Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „AJ Turtas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo E. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. B. 2016 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „AJ Turtas“ 23 169,70 Eur skolą, 3 044,49 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 80 000 Lt. Paskola buvo suteikta atsakovės apyvartinių lėšų padidinimui, pinigai buvo pervesti į atsakovės banko sąskaitą. Paskola buvo atlygintinė (sutartyje nustatytos 10 proc. palūkanos) ir terminuota – suteikta iki 2014 m. rugsėjo 6 d., tačiau atsakovė šios prievolės neįvykdė ir liko skolinga ieškovui 23 169,70 Eur paskolą bei 3 044,49 Eur palūkanų. Paskolos gražinimui ir kitų įsipareigojimų (netesybų, nuostolių ir pan.) įvykdymui užtikrinti buvo sudaryta sutartinė hipoteka, pagal kurią trečiasis asmuo įkaito davėja E. S. įkeitė jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę UAB „AJ Turtas“ dėl paskolos grąžinimo, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4798-781/2016, iškėlė bankroto bylą UAB „AJ Turtas“, nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-17987-155/2016, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą ir bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo V. B. ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės BUAB „AJ Turtas“ ieškovui 23 169,60 Eur skolos, 1 812,31 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 24 981,91 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 13 d.) iki nutarties dėl bankroto bylos atsakovei UAB „AJ Turtas“ iškėlimo įsiteisėjimo dienos (2016 m. liepos 22 d.). Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.Teismas konstatavo, kad atsakovė savo įsipareigojimų pagal 2013 m. rugsėjo 4 d. paskolos sutartį neįvykdė, paskolos sutartu laiku negrąžino, nors ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę dėl prievolės įvykdymo. Atsižvelgęs į tai ir įvertinęs aplinkybę, kad atsakovės BUAB „AJ Turtas“ bankroto administratorė su ieškovo reikalavimu iš esmės sutiko, teismas sprendė, kad reikalavimas dėl 23 169,60 Eur paskolos priteisimo tenkintinas.Teismas padarė išvadą, kad reikalavimui dėl materialiųjų palūkanų priteisimo Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas netaikytinas. Todėl teismas sprendė, kad reikalavimas dėl 3 044,49 Eur palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 1 812,31 Eur palūkanų pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį.Teismas vertino, kad atsakovės bankroto administratorės ir trečiojo asmens prašymai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iki atsakovės bankroto byloje bus aišku, kiek atsakovės kreditorinių reikalavimų bus patenkinta, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti, nes nurodytos aplinkybės neturi jokio teisinio ryšio su šioje byloje nagrinėjamais reikalavimais.Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, remdamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, sprendė, jog reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas iš dalies ir procesinės palūkanos ieškovui iš atsakovės priteistinos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 13 d.) iki nutarties iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „AJ Turtas“ įsiteisėjimo dienos (2016 m. liepos 22 d.).Teismas, įvertinęs šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, sprendė, kad visos ieškovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Trečiasis asmuo E. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės, nepagrįstai priėmė nutartį, o ne sprendimą. Tokiu būdu buvo pažeistos imperatyvios CPK nuostatos.Kadangi teismas priėmė nutartį, o ne sprendimą, žymiai sutrumpėjo terminas pateikti skundą dėl priimtos nutarties. Apeliacinis skundas gali būti paduodamas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos.Ieškovas V. B. prašo atmesti trečiojo asmens E. S. atskirąjį skundą ir skirti trečiajam asmeniui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios sumos skiriant ieškovui. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:Apeliantė nenurodo jokios savo pažeistos teisės, taip pat jokių argumentų, kurie pagrįstų jos teisių pažeidimą. Apeliantė atskirąjį skundą spėjo paduoti laiku, todėl jos teisės nebuvo pažeistos. Nespėjusi skundo paduoti nustatytu terminu, apeliantė turėjo galimybę prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, tačiau tokio poreikio apeliantei nebuvo.Apeliantė sutiko su pareikštu ieškiniu, savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė. Apeliantė buvo įtraukta į bylą atsakovės pusėje dėl galimos bylos išsprendimo įtakos apeliantės teisėms arba pareigoms.Apeliantė nutarties neskundė, su ja sutiko. Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, veikia prieš atsakovės, kurios pusėje dalyvauja byloje, interesus.Apeliantė veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Apeliantė teikia nepagrįstą atskirąjį skundą, kuriame nenurodoma, kuo skundžiama nutartis pažeidžia jos arba atsakovės teises arba viešąjį interesą. Ilgos bylinėjimosi trukmės siekį patvirtina aplinkybė, kad atskirajame skunde neprašoma išnagrinėti ginčą iš esmės, o prašoma bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė teikė deklaratyvų prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iki atsakovės bankroto byloje bus aišku, kiek atsakovės kreditorinių reikalavimų bus patenkinta.Nors prašoma grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau apeliantė nenurodo nei vieno absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Toks prašymas yra proceso vilkinimas ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais.Ieškovas reikalavimą teisme atsakovei pareiškė iki bankroto bylos iškėlimo. Vėliau byla buvo perduota atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris visus ginčus bankroto byloje sprendžia nutartimis, o sprendimu išsprendžiamas tik klausimas dėl įmonės pabaigos. Todėl teismas, priimdamas nutartį, imperatyvių įstatymo normų nepažeidė.Apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012, nes jos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos civilinės bylos faktinėmis aplinkybėmis.Atsakovė BUAB „AJ Turtas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovo V. B. ieškinys atsakovei BUAB „AJ Turtas“ patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl bylos esmės

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriuo išnagrinėta civilinė byla, formos. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei BUAB „AJ Turtas“ išnagrinėjo iš esmės priimdamas nutartį. Apeliantė nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės, nepagrįstai priėmė nutartį, o ne sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą, bylą privalėjo užbaigti priimdamas sprendimą, o ne nutartį.Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ginčo teisenos tvarka, priima sprendimą. CPK 290 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis; CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais teismas nutartimi gali išspręsti ir kitus klausimus. Bankroto byloje tam tikrus klausimus teismas sprendžia priimdamas nutartis (pvz., ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalis, 26 straipsnio 1 dalis ir kt.).Pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išspręsti priimant nutartį nusprendė motyvuodamas aplinkybe, kad atsakovė yra bankrutuojanti įmonė (2016 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 55 sek. – 32 min. 5 sek.). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 4 d. ieškovas su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuriame 2016 m. balandžio 13 d ieškinys buvo priimtas, iškelta civilinė byla Nr. e2-17987-155/2016. Vilniaus miesto apylinkės teismui nustačius, kad atsakovei UAB „AJ Turtas“ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4798-781/2016 yra iškelta bankroto byla, 2016 m. liepos 27 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-17987-155/2016 buvo sustabdyta ir perduota atsakovės UAB „AJ Turtas“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Nors civilinė byla pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą buvo perduota ir nagrinėjama atsakovės bankroto bylą iškėlusiame teisme, tačiau ne bankroto byloje, o atskiroje civilinėje byloje pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Ginčai dėl netinkamo prievolių vykdymo kyla iš civilinių teisinių santykių, o ne iš bankroto teisinių santykių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjęs iš esmės priėmė netinkamą procesinį sprendimą – nutartį.Nutarties 16 punkte konstatavus civilinio proceso teisės normų pažeidimą, pasisakytina dėl šio pažeidimo teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jų laikėsi tiek pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, tiek ir nagrinėdamas bylą iš esmės, skundžiamoje nutartyje išdėstė faktinius ir teisinius argumentus dėl ginčo esmės, pasisakė dėl byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos nagrinėtais klausimais. Apeliantė nenurodo, kuo buvo pažeistos jos teisės ar dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla vien tik dėl to, kad ji buvo užbaigta netinkamos formos procesiniu dokumentu. Netinkamos formos procesinio sprendimo priėmimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuodama apeliantės nurodomo procesinio pažeidimo egzistavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytas pažeidimas yra neesminis, savaime nelemiantis savarankiško pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 328 straipsnis).Pirmosios instancijos teismo sprendimai yra skundžiami apeliaciniais skundais, o nutartys – atskiraisiais skundais. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, o ne sprendimą, apeliantės nuomone, žymiai sutrumpėjo terminas pateikti skundą dėl priimtos nutarties. Teismo priimamo procesinio sprendimo forma (sprendimas arba nutartis) iš tikrųjų lemia procesinio sprendimo apskundimo terminą. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos; kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, kad su skundžiama nutartimi patenkintu ieškovo ieškiniu apeliantė sutiko, prašė teismo jį tenkinti, kad bylą išnagrinėjęs žodinio proceso tvarka skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė 2016 m. gruodžio 5 d. Apeliantės atskirasis skundas Vilniaus apygardos teisme elektroninių ryšių priemonėmis gautas 2016 m. gruodžio 12 d., priimtas 2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos apeliaciniame teisme civilinė byla gauta 2017 m. sausio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija bylai išnagrinėti sudaryta 2017 m. sausio 11 d., teismo posėdis rašytinio proceