Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungėje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo vadybininku, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² str. 1 d.,

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinįjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1997-03-24 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 207 str. 2 d., 208 str., 228 str. 2 d., 284 str., 312 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 4 m. 7 mėn. 26 d., 1997-11-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai 1 m. 10 mėn.; 2) 2005-11-22 Vokietijos Štutgarto Žemės teismo pagal Vokietijos Federacinės Respublikos narkotinių medžiagų kontrolės įstatymo (BTMG) 1 parag. 1 d., siejant su šio įstatymo 1 priedo 3 parag. 1 d., 30 a) parag. 1 d., Baudžiamojo kodekso (STGB) 51, 53 parag., laisvės atėmimu 12 m., 2007-07-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi Štutgarto Žemės teismo skirta bausmė suderinta pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė palikta nepakeista; 2009-05-11 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai 7 m. 11 mėn. 11 d., 2009-05-19 paleistas iš pataisos namų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 199² str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 235 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. I., turėdamas tikslą realizuoti cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir tokiu būdu gauti pajamų, 2011 m. liepos 13 d., apie 11.30 val., Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 7000 eurų (pagal 2011-07-13 Lietuvos banko kursą – už 24169,60 Lt) neteisėtai įgijo 11970 pakelių (239400 vienetų) cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 86934,50 Lt, ir 30 pakelių (600 vienetų) cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 217,50 Lt, tai yra prekių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 87152,00 Lt, ir jas tą pačią dieną jam (E. I.) priklausančiu automobiliu ,,Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurį pats vairavo, bei kaltinamasis S. P. automobiliu „Ford Focus“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno iš Latvijos Respublikos, Rygos miesto, į Lietuvos Respubliką, Vilniaus miestą, kol 2011 m. liepos 13 d., apie 15 val., Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, magistralinio kelio A10 66 kilometre, apie 50 metrų nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Latvijos Respublika, sustabdę patikrinimui jų (E. I. ir S. P.) vairuojamus automobilius, minėtas cigaretes surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai.

Be to, kaltinamasis S. P. palenkė kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, o būtent:

siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-2048-11 jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² str. 1 d., laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio pradžios, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2011 m. spalio 19 d., prašydamas ir įtikinėdamas palenkė asmenį, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-2048-11 duoti melagingus parodymus liudytojo apklausos metu apie jo (S. P.) buvimo 2011 m. liepos 13 d. Latvijos Respublikoje, Rygos mieste aplinkybes, tai yra nurodyti, kad 2011 m. liepos 13 d., maždaug nuo 11.30 val. iki maždaug 12.30 val., Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, buvo kartu su juo (S. P.), to pasėkoje asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, 2011 m. spalio 19 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 11.55 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Zoknių užkardos tarnybinėse ikiteisminio tyrimo skyriaus patalpose, esančiose Šiaulių m., Pročiūnų g. 3, ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-2048-11 apklausiamas kaip liudytojas, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, melagingai parodė, kad 2011 m. liepos 13 d., laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 12.30 val., jis buvo Latvijos Respublikoje, Rygos mieste kartu su juo (S. P.).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. I. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. liepos pradžioje vienoje Vilniaus kavinėje susipažino su latviu, vardu J., pastarasis jam nei savo pavardės, nei gyvenamosios vietos nepasakė. J. pasiūlė jam pigiau nusipirkti cigarečių – po 2 Lt už pakelį „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Buvo galima įsigyti 50 ir daugiau dėžių. J. jam davė atskirą telefono aparatą su kortele, jie sutarė, kad iš J. jis nupirks apie 20 dėžių cigarečių. Nupirktas cigaretes jis planavo realizuoti Lenkijoje. Su J. taip pat susitarė, kad jis pats atvažiuos į Rygą pasiimti cigarečių. Tikslios datos nebuvo sutarę, bendravo žinutėmis, vėliau telefonu suderino tikslų vykimo laiką. J. duoto telefono neišsaugojo, paliko Latvijoje, kai J. jam padavė cigaretes.

Iki vykimo į Rygą jis buvo susitikęs su pažįstamu S. P., kuriam pasakė, kad važiuos į Latviją pirkti automobilių detalių. S. P. pasakė, kad turi merginą Latvijoje. Tada jis pasiūlė S. P. važiuoti kartu. Iš pradžių jie tarėsi važiuoti vienu automobiliu, bet paskui, pagalvojęs, kad neaišku, kiek jis ten užtruks, pasiūlė S. P. vykti į Rygą savo automobiliu, bet važiuoti kartu. Į Rygą jis važiavo vienas, savo asmeniniu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o S. P. – „Ford Focus“ automobiliu, valstybinių numerių neprisimena, vyko irgi vienas.

Liepos 13 d. ryte skirtingais automobiliais vienas paskui kitą jie išvyko iš Vilniaus į Rygą, apie 11.30 val. buvo Latvijoje. Prie Rygos miesto ženklo dešinėje pusėje esančioje aikštelėje jį pasitiko latvis, vardu J. – jie buvo taip susitarę. Jis dar paprašė to latvio juos palydėti iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, nes ten S. P. laukė moteriškė, o jis vis galvojo, kaip sutalpinti kuo daugiau cigarečių, todėl S. P. pasakė, kad jo (E. I.) automobilis kažko negerai dirba, be to, ne visos detalės tilps į jo automobilį, gal pastarasis galėtų jam paskolinti savo automobilį. S. P. sutiko ir padavė jam savo automobilio raktelius. Prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje jie pastatė automobilius, po kiek laiko atvažiavo pilkas automobilis, jis nematė, kas sėdi viduje, bet S. P. nuėjo pas savo merginą, o jis su latviu savo automobiliu nuvažiavo netoli to prekybos centro susikrauti cigarečių. Prikrovęs savo automobilio bagažinę ir dar truputį salone, kad labai nesimatytų, cigarečių „Fest“ ir „Fest 7“ blokų, grįžo į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę, paėmė S. P. automobilį, jame irgi prikrovė visą bagažinę, po kilimėliais salono gale, kad nesimatytų, ir S. P., įlipęs į automobilį, jų nepastebėtų. Į abu automobilius jis sukrovė 11970 pakelių cigarečių „Fest 7“ ir 30 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, už cigaretes J. sumokėjo savo asmeniniais pinigais 7000 eurų. S. P. jokių pinigų nemokėjo. Lenkijoje pardavęs cigaretes jis planavo uždirbti 11000–12000 Lt.

Sukrovęs cigaretes, jis grįžo į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, netrukus atvažiavo S. P.. Moters, su kuria buvo susitikęs S. P., jis nematė, neatpažintų, matė tik automobilį, kuriuo pastaroji atvažiavo – tai buvo pilkos spalvos „Audi A4“. S. P. paklausė, ar jis susikrovė detales, jis atsakė, kad viskas gerai, sukrovė į bagažinę, ir jie išvyko į Lietuvą, nes iki tam tikros valandos turėjo spėti parvažiuoti. S. P. jo daugiau nieko neklausinėjo. Kai S. P. Rygoje įlipo į automobilį, nežiūrėjo, ką jis (E. I.) sudėjo į pastarojo automobilį. Jeigu S. P. būtų atsidaręs bagažinę, būtų pamatęs, kas sukrauta, o salone keli cigarečių blokai buvo sudėti po kilimėliu už priekinių sėdynių, S. P. taip paprastai jų negalėjo matyti.

Apie 15 val. Pasvalio rajone, tik pravažiavus Latvijos–Lietuvos sieną, jie buvo sulaikyti.

Apie tai, kad S. P. automobilyje bus vežamos automobilių detalės, S. P. jis pasakė Rygoje. Tokį planą – į S. P. automobilį sukrauti cigaretes jis jau buvo sugalvojęs būdamas Lietuvoje, tik S. P. apie tai nieko nesakė, nes pastarasis tada savo automobiliu nebūtų važiavęs.

Neprisimena, ar važiuojant į Rygą atskirais automobiliais, bendravo su S. P. telefonu. Visą kelią iki Rygos važiavo kartu, atsilikę vienas nuo kito nebuvo. Tuo metu jis naudojosi dviem „Nokia“ telefonais su Tele2 „Pildyk“ ir „Omnitel“ SIM kortelėmis, o vieną telefoną turėjo be SIM kortelės. S. P. telefono numerį turi, gavo jį prieš pusę metų iki įvykio. Kiek prisimena, nei Rygoje, nei kelyje važiuojant jis S. P. neskambino. Jeigu būtų reikėję paskambinti būnant Rygoje, būtų skambinęs į lietuvišką numerį, jokio kito S. P. telefono numerio jis neturėjo.

Pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad S. P. už 500 Lt atlygį pasiūlė padėti jam (E. I.) iš Rygos į Vilnių pargabenti cigaretes, nes visos cigaretės į jo automobilį „Audi A6“ nebūtų tilpę, kadangi sulaikymo metu jam buvo labai didelis stresas. Be to, jis buvo girdėjęs, kad už vežamą nedidelį kontrabandinių cigarečių kiekį skiriama tik administracinė bauda, todėl bandė išsisukti ir padalyti visą vežamų cigarečių kiekį sau ir S. P.. Tuo metu, kai taip pasakė, padarė labai negerai – apkalbėjo S. P.. Koks cigarečių kiekis yra leistinas vežti, sužinojo jau po įvykio. Jis žinojo, kad neteisėtai veža cigaretes. Dėl 500 Lt atlygio S. P. – gal grįžęs į Vilnių, už vykimą kartu, būtų pastarajam tiek ir padavęs. Tuo metu, kai buvo sulaikytas ir apklausiamas, loginis mąstymas kažkur išgaravo, tada jis elgėsi taip, kad tik nebūtų didelių problemų. Apklausiamas taip kalbėjo tikėdamasis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmus parodymus davė nedalyvaujant advokatui, nesuvokė, kad apkalba S. P., manė, kad padeda. Reikėtų vadovautis jo antros apklausos metu duotais parodymais. Į pareigūnus dėl savo duotų neteisingų parodymų nesikreipė, nuvažiavo pas advokatą, pasitarė, advokatas patarė duoti teisingus parodymus.

Kodėl sulaikytas ir tą pačią dieną apklausiamas S. P. parodė analogiškas aplinkybes, negali paaiškinti. Labiausiai tikėtina, kad pagal jo parodymus, nes jis buvo apklaustas pirmas, po to buvo apklausiamas S. P., o ką S. P. pasakė, jis negirdėjo. S. P., turbūt, irgi buvo sutrikęs taip „pakištas“. Po to įvykio su S. P. bendravo, kalbėjo apie tai, kas įvyko. Žmogus buvo sutrikęs. Kai juos sulaikė pasienio ruože, jie dar apie dvi valandas buvo laikomi kartu, tik po to, kai vežė į apklausas, tada jau laikė atskirai. Sulaikius jie buvo dviese, turėjo galimybę ir galėjo aptarti, kokius parodymus duoti, bet jis nepamena, ar aptarė.

Jis prašė pareigūno V. Ž. „neforminti“ bylos S. P. vardu, nes, kai jie buvo sulaikyti, S. P. jam pasakė, kad praeityje yra teistas, kad buvo paleistas lygtinai, teistumas neišnykęs, tada jis suprato, kad S. P. turės didelių problemų. Duodamas pirminius savo parodymus, jis jau žinojo apie S. P. teistumą ir paleidimą lygtinai, todėl ir norėjo padalyti kiekius, kad gautų tik administracinę nuobaudą.

Jis suprato, kad Rygoje tada buvo I. B., su S. P. apie ją nekalbėjo. S. P., prieš važiuojant į Latviją, jam sakė, kad turi merginą Latvijoje. Nesakė, kad ten gyvena, tik sakė, kad Latvijoje.

Kai jį sulaikė, dirbo ten pat, kur ir dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis yra ir tos įmonės vienintelis akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. teikė krovinių pervežimo paslaugas, vėliau prekiavo automobiliais, jų detalėmis. Iki to įvykio su S. P. yra kalbėjęs apie savo įmonę, S. P. žinojo, kad jis užsiima automobilių detalių prekyba, todėl tai, kad važiuoja pirkti detalių į Rygą, S. P. negalėjo sukelti kokių nors įtarimų.

Jis gyvena su R. B., augina du pastarosios 12 metų vaikus – dvynukus, padeda išlaikyti vaikus. Jo sugyventinė yra dirbanti. Šiuo metu jo pragyvenimo šaltinis yra įmonės veikla, įmonė veikia nuostolingai, o jis paėmęs paskolą nupirko butą, bet neišgalėjo mokėti bankui, todėl turi jį atiduoti bankui. Labai gailisi, kad padarė didelę klaidą gyvenime – ir dėl cigarečių, ir įklampindamas į tai dar du žmones.

S. P. neprašė jo pateikti automobilių detalių įsigijimo dokumentus, nes jie važiavo kartu, ir, jo manymu, S. P. juo pasitikėjo. Situacija buvo tokia, kad pasitikėjo vienas kitu, gal S. P. manė, kad jis turi dokumentus ir, esant reikalui, juos pateiksiąs.

Jo automobilis nebuvo pritaikytas cigaretėms gabenti, jokių papildomų slėptuvių įrengta nebuvo – normalus, paprastas automobilis. Į abu automobilius cigarečių blokų nedalijo po lygiai, kiek tilpo, tiek sudėjo. Rankinėse tiek pakelių, kiek buvo rasta, nebūtų panešę.

Po to, 2012 m., jam buvo iškelta baudžiamoji byla, joje dar tik vyksta ikiteisminis tyrimas, joje jis yra įtariamasis, nes bendravo su žmonėmis, kurie užsiima kontrabandos vežimu. Toje byloje jam pareikšti įtarimai kontrabandos – cigarečių – vežimu.

Pirmos apklausos metu jį apklausė tyrėja R. R., apklausinėjo jį viena, bet kabinete buvo dar kažkoks vyriškis, pastarasis tai išeidavo, tai pareidavo. Tyrėja buvo labai geranoriška jo atžvilgiu, smurtas jo atžvilgiu nebuvo naudojamas, psichologinis spaudimas kažkoks buvo daromas, sakyti taip, kad būtų geriau, jis ir davė tokius parodymus. Jo parodymai užrašyti iš jo žodžių, apklausos protokolas nesuklastotas. Tyrėja R. R. minėjo, kad, jeigu jis duos nuoširdžius parodymus, bus nubaustas tik baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. liepos 13 d. apklaustas kaip įtariamasis E. I., be kita ko, parodė, kad po to, kai su J. sutarė dėl atvykimo į Rygą, jis netrukus kreipėsi į savo pažįstamą S. P., kuriam pasakė, kad ketina vykti į Rygą įsigyti pigesnių cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis, kad į jo asmeninį automobilį „Audi A6“ visos cigaretės nesutilps, ir paklausė, ar jis (S. P.) negalėtų padėti minėtas cigaretes persigabenti į Vilnių už 500 litų atlygį. S. P. su jo pasiūlymu sutiko. 2011 m. liepos 13 d., apie 11.30 val., jis kartu su S. P., kuris vairavo automobilį „Ford Focus“, atvyko prie Rygos miesto, kur juos pasitiko J.. Pastarasis jiems nurodė važiuoti iš paskos, tai jis su S. P. ir padarė. Kokiu adresu Rygoje susikrovė cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis, pasakyti negali, kadangi Rygoje blogai orientuojasi. Cigaretes į savo automobilius jie su S. P. persikrovė iš J. mikroautobuso. Didesnę dalį cigarečių sukrovė į jo automobilį, o dalį cigarečių – į S. P. vairuotą automobilį. Cigaretes krovė į automobilių bagažines ir salonus. J. jį įkalbėjo pirkti ne 20, o 24 dėžes cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis. Cigaretės buvo supakuotos kartoninėse dėžėse, tačiau jie į savo automobilius cigaretes susikrovė be dėžių, blokais. Už cigaretes J. jis sumokėjo tik savo pinigus – 7000 eurų. Cigaretes pirko tuo tikslu, kad galėtų jas vėliau perparduoti, tikėjosi jas perpardavęs uždirbti apie 11000–12000 litų, o S. P. tik paprašė padėti cigaretes parsivežti (3 t., 90–91 b. l.).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad E. I. pasakius, jog važiuos į Rygą, jis pasakė, kad irgi važiuotų pas savo draugę. Praėjus kelioms dienoms, E. I. jam paskambino ir pasiūlė 2011 m. liepos 13 d. jo (E. I.) automobiliu važiuoti į Rygą. 2011 m. liepos 13 d. E. I. jo paprašė važiuoti savo automobiliu, sakė, jog sumokės už degalus, ir, jeigu detalės netilptų į pastarojo automobilį, įsidėtų jas į jo automobilio bagažinę. Jis žinojo, kad E. I. turi įmonę, kuri prekiauja detalėmis. Jis sutiko ir į Latviją važiavo automobiliu „Ford Focus“, priklausančiu jo pažįstamam T. M.. Prieš tai tas automobilis priklausė jo (S. P.) sūnui. Į Latviją važiavo dviem automobiliais. Prieš Rygą E. I. pasitiko kažkoks kolega su autobusiuku, palydėjo juos iki PC „(duomenys neskelbtini)“, kur jis buvo susitaręs susitikti su drauge. Ten jis padavė E. I. savo automobilio raktelius, jeigu pastarajam reikėtų įdėti detales į jo automobilį, ir susitarė susitikti už valandos. Jis sėdo į I. B. pilką „Audi A6“ automobilį ir jie nuvažiavo į tame rajone netoli esančią pirtį. Jis neprisimena nei pirties adreso, nei pavadinimo, ji yra už 3 km nuo PC „(duomenys neskelbtini)“. Su I. B. susitikti Rygoje susitarė anksčiau, prieš dvi dienas, su E. I. dėl važiavimo irgi susitarė prieš dvi dienas. I. B. tėvai gyveno Latvijoje, ji ten dažnai nuvažiuodavo. Pirtyje pabuvo 1–1,5 val. Kai grįžo prie to prekybos centro, jo automobilis jau stovėjo, E. I. laukė savo automobilyje. Nepamena, ar klausė E. I., ar pastarasis ką nors įdėjo į jo automobilį, bet įlipęs į automobilį salone jokių detalių nematė, o bagažinės atidaręs nebuvo. E. I. jį skubino, todėl sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Privažiavus muitinės postą, juos sustabdė muitinės pareigūnai, jo klausė, ką veža, jis atsakė, kad nieko, nes pas jį nieko nebuvo. Pirmą sustabdė E. I., ir, kai pastarajam liepė atidaryti automobilio bagažinę, jo (S. P.) tik dokumentai buvo paimti patikrai. E. I. pradarius bagažinę, jis pamatė, kad bagažinė pilna cigarečių. Jis nesuprato, kas darosi, sutriko, pamatęs E. I. automobilio bagažinėje sukrautas cigaretes, jam buvo toks stresas, jis aptirpo, jam akyse aptemo, buvo šokas, nes E. I. kalbėjo apie detales, o sukrautos cigaretės. Jis dar paklausė E. I., ar ir pas jį (S. P.) automobilyje tas pats, bet matė, kad šis jau „išėjęs iš savęs“, rankomis tik mojuoja ir viskas. Tada pareigūnai paprašė, kad ir jis atidarytų savo automobilio bagažinę. Jis E. I. pasakė, kad pastarasis pats eitų ir atidarytų. Neprisimena, bet jam atrodo, kad muitininkas atidarė jo automobilio bagažinę, ji irgi buvo pilna cigarečių. Tada juos sulaikė, jis klausė E. I., ar pastarasis supranta, ką padarė, kad jį pakišo, kad jis turi „sąlyginumą“.

Zoknių užkardoje tyrėja R. R. E. I. apklausė pirmą, o jam R. R. pasakė, kad čia viskas aišku, kad jis vežė tas cigaretes, nes kaip kitaip cigaretės galėjo atsirasti jo automobilio bagažinėje, kad E. I. dviem automobiliais nevažiavo. Ką jis begalėjo pasakyti, jeigu taip viskas ir atrodė, nors jis apie cigaretes nieko nežinojo, jis tik norėjo, kad greičiau jį paleistų namo. Jis nepripažino, kad vežė cigaretes, tik sėdėjo nusiminęs, „iš savęs išėjęs“, o jo parodymus tyrėja surašė pagal E. I. duotus parodymus. Jis tikrai labai išgyveno, nežinojo, ką daryti, buvo sugniuždytas, labai išgyveno dėl šeimos, nenorėjo tyrėjai sakyti apie meilužę. Apie detales tyrėjai nieko nebesakė, nes pastaroji pasakė, kad cigaretės rastos jo automobilio bagažinėje, kad gali nieko nebepasakoti. Tada jis pasakė, kad rašytų pagal E. I. ir viskas.

Jis nežino, kiek ir kokių iš viso jie vežė cigarečių, jis tik matė, kad jo automobilio bagažinė buvo pilna cigarečių blokų, cigarečių jis neskaičiavo ir net nebuvo prie jų priėjęs. Cigaretės buvo sudėtos bagažinėje ir salone prie galinių sėdynių, pakištos po kilimėliais. E. I. automobilyje cigaretės buvo sudėtos ir bagažinėje, ir salone. Sulaikytame automobilyje „Ford Focus“, kurį jis vairavo, nebuvo jokių specialių slaptaviečių cigaretėms.

Su I. B. susitikti Rygoje jis susitarė telefonu prieš dvi dienas iki įvykio. Jie turėjo atskiras SIM korteles, kurių numerių neprisimena. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad I. B. telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini), vadinasi, taip ir buvo. Jis naudojasi vienu telefono numeriu – (duomenys neskelbtini), o su I. B. kalbėjo iš kito telefono numerio, kortelė buvo įdėta į seną nebenaudojamą telefono aparatą, dabar to numerio neprisimena, I. B. skambindavo irgi į kitą, konspiracinį, telefono numerį, neprisimena, ar tyrimo metu jį nurodė tyrėjai. Apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją jo nurodytas I. B. telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra ne konspiracinis numeris. Nurodytu telefono numeriu su I. B. nebendraudavo, o kokiu numeriu bendravo, neprisimena. Po įvykio tais konspiraciniais telefonų numeriais nebebendravo, jis SIM kortelę išmetė ir I. B. liepė išmesti, nes jam prasidėjo problemos su teisėsauga ir šeimoje. Jis kortelę išmetė su visu telefonu, o ar išmetė SIM kortelę I. B., nežino. Dabar prisiminė, kad įvykio metu tą konspiracinę SIM kortelę jis turėjo su savimi, jeigu I. B. nebūtų atvažiavusi prie to prekybos centro, būtų pastarajai skambinęs, bet, kadangi I. B. jau ten jo laukė, jam skambinti nebereikėjo. Jo tuo metu turimą telefoną pareigūnai paėmė, o tą SIM kortelę jis sulaužė.

Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, duoti tyrėjai, surašyti iš jo žodžių, protokole jis pasirašė, bet tada jis buvo šoko būsenos. Po savo parodymais jis pasirašė, bet to nebuvo, kas surašyta. Pirmą vakarą jis pats save apkalbėjo, E. I. irgi jį apkalbėjo. Tyrėja surašė pagal E. I. parodymus, jis sunkiai orientavosi, tyrėja nesuklastojo jo parodymų. Tyrėja užduodavo jam klausimus, pavyzdžiui, ar jis važiavo už tuos 500 Lt, jis pagalvojo, jeigu E. I. taip pasakė, kad nebeklaidintų, pasakė, kad važiavo – taip jis atsakinėjo į klausimus, tyrėja taip ir užrašė, todėl tokie jo parodymai ir išėjo. Tyrėjai apie automobilių detales jis nieko nebesakė, bijojo, kad jo neuždarytų į kalėjimą. Galima sakyti, kad jis prisipažino kaltu dėl to, kad jo nesulaikytų, nes norėjo parvažiuoti į namus, išsiaiškinti su žmona, todėl apklausos protokole parašė, kad pripažįsta savo kaltę ir pasirašė.

E. I. parodymus davė atskirai, jis nežinojo, ką E. I. parodė, bet tyrėja R. R. jo klausinėjo pagal E. I. parodymus. Jis mano, kad, jeigu jį būtų apklausę pirmą, parodymai būtų visai kitokie. E. I. jį apkalbėjo, lengvindamas savo atsakomybę, jeigu E. I. būtų žinojęs apie jo „sąlyginumą“, tikrai jo nebūtų kvietęs važiuoti. E. I. jį pakišo, jis (S. P.) nežinojo, kad veža cigaretes.

Iki apklausų, kol juos nuvežė į Zoknių užkardą, jis turėjo galimybę bendrauti su E. I., aptarti aplinkybes, nes abu sėdėjo automobilyje ir laukė, bet jie nieko neaptarė, jokio susitarimo, kokius parodymus duoti, nebuvo, jis tik E. I. pasakė, kad pastarasis tvarkytųsi. Jų su E. I. parodymai sutapo, nes R. R. jam uždavinėjo klausimus pagal E. I. jau duotus parodymus, o jis, logiškai pagalvojęs, atsakydavo, kaip jam atrodė, taip viską ir surašė. E. I. sakė, kad viskas bus gerai. Jis manė, E. I. cigaretės, pastarasis ir susitvarkys.

I. B. parodymai skyrėsi todėl, kad, antrą kartą pastarajai nuėjus pas tyrėją, jai buvo daromas spaudimas, pati I. B. jam taip sakė. Dėl I. B. pirmų parodymų, kad telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ji vežėsi į Rygą, o po užfiksuoto jo telefoninio pokalbio su moterimi, I. B. papildomoje apklausoje nurodė vienintelę aplinkybę, kad tą telefoną paliko Mažeikiuose – I. B. norėjo nusimesti nuo savęs atsakomybę, todėl ir pasakė, kad jos Rygoje nebuvo, nes kai I. B. buvo pareikšti įtarimai, pastarajai buvo pasakyta, kad jai kabo dar dvi bylos dėl firmos, tiksliai tų aplinkybių jis nežino.

Pervedinėjo pinigus I. B., nes pastarąją įvėlė į tokius nemalonumus. Pervedė I. B. 1000 Lt susimokėti advokatui.

Dėl to, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis nurodė, jog tą SIM kortelę Rygoje išsiėmė iš savo telefono – dabar tokių smulkmenų neprisimena, bet iš tos kortelės Rygoje neskambino, sulaužė ją jau sulaikytas pareigūnų. Jo parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, yra teisingi. Telefoniniame pokalbyje pasakyta jo frazė, kad I. B. „prigavo“, yra tas pats kas „suskydo“ – darė spaudimą ir prigavo. Galima pritaikyti ir taip, kad prigavo meluojant. Išaiškėjus, kad I. B. buvo jo meilužė, su pastarosios vyru išsiaiškino. B. buvo pas juos atvažiavę į Vilnių, pirmiausia išsiaiškino santykius, o paskui aptarė dėl bylos. I. B. pasakė, kad yra kviečiama pas tyrėją į apklausą kaip įtariamoji, jis pasakė, kad pastaroji nuvažiuos, pasakys, kaip buvo, ir viskas.

Su R. M. yra pažįstamas. Dėl šios bylos aplinkybių jis bendravo su R. M.. Kai pas jį po kratos buvo paimtas kompiuteris, jis bijojo pats tiesiai skambinti I. B., todėl paprašė R. M. paimti iš B. kompiuterį ir jį sukeisti. Jis nežino, kas jam tada „susisuko“, pas jį darė kratą, paėmė kompiuterį, jis norėjo sužinoti, ar pas B. daro kratą, jam pasakė, kad jau paimtas ir pastarųjų kompiuteris. Nieko tokio B. kompiuteryje nebuvo, tiesiog jis tada jau pats savęs bijojo, negali atsakyti, kodėl R. M. prašė sukeisti kompiuterius B. namuose. Taip pat buvo taip, kad su B. dėl pinigų advokatui bendravo per R. M..

Jis neprašė I. B. paliudyti, kad neva jis buvo su pastarąja susitikęs, jie iš tikrųjų buvo susitikę, bet čia taip viskas „apaugo“ tik todėl, kad iš pradžių jis to nepasakė. Jis nepripažįsta savo kaltės dėl to, kad kurstė I. B. melagingai liudyti. Jis taip įsivaizduoja, kad I. B., apklausiama kaip įtariamoji, kai pasakė, kad ji, apklausta kaip liudytoja, sakė netiesą, jį apkalbėjo ir melavo, nes tikėjosi, kad jis savo reikalus susitvarkys pats, be to, kiek jis žino, tyrėja R. R. I. B. darė spaudimą. Su I. B. tuo metu, kai pastaroji jį apkalbėjo, susipykę nebuvo. Jis nežino, kodėl tyrėja nedarė I. B. spaudimo tada, kai ši kalbėjo jo naudai.

Užfiksuotuose garso įrašuose atpažino savo balsą, vyko tokie pokalbiai telefonu.

Kai jį apklausinėjo tyrėja R. R., liudytojas T. J. įeidavo, išeidavo, bet negali pasakyti, ar pastarasis visą laiką sėdėjo ir įdėmiai klausė, nes jis bendravo su tyrėja R. R., į T. J. nežiūrėjo.

Šiuo metu jis gyvena su žmona ir dviem vaikais. Sūnus pilnametis, dukra – ne. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, jo mėnesio pajamos – 1500 Lt, žmona šiuo metu prižiūri vaiką ir už tai gauna pajamas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. liepos 13 d. apklaustas kaip įtariamasis S. P., be kita ko, parodė, kad 2011 m. liepos 12 d. į jį kreipėsi E. I. ir pasiūlė už 500 litų atlygį padėti iš Rygos į Vilnių pergabenti cigarečių su nelietuviškomis banderolėmis. Jo šeimos materialinė padėtis yra prasta, todėl jis sutiko su E. I. pasiūlymu. E. I. kreipėsi pagalbos dėl tos priežasties, kad į pastarojo automobilį „Audi A6“ visos jo įsigytos cigaretės nebūtų tilpusios. 2011 m. liepos 13 d., apie 11.30 val., kartu su E. I., kiekvienas atskirais automobiliais, nuvyko prie Rygos miesto į E. I. sutartą vietą. E. I. vairavo „Audi A6“, o jis vairavo iš pažįstamo T. pasiskolintą automobilį „Ford Focus“. Automobilio savininkui apie tai, kad ketina vykti į Rygą cigarečių, neaiškino. Prie Rygos miesto juos pasitiko kažkoks asmuo, kuris vairavo mikroautobusą su latviškais registracijos numeriais. Pastarasis jiems nurodė važiuoti iš paskos, taip jie su E. I. ir padarė. Kokiu adresu Rygoje jie susikrovė cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis, pasakyti negali. Cigaretes į savo automobilius jis su E. I. persikrovė iš juos pasitikusio asmens mikroautobuso. Didesnę dalį cigarečių sukrovė į E. I. automobilį „Audi A6“, o dalį cigarečių – į jo vairuotą automobilį „Ford Focus“. Cigaretes krovė į automobilių bagažines ir salonus. Koks tiksliai kiekis cigarečių buvo sukrautas į jų automobilius, pasakyti negali, taip pat nežino, kiek E. I. sumokėjo už cigaretes jų pardavėjui. Cigaretės buvo supakuotos kartoninėse dėžėse, tačiau jie į savo automobilius jas susikrovė be dėžių, blokais. Jam nėra žinoma, kokiu tikslu E. I. minėtas cigaretes pirko, kur jas būtų realizavęs, taip pat nežino, kur tiksliai Vilniuje jas būtų iškrovę. Jis pats neturėjo tikslo minėtų cigarečių pirkti ir perpardavinėti. Susikrovę cigaretes, iš Rygos jis su E. I. išvyko važiuodami vienas paskui kitą, E. I. važiavo pirmas. Apie 15 val., tik įvažiavus į Lietuvą, juos sustabdė pasienio pareigūnai ir patikrinimo metu rado jų automobiliuose sukrautas cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis. Dėl padarytos nusikalstamos veikos, tai yra dėl to, kad gabeno cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis, visiškai prisipažįsta, gailisi. Nusikaltimą padarė dėl tos priežasties, kad yra sunki jo šeimos materialinė padėtis, o padėdamas E. I. gabenti cigaretes tikėjosi uždirbti 500 litų (3 t., 177–178 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. spalio 7 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją S. P., be kita ko, parodė, kad jo draugės I. B. mobiliojo ryšio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), tačiau įvykio metu jis skambino I. B. ne šiuo telefono numeriu, o kitu, kurio neprisimena (3 t., 185–186 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. spalio 19 d. apklausta kaip liudytoja I. B. parodė, kad telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ji naudojasi jau maždaug 3–4 metus, telefono numeris yra registruotas jos vardu, veikia „Omnitel“ tinkle. Minėtą telefono numerį ji turi nuo to laiko, kai jai buvo iškelta byla dėl bankroto ir buvo paimti visi jos firmos vardu registruoti telefonai. Minėto telefono numerio SIM kortelę ji yra įsidėjusi į šiuo metu jos turimą mobiliojo ryšio telefoną “Samsung“, kurio įsigijimo laiko tiksliai nepamena, galėtų būti 2011 metų pavasarį ar vasarą. Anksčiau turėtame telefone ji taip pat buvo įsidėjusi SIM kortelę, kurios abonentinis telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Į telefono aparatą „Samsung“ jokių kitų SIM kortelių ji įdėjusi nebuvo. Be šitų dviejų telefonų aparatų nuo 2011 metų pradžios, tikslaus laiko nepamena, trumpais laiko tarpais ji naudojosi „Ežio“ SIM kortele, kurios telefono numerio nepamena. „Ežio“ SIM kortelę ji buvo įsidėjusi į sūnaus V. turėtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurio šiuo metu nebeturi, nes minėtą telefoną sūnus V. kažkam atidavė. Jos vaikai turėjo ne po vieną telefono aparatą, jie telefonais keisdavosi su savo draugais. Minėtos „Ežio“ SIM kortelės nebeturi, ją yra išmetusi. Paskutinį kartą iš sūnaus V. pasiskolintu telefonu bei minėta „Ežio“ SIM kortele naudojosi 2011 m. liepos 13 d. bendraudama su S. P., su kuriuo apie 2 metus palaiko nesantuokinius ryšius. Su S. P. buvo susitikę iš viso tris kartus: vieną kartą praėjusiais metais (2010 m.) rudenį Mažeikiuose, o šiais metais 2 kartus, tai yra iškart po Naujųjų metų švenčių ir 2011 m. liepos 13 d. Pastaruosius du kartus buvo susitikę Latvijoje, Rygoje. Prieš susitikimus Latvijoje ji su S. P. susiskambindavo iš anksto. Ji S. P. skambindavo iš minėtos savo SIM kortelės į pastarojo „Ežio“ ar „Tele2 Pildyk“ numerį, kurio nepamena. S. P. skambindavo tik tada, kai planuodavo vykti į Latviją, jokiais kitais klausimais su juo telefonu nėra bendravusi. Be S. P. iš minėtos „Ežio“ SIM kortelės, ji daugiau niekam neskambindavo, minėtu telefonu niekam niekada nerašydavo jokių SMS pranešimų. S. P. numerį SIM kortelės atmintyje buvo priskyrusi „(duomenys neskelbtini)“ vardui. Minėtą SIM kortelę ji šiuo metu yra išmetusi, kadangi to paprašė S. P., tai yra jai paskambino 2011 m. liepos 14 d. vakare į jos „Ežio“ numerį ir paaiškino, kad vykstantį iš Latvijos į Lietuvą jį sulaikė policijos ar kažkokie kiti pareigūnai, kurie jo ir jo draugo mašinoje rado kažkokių neleistinų daiktų, ir jis bijojo, kad per pareigūnus į viešumą neiškiltų jos ir jo palaikomi nesantuokiniai ryšiai. S. P. prašė jos išmesti minėtą SIM kortelę, norėdamas apsaugoti ją nuo nemalonumų. Todėl turėtą „Ežio“ SIM kortelę ji išmetė. Po kurio laiko, greičiausiai rugsėjo mėnesį, į jos telefono numerį (duomenys neskelbtini) jai paskambino S. P., paaiškino, kad jos gali ieškoti pareigūnai dėl apklausos, kad apklausos metu jis paviešino jų nesantuokinius ryšius bei papasakojo apie jų paskutinį susitikimą Latvijoje, Rygoje, kad dėl šios priežasties ji gali būti kviečiama į liudytojo apklausą. Po minėto skambučio S. P. jai daugiau nėra skambinęs.

