.

Apygardos teismas, išanalizavęs surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą, paneigė po pirminės apklausos pateiktą nuteistųjų S. P. ir E. I. gynybinę versiją, pagal kurią S. P. nežinojo, jog E. I. į jo vairuojamą automobilį sukrovė cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, manė, kad veža pastarojo asmens įsigytas automobilių detales, o į Rygą važiavo, turėdamas tikslą susitikti su moterimi (I. B.). Tuo metu, kai E. I. į abu automobilius sukrovė kontrabandines cigaretes, jis buvo su I. B., apie E. I. įgytas cigaretes nieko nežinojo. Iš nuteistojo S. P. apeliacinio skundo matyti, kad jis, nesutikdamas su teismo nuosprendžiu, neigia bendrininkavimą su nuteistuoju E. I., nurodo, jog buvo įsitikinęs, kad E. I. į jo vairuojamą automobilį pakrovė ne kontrabandines cigaretes, o automobilių detales. Tačiau apelianto pateikiama byloje nustatytų faktinių aplinkybių interpretacija paneigiama pirminiais pačių nuteistųjų S. P. ir E. I. parodymais. Tuoj pat po įvykio ikiteisminio tyrimo pareigūnams S. P. ir E. I. vienodai teigė, kad, E. I. paprašius S. P. už 500 litų atlygį padėti iš Rygos į Vilnių pargabenti pigesnių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, S. P. sutiko ir automobiliu „F. F.“, o E. I. automobiliu „Audi A6“, 2011 m. liepos 13 d., apie 11.30 val., nuvyko į Rygą, kartu susikrovė E. I. nupirktas cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis į abu automobilius ir išvyko į Lietuvą. Važiavo vienas paskui kitą, o apie 15 val., tik įvažiavus į Lietuvos Respublikos teritoriją, juos patikrinti sustabdę pasienio pareigūnai jų automobiliuose rado sukrautas kontrabandines cigaretes. Šių asmenų parodymai teisiamajame posėdyje perskaityti pagal Baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 276 straipsnyje) įtvirtintas taisykles. Nuteistųjų E. I. ir S. P. 2011-07-13 apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai negali būti vertinami kaip savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jie pripažintini svarbiais teismo vidiniam įsitikinimui pagrįsti (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai parodymai sutapo su E. I. parodymais dėl to, kad sulaikymo metu jie buvo laikomi kartu, galimai tuo metu ir aptarė būsimų parodymų turinį. Tačiau šį apelianto teiginį paneigia nuteistojo E. I. teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis negalėjo paaiškinti, kodėl S. P. parodė analogiškas įvykio aplinkybes, nurodė neprisimenantis, ar su S. P. aptarė būsimus parodymus (5 t., b.l. 153). Be to, teisminio nagrinėjimo metu pats nuteistasis S. P. kategoriškai patvirtino, kad jis sulaikymo metu su E. I. turėjo galimybę aptarti įvykio aplinkybes, bet nieko neaptarė. Patikslino, kad jokio aptarimo, kokius parodymus duoti, nebuvo, jis S. P. pasakė, kad pastarasis „tvarkytųsi“. Savo parodymų nederino, nes šalia visą laiką buvo pareigūnai (5 t., b.l. 175). Iš liudytoja apklaustos tyrėjos R. R. parodymų apie visą ikiteisminio tyrimo eigą šioje byloje matyti, kad tiek E. I., tiek S. P. pirmos apklausos metu geranoriškai davė parodymus, apklausos protokoluose parodymai užfiksuoti iš jų žodžių.

Minėtų apelianto S. P. pateikiamų argumentų vertinimo kontekste pažymėtina tai, kad jie prieštarauja ne tik bylos duomenims, bet ir sveikai logikai. Pagal apelianto pateiktą aiškinimą jis ir E. I., iš karto po įvykio pripažindami savo kaltę neteisėtai gabenus akcizais apmokestinamas prekes bei savo veiksmų bendrumą, save apkalbėjo sunkaus nusikaltimo padarymu. S. P. anksčiau teistas, iš naujo nusikalto neatlikęs dalies anksčiau paskirtos bausmės, todėl neabejotinai suprato savo duodamų paaiškinimų esmę ir reikšmę bei tai, kad duodamas melagingus, save kaltinančius parodymus pasunkintų savo padėtį.