Prieš jiems susitinkant 2011 m. liepos 13 d. Latvijoje S. P. dieną prieš tai paskambino ir pasakė, kad kitą dieną važiuos į Rygą, skambino iš savo „Tele2 Pildyk“ SIM kortelės numerio į jos minėtą „Ežio“ SIM kortelės numerį. Susitarė susitikti apie 11.30 val.–12 val. Rygos miesto pradžioje esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje. S. P. paaiškino, kad į Rygą vyksta kartu su kažkokiu draugu, kad atvyks savo automobiliu „Ford“. 2011 m. liepos 13 d. su S. P. nebesiskambino, sutartu laiku ji pastarojo laukė sutartoje vietoje savo „Audi“ markės automobilyje. Beveik tiksliai sutartu laiku S. P. savo automobiliu „Ford“ atvyko į nurodytą vietą, automobilį paliko minėto prekybos centro stovėjimo aikštelėje ir persėdo į jos automobilį. Ji su S. P. tada vyko į netoliese nuo minėto prekybos centro esančią nuomojamą pirtį, ten buvo valandą laiko, o paskui ji S. P. nuvežė prie pastarojo automobilio, palikto prie prekybos centro. S. P. draugo nematė. Palikusi prie prekybos centro S. P., ji išvyko atgal į Mažeikius.

Telefono su „Ežio“ SIM kortele ji į Latviją 2011 m. liepos 13 d. nesivežė, o vežėsi „Samsung“ telefoną, kuriame yra įdėta „Omnitel“ kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Dėl telefono numerio (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad šiuo telefono numeriu ji naudodavosi iki bankroto jos įmonei paskelbimo maždaug prieš 3–4 metus. SIM kortelė su šiuo numeriu į dabar jos turimą telefoną niekada nebuvo įdėta. Šiuo metu šia SIM kortele nebesinaudoja. Iki 2011 m. gegužės 1 d. ji dirbo pagal savo vyro verslo liudijimą, prekiavo kava, arbata, prieskoniais. Prieskonius ir arbatas pirkdavo Lietuvoje, o kavą Latvijoje. Nuo 2011 m. gegužės 1 d. nebeprekiauja (4 t., 123–124 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. kovo 9 d. apklausta kaip įtariamoji I. B. visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d., ir parodė, kad praėjusių metų (2011 m.) rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslaus laiko nepamena, pas ją į namus atvyko pažįstamas S. P.. Pirmos apklausos metu ji nurodė, kad su S. P. palaiko nesantuokinius ryšius, tačiau iš tiesų tai yra netiesa. Jos šeima ir S. P. šeima yra anksčiau gana artimai bendravę, kai S. P. šeima gyveno Mažeikiuose. S. P. šeimai išvykus gyventi į Vilnių, pradėjo šiek tiek rečiau su jais bendrauti. Kuo S. P. verčiasi gyvendamas Vilniuje, nežino. Praėjusių metų (2011 m.) rugsėjo mėnesio pradžioje pas ją atvykęs S. P. pasakė, kad turi sunkumų, kad važiuojantį iš Latvijos Respublikos jį sustabdė pareigūnai ir jo automobilyje rado keletą blokų cigarečių, dėl to jam iškėlė bylą. S. P. kalbėjo apie tai, kad dėl šitos naujos bylos bijo, jog gali būti pasodintas į kalėjimą, kadangi iš seniau turi lygtinumą, bijojo dėl savo šeimos, išgyveno dėl to, kaip jo žmona be jo likusi su dviem vaikais pragyventų. S. P. kalbėjo labai įtikinamai, susigraudinęs. Dėl tos priežasties ir dar dėl to, kad S. P. pažinojo kaip gerą, sąžiningą žmogų, ji pagalvojo, kad tikrai būtų negerai, jei dėl gabentų kelių blokų cigarečių jį pasodintų į kalėjimą. S. P. nesakė, kad jis automobiliu gabeno labai didelį kiekį cigarečių. Be to, S. P. sakė, kad iš Latvijos jis automobiliu važiavo ne vienas, o su kažkokiu draugu, kuris pareigūnams visiškai prisipažino, kad automobilyje gabentos cigaretės yra visos jo – to draugo. Iš S. P. pasakojimo suprato, kad pastarajam reikia, jog ji tiesiog patvirtintų ir pateisintų jo buvimą Latvijoje. Jis sakė, jog pareigūnams, jeigu šie klaustų, reikia sakyti, kad jie palaiko nesantuokinius ryšius ir kad į Rygą 2011 m. liepos 13 d. jie vyko eilinį kartą pasimatyti bei tam tikru laiku, nuo maždaug 12 val. iki maždaug 13 val., kartu buvo pirtyje. S. P. būtinai reikėjo paneigti tą versiją, kad jis ką nors žinojo apie tai, jog automobilyje buvo cigarečių. Gailėdamasi S. P., tikėdama tuo, kad pastarasis su savo kažkokiu pažįstamu vežė tikrai mažą kiekį cigarečių ir dėl to galėjo vėl patekti į kalėjimą, ji sutiko S. P. padėti. Sutiko, esant reikalui, duoti parodymus apie tai, kad su S. P. jau kuris laikas palaiko nesantuokinius ryšius ir 2011 m. liepos 13 d. vyko į Rygą su juo pasimatyti. Šio pokalbio metu S. P. jos klausė, gal ji galėtų parekomenduoti kokią nors savo draugę, gyvenančią Latvijoje, kuri apsiimtų pareigūnams meluoti apie jo (S. P.) ir savo nesantuokinius ryšius, tačiau ji tam griežtai paprieštaravo, nes nenorėjo jokių savo pažįstamų velti į tai, pasakė, kad geriau jau pati pameluos, jog su S. P. palaiko nesantuokinius ryšius ir buvo su juo pasimatyme Latvijoje. S. P. paklausus apie tai, kas bus, jeigu pareigūnai paims telefonų išklotines ir pagal jas išsiaiškins, kur ji iš tiesų buvo 2011 m. liepos 13 d., nes pati negalėjo prisiminti, nei kur tada buvo, nei su kuo telefonu bendravo, pastarasis pasakė, kad niekas tų išklotinių neims, be to, pasiūlė kalbėti apie tai, jog tiek ji, tiek jis turėjo neabonentines „Ežio“ ar kitokias išankstinio papildymo korteles, kuriomis naudodavosi, kai norėdavo susitikti, ir kad iš viso skambinosi ir buvo susitikę 3 kartus. S. P. ją patikino, kad tokių papildymų išklotinių tikrai niekas neims. Kai jie galutinai su S. P. susitarė, kad ji apsiims, reikalui esant, pareigūnams papasakoti apie tariamus savo nesantuokinius ryšius su juo, apie susitikimą Rygoje bei apie jų bendravimą su „Ežio“ SIM kortelėmis, S. P. dar pasakė, kad prieš jos apklausą ją suves su savo advokate, kuri jai viską smulkiai paaiškins, ką ir kaip pareigūnams reikia sakyti.

Šiek tiek vėliau, tikslaus laiko nepamena, jai S. P. paskambino ir pasakė, kad tikriausiai netrukus ji bus iškviesta į liudytojo apklausą. Dar po kurio laiko ji gavo šaukimą atvykti į liudytojo apklausą į Zoknių užkardą. Prieš atvykdama į apklausą, telefonu ji susisiekė su S. P., tikėdamasi, kad pastarasis ją suves su savo advokate, o ši jai turės smulkiai nupasakoti situaciją, paaiškinti, ką ir kaip turi sakyti pareigūnams. Tačiau S. P. paaiškino, kad jai susitikti su advokate nereikia, kad čia bus nesudėtinga apklausa ir kad ji papasakotų viską, kaip buvo aptarę pirmo jų pokalbio metu. Ji liudytojo apklausos metu davė melagingus parodymus. Po jos liudytojo apklausos S. P. paskambino ir pasidomėjo, kaip vyko apklausa, o ji jam pasakė, jog apklausos metu papasakojo tai, ką jie buvo aptarę. Tada S. P. jai pasakė, kad galbūt dar ją pakvies to paties pasakyti į teismą, tačiau gali būti, kad ir nekvies. Po to karto ji su S. P. nebendravo iki tol, kol negavo šaukimo atvykti į įtariamojo apklausą. 2012 m. kovo 8 d. Vilniuje ji buvo susitikusi su S. P., pastarajam pasakė, jog yra kviečiama į įtariamojo apklausą, paklausė, kas vyksta toje byloje ir kodėl yra kviečiama. S. P. jai paaiškino, kad ji yra kviečiama greičiausiai dėl to, kad pareigūnai, jo žodžiais tariant, „nori uždaryti bylą“ ir kad viskas yra gerai. Atvykusi į apklausą, ji sužinojo, kad yra įtariama tuo, jog liudytojo apklausos metu davė melagingus parodymus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, ją padarė dėl to, kad norėjo pagelbėti į bėdą pakliuvusiam gerai pažįstamam asmeniui S. P., meluodama pareigūnams nesitikėjo turėti kokios nors materialinės naudos sau (4 t., 142–143 b. l.).

2014 m. sausio 27 d. teismo nutartimi baudžiamoji byla dėl kaltinamosios I. B. išskirta į atskirą bylą dėl I. B. negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose dėl ligos (5 t., 130–133 b. l.).

Liudytojas L. J. parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį jis dirbo Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos kontrolės ir prevencijos Šiaulių poskyrio specialistu. Prisimena tiek, kad 2011 m. liepos 13 d. buvusiame Saločių poste, 50–100 m nuo Lietuvos–Latvijos sienos, vykdė pravažiuojančių transporto priemonių ir asmenų kontrolę, siekiant išaiškinti nelegaliai keliaujančius asmenis ir kitus daromus pažeidimus. Kartu su juo tada dirbo Zoknių užkardos pasienietis P. Ž.. Pasirinktinai tikrinant pravažiuojančius automobilius, apie 15 val. sustabdė vienas paskui kitą iš Latvijos pusės į Lietuvą važiavusius lengvuosius automobilius – vieną iš jų pilkos spalvos „Audi A6“ sustabdė jis, o kolega P. Ž. sustabdė kitą – „Ford Focus“. Sustabdžius automobilį ir patikrinus vairuotojo ir transporto priemonės dokumentus, jis paprašė atidaryti bagažinę. Dar nepradarius bagažinės, salone matėsi cigarečių pakeliai. Cigaretės buvo bandytos paslėpti, bet pro langą matėsi. Pradarius bagažinę, buvo matyti, kad ji pilna cigarečių „Fest“ ir „Fest 7“ blokų su baltarusiškomis banderolėmis. Pamatęs, kad automobilis prikrautas cigarečių, paprašė vairuotojo pavaryti automobilį į šalikelę, kad netrukdytų eismui, nes teks palaukti, ir iškvietė Operatyvinės veiklos specialistus. Jo sustabdytą automobilį vairavo vyriškis su akiniais (nurodo į kaltinamąjį E. I.). Kaip vairuotojas reagavo, suradus cigaretes, jis neįsiminė. Jam atrodo, kad vairuotojas minėjo, jog veža cigaretes. Jokių paaiškinimų iš vairuotojo jis neėmė. Kolegos P. Ž. sustabdytas automobilis „Ford Focus“ irgi buvo sulaikytas, nes ten taip pat buvo rastos cigaretės, po to abu automobilius palydėjo į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Zoknių užkardą. Ar sulaikyti asmenys, važiavę sustabdytas automobiliais, tarpusavyje bendravo, nepamena, bet jie nebuvo atskirti vienas nuo kito, todėl turėjo tokią galimybę.

Jis bendravo su automobilio „Audi A6“ vairuotoju, bet neįsiminė, kad kito automobilio vairuotojas būtų kėlęs kokių nors problemų. Neprisimena, ar cigaretės buvo į ką nors įpakuotos, neprisimena, ar buvo priėjęs prie kito automobilio ir kaip kitame automobilyje buvo sudėtos cigaretės.

Liudytojas P. Ž. parodė, kad 2011 m. liepos 13 d. jis dirbo Zoknių užkardos Sargybos skyriaus pasieniečiu. Tą dieną buvo vykdoma bendra priemonė su Nelegalios migracijos pareigūnu su L. J., jie patruliavo netoli Latvijos–Lietuvos sienos, Saločių poste, Pasvalio rajone. Pasirinktinai tikrino transporto priemones, apie 15 val. tik kirtus Latvijos sieną patikrinti sustabdė dvi iš Latvijos į Lietuvą viena arti kitos važiavusias transporto priemones „Audi A6“ ir „Ford Focus“. Prie kurio automobilio jis priėjo, tiksliai dabar neprisimena, jo vairuotoją prisimena (nurodo į kaltinamąjį S. P.). Sustabdęs automobilį, patikrino dokumentus, vairuotojas važiavo vienas, pro automobilio langą salone, už priekinių sėdynių, matėsi, kad kažkas uždengta kažkokiu audeklu, todėl jis nutarė patikrinti, kas ten yra. Jis paprašė vairuotojo išlipti ir atidaryti bagažinę, ten buvo sukrauti cigarečių „Fest“ blokai su baltarusiškomis banderolėmis. Nepamena, ar ko nors klausė „Ford Focus“ vairuotojo. Jie su L. J. vienu metu patikrino automobilius ir rado cigaretes, paprašė patraukti automobilius į šalį ir abu vairuotojus pasodino į tarnybinį automobilį, kad pastarieji neišvažiuotų ar nepabėgtų, jie ten buvo kartu, turėjo galimybę bendrauti. Tada paskambino Operatyvinės grupės specialistams, jie atvyko maždaug už pusvalandžio, visą tą laiką abu vairuotojai sėdėjo jų tarnybiniame automobilyje. Jie nuvairavo sulaikytus automobilius į Zoknius, o vairuotojai važiavo su Operatyvinės grupės specialistais. Kito automobilio vairuotojas taip pat yra salėje (nurodo į kaltinamąjį E. I.).

Kaltinamasis S. P. iš pradžių elgėsi ramiai, tačiau, paprašius atidaryti bagažinę, jis nieko nesakė, kad ką nors veža, tik nenorėjo, kad automobilis būtų tikrinamas, nenoriai atidarė bagažinę. Iš kaltinamojo reakcijos galima buvo suprasti, kad pastarasis žino, ką veža. Tokią nuomonę, kad vairuotojas žinojo, ką veža, jis susidarė iš to, kad vairuotojas nenoriai atidarė bagažinę – delsė išlipti iš automobilio, delsė atidaryti bagažinę. Jis neprisimena, kas atidarė automobilio bagažinę, bet paprastai jie prašo, kad atidarytų vairuotojas. Nepamena, ar automobilio salono priekyje buvo rastos cigaretės, bet už priekinių sėdynių ir bagažinėje buvo rasta. Kažkuriame automobilyje, tiksliai dabar nepasakys, kuriame, cigaretės buvo sudėtos ir ant sėdynių. Jo tikrinamo „Ford Focus“ automobilio langai buvo pritemdyti.

Sulaikius asmenis, iš pradžių neatrodė, kad šie pažįstami, kol nepradėjo tarpusavyje kalbėtis.

Liudytoja R. R. parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį ji dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniąja tyrėja. Kaltinamuosius E. I., S. P. ir I. B. pažįsta pagal darbą, šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ji šią bylą ir pradėjo, ir užbaigė. 2011 m. liepos 13 d. iš vadovo gavo nurodymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Pirminė informacija buvo tokia, kad buvo sustabdyti tik įvažiavę iš Latvijos į Lietuvos Respubliką vienas paskui kitą važiavę automobiliai – „Audi“, kurį vairavo E. I., ir „Ford Focus“, kurį vairavo S. P.. Buvo akivaizdžiai matyti, kad automobiliuose vežamas didelis kiekis cigarečių „Fest“ ir „Fest 7“. Asmenys buvo pristatyti į Šiaulius, į Zoknių užkardą, buvo laikomi atskirai – E. I. Operatyviniame skyriuje, o S. P. – prie budėtojų dalies. Nuo pat pradžių ir visos bylos tyrimo metu ji daugiau bendravo su E. I., pastarajam buvo svarbu neįtraukti į šitą bylą S. P.. Iš pradžių E. I. buvo nuvestas į kitą kabinetą, sėdėjo su V. Ž., vėliau V. Ž. buvo atėjęs pas ją ir papasakojo, kad E. I. jam viską pripažino, kad jie su S. P. kartu vežė tas cigaretes, bet E. I. prašo padaryti taip, kad šitoje byloje būtų tik jis vienas, nes S. P. turi „labai didelę uodegą“ iš praeities dėl ankstesnio teistumo ir pastarąjį labai ilgam pasodintų, dėl to kiltų labai didelių šeimos problemų. Paskui ir ji su E. I. apie tą patį kalbėjo. Dar E. I. klausė, ar, padalijus rastą cigarečių kiekį abiem su S. P., būtų tik administracinė atsakomybė, bet abiejuose automobiliuose buvo rastas baudžiamajai bylai pakankamas kiekis kontrabandinių cigarečių. Ji pirmą apklausė E. I., po to S. P., abu pasakojo taip, kaip buvo – kad važiavo, kad žinojo, kad E. I. pasiūlė už 500 Lt atlygį S. P. važiuoti kartu į Latviją, į Rygą, parsivežti cigarečių, nes į E. I. automobilį nebūtų visos tilpusios, žinojo, kad S. P. turėjo finansinių sunkumų, tas 500 Lt atlygis jam būtų tikęs. S. P. irgi tai patvirtino, kad jam buvo reikalingi pinigai, tuo labiau, kad liepos 12 d. buvo jo gimtadienis, E. I. jį prisikalbino ir S. P. sutiko, žinodamas, jog važiuos parsivežti į Lietuvą cigarečių. Pradedant tą ikiteisminį tyrimą, buvo padaryta jos klaida, kad nepaėmė pirštų antspaudų nuo cigarečių pakelių. Jie skambino iš karto dėl eksperto į VPK, bet ekspertas tuo metu buvo išsiųstas į Radviliškį. Kadangi žmonės davė parodymus, tikėjosi, kad byla bus pabaigta per mėnesį, tų pirštų antspaudų nebepaėmė. Muitininkai labai greitai nustatė cigarečių muitinę vertę, ji susirinko visą asmenis charakterizuojančią medžiagą. Rugpjūčio 12 d. turėjo atvykti įtariamieji, bet jai paskambino E. I. ir pasakė, kad nei jis, nei S. P. neatvyks, kad jie turi advokatus ir jų advokatai praneš laiką, kada galės atvykti į apklausas. E. I. pasakė, kad jo advokatė bus S. Balčiūniene, o S. P. – kažkokia giminaitė. Vėliau su advokate S. Balčiūniene telefonu sutarė atlikti apklausą rugsėjo 27 d., o dėl S. P. rugsėjo 2 d. į Zoknių užkardą atvyko advokatė V. Savickienė ir atnešė orderį.

Pirmos sulaikytųjų asmenų apklausos vyko tą pačią dieną, kai jie buvo sulaikyti – 2011 m. liepos 13 d. Ji įtariamuosius apklausė viena, siūlė advokatus. Nori paminėti, kad S. P. viską labai gerai žinojo, visą tvarką, visas procedūras, nes jau buvo anksčiau turėjęs reikalų su teisėsauga, bent jau susidarė toks įspūdis. Su E. I. dar buvo kalbama dėl baudžiamojo įsakymo, nes pastarasis tokį žinojo, kad galimas toks variantas be teismo, nei jis ketino kažką slėpti, tik paklausė, kaip keičia situaciją advokatas, ir buvo taip sutarta, kad jie geranoriškai duos parodymus nedalyvaujant advokatams. Nematė, kaip E. I. ir S. P. buvo pristatyti į Zoknių užkardą, bet pas juos jie jau buvo laikomi atskirai. Dėl to, kad įtariamųjų duoti parodymai sutapo – o kaip jie gali skirtis, jeigu situacija buvo labai paprasta – vienas važiavo atsivežti ir pakvietė į talką kitą žmogų – viskas labai paprasta.

Apklausiant S. P., galėjo vaikščioti pareigūnai, bet klausimus uždavinėjo ji viena, S. P. geranoriškai davė parodymus, viską į protokolą ji užrašė iš įtariamojo žodžių. Dar prieš apklausą, prieš pradedant rašyti apklausos protokolą, S. P. prašė, kad ji nerašytų, prašė padaryti ką nors, kad pastarojo šitoje byloje nebūtų, kad nebūtų pareikšti įtarimai, siūlė už tai atlygį. Tada ji atsakė, kad pridės dar vieną straipsnį prie šito. Apie tai, kad S. P. praeityje buvo teistas ir nėra atlikęs 7 metų bausmės – buvo paleistas lygtinai, pirmiausia ji sužinojo iš E. I., po to ir iš S. P.. Pats S. P. aiškino, kad turi 7 metus su trupučiu, kad, jeigu dar ir už tai jis bus nuteistas, jį pasodins dešimčiai metų, kad jo žmona jau dėl pirmo teistumo labai sunkiai išgyveno, patyrė didelį stresą. S. P. jokių įvykio versijų nekėlė, teigė, kad tik už 500 Lt važiavo padėti cigaretes parvežti, nežinojo, kur E. I. dės tas cigaretes – realizuos ar nerealizuos, tik važiavo E. I. iš paskos, ir kur būtų reikėję, ten būtų važiavęs.

2011 m. rugsėjo 2 d. advokatė V. Savickienė atvyko pas ją į kabinetą, pateikė orderį ir pasakė, kad reikia gelbėti šitą vaiką. Iš tokių advokatės žodžių ji suprato, kad S. P. keis parodymus. Ji prašė advokatės V. Savickienės suderinti laiką, pastaroji pasakė, kad pateiks prašymą prokuratūrai, kad nebūtų atliekami jokie veiksmai, nes turėjo išvykti į poilsinę kelionę, į užsienį, o paskui advokatė prašė apklausti S. P. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir papildoma S. P. apklausa buvo pas teisėją, todėl ji S. P. nebeapklausinėjo. Tada ji apklausė E. I., dalyvaujant advokatei. E. I. pozicija pasikeitė – labai jaudindamasis, dūsaudamas ir raudonuodamas pastarasis pasakojo apie tai, kad S. P. į Latviją važiavo ne cigarečių, kad S. P. nebuvo tiksliai pasakyta, kad važiuos cigarečių parsivežti, sakė, kad bus vežamos detalės, kad lyg ir apgavo S. P., o S. P. į Latviją važiavo neva susitikti su meiluže, iš pradžių sakė, kad su latve, dar ją šiek tiek apibūdino, kad šviesių plaukų, kad atvažiavo „Audi“ automobiliu. Šiaip apklausoje, konkretinant klausimus, E. I. sunkiai sekėsi į juos atsakyti, truputį advokatė bandė jį palaikyti, buvo akivaizdu, kad sako neteisybę. Kai su E. I. ji kalbėjo pirmą kartą, kada žmogus žino, kaip iš tikrųjų buvo, apklausiamas pastarasis pasakojo nuosekliai, sklandžiai, o šiuo atveju buvo galima greitai „pagauti“ klausimais, tačiau apklausos protokole ji užrašė tai, ką įtariamasis sakė, ir laukė, kas bus teisme. S. P., apklausiamas teisėjo, patvirtino, pakartojo tą pačią versiją, kad važiavo pas meilužę, nurodė konkrečiai jos vardą ir pavardę – I. B., kad gyvena Mažeikiuose, ir nurodė pastarosios telefono numerį. Dar ji atkreipė dėmesį į apklausos protokolą, kad visus patikslinimus dėl telefono, adreso, S. P. nurodė po pertraukos, ne iš karto. Apklausa pas teisėją vyko 2011 m. spalio 6 d. arba 2011 m. spalio 7 d., dokumentus ji gavo 2011 m. spalio 12 d., ir iš karto paėmė telefoninių pokalbių išklotines. Iš pradžių dar buvo iškelta versija, kad S. P. į kažkurį iš turimų telefonų, kurie buvo paimti asmens kratos metu, buvo įsidėjęs SIM kortelę, kurią vėliau išmetė, kad iš tos išmestos SIM kortelės jis skambindavo I. B.. Dar apklausos pas teisėją protokole buvo nurodyta, kad sulaikius nebuvo daroma S. P. asmens krata, tačiau iš tikrųjų krata buvo daroma, abu S. P. telefonai buvo paimti, abu buvo veikiantys, ir, patikrinus telefoninių pokalbių išklotines, buvo nustatyta, kad į tuos abu telefonus nebuvo dėtos jokios SIM kortelės, telefonai nebuvo išjungti, matėsi, kad tai buvo sukurta aplinkybė. Paklausus nurodyto I. B. telefono numerio skambučių išklotinių, paaiškėjo, kad tas numeris kurį laiką neveikė, buvo išjungtas, ji ir pati bandė skambinti tuo numeriu, jis buvo išjungtas, o paskui, kai kvietė I. B. į liudytojo apklausą, jai pasirodė įtartina detalė, kad, kai ji pradėjo klausinėti I. B. apie S. P. apklausos metu nurodytą telefono numerį, ji nustebo, kodėl nurodė šitą numerį, nes tuo numeriu pastaroji labai ilgai nesinaudojo. Apklausiant kaip liudytoją I. B., apklausa truko gana ilgai, klausimais buvo galima „pagauti“, nes pastaroji nebuvo pasiruošusi apklausai, tiesiog sėdėjo ir kūrė versiją. I. B. nurodė tokią aplinkybę, kad turėjo išankstinio papildymo kortelę, kurią dėdavo į sūnaus V. telefoną, tą telefoną buvo pasiskolinusi iš sūnaus bendrauti su S. P., kad su S. P. bendravo tris kartus, kad susitikę buvo tris kartus – vieną kartą 2011 m. liepos 13 d. Latvijoje, vieną kartą prieš Naujus metus ir vieną kartą po Naujųjų, bet į Latviją 2011 m. liepos 13 d. vežėsi tą telefoną, kuriuo naudojasi ir dabar. Kadangi I. B. nurodė telefoną, kuriuo naudojosi tuo metu, buvo paimtos telefoninių pokalbių išklotinės, ir pagal jas, pagal prisijungimą prie GSM celių, buvo nustatyta, kad tuo metu I. B. buvo Mažeikiuose ir truputį už Mažeikių, link Sedos, kad daugiausia buvo bendrauta su asmeniu, kuris jos telefone įvardytas kaip K., dar bendravo su anyta ir dar kažkuo. Kadangi I. B. nurodė, kad skolinosi telefoną iš sūnaus V., iškviestas į apklausą sūnus V. paaiškino, kad niekada nėra nei tėvams, nei kam nors kitam skolinęs savo telefono, kad tuo metu jis net nebuvo Mažeikiuose, buvo kažkokioje sportininkų stovykloje, ir, paėmus I. B. sūnaus telefono skambučių išklotines, nebuvo nustatyta, kad iš sūnaus SIM kortelės būtų skambinta S. P.. Tai ir negalėjo būti nustatyta, dėl to, kad realiai jokių pokalbių nebuvo. Kaip liudytoją I. B. ji apklausė 2011 m. spalio 17 d. arba 2011 m. spalio 19 d., netrukus po to jai paskambino S. P. advokatė V. Savickienė, klausė, ar jie surado „tą mergą“. Ji advokatės paklausė, kokią dar mergą, advokatė paaiškino, kad meilužę, ir klausė, kada bus nutraukta byla, o gal jau nutraukta. Ji advokatei tik paaiškino, kad bylas nutraukinėja ne ji. Surinkus visą informaciją ir paneigus netikrą versiją dėl meilužės, surašė pranešimą apie įtarimą I. B. dėl melagingų parodymų davimo ir iškvietė pastarąją apklausai kaip įtariamąją. Šaukimą ji išsiuntė vasario mėnesio pabaigoje paštu, buvo įrašiusi, kad I. B. kviečiama apklausai kaip įtariamoji, vėliau dar jai paskambino ir klausė, ar gavo šaukimą ir ar matė, kad kviečiama kaip įtariamoji. I. B. sakė, kad šaukimą gavo, matė, atvyks. Atvykusi I. B. parodymus davė, atvyko viena, be gynėjo. Ji padavė I. B. pranešimą apie įtarimą, pastaroji paklausė, kas dabar bus, ji įtariamajai paaiškino, kad pastarosios versija buvo paneigta, kad turi duomenų, kad tai netiesa ir kad bus atliekama jos, kaip įtariamosios, apklausa. Dar pasikalbėjo dėl gynėjo, ji pasiūlė įtariamajai atidėti apklausą, kad galėtų susirasti gynėją, o jeigu gynėjas nereikalingas – galima kalbėtis, ir kalbėjosi. Pati apklausa, protokolo surašymas truko geras dvi valandas, o paskui dar gana ilgai kalbėjosi, nes I. B. pratrūko, išsiliejo ir viską išsipasakojo. Apklausiama I. B. paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo pradžioje pas ją į namus atvyko S. P., su kuriuo pastaroji buvo bendravusi gana seniai – kol S. P. gyveno Mažeikiuose, bendravo šeimomis. Atvykęs S. P. prašė pagalbos, paaiškino, kad su kažkokiu draugu buvo sulaikytas vežant cigaretes, kad cigarečių vežė mažai, kad draugas viską „apsiima“, bet pareigūnams reikia patvirtinti S. P. alibi, kad į Rygą jis važiavo, nežinodamas, kad bus vežamos cigaretės, kad į Rygą S. P. važiavo susitikti su I. B.. Iš pat pradžių S. P. prašė I. B. pasakyti kokią nors draugę iš Latvijos, kurią galėtų nurodyti pareigūnams, kuri galėtų pabūti jo meiluže. I. B. atsisakė nurodyti ir į tai įvelti kokią nors draugę, pažadėjo pati padėti S. P.. Pastarasis dar I. B. paaiškino, kad vežė tik 5 blokus, todėl ši sutiko padėti, nes S. P. paveikė, sugraudino, įtikino, kad dėl mažo kiekio gali ilgam atsidurti kalėjime, o jo žmona lieka viena su mažamečiais vaikais, ir I. B. sutiko pati suvaidinti meilužės vaidmenį. I. B. klausė S. P., o jeigu patikrins, išaiškins, paims išklotines ir pamatys, kad jie nebendravo, S. P. patikino, kad niekas nieko netikrins, tiesiog reikia taip pasakyti, o jeigu pastaroji bus kviečiama apklausai, pažadėjo „suvesti“ su savo advokate, kad ši paaiškintų, ką reikia kalbėti.

Kai ji išsiuntė šaukimą I. B., pastaroji tikėjosi, kad S. P. suras advokatą, bet S. P. jos pas savo advokatę nenuvežė, tepasakė, kad čia nieko rimto, kad pasakys, kaip buvo sutarta – kad jie buvo susitikę kaip meilužiai pirtelėje Rygoje prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro. Ji mano, kad būtent dėl to, kad S. P. nesurado advokato, I. B. pasakė viską, kad iš tikrųjų į jokią Rygą nevažiavo, kad nėra jokia meilužė.

Protokolą dėl gynėjo dalyvavimo apklausoje ji surašė pačioje apklausos pradžioje, supažindino I. B. su teise turėti advokatą, buvo paaiškinta, kad įtariamoji turi teisę pati samdytis advokatą, o jeigu neišgali, pateikusi visus reikiamus dokumentus, gali prašyti valstybės skirti nemokamą advokatą. Nei prieš apklausas, nei apklausos metu I. B. jokio spaudimo nedarė. I. B. jos klausė, kas toliau pastarajai bus. Pagal pažymą apie I. B. teistumą, kažkuriais metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Mažeikių r. PK parašyta, kad apie priimtą sprendimą duomenų neturi. I. B. paaiškino, kad buvo byla dėl firmos bankroto ir kad ta byla buvo nutraukta. Vėliau tai buvo patvirtinta policijos pažymoje. Taip ji tik aiškinosi aplinkybes, negrasino bylomis I. B..

Pirmoji I. B. kaip įtariamosios apklausa vyko kovo 9 d., po tos apklausos buvo gautas skundas ir prašymas apklausti papildomai. Kadangi buvo vykdoma telefoninių pokalbių kontrolė, tą kontrolę vykdė operatyvininkai, atrinkdavo pokalbius, kurie jiems atrodydavo svarbūs, o ji pokalbius vėliau dar kartą perklausydavo ir nuspręsdavo, ar pokalbių reikės bylai. Tarp operatyvininkų atrinktų pokalbių buvo du pokalbiai, S. P. skambino moteriai, kreipėsi į ją vardu V., jie tik vėliau išsiaiškino, kad tai jo gynėja, S. P. aiškino, kad I. B. pakeitė parodymus, kad pastarąją prigavo, kad pagal telefonus nustatė, jog tuo metu I. B. iš tikrųjų buvo Mažeikiuose. Pokalbio metu V. paaiškino, kad I. B. galėjo sakyti, kad nesivežė telefono, paliko jį Mažeikiuose. S. P. pasakojo V., ką I. B. prišnekėjo, klausė, ką jam dabar daryti, sakė, kad jam dabar – kalėjimas. Kai I. B. buvo kviečiama papildomai apklausai, papildoma apklausa buvo filmuojama, nes buvo įdomu ir svarbu, ar pastaroji pasakys tai, ką V. rekomendavo S. P. dėl telefono, ir I. B. pakartojo tą patį, kas buvo sakoma. Tai, ką apklausoje kalbėjo I. B., ji rašė pažodžiui, įtariamosios pasakyti sakiniai buvo kažkokie nelogiški, atrodė, kad pastaroji pati sau prieštarauja. Tačiau I. B. apklausos metu pasakė tai, ką V. patarė, praktiškai tik tai įtariamoji ir tenorėjo tada jai pasakyti.