Kaip minėta, nuteistieji E. I. ir S. P. po pirminių jų apklausų ikiteisminio tyrimo metu iškėlė versiją, kad S. P. apie kontrabandinių cigarečių gabenimą nieko nežinojo, manė, kad E. I. veža automobilių detales, o į Rygą S. P. neva važiavo turėdamas tikslą susitikti su savo drauge I. B.. Šios versijos pastarieji laikėsi ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, ją apeliantas atkartoja ir apeliaciniame skunde, nurodydamas I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011 m. liepos 13 d. Latvijoje ji buvo susitikusi su apeliantu, apie valandą laiko praleido kartu, po to, palikusi S. P. prie prekybos centro, išvyko atgal į Mažeikius. Tačiau apygardos teismas, pripažindamas nuteistąjį S. P. kaltu, šiais I. B. parodymais pagrįstai nesivadovavo.

Tai, kad S. P. ir E. I., gabendami cigaretes, pažymėtas Baltarusijos Respublikos banderolėmis, veikė bendrai, patvirtina ne tik jų pirminiai parodymai, bet ir liudytojų P. Ž., R. R., V. Ž., T. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b.l. 11-13), transporto priemonės apžiūros protokolų (1 t., b.l. 17-27, 44-48) duomenys. Būtent, iš pareigūno P. Ž., kuris atliko automobilio „F. F.“ kontrolę, parodymų matyti, kad automobiliai „Audi A6“ ir „F. F.“ iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką važiavo arti vienas kito, pro tikrinamo automobilio „F. F.“ langą salone bei už priekinių sėdynių matėsi, kad „kažkas uždengta kažkokiu audeklu“, todėl jis nutarė patikrinti, kas ten yra. Be to, šis liudytojas patvirtino, kad iš S. P. reakcijos bei elgesio (delsė išlipti iš automobilio ir atidaryti bagažinę, nenoriai atidarė automobilio bagažinę) buvo galima suprasti, kad jis žino, ką veža. Liudytojais apklaustų pareigūnų R. R. ir V. Ž. parodymai patvirtina, kad iš karto po sulaikymo E. I. norėjo visą kaltę prisiimti sau, prašė padaryti taip, kad šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn būtų traukiamas tik jis vienas, nes S. P. turi „labai ilgą uodegą“ iš praeities dėl ankstesnio teistumo. Dar E. I. teiravosi apie administracinę atsakomybę už kontrabandinių cigarečių gabenimą. S. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaususi tyrėja R. R., duodama parodymus teisme, parodė ir tai, kad dar prieš apklausą, prieš pradedant rašyti apklausos protokolą, S. P. prašė, kad ji nerašytų protokolo, prašė padaryti ką nors, kad jis nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, siūlė už tai atlygį. Pats S. P. šios apklausos metu aiškino, kad jis yra paleistas lygtinai neatlikus daugiau kaip septynerių metų laisvės atėmimo bausmės, ir kad jam gresia dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Liudytoju apklaustas T. J. taip pat patvirtino, kad S. P. pirminės apklausos metu pripažino kontrabandines cigaretes vežęs kartu su E. I., išgyveno dėl to, kad yra paleistas lygtinai ir jam gresia reali didelė laisvės atėmimo bausmė. Šios apklausos metu S. P. „apeliavo“ į tyrėjos sąžinę, kad ši jam padėtų.

Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nėra užfiksuoti vaizdo ar garso įrašai apie cigarečių Latvijoje įgijimą, pakrovimą į automobilius „AudiA6“ ir „F. F.“ bei jų gabenimą į Lietuvą iki to momento, kai VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai, sustabdę patikrinimui automobilius, juose rado cigaretes, nesudaro pagrindo išvadai, kad S. P. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų S. P. kaltei padarius šį jam inkriminuotą nusikaltimą pagrįsti.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. I. Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 7000 EUR neteisėtai įgijo 11 970 pakelių cigarečių „Fest 7“ ir 30 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, - 87 152,00 Lt. Ta aplinkybė, kad byloje nenustatytas tikslus minėtų kontrabandinių cigarečių įgijimo laikas ir asmuo, iš kurio E. I. įgijo šias cigaretes, nepaneigia nuteistojo S. P. kaltės neteisėtai gabenus automobiliu „F. F.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) iš Latvijos Respublikos, Rygos miesto, į Lietuvos Respubliką, Vilniaus miestą, akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes.