Ji su advokate V. S. telefonu labai mažai yra bendravusi, todėl klausydama telefoninius pokalbius, iš balso advokatės neatpažino. Tik vėliau, nagrinėdama bylos medžiagą, darydama analizę, palyginusi su ant orderio užrašytu telefono numeriu pamatė, kad tai advokatės V. S. telefono numeris. Iš pokalbio konteksto buvo galima daryti prielaidą, kad yra sukurta versija ir advokatė padėjo sugalvoti tą versiją, kad S. P. turėjo surasti patikimą liudytoją, kuri patvirtintų jo alibi tą dieną ir tą valandą.

Kratos pas S. P. ir I. B. buvo daromos vėliau, siekiant paimti kompiuterius, nes iš telefoninių pokalbių suprato, kad pastarieji bendrauja „Skype“ programa ir S. P. įtariamajai I. B. daro poveikį, duoda nurodymus naudodamasis „Skype“ programa. Poveikis buvo daromas ne tik I. B., bet ir jos vyrui. I. B. vyras buvo gerai informuotas ir viską žinojo, su I. B. vyru S. P. bendravo per mažeikietį R. M.. Kratos pas S. P. dieną S. P. skambino R. M., paprašė nueiti pas I. B. ir paimti kompiuterį, sukeisti ką nors – yra toks telefoninis pokalbis. R. M. atvyko tuo metu, kai jau buvo atliekama krata, tada paskambino S. P. ir pasakė, kad viskas vyksta dviem frontais ir nieko nebegalima padaryti. Kratų S. P. ir I. B. namuose metu buvo paimti kompiuteriai, iš jų buvo paimtos „Skype“ programos žinučių išklotinės. Pokalbių žodžiu atkurti neįmanoma, tačiau yra išlikę žinutės, iš jų matyti, kad buvo daromas poveikis. R. M. kviesdavosi I. B. vyrą S. B. pasikalbėti apie bylą, pats S. B. skambino S. P. dėl pinigų advokatui, buvo toks konfliktas tarp jų. Įtariamojo apklausos metu I. B. parodė, kad S. P. buvo pažadėjęs apmokėti visas kelionių į apklausas iš Mažeikių į Šiaulius išlaidas, ir viską, ką reikės, tačiau nieko neapmokėjo, o dar vėliau paaiškėjo, kad ir už advokatą I. B. turėjo savo pinigais dalį sumokėti, nes S. P. pažadėjo, bet tų pinigų nepervedė, tada S. B. skambino S. P. ir prašė pervesti žadėtus pinigus, sakė, kad jo moteriškė eina iš proto dėl visų S. P. reikalų, kad pažadėjo ir neperveda pinigų. Yra visi tie pokalbiai prie bylos. Banko sąskaitas irgi tikrino. S. P. paėmė iš greitojo kredito 1000 Lt, tie pinigai per I. J. sąskaitą buvo pervesti į V. B. banko sąskaitą. Apklausiama I. J. paaiškino, kad S. P. yra jos kaimynas, paprašė pervesti tą 1000 Lt. Apklausiant S. B., klausė pastarojo, kodėl pinigus pervedė į sūnaus V. sąskaitą. S. B. paaiškino, kad turi paskolų ir bijojo, kad bankas tų pinigų nenuskaičiuotų. O pinigų I. B. reikėjo daugiau nei 1000 Lt, tai likusią dalį sumokėjo iš savų pinigų.

Papildoma I. B. apklausa buvo tik tam, kad pastaroji ateitų ir pasakytų sakinį, jog į Rygą nesivežė telefono su tokia kortele, kad telefonas buvo Mažeikiuose. Papildoma apklausa vyko I. B. iniciatyva, o ji leido įtariamajai kalbėti viską, ką tik ji nori, bet ji pasakė tik tiek.

R. M. – tai žmogus, kuris buvo pažįstamas ir su S. P., ir su S. B., buvo kaip tarpininkas tarp jų. Buvo taip, kad S. P. skambindavo R. M., R. M. – S. B. arba atvirkščiai.

Apklausiant I. B. kaip įtariamąją, kabinete buvo jos (R. R.) kolega T. J.. Pastarasis dirbo savo darbus, buvo trumpam išėjęs, kalbėjo telefonu, bet buvo kabinete ir galėjo girdėti jų pokalbį.

Liudytojas V. B. nurodė, kad kaltinamoji I. B. yra jo mama, ir atsisakė duoti parodymus prieš savo motiną.

Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. lapkričio 25 d. ir 2012 m. birželio 12 d. liudytojas V. B. parodė, kad į savo mobiliojo ryšio telefonus jis deda tik savo SIM korteles, kuriomis naudojasi nuolat, kortelių nėra niekada kaitaliojęs, niekam niekada nėra davęs naudotis savo telefonų aparatais, iš savo kortelės pasiskambinti yra davęs draugams keletą kartų, tačiau niekada nėra leidęs, kad kas į jo telefonų aparatus įsidėtų savo SIM korteles ir jo telefonais tokiu būdu naudotųsi. Jo brolis SIM kortelių taip pat niekada nekaitalioja. Jo tėvai, kiek jam yra žinoma, naudoja po vieną telefono numerį. Tėvai jo ir brolio telefonais niekada nėra naudojęsi, į juos jokių SIM kortelių nėra dėję. 2011 metų liepos mėnesį jis buvo sporto stovykloje Rusnėje. Jam nieko nežinoma apie tai, ar jo mama buvo išvykusi kokiais nors tikslais į Latviją. Į Latviją mama vykdavo reguliariai anksčiau, kai prekiaudavo kavomis, arbatomis ir panašiais produktais.

I. Z.-J. nepažįsta. Nuo 2011 metų, tikslios datos nepamena, jis turi atsidaręs sąskaitą savo vardu „Swedbanke“. Į minėtą sąskaitą jo tėvai kartais jam perveda pinigų pragyventi. Dėl 2012 m. balandžio 24 d. į jo sąskaitą pervestos 1000 litų sumos iš I. Z.-J. sąskaitos nieko paaiškinti negali, minėti pinigai į jo sąskaitą buvo pervesti ne jo prašymu ir ne jam, minėtų pinigų iš savo sąskaitos jis nenuėmė. Kai jis „Swedbanke“ atsidarė šią sąskaitą, jam buvo išduotos 2 mokėjimo kortelės, kurių viena naudojasi jis, o kitą naudotis jis yra atidavęs savo mamai I. B. (3 t., 33–34 b. l.).

Liudytojas S. B. nurodė, kad jis yra kaltinamosios I. B. vyras ir atsisako duoti parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. lapkričio 25 d. ir 2012 m. birželio 12 d. liudytojas S. B. parodė, kad S. P. pažįsta daugiau nei 10 metų, pažįsta dar nuo tų laikų, kai šis su šeima gyveno Mažeikiuose. Kadangi S. P. šiuo metu su šeima gyvena Vilniuje, su pastaruoju beveik nebesusitinka, tačiau bendrauja telefonu, susiskambina vidutiniškai 1–2 kartus per mėnesį. Telefono numeris, kuriuo jis skambina S. P. – (duomenys neskelbtini). Jo ir S. P. nesieja jokie darbiniai ryšiai, telefonu bendrauja tik asmeniniais klausimais, apie šeimą ir pan. Kiek jam žinoma, jo žmona su S. P. ir pastarojo žmona nebendrauja. Iki 2011 metų gegužės mėnesio jo žmona prekiavo kavomis ir arbatomis, prieskoniais, kurių neretai atsiveždavo iš Latvijos, iš Rygos. Šiuo metu ji tuo nebesiverčia, tačiau kartais vyksta į Rygą sau ir savo draugėms atsivežti paminėtų produktų. Kai žmona vyksta į Rygą, jam visada apie tai praneša. Ar žmona lankėsi Rygoje 2011 m. liepos 13 d., neprisimena.

Jis pažįsta Mažeikiuose gyvenantį asmenį, vardu R., pavardės nežino. Labai glaudžių santykių su pastaruoju anksčiau nepalaikė. Dažniau pradėjo bendrauti po to, kai jo žmona ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kaip įtariamoji. R. jam paskambino ir pasakė, kad jis paskambintų ar „Skype“ programa susisiektų su S. P.. Kokiais ryšiais S. P. yra susijęs su R., nežino. Po minėto R. skambučio jie dėl ikiteisminio tyrimo bylos, kurioje jo žmona buvo apklausta iš pradžių kaip liudytoja, po to kaip įtariamoji, pradėjo bendrauti dažniau. R. buvo privažiavęs prie jų namų iš karto po to, kai jų namuose buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimti kompiuteriai. Taip pat su R. jis bendravo ir dėl apmokėjimo žmonos advokatui. Jo žmona R. taip pat pažįsta, tačiau su pastaruoju jokių santykių nepalaiko. Tik vieną kartą, datos tiksliai nepamena, ji R. yra parašiusi SMS žinutę, nes buvo susinervinusi dėl to, kad, kaip buvo žadėta, niekas, tai yra nei S. P., nei R., nei dar koks nors kitas asmuo, nesumokėjo jos advokatui žadėtos pinigų sumos. Pinigai advokatui buvo pervesti į jų sūnaus V. sąskaitą. Iš kokios sąskaitos S. P. pinigus už advokatą pervedė, nežino. S. P. už advokato paslaugas jiems yra pervedęs 1000 litų, nors iš viso advokatui jie turėjo sumokėti 500 litų už sutarties sudarymą ir dar 1200 litų už dalyvavimą apklausoje. Likusių pinigų už advokatą iš S. P. jie iki šiol (2012-06-12) nėra gavę, taip pat iš S. P. nėra gavę nė lito už kurą automobiliui, kuriuo jo žmona, jis ir jų sūnus vyko į apklausas Šiauliuose. 2012 m. kovo 7 d. jis su žmona buvo nuvykęs į Vilnių, ten susitikimo su S. P. metu žmona pastarajam parodė šaukimą, kuriame nurodyta, kad ji 2012 m. kovo 9 d. yra kviečiama į įtariamojo apklausą. Vieno užfiksuoto pokalbio metu jo žmona buvo supykusi dėl to, kad jie turi už advokato paslaugas mokėti iš savo kišenės, nors S. P. ją yra įvėlęs į šią bylą. Žmonos įtraukimo į šią bylą aplinkybes S. B. komentuoti atsisakė (3 t., 30–31 b. l.).

Liudytoja B. P. nurodė, kad kaltinamasis S. P. yra jos vyras, ir atsisakė duoti parodymus.

Liudytoja I. J. parodė, kad kaltinamasis S. P. yra buvęs jos kaimynas, gyveno viename name. Prieš dvejus metus S. P. paprašė jos pervesti pinigus kažkokiam vyrui. Buvo vakaras, bankai tuo metu jau nebedirbo, S. P. paprašė pervesti pinigus iš jos sąskaitos, padavė jai 1000 Lt. Tuos pinigus per bankomatą ji įnešė į savo sąskaitą, grįžusi namo, elektroninės bankininkystės būdu pervedė 1000 Lt į kažkokio vyro sąskaitą. Sąskaitą, į kurią reikėjo pervesti pinigus, nurodė S. P., to pavedimo duomenys elektroninėje bankininkystėje turėtų būti išlikę. S. P. neaiškino jai, kodėl, kam tuos pinigus reikia persiųsti, kodėl pats neperveda, o ji ir neklausė.

Liudytojas T. M. parodė, kad jis turėjo automobilį „Ford Focus“, dabar automobilis jau parduotas. Tą automobilį jis pirko iš S. P. sūnaus už 15000 Lt. Automobiliu dažnai duodavo naudotis S. P., kai jam pačiam automobilis nebūdavo reikalingas. Galėjo ir 2011 m. liepos 13 d. automobilį paskolinti S. P.. Neklausė, kam S. P. reikalingas automobilis, pastarasis pats jam nieko nepasakojo. Apie tai, kad S. P. tuo automobiliu vežė kontrabandines cigaretes, sužinojo tik vėliau, kai automobilį reikėjo pasiimti iš muitinės pareigūnų, prieš dvejus metus. S. P. tuo metu neturėjo automobilio. Automobilis buvo laikomas prie jo namų lauke, gatvėje, kur būdavo vietos.

Liudytojas V. Ž. parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį jis dirbo Pakrančių apsaugos rinktinėje Operatyvinės veiklos skyriuje vyresniuoju specialistu, Šiauliuose, Zoknių užkardoje, Pročiūnų g. 3. Su kaltinamuoju E. I. jam teko bendrauti, o ar bendravo su kaltinamuoju S. P., neprisimena. Kiek prisimena, kaltinamieji 2011 m. buvo sulaikyti prie Latvijos sienos, Pasvalio rajone, dėl akcizinių prekių gabenimo iš Latvijos į Lietuvą – važiavo dviem automobiliais. Kol tyrėja R. R. kalbėjo su S. P., jis su E. I. buvo kabinete. Jokių procesinių veiksmų jis neatliko. Smulkmenų dabar jau nebeprisimena, bet pokalbio su E. I. esmė buvo tokia, kad E. I. norėjo prisiimti visą kaltę sau ir prašė į visą tai nekišti S. P., nes S. P. praeityje lyg Vokietijoje buvo nuteistas lygtinai. Jis taip suprato, kad E. I. vienas negalėjo gabenti tų cigarečių. Dabar neprisimena, ar E. I. ko nors jo prašė, bet, jeigu pastarasis jam visa tai pasakojo, vadinasi, turėjo būti prašoma kažko. Taip pat E. I. sakė, kad tą dieną buvo S. P. gimtadienis ir šis norėjo užsidirbti, todėl važiavo į Latviją. E. I. spaudimo jam nedarė, tik norėjo prisiimti kaltę sau. Jis E. I. neapklausinėjo, jo žinioje ta byla niekada nebuvo, nežino, kodėl E. I. jo to prašė. Atsakydamas į E. I. klausimą, ar nebūtų galima bylą dėl jų abiejų padarytos veikos apiforminti neįtraukiant S. P., jis paaiškino, kad taip negalima.

Liudytojas T. J. parodė, kad 2011–2012 m. jis dirbo Pakrančių rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Šiame ikiteisminiame tyrime jis neatliko jokių procesinių veiksmų, tik pačioje pradžioje kolegei R. R. padėjo atlikti techninius dalykus, nes buvo sulaikyti ir į kiemą atvaryti du automobiliai, reikėjo surasti, kur laikinai sandėliuoti cigaretes ir panašiai. Jis su tyrėja R. R. dirbo viename kabinete, todėl, vienam iš jų atliekant procesinius veiksmus, kitas, jeigu būna kabinete, girdi, kas vyksta. Iš tyrėjos R. R. E. I., S. P., I. B. apklausų, jam labiausiai įstrigo S. P. apklausos. Tą 2011 m. vasaros dieną, kai S. P. su E. I. buvo sulaikyti už akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių – gabenimą, kabinete jis visą laiką nesėdėjo, ateidavo pasiimti tai raktų, tai kažkokių priemonių, S. P. apklausą girdėjo protarpiais. Girdėjo, kaip S. P. prisipažino, kad cigaretes vežė kartu su E. I., jam užsifiksavo S. P. toks „apsiašarojimas“, kad jis yra paleistas lygtinai, kad jam gresia 7 metai, o dabar už šitą bylą jis sės realiai. S. P. vos nebyrėjo ašaros, pastarasis apeliavo į tyrėjos sąžinę, kad ši jam padėtų. Po to jam tyrėja sakė, kad, jai su S. P. būnant dviese, pastarasis jai kažkokiu būdu siūlė susitarti. Po to jis kolegei ištraukė sulaikytų asmenų pažymą apie teistumus ir pažiūrėjęs pamatė, kad tikrai S. P. gresia 7 m. Dar prisimena, kad tada buvo iškilęs klausimas dėl S. P. sulaikymo – nors žmogus pasakė visą tiesą, bet tie 7 m., vėl padarė sunkų nusikaltimą, tas klausimas buvo derinamas su budinčiu prokuroru, tačiau tą vakarą abu kaltinamieji buvo paleisti namo vien dėl to, kad davė nuoširdžius parodymus ir visiškai prisipažino. Jis nepastebėjo, kad tyrėja darytų S. P. kokį nors spaudimą, matė, kad buvo išvirusi pastarajam arbatos, vaišino sausainiais, kad šis nusiramintų, buvo jauki atmosfera. Būna, kad dėl nuoširdaus prisipažinimo net pasidaro gaila žmogaus, kad jam reikės sėsti realiai ilgam, ir ne kasdien pasitaiko toks žmogaus nuoširdumas iki ašarų.

Į sulaikytų asmenų apklausas jis nesikišo, tik derino techninius dalykus, o kadangi dažnai ateidavo į kabinetą pasiimti kažkokių daiktų ar kažką padaryti, girdėjo apklausų nuotrupas. S. P. pripažino, kad abu su E. I. dviem automobiliais važiavo iš Vilniaus į Rygą ir iš ten vežė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. E. I. ir S. P. buvo laikomi atskirai. Kol apklausė S. P., E. I. laisvai sėdėjo prie budėtojų.

Tokių smulkmenų, kur cigaretes vežė, kur turėjo realizuoti, kas užsakovai, ar kaltinamieji sau vežė, neprisimena, žino esmę, kad tai buvo jų verslas – nuvažiuoti, nusipirkti pigiau ir brangiau parduoti.

Kadangi su tyrėja R. R. kabinete dirbo dviese, tyrė panašias bylas, vienas kitam patardavo, padėdavo atlikti techninius dalykus, todėl kažkiek žinojo apie vienas kito bylas ir jų tyrimo eigą iki atidavimo teismui. Kiek prisimena, tyrėja R. R. labai greitai surinko visą medžiagą ir su bylą kontroliuojančiu prokuroru A. Karpalovu tikėjosi greitos bylos baigties, tačiau byloje atsirado advokatė V. Savickienė, pastaroji atnešė orderį ir pasakė, kad gins S. P., minėjo, kad šis yra jos tolimas giminaitis, ir pasakė frazę, kad reikės gelbėti šitą vaiką. Tada kolegė pasakė, kad kažkas šitoje byloje keisis, kad gali keistis S. P. parodymai. Po to pirmą kartą praktikoje įvyko toks įvykis, kad advokatės iniciatyva įtariamasis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tokie dalykai daromi ne kasdien, kad tai įvyktų, turi būti su daug kuo derinama, jam įsiminė, kad šito iniciatyva buvo iš įtariamojo gynėjos pusės. Po tos apklausos pas teisėją, kolegė minėjo, kad teisme ji (tyrėja) buvo apkalbėta, apšmeižta, nes S. P. pasakė, kad tyrėja neva darė jam spaudimą. Kolegė labai išgyveno, kad S. P. taip nesąžiningai elgėsi. R. R. papasakojo, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją S. P. davė visai kitokius parodymus, pasakė, kad tyrėja darė jam spaudimą, todėl jis papasakojo netiesą, o tiesa buvo tokia, kad jis į Latviją važiavo ne dėl cigarečių, o pas meilužę. Dar kolegė minėjo, kad teisme kaip savo meilužę S. P. pristatė I. B. iš Mažeikių – buvo keista, kodėl meilužė iš Lietuvos, o su ja važiavo susitikti į Latviją. Jis neprisimena, ar buvo tuo metu kabinete, kai apklausė kaip liudytoją I. B., bet žino, kad ją tyrėja kvietė, ir po apklausos kolegė minėjo, kad, apklausiant I. B., užduodant kai kuriuos klausimus, matėsi, jog žmogus sako netiesą, liudytojos elgesys sukėlė daug įtarimų. Kolegė apklausė I. B. artimuosius, buvo paimtos telefoninių pokalbių išklotinės, atlikus dar kažkokius veiksmus ir surinkus visus įrodymus, akivaizdžiai matėsi, kad liudytoja I. B. sakė netiesą. Tyrėja R. R. iškvietė I. B., kad įteiktų pastarajai pranešimą apie įtarimą. Kai kolegė I. B. įteikė pranešimą apie įtarimą, supažindino su įtarimu, pastarajai buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Tada I. B. paaiškino, kad dėl savo sunkios finansinės padėties neišgali samdytis advokato, todėl sutiko duoti parodymus be advokato. Iš I. B. pasakojimo jam įstrigo tokie momentai, kad B. šeima draugavo, palaikė ryšius su P. šeima, kol šie gyveno Mažeikiuose. Po tos bylos iškėlimo, kai buvo sulaikytas S. P., pastarasis atvažiavo pas B. ir vos ne verkdamas, ant kelių klūpėdamas papasakojo, kad pakliuvo, kad jį pasodins, ir klausė, gal I. B. turi kokią nors draugę Latvijoje, kuri galėtų paliudyti, kad S. P. tada važiavo pas ją. Pagailėjusi ir nenorėdama į tokią aferą velti savo draugių, I. B. sutiko pati padėti ir apsimesti S. P. meiluže, duoti parodymus, kad jie neva yra meilužiai ir tada buvo susitikę Rygoje. Jam I. B. pasakojimas įstrigo todėl, kad smalsu buvo išgirsti tą tiesą, parodymus apklausiama I. B. davė savo noru. Neprisimena, ar jis girdėjo visą I. B. apklausą, bet, šiai pradėjus pasakoti, jis sukluso, nes buvo įdomu, o paskui gal ėjo savo darbus dirbti, gal kažko ir nebegirdėjo arba girdėjo tik nuotrupas.

I. B. kaip įtariamoji buvo apklausta 2012 m. kovo mėnesį. Po įvykio visa medžiaga, charakteristikos ir kiti dokumentai buvo surinkti labai greitai, o po to, kai S. P., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apkalbėjo tyrėją ir pakeitė parodymus, vėl buvo siunčiami paklausimai, kol buvo gauti atsakymai, bylos tyrimas išsitempė iki dvejų metų.

Apklausiama kaip įtariamoji, I. B. davė parodymus gera valia ir pripažino, kad prieš tai melavo, iš gailesčio norėjo padėti S. P.. Tačiau vėliau kolegė R. R. jam pasakojo, kad prokuratūroje gautas skundas, kad neva ji (tyrėja) I. B. darė spaudimą, pasikartojo tas pats, kaip su S. P., buvo prašymas I. B. ar jos gynėjo, kad I. B. būtų apklausta papildomai. Papildoma apklausa vyko dalyvaujant advokatui H. Oseckiui, ir, kad vėl nebūtų skundų dėl daromo poveikio, ta apklausa buvo filmuojama, jis filmavo tą apklausą ir pats viską girdėjo. Prieš tą apklausą tyrėja jam minėjo, kad buvo pasiklausomi S. P. telefoniniai pokalbiai, kad S. P. kalbėjo su kažkokia moterimi ir pastarajai pasakė, kad jo liudytoja „suskydo“. Tyrėjos teigimu, į tokius S. P. žodžius ta moteris atsakė, kad ji nepatirštins, nesukietins tos liudytojos, S. P. minėjo, kad surinkti įrodymai, kažką apie prisirišimą prie bokštų, iš to jie suprato, kad kalbama apie celes, kad įrodė, jog I. B. telefonas veikė Lietuvoje, Mažeikiuose, o ne Latvijoje. Tada ta moteris pasiūlė, kad liudytoja sakytų, jog telefoną buvo palikusi Mažeikiuose. Ir kai per tą papildomą apklausą tyrėja paklausė, ką I. B. turi papildyti, pastaroji pasakė vieną kaip išmoktą frazę, kad tada telefoną buvo palikusi Mažeikiuose, jokių kitokių parodymų nedavė ir kaltės jau nebepripažino.

Kai buvo pareikšti įtarimai I. B., po pastarosios apklausos su advokatu H. Oseckiu, jis (T. J.) dar kolegei padėjo organizuoti kratas pas S. P. ir I. B., kad kratos būtų atliktos vienu metu. Kratų metu buvo paimti kompiuteriai, kadangi iš telefoninių pokalbių išklotinių buvo matyti, kad vyksta tarp įtariamųjų bendravimas. Kolegė analizavo „Skype“ programa vykusius susirašinėjimus tarp S. P. ir I. B., iš kurių akivaizdžiai matėsi, kad tarp jų šeimų vyksta susirašinėjimas, kad I. B. jokia meilužė – iš tų pokalbių pasitvirtino I. B., apklaustos kaip įtariamosios, duoti parodymai, jie idealiai atitiko visas aplinkybes: kad I. B. nėra jokia meilužė, kad yra bendraujama šeimomis, kad seniai pažįstami – visi įrodymai buvo ne jų naudai.

Kolegė pasakojo, kad E. I. vėliau irgi pakeitė parodymus. E. I., būdamas sąžiningu žmogumi, meluodamas raudonuoja, kolegė pasakojo, kad E. I. davė parodymus visas raudonas, buvo apklausiamas dalyvaujant advokatei S. Balčiūnienei, į užduodamus kontrolinius klausimus vos žodį iš jo galima ištraukti, jo advokatė vos ne už jį atsakinėjo. E. I. pakeitė parodymus – savo kaltę jis pripažino, bet jau aiškino, kad jis kontrabandą vežė vienas, o S. P. tik vairavo. Tai, ką dabar papasakojo, dalį pats matė, dalį girdėjo iš kolegės. Jis pats kaltinamojo E. I. neapklausinėjo, neprisimena, kad būtų paėmęs iš E. I. kokius nors daiktus.

Liudytojas R. M. parodė, kad su kaltinamuoju S. P. yra draugai, iki 2013 m. buvo bendradarbiai. Jam žinoma, kad prieš kelerius metus S. P. papuolė į tokią situaciją, kad važiavo į Rygą susitikti su drauge I. B., o važiuojant atgal pastarąjį sustabdė pasieniečiai ir automobilyje rado cigarečių. Apie tai jam pasakė S. P.. Jam seniai buvo žinoma, kad I. B. ir S. P. buvo meilužiai, S. B., jo manymu, apie tai nežinojo. S. P. neprašė jo paimti iš B. ir sukeisti kompiuterius, tokių dalykų nebuvo, telefoninių pokalbių su S. B., S. P. dėl pinigų nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu jis teisybę sakė, dabar nepamena, ar S. P. prašė jo nuvažiuoti pas B. ir sukeisti kompiuterius, gal ir prašė. Nepamena, ar apie kratą kalbėjo telefonu su B.. Tvirtina, kad dėl pinigų I. B. advokatui nė su nieku niekada nėra kalbėjęs. Jo telefono numeris 2012 m. kovo–balandžio mėnesį buvo tas pats – (duomenys neskelbtini). Jei yra užfiksuota 2012-04-27 I. B. jam siųsta žinutė, vadinasi, ją gavo. Jis nežino, ką I. B. turėjo mintyje, rašydama jam apie advokatą. Jis čia niekuo dėtas, jis nieko nedarė, jokių veiksmų nesiėmė, netarpininkavo tarp S. P. ir B.. Jis neprisimena pokalbio su S. P., užfiksuoto 11.57 val., 12.57 val. telefoninių pokalbių išklotinėse, gal S. P. jam ir skambino dėl kompiuterių, gal pasiguodė, kad kažkas vyksta, bet jis nekreipė dėmesio į tai. Su S. B. daug kartų yra kalbėjęs, neprisimena, ar tada jis S. B. skambino. 2012 m. gegužės 17 d. 8.32 val. telefoninio pokalbio nesupranta, ką S. P. jo prašo sukeisti, gal nuo S. B. ką nors slėpė. Jis neprisimena, ką S. P. kalbėjo apie kompiuterius, po to pokalbio jis nieko nedarė, niekur nevažiavo. Dabar nebepamena, gal po to jis ir buvo susitikęs S. B., bet savo reikalais, o ne pastarųjų. Nežino, ką reiškia 2012 m. gegužės 17 d. 9.46 val. telefoninio pokalbio metu jo pasakyti žodžiai: „Visks vienu metu vykst“. Taip pat neprisimena, apie ką kalbėjo, ko klausė S. B., paskambinęs pastarajam ir sakydamas: „Ar tu ten žiūrėjai, įjungts tas yra, ar ne?“. Jis neprisimena, ar žinojo, kad pas B. namuose buvo atliekama krata.

S. P. jam nepasakojo, kokiomis aplinkybėmis jo automobilyje atsirado ir buvo rastos cigaretės. Žino tik tiek, kad S. P. važiavo susitikti su ta mergaite ir viskas.

Jis nežino, ką pasakyti dėl perskaitytų S. B. parodymų, kad jis (R. M.) tarpininkavo dėl pinigų pervedimo, kompiuterių ir panašiai, jis neįsivaizduoja, kaip S. B. galėjo taip pasakyti, nes jis netarpininkavo, S. B. meluoja.

Garso įrašuose atpažino savo balsą, vyko tokie pokalbiai. S. P. prašė jo nuvažiuoti pakeisti kompiuterį, bet jis nieko nesuprato, apie ką kalbama, ir jam neįdomu buvo. S. P. jo paprašė ir viskas, bet jis niekur nevažiavo. Dėl pinigų jis irgi nesirūpino. Jeigu S. P. jo ir prašė ką nors padaryti, jis dabar neprisimena, nemato tame nieko blogo, gal ir nuvažiavo, ir susitiko, bet to jis nepamena. Jis žinojo, kur gyvena B., todėl nežino, kodėl telefonu pokalbyje apie kompiuterių sukeitimą S. P. jis sakė, kad nežino, kur pas B. važiuoti.

2011-07-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, magistralinio kelio A10 66 kilometre, apie 50 metrų nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Latvijos Respublika, apžiūrėti 2 lengvieji automobiliai – „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir „Ford Focus“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurių salonuose ir bagažinėse rastos sukrautos blokais supakuotos cigaretės „Fest 7“ ir “Fest” su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (1 t., 11–13 b. l.).

Iš 2011-07-13 apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Ford Focus“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) salone, ant grindų tarp galinių ir priekinių sėdynių, kairės pusės galinių durelių daiktų dėtuvėje, automobilio bagažinėje rasti cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis blokai (po 10 pakelių supakuota skaidrioje celofaninėje plėvelėje). Iš viso rasta 4930 pakelių cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (1 t., 17–27 b. l.).

Iš registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-07-20 POLIS-CDB duomenų bazės duomenų matyti, kad automobilio „Ford Focus“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) savininkas yra T. M. (1 t., 23, 36–37 b. l.).

Remiantis VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ duomenimis (2011-01 leidinys), 2007 m. automobilio „Ford Focus“ vidutinė kaina (su PVM) Lietuvoje yra 30650 Lt (1 t., 29 b. l.).

Iš 2011-07-13 apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), salone, ant grindų, prie priekinės keleivio sėdynės rastas juodos spalvos celofaninis maišas, kuriame sudėti cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis blokai (po 10 pakelių supakuota skaidrioje celofaninėje plėvelėje). Ant galinės sėdynės padėtas lagaminas, kuriame sudėti cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis blokai. Ant grindų prie galinės sėdynės pridėta cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis blokų, kurie yra uždengti guminiais automobilio grindų kilimėliais. Automobilio bagažinėje rasta pridėta cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis blokų bei 3 blokai cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Iš viso automobilyje „Audi A6“ rasta 7040 pakelių cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 30 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (1 t., 44–48 b. l.).

Iš registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-07-20 POLIS-CDB duomenų bazės duomenų matyti, kad automobilio „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), savininkas yra E. I. (1 t., 49, 52 b. l.).

Remiantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis (2011-01 leidinys), 1999 m. automobilio „Audi A6“ vidutinė kaina (su PVM) Lietuvoje yra 14030 Lt (1 t., 54 b. l.).

2011-07-14 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta 11970 pakelių cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 30 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, paimtų iš automobilių „Ford Focus“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (1 t., 71–73 b. l.).

Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2011-07-19 pažymos Nr. (LM19)V-14-15811 „Dėl prekių muitinės vertės“ matyti, kad 11970 pakelių cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 86934,50 Lt, o 30 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 217,50 Lt (1 t., 83 b. l.).

Iš 2011-07-21 tarnybinio pranešimo matyti, kad, remiantis Klaipėdos teritorinės muitinės pažyma „Dėl prekių muitinės vertės“, dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr.05-1-2048-11 tiriamos nusikalstamos veikos valstybei padarytos žalos dydis yra 75752 Lt (1 t., 84 b. l.).

Asmens kratos metu 2011-07-13 pas E. I. buvo rasti ir 2011-08-12 apžiūrėti veikiantys mobilieji telefonai „Nokia 1616“ su „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele ir „Nokia 6720c“ su „Omnitel“ SIM kortele, mobilusis telefonas „Nokia 1208“ be SIM kortelės ir „Tele 2 Pildyk“ SIM kortelė (3 t., 74–79, 82–84 b. l.).

Asmens kratos metu 2011-07-13 pas S. P. buvo rasti ir 2011-07-20 apžiūrėti veikiantys mobilieji telefonai „Nokia 2600-c“ su „Omnitel“ SIM kortele ir „Nokia X3-00“ su „Bitės labas“ SIM kortele (3 t., 157–166, 169–171 b. l.).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2011-10-19 I. B. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-I5500“ su „Omnitel“ SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (4 t., 125 b. l.). Telefonas apžiūrėtas (4 t., 126–133 b. l.).

Iš telekomunikacijų operatorių UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „Tele 2“, remiantis 2011 m. spalio 13 d., 2011 m. spalio 28 d., 2012 m. gegužės 7 d. prokuroro nutarimais, patvirtintais ikiteisminio tyrimo teisėjo, gauti duomenys apie S. P., E. I., I. B. naudotų mobiliojo ryšio telefonų telekomunikacijų įvykius pagal veikimo celes, kita tyrimui reikšminga informacija (1 t., 92–93, 95–97, 99, 101–183, 185–188, 190, 192, 196–197, 199 b. l., 2 t., 1–17, 19, 21, 23–24, 26–81 b. l.).