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, kurią išanalizavęs teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog S. P. padarė BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. B. 2011 m. spalio 19 d. apklausiama liudytoja davė parodymus, patvirtindama nuteistojo S. P. gynybinę versiją apie pastarojo vykimo į Rygą tikslą susitikti su I. B. bei buvimo Rygoje aplinkybes, tai yra, kad sutartu laiku 2013-07-13 apie 11.30 val. - 12 val. S. P. automobiliu atvykus į prie Rygos miesto pradžioje esančio prekybos centro „Olimpia“ esančią automobilių aikštelę, jis persėdo į I. B. automobilį, ir jie kartu nuvyko į netoliese esančią nuomojamą pirtį, kur buvo vieną valandą. Po to ji S. P. nuvežė prie pastarojo automobilio, palikto prie minėto prekybos centro, o pati išvyko atgal į Mažeikius. Taigi, 2011 m. spalio 19 d. šioje byloje apklausiama liudytoja I. B. davė S. P. palankius parodymus.

Skundžiamu nuosprendžiu S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas kaip kurstytojas, savo byloje kitą asmenį sukurstė duoti jam pačiam palankius melagingus parodymus. Tokia kaltinimo struktūra ir formuluotė iš esmės reiškia tai, kad S. P. buvo pripažintas kaltu už tai, kad, veikdamas kaip kurstytojas, savo byloje kartu su I. B. bendrininkavo pastarajai duodant melagingus pačiam kaltinamajam naudingus parodymus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė neduoti parodymų prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius suponuoja negalimumą ir tokios teisinės situacijos, kai asmuo baudžiamąja tvarka atsako už bendrininkavimą duodant melagingus parodymus savo paties baudžiamojoje byloje.

Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad I. B., su kuria S. P. bendrininkavo, tai yra nusikaltimo vykdytoja, nėra nuteista, dėl jos byla dar nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Pagal formuojamą teismų praktiką, esant tokiai situacijai, kai nėra išspręstas klausimas dėl bendrininko (vykdytojo) veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo, nėra galimybės įvertinti ir kito nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje, kuria kitas asmuo nuteistas už bendrininkavimą. Nesant nuteisto nusikaltimo vykdytojo, negalimas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir bendrininkų atžvilgiu (Kasacinė byla 2K-520/2014).

Teisėjų kolegija, įvertinusi I. B. parodymus apie tai, jog S. P. bankiniu pavedimu pervedė pastarajai 1000 litų už advokato paslaugas, domėjosi I. B. apklausomis ir nurodinėjo pastarajai kaip elgtis, daro išvadą, kad S. P. ikiteisminio tyrimo metu galimai siekė paveikti liudytoją I. B., kad ši byloje duotų melagingus parodymus. Tokie veiksmai numatyti BK 233 straipsnyje, pagal kurį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Todėl šioje byloje galėjo būti svarstomas klausimas dėl S. P. veiksmų atitikimo BK 233 straipsnyje numatytiems nusikalstamos veikos požymiams. Kita vertus, siekimas bet kokiu būdu paveikti liudytoją, kad šis pateiktų melagingą informaciją, gali būti viena iš bendrininkavimo rūšių (kurstymas) padarant BK 235 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Iš pirmiau išdėstytų argumentų seka, kad šioje byloje S. P. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, nes neišspręstas vykdytojo baudžiamosios atsakomybės klausimas, asmuo negali atsakyti už melagingų parodymų davimą savo baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinės galimybės spręsti dėl jo veiksmų atitikties kito BK straipsnio dispozicijai. Tuo labiau, kad apeliantas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį prašo jį išteisinti, nes šiame BK straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos jis nepadarė.

Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl S. P. išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Išteisinus S. P. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 235 straipsnio 1 dalį, naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, S. P. bausmė, paskirta pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, subendrinta su kitomis bausmėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 3, 4 dalimis, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

S. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, S. P. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie 2005 m. lapkričio 22 d. Vokietijos Štutgarto Žemės teismo paskirtos, 2007 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi suderintos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąją kodeksą ir neatliktos bausmės – laisvės atėmimo 7 metų 11 mėnesių 3 dienų, pridėti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dalį ir S. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir 6 mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.