Iš 2012-02-01 atliktos informacijos, gautos iš telekomunikacijų operatorių apie S. P., E. I., I. B. naudotų mobiliojo ryšio telefonų telekomunikacijų įvykius, taip pat kitos informacijos, surinktos ikiteisminio tyrimo metu, analizės matyti, kad:

– asmens kratos metu paimto S. P. mobiliojo ryšio telefono „Nokia X3-00“ su įdėta „Bitės labas“ SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (asmens kratos metu telefonas buvo įjungta, veikiantis), telekomunikacinių įvykių 2011-07-12 ir 2011-07-13 neužfiksuota;

– asmens kratos metu paimtame S. P. mobiliojo ryšio telefone „Nokia 2600-c“ (asmens kratos metu telefonas buvo įjungta, veikiantis) 2011-04-01–2011-10-10 laikotarpiu buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini); minėta kortelė taip pat buvo įdėta ir į S. P. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X3-00“; jokių kitų SIM kortelių į šį telefoną 2011-04-01–2011-10-10 laikotarpiu įdėta nebuvo; jame išsaugotas (nustatyta 2011-07-20 apžiūros metu) telefono numeris (duomenys neskelbtini), priskirtas vardui I. (I. B. telefono numeris);

– pagal prisijungimo celių vietas nustatyta, kad I. B. pateikto mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-I5500“ su „Omnitel“ SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (I. B. nurodė, kad šį telefoną su šia SIM kortele vežėsi į Latviją), visų telekomunikacinių įvykių metu 2011 m. liepos 13 d. buvo prisijungęs prie bokštų (celių), esančių Mažeikių mieste ir Mažeikių rajone; šiuo telefonu 2011 m. liepos 13 d. 11.30–12.30 val. I. B. bendravo su savo vyru bei asmeniu, kurio telefono numeris jos telefone priskirtas K. vardui;

– iš I. B. pateikto mobiliojo ryšio telefono „Samsung GT-I5500“ su „Omnitel“ SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir SIM kortelėje esančios informacijos išrašo matyti, kad „Išeinančiuose skambučiuose“ 2011-10-09 11.28 val. fiksuotas S. P. numeris (duomenys neskelbtini), 2011-10-17 09.34 ir 12.40 val., 2011-10-18 20.06 val. – S. P. žmonos telefono numeris (duomenys neskelbtini), 2011-10-19 8.44 ir 9.40 val. – S. P. sūnaus telefono numeris (duomenys neskelbtini) (I. B., kaip liudytojos, apklausa vykdyta 2011-10-19 nuo 10.00 val.), „Neatsakytuose skambučiuose“ fiksuotas 2011-10-18 19.15 val. S. P. žmonos telefono numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., 82–88 b. l.).

2011 m. spalio 27 d., 2011 m. lapkričio 8 d., 2012 m. vasario 24 d. ir 2012 m. gegužės 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjų nutartimis leista vykdyti S. P., E. I. ir I. B. naudojamais mobiliojo ryšio telefonais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, fiksuoti tyrimui reikšmės turinčius minėtų asmenų pokalbius (2 t., 92–96, 102, 110–111 b. l.).

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų matyti, kad 2012 m. kovo 7 d. S. P. paskambino S. B. ir susitarė susitikti (2012 m. kovo 9 d. I. B. buvo kviečiama apklausai kaip įtariamoji). 2012 m. balandžio 27 d. 11.36 val. I. B. skambino savo vyrui S. B., pastarasis neatsiliepė, tačiau skambinimo metu fone girdėti I. B. frazė: „S., š... monei neat... neprivežė pinigų“. 2012 m. balandžio 27 d. 11.44 val. I. B. parašė SMS R. M.: „Man skambino advokatas piktas, del pinigu jam neks neskambino ir nepranešė, man reikia doti atsakuma“. 2012 m. balandžio 27 d. 11.57 val. S. P. paskambino R. M. ir pasakė, kad jam rašo, skambina supykęs, o S. P. atsakė: ,,prieš tris... antradienį vakare. ...nepažiūrėję... iš tikra galvojau matys. O matą aš kaip matau visą laiką, galvoju gal pažiūrės... galvojau, ka matys, o matai nemate žiople. Pasakyk kap nors anam“. 2012 m. balandžio 27 d. 12.01 val. I. B. gavo atsakymą (SMS) iš R. M.: „Patikrink sask, pravedė“. 2012 m. balandžio 27 d. 12.12 val. I. B. paskambino jos vyras S. B., vienas kitam pasakė, jog gavo žinutes, I. B. pasakė, kad eis į banką pažiūrėti. 2012 m. balandžio 27 d. 12.12 val. I. B. paskambino savo sūnui V. B. ir paklausė, ar banke jam nustatytas limitas, nes neleidžia paimti tūkstančio litų. V. B. atsakė, kad jam atrodo, jog penkis šimtus galima paimti. 2012 m. balandžio 27 d. 12.26 val. I. B. paskambino savo vyrui S. B. ir pasakė, jog pervedė tūkstantį litų, tačiau gali paimti tik penkis šimtus, nes nustatytas limitas. 2012 m. gegužės 17 d. 8.32 val. (2012 m. gegužės 17 d. atliktos kratos S. P. ir I. B. namuose, paimti kompiuteriai) R. M. paskambino S. P. ir pasakė: ,,Žinok, šitas... Žinai ką... Žinai ką man reikėt Šita... nuvažiuok iki to. Manosios žinai... Kad kompą, būtinai tiktai žiaure... Pas mane paėmė šita kompa... Nu paėmė kompą. Nes... Tegu sukeit nors. Jeigu aniems da ne... Tik taip ten nuvažiuok, nekalbėk. Tegu pasikeit. Nes dabar buvo. Tegu. Vežkit. Tegul tiesiai išsineš laukum ir visks. Gera? ...Nu su kon bendraunu... tikta tegu nuvažiun, pakeit... ka nieks nematytų nieką ne ...Nuvažiouk daba iki anos teisia, ką. Gera?“ 2012 m. gegužės 17 d. 9.46 val. R. M. paskambino S. P. ir pasakė: ,,Visks vienu metu vykst... “ (2 t., 96–98, 103–105, 112–118, 120–123, 132–134 b. l.).

Iš bankų pateiktos, remiantis 2012 m. gegužės 7 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo (2 t., 155–156 b. l.), informacijos apie vykdytas finansines operacijas S. P., I. B., V. B. sąskaitose (2 t., 158–160, 162–169 b. l.) matyti, kad 2012 m. balandžio 24 d. I. J. į V. B. sąskaitą pervedė 1000 Lt.

Iš 2012-05-17 kratos protokolų matyti, kad S. P. gyvenamojoje vietoje, adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), paimtas stacionarus kompiuteris „Magnum“, o I. B. gyvenamojoje vietoje, adresu: Mažeikiai, (duomenys neskelbtini), paimti stacionarūs kompiuteriai „Ibox“ ir „Zip Drive“ (2 t., 179–181, 194 b. l.), kurių apžiūros metu (2 t., 182–189 b. l., 3 t., 1–5, 9–12 b. l.) nustatyta, kad kompiuteryje „Magnum“ (paimtame iš S. P.) „Skype“ programa naudojosi 2 registruoti vartotojai, kurių vardai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, o kompiuteryje „IBOX“ (paimtame iš I. B.) SKYPE programa naudojosi vartotojas, kurio vardas „(duomenys neskelbtini)“. Peržiūrėjus minėtų vartotojų naudojimosi „Skype“ istorijoje išsaugotus įrašus nustatyta, kad 2012 m. kovo 9 d. 11.11 val. vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ rašo vartotojui „(duomenys neskelbtini)“: „jeigu ko ten paklaus ir nezinosi ka atsakyti sakyk pamiršau, ar neprisimenu, tai s. visai nekviečia“ 2012 m. kovo 9 d. 11.13 val. vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ rašo vartotojui „(duomenys neskelbtini)“: „Ne S. nekvecia, tik man. Jinai pati paskambino dar siki man kad yra susitekimas šiandien 13.30, klause ar dalyvausiu“ (I. B. 2012 m. kovo 9 d. nuo 13.30 val. iki 15.10 val. buvo apklausiama kaip įtariamoji). 2012 m. kovo 9 d. 11.15 val. vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ rašo vartotojui „(duomenys neskelbtini)“: „tai kai grysi, pasukl. tik tu nesijaudink gerai“. 2012 m. kovo 12 d. 19.00 val. vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ rašo vartotojui „(duomenys neskelbtini)“: „viskas susitvarke dabr reikia laukti tik“. 2012 m. kovo 12 d. 19.01 val. vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ rašo vartotojui „(duomenys neskelbtini)“: „ar manoji nestreikavo“ (2012 m. kovo 12 d. I. B. pateikė prašymą prokurorui ją apklausti iš naujo, 4 t., 165 b. l.).

Iš 2011 m. spalio 19 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad I. B. savo parašu patvirtino, jog jai išaiškintos jos, kaip liudytojos, teisės ir pareigos, kad įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą (4 t., 123–124 b. l.).

Iš pranešimo apie įtarimą, teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolo ir protokolo dėl gynėjo atsisakymo matyti, jog 2012 m. kovo 9 d. I. B. savo ranka parašydama tekstą ir pasirašydama patvirtino, kad jai išaiškintos jos, kaip įtariamosios teisės, kad pirmos įtariamojo apklausos metu gynėjas jai nereikalingas (4 t., 139–141 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamųjų veikų juridinė kvalifikacija

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 p. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Šios nustatytos tvarkos pažeidimas, kai įgyjama, laikoma, gabenama, siunčiama, naudojama ar realizuojama akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199² str.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – liudytojų L. J., P. Ž. parodymai, įvykio vietos, automobilių „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir „Ford Focus“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) apžiūrų protokolai, paimtų daiktų (cigarečių) apžiūrų protokolai – neginčijamai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku kaltinamasis E. I. savo automobiliu ,,Audi A6“ ir kaltinamasis S. P. automobiliu „Ford Focus“ gabeno iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką 11970 pakelių (239400 vienetų) cigarečių „Fest 7“ ir 30 pakelių (600 vienetų) cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, tai yra prekes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Gabentų cigarečių vertė – 87152 Lt – nustatyta remiantis Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. liepos 19 d. pažymoje Nr. (LM19)V-14-15811 „Dėl prekių muitinės vertės“ nurodytais duomenimis.

Kaltinamasis E. I. savo kaltę dėl neteisėto kaltinime nurodytų cigarečių įgijimo ir gabenimo pripažino visiškai. Jis išsamiai paaiškino, kur ir iš ko už 7000 eurų nusipirko abiejuose sulaikytuose automobiliuose gabentas cigaretes. Abejoti šiais kaltinamojo E. I. parodymais teismas neturi pagrindo. Tačiau kaltinamasis E. I. neigia bendrininkavęs su kaltinamuoju S. P. neteisėtai gabenant Rygoje iš asmens, vardu Janis, jo (E. I.) įgytas cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Kaltinamojo E. I. aiškinimu, S. P. jis pasakė, kad važiuoja į Latviją pirkti automobilių detalių, Rygoje cigaretes sukrovė į abu automobilius S. P. nematant, nes pastarasis tuo metu buvo kitoje vietoje su moterimi, o po to S. P. pasakė, jog susikrovė detales, ir pastarasis nematė, kad automobilyje sukrautos ne detalės, o cigaretės. Kaltinamasis S. P. savo kaltės dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių – gabenimo bendrininkaujant su kaltinamuoju E. I. nepripažino ir paaiškino nežinojęs, kad kaltinamasis E. I. į jo (S. P.) vairuojamą automobilį sukrovė cigaretes.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 str. 1 d.). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

Iš bylos duomenų ir paties kaltinamojo S. P. parodymų matyti, kad jis neginčija byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2011 m. liepos 13 d., apie 15 val., jo ir E. I. vairuojamuose automobiliuose buvo rastos neteisėtai gabenamos cigaretės, tačiau teigia, kad tik pareigūnams sustabdžius jų automobilius ir atidarius jo vairuojamo automobilio bagažinę, jis pamatė cigaretes ir suprato, ką vežė. Iki tol, kaip aiškina S. P., jis manė, kad veža E. I. įsigytas automobilių detales. Kaltinamasis S. P. teigia, kad į Rygą jis važiavo turėdamas tikslą susitikti su moterimi ir tuo metu, kai E. I. į abu automobilius sukrovė, kaip vėliau paaiškėjo, cigaretes, o ne, kaip E. I. jam buvo sakęs, automobilių detales, jis buvo su I. B., apie E. I. įgytas cigaretes nieko nežinojo.

Kaltinamųjų S. P. ir E. I. pozicijas, S. P. neigiant savo kaltę dėl neteisėto disponavimo (gabenimo) akcizais apmokestinamomis prekėmis, o E. I. nepripažįstant bendrininkavimo su kaltinamuoju S. P., teigiant, kad cigaretes jis įgijo ir gabeno S. P. nežinant, teismas laiko kaltinamųjų siekiu S. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir konstatuoja, kad kaltinamasis S. P., susitaręs su kaltinamuoju E. I., bendrais veiksmais realizavo jiems abiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką – neteisėtai gabeno 11970 pakelių cigarečių „Fest 7“ ir 30 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, tai yra prekių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, ir cigarečių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 87152 Lt.

Darydamas tokią išvadą teismas remiasi kaltinamųjų E. I. ir S. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu tuojau po įvykio, kuomet jie abu savo kaltę pripažino visiškai, vienodai, nuosekliai ir logiškai paaiškino, kad E. I. paprašius S. P. už 500 Lt atlygį padėti iš Rygos į Vilnių pargabenti pigesnių cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis, S. P. sutiko ir automobiliu „Ford Focus“, o E. I. automobiliu „Audi A6“, 2011 m. liepos 13 d., apie 11.30 val., nuvyko į Rygą, kartu susikrovė E. I. nupirktas cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis į abu automobilius ir išvyko į Lietuvą, važiuodami vienas paskui kitą, o apie 15 val., tik įvažiavus į Lietuvą, juos patikrinti sustabdė pasienio pareigūnai ir rado jų automobiliuose sukrautas cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis. Teismo neįtikina kaltinamųjų E. I. ir S. P. paaiškinimai teisme, jog pirmos apklausos metu jie visiškai pripažino savo kaltę, kad E. I. apkalbėjo S. P., o pastarasis apkalbėjo pats save dėl esą buvusio labai didelio streso, o kaltinamasis S. P. dar ir iš baimės būti sulaikytas. Teismas neturi pagrindo netikėti kaip liudytoja apklaustos tyrėjos R. R. išsamiais parodymais apie visą ikiteisminio tyrimo eigą šioje byloje. Iš R. R. parodymų matyti, kad tiek E. I., tiek S. P. pirmų apklausų metu geranoriškai davė parodymus, viską į protokolą tyrėja užrašė iš įtariamųjų žodžių (to neneigia ir patys kaltinamieji), o dar prieš pradedant apklausą, S. P. prašė tyrėjos padaryti ką nors, kad pastarajam nebūtų pareikšti įtarimai, tačiau jokių kitų savo vykimo į Rygą versijų S. P. tuo metu nekėlė. R. R. parodymai apie E. I. ir S. P. apklausų atlikimo aplinkybes bei pastarųjų elgesį po sulaikymo sutampa su liudytojo T. J., tuo metu dirbusio kartu su R. R., parodymais. Dar vieno kaip liudytojo apklausto pareigūno V. Ž. aiškinimu, neoficialaus pokalbio metu tuojau po sulaikymo pristatytas į Zoknių užkardą E. I. pripažino, jog cigaretes gabeno kartu su S. P., kad pastarasis norėjo užsidirbti, tačiau E. I. norėjo prisiimti kaltę vienas, nes S. P. yra teistas ir paleistas lygtinai. Kaltinamojo S. P. sąmoningą dalyvavimą inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje bendrininkų grupėje su kaltinamuoju E. I. patvirtina ir liudytojo P. Ž. parodymai apie kaltinamųjų sulaikymo aplinkybės, kai paprašius atidaryti automobilio bagažinę, iš kaltinamojo S. P. reakcijos, liudytojo teigimu, galima buvo suprasti, kad kaltinamasis žino, ką veža. Minėtas liudytojas nurodė, kad tokią nuomonę jis susidarė iš to, kad S. P. nenoriai atidarė bagažinę – delsė išlipti iš automobilio, delsė atidaryti bagažinę.

Kaip jau minėta, teisme kaltinamieji E. I. ir S. P. nurodė, kad kaltinamasis S. P. apie cigarečių gabenimą nieko nežinojo – manė, jog E. I. veža automobilių detales, o į Rygą S. P. neva važiavo turėdamas tikslą susitikti su savo meiluže I. B.. Tokią versiją kaltinamieji iškėlė dar ikiteisminio tyrimo metu ir apklausta kaip liudytoja 2011 m. spalio 19 d. I. B. ją patvirtino. Tačiau objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad I. B. nagrinėjamo įvykio metu – 2011 m. liepos 13 d. 11.30–12.30 val. – Rygoje nebuvo ir ten su kaltinamuoju S. P. nesusitiko.

Remiantis informacija, gauta iš telekomunikacijų operatorių apie I. B. naudoto mobiliojo ryšio telefono telekomunikacijų įvykius, nustatyta, kad I. B. pateikto mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-I5500“ su „Omnitel“ SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), visų telekomunikacinių įvykių metu 2011 m. liepos 13 d. buvo prisijungęs prie bokštų (celių), esančių Mažeikių mieste ir Mažeikių rajone, šiuo telefonu 2011 m. liepos 13 d. 11.30–12.30 val. I. B. bendravo su savo vyru bei asmeniu, kurio telefono numeris jos telefone priskirtas K. vardui. Apklausiama kaip liudytoja I. B. nurodė, kad minėtą telefoną su SIM kortele ji vežėsi į Latviją, kur neva susitiko su S. P.. Taip pat apklausiama kaip liudytoja I. B. teigė, kad nuo 2011 metų pradžios trumpais laiko tarpais ji naudojosi „Ežio“ SIM kortele, kurią buvo įsidėjusi į sūnaus V. turėtą mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“, paskutinį kartą iš sūnaus V. pasiskolintu telefonu bei minėta „Ežio“ SIM kortele naudojosi 2011 m. liepos 13 d. bendraudama su S. P.. Pastaruosius I. B. parodymus paneigia jos sūnaus liudytojo V. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kai jis nurodė, kad į savo mobiliojo ryšio telefonus jis deda tik savo SIM korteles, kuriomis naudojasi nuolat, kortelių nėra niekada kaitaliojęs, niekam niekada nėra davęs naudotis savo telefonų aparatais, tėvai jo ir brolio telefonais niekada nėra naudojęsi, į juos jokių SIM kortelių nėra dėję, o 2011 metų liepos mėnesį jis buvo sporto stovykloje Rusnėje. Be to, I. B., kaip liudytojos, apklausos metu nurodyta aplinkybė, kad 2011 m. liepos 14 d. vakare, t. y. kitą dieną po įvykio, S. P. jai skambino jos „Ežio“ numeriu, nesutampa su kaltinamojo S. P. parodymais, jog po įvykio konspiraciniais telefonų numeriais su I. B. nebebendravo. Apskritai kaltinamojo S. P. aiškinimas, kad jie su I. B. bendravo naudodamiesi, kaip jis teigia, konspiraciniais telefonų numeriais, kad po įvykio tas SIM korteles jie išmetė, yra neįtikinamas, kadangi kaltinamasis S. P. painiojosi aiškindamas šias aplinkybes – apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas teisėją teigė, kad SIM kortelę, kurią naudojo tik bendrauti su I. B., Rygoje išsiėmė iš savo naudojamo telefono aparato, o teisiamojo posėdžio metu, kai buvo nustatyta, jog į jo telefonus jokios kitos SIM kortelės, išskyrus paimtas asmens kratos metu, nebuvo įdėtos, nurodė, kad minėtą SIM kortelę buvo įsidėjęs į seną telefono aparatą ir išmetė su visu telefonu.

Taigi apklaustos kaip liudytoja I. B. parodymuose nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, ir dėl to jų negalima laikyti kaltinamojo S. P. versiją dėl jo buvimo Rygoje aplinkybių patvirtinančiais duomenimis. Tikint kaltinamojo S. P. aiškinimu, kad jis ir I. B. buvo meilužiai, apie tai liudijo ir I. B., nesuprantamas ir logiškai nepaaiškinamas būtų I. B. vyro S. B. santykių su kaltinamuoju S. P. pobūdis – S. B. geranoriškumas siekiant padėti S. P. išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Tai matyti iš pastarųjų telefoninių pokalbių įrašų bei kompiuteriuose naudojimosi „Skype“ programa istorijoje išsaugotų įrašų turinio.

Pati I. B., apklausiama kaip įtariamoji, pripažino melagingai liudijusi kaltinamojo S. P. prašymu. Teismo įsitikinimu, apklausiama kaip įtariamoji 2012 m. kovo 9 d. I. B. davė teisingus parodymus, kadangi jie yra logiški, sutampantys su visuma kitų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų. Šios apklausos metu I. B. paaiškino, kad yra netiesa, jog ji su S. P. palaiko nesantuokinius ryšius, o apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus, nes 2011 m. rugsėjo mėnesio pradžioje pas ją į namus atvykęs S. P. papasakojo, kad važiuojantį iš Latvijos jį sustabdė pareigūnai ir jo automobilyje rado keletą blokų cigarečių, dėl to jam iškėlė bylą, ir jis gali būti pasodintas į kalėjimą, kadangi yra paleistas lygtinai. S. P., kaip teigė I. B., kalbėjo labai įtikinamai, susigraudinęs, todėl ji (I. B.), supratusi, kad S. P. reikia, jog ji tiesiog patvirtintų ir pateisintų jo buvimą Latvijoje 2011 m. liepos 13 d. nuo maždaug 12 val. iki maždaug 13 val., gailėdamasi S. P., tikėdama tuo, kad pastarasis su savo kažkokiu pažįstamu vežė tikrai mažą kiekį cigarečių ir dėl to galėjo vėl patekti į kalėjimą, sutiko S. P. padėti – esant reikalui, duoti parodymus apie tai, kad su S. P. jau kuris laikas palaiko nesantuokinius ryšius ir 2011 m. liepos 13 d. vyko į Rygą su juo pasimatyti, kad jie turėjo neabonentines „Ežio“ telefono korteles, kuriomis naudodavosi, kai norėdavo susitikti.

Vėlesnės – 2012 m. balandžio 23 d. – I. B. apklausos, kuri buvo atlikta jos pačios prašymu, metu I. B. aiškinimas, jog jai buvo daromas spaudimas apklausiant ją kaip įtariamąją, kad jai nebuvo išaiškinta, jog ji apklausiama kaip įtariamoji, teismo nuomone, yra paprasčiausias prasimanymas, kadangi vykdama pas tyrėją I. B. jau žinojo, jog bus apklausiama kaip įtariamoji. Tai patvirtina ir kaltinamojo S. P. parodymai teisme, kad B.i buvo pas jį atvažiavę į Vilnių ir I. B. jam pasakė, kad yra kviečiama pas tyrėją į apklausą kaip įtariamoji. Be to, ta pati tyrėja R. R. I. B. apklausė ir kaip liudytoją, tuomet I. B. davė S. P. versiją patvirtinančius parodymus ir po to jokių pretenzijų tyrėjai dėl galimo poveikio nepareiškė. Tai rodo, kad I. B. visais atvejais parodymus davė laisva valia, pareigūnams nedarant jai jokios įtakos. Liudytoju apklaustas pareigūnas T. J. taip pat patvirtino, kad apklausiama kaip įtariamoji I. B. parodymus davė gera valia ir pripažino, kad prieš tai (apklausta kaip liudytoja) melavo, iš gailesčio norėjo padėti S. P.. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad pačios I. B. iniciatyva atliktos apklausos metu I. B. tik nurodė, kad apklausiama kaip įtariamoji daug ką sumelavo ir akcentavo tik vieną aplinkybę, jog jos telefonas susitikimo su S. P. Rygoje metu buvo paliktas namuose. Šią aplinkybę I. B. nurodė, kai byloje jau buvo nustatyta, jog I. B. pateikto mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-I5500“ su „Omnitel“ SIM kortele visų telekomunikacinių įvykių metu 2011 m. liepos 13 d. buvo prisijungęs prie bokštų (celių), esančių Mažeikių mieste ir Mažeikių rajone. Tai leidžia spręsti, kad pačios I. B. iniciatyva atliktos apklausos metu ji sąmoningai pakeitė parodymus, priderinusi juos prie jau akivaizdžiai nustatytų faktinių aplinkybių.

Kaip jau aptarta anksčiau, 2011 m. spalio 19 d. apklausiama kaip liudytoja ir būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 str., I. B. davė neteisingus parodymus, patvirtindama kaltinamojo S. P. versiją apie pastarojo vykimo į Rygą tikslą bei buvimo Rygoje aplinkybes ir taip siekdama padėti kaltinamajam S. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismo nuomone, I. B. taip elgtis (melagingai liudyti, dėl to jai pareikštas įtarimas pagal BK 235 str. 1 d.) sukurstė, t. y. prašydamas ir įtikinėdamas palenkė daryti nusikalstamą veiką, kaltinamasis S. P.. Tokią išvadą teismas daro remdamasis I. B., apklaustos kaip įtariamosios 2012 m. kovo 9 d., parodymais, kurie yra logiški, motyvuoti ir sutampa su kitais bylos duomenimis, t. y. byloje apklaustų pareigūnų parodymais, iš telekomunikacijų operatorių gautais duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. B. parodymais. Be to, ir kaltinamojo S. P. elgesys po to, kai I. B. jau buvo pareikšti įtarimai dėl melagingo liudijimo, – pinigų pervedimas I. B. už advokato paslaugas, prašymas liudytojo R. M. sukeisti kompiuterius I. B. namuose, bendravimas telefonu ir kompiuterine „Skype“ programa su B., domintis I. B. apklausomis ir pastarajai nurodinėjant kaip elgtis – patvirtina ankstesnio jo poveikio I. B. padarymo faktą.

Įvertinęs bylos duomenis kaip visumą, teismas daro išvadą, kad byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. P. turėjo tikslą ir motyvą palenkti I. B. melagingai liudyti – siekė, kad būtų patvirtinta jo versija apie 2011 m. liepos 13 d. neva buvusį jų susitikimą Rygoje, ir taip išvengti gresiančios griežtos bausmės už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, nes buvo paleistas lygtinai neatlikęs daugiau kaip septynerių metų laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamojo S. P. poveikio I. B. tikslas buvo pasiektas – apklausiama kaip liudytoja I. B. davė S. P. palankius, tačiau melagingus parodymus. Tai rodo kaltinamojo S. P. ir I. B. veiksmų bendrumą, pastarosios veikimą kaltinamojo S. P. interesais.

Dėl I. B. baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą ir šioje byloje jos, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d., vykdytojos, atsakomybės klausimas nenagrinėjamas, sprendžiama tik dėl kurstytojo (S. P.) atsakomybės dėl tos pačios veikos. Tokioje situacijoje teismas remiasi teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje Nr. 2K-P-9/2009 yra pažymėjusi, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens (nagrinėjamu atveju tai būtų tapatu asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta) nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlio į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad svarbiausia bendrininkavimo funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Analogiškas situacijos vertinimas yra išdėstytas ir Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 2K-517/2011. Taigi ir nenagrinėdamas vykdytojo atsakomybės klausimo teismas gali spręsti bendrininko atsakomybės klausimą, todėl byloje esant pakankamai duomenų, kurie jau aptarti anksčiau, sprendimui priimti, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. P. nusikalstamai veikė su asmeniu, kurio byla išskirta.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad surinktų įrodymų visetas, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, leidžiančią susiformuoti teismo įsitikinimui dėl E. I. ir S. P. kaltumo, rodo, jog kaltinamieji E. I. ir S. P., veikdami tiesiogine tyčia, suvokdami neteisėtą savo veiksmų pobūdį, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, ir jų veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 199² str. 1 d., nes pažeisdami nustatytą tvarką jie gabeno, o E. I. prieš tai ir įgijo, kaltinime nurodytu laiku nurodytoje vietoje akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Kaltinamasis S. P. pagrįstai kaltinamas ir sukurstymu kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, ši jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 24 str. 5 d. ir 235 str. 1 d.

Kaltinamųjų E. I. ir S. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką (BK 199² str. 1 d.) jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais.

Parinkdamas bausmių rūšis ir dydžius už padarytas nusikalstamas veikas teismas atsižvelgia į tai, kad E. I. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), S. P. padarė vieną sunkų nusikaltimą ir sukurstė kitą asmenį padaryti nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 5 d.).

Kaltinamasis E. I. anksčiau neteistas (3 t., 101–103 b. l.), tačiau baustas administracine tvarka (3 t., 114–117 b. l.), dirba.

Kaltinamasis S. P. teistas (4 t., 29–34 b. l.), teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos (4 t., 42–43 b. l.), nagrinėjamų veikų padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (4 t., 108 b. l.), dirba, turi šeimą.

Atsižvelgęs į šias bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinęs ir tai, kad byloje nenustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai anksčiau neteisto kaltinamojo E. I. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam BK 199² str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą, o kaltinamajam S. P., kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.), nusikaltusiam neatlikus bausmės už anksčiau padarytą labai sunkų nusikaltimą, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu – BK 199² str. 1 d. ir 235 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes.

Įvertinęs pirmiau nurodytas kaltinamųjų asmenybes bei kitas minėtas byloje nustatytas aplinkybes, darančias įtaką padarytų nusikaltimų pavojingumui, teismas sprendžia, kad baudos, mažesnės kaip įstatymo numatytas tokios bausmės vidurkis (BK 47 str. 3 d. 4 p.), paskyrimas kaltinamajam E. I., ir terminuoto laisvės atėmimo bausmių, mažesnių už sankcijose nustatytus tokių bausmių vidurkius, paskyrimas kaltinamajam S. P., neprieštarauja teisingumo principui bei BK 54 str. nurodytiems bausmės skyrimo pagrindams.

Kaltinamojo S. P. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 11 str.), todėl už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p.).

Kaip jau minėta, kaltinamasis S. P. nusikalstamas veikas, už kurias šiuo nuosprendžiu nuteisiamas, padarė neatlikęs dalies ankstesnės, 2005 m. lapkričio 22 d. Vokietijos Štutgarto Žemės teismo paskirtos ir 2007 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi suderintos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąją kodeksą, bausmės – laisvės atėmimo 7 m. 11 mėn. 3 d., todėl šiuo nuosprendžiu jam paskirta subendrinta bausmė, remiantis BK 64 str. 3 d., subendrinama su minėta paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant.

Remdamasis tais pačiais padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam S. P. teismas skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji E. I. ir S. P. neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes automobiliais ,,Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), jis priklauso E. I., ir „Ford Focus“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurio savininkas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo T. M. (1 t., 23, 36–37 b. l.). Minėti automobiliai, BK 72 str. prasme, buvo nusikaltimo, numatyto BK 199² str. 1 d., priemone, nes be jų panaudojimo nusikaltimo padarymas nebūtų įmanomas. Automobilio ,,Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), savininkas yra kaltinamasis E. I. (1 t., 49, 52 b. l.), todėl šis automobilis, perduotas saugoti E. I., konfiskuojamas (BK 72 str. 2 d., 3 d.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Ford Focus“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) savininkas T. M. turėjo ir galėjo žinoti, kad jo automobilis gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Apklaustas teisiamajame posėdyje T. M. teigė, kad apie tai, jog S. P. jo automobiliu vežė kontrabandines cigaretes, sužinojo tik vėliau, kai automobilį reikėjo pasiimti iš muitinės pareigūnų prieš dvejus metus, be to, T. M. teigimu, automobilis jau yra parduotas kitam asmeniui. Tokioje situacijoje negalimas nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas, tačiau pagal BK 72 str. 5 d. iš nusikaltimą padariusių asmenų yra privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl iš kaltinamųjų E. I. ir S. P. priteisiama 30650 Lt (1 t., 29 b. l.), po 15325 Lt.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. teismas privalo konfiskuoti ir turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos rezultatas – 11970 pakelių cigarečių „Fest 7“ ir 30 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis jau sunaikinta Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, o prieš sunaikinimą paimti cigarečių pavyzdžiai – po 10 pakelių cigarečių Fest 7“ ir „Fest“, kurie laikomi VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Zoknių užkardoje (1 t., 77, 86–87, 88–89 b. l.). Todėl konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini tik paimti cigarečių pavyzdžiai (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Kiti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6720c“ su „Omnitel“ SIM kortele, perduotas saugoti E. I., mobiliojo ryšio telefonai „Nokia 2600-c“ su „Omnitel“ SIM kortele ir „Nokia X3-00“ su „Bitės labas“ SIM kortele, stacionarus kompiuteris MAGNUM, perduoti saugoti S. P., – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini atitinkamai E. I. ir S. P..

Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefono „Samsung GT-I5500“ su „Omnitel“ SIM kortele, stacionarių kompiuterių IBOX ir ZIP DRIVE, perduotų saugoti I. B., – spręstinas išskirtoje byloje.

Dvi laikmenos (kompaktiniai diskai) su vaizdo ir garso įrašais paliktinos prie bylos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 str. str., teismas

nusprendžia:

E. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² str. 1 d. ir jam paskirti 200 MGL (26 000 Lt) dydžio baudą.

Įpareigoti E. I. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. I. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

S. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 235 str. 1 d. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² str. 1 d. laisvės atėmimą 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 235 str. 1 d. laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti visiškai jas sudedant ir paskirti S. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d., prie 2005 m. lapkričio 22 d. Vokietijos Štutgarto Žemės teismo paskirtos, 2007 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi suderintos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąją kodeksą ir neatliktos bausmės – laisvės atėmimo 7 m. 11 mėn. 3 d., pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir S. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką S. P. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2012 m. birželio 15 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. P. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. P. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d., 3 d., konfiskuoti nusikaltimui daryti panaudotą priemonę – automobilį ,,Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausantį E. I. ir jam perduotą saugoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 5 d., iš nuteistųjų E. I. ir S. P. išieškoti nusikaltimui daryti panaudotos priemonės – automobilio „Ford Focus“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 30650 Lt, po 15 325 Lt iš kiekvieno.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d., 10 pakelių cigarečių Fest 7“ ir 10 pakelių cigarečių „Fest“, saugomų VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Zoknių užkardoje, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tokiam turtui sunaikinti nustatyta tvarka.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6720c“ su „Omnitel“ SIM kortele, perduotą saugoti E. I., – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti E. I..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 2600-c“ su „Omnitel“ SIM kortele ir „Nokia X3-00“ su „Bitės labas“ SIM kortele, stacionarų kompiuterį MAGNUM, perduotus saugoti S. P., – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti S. P..

Dvi laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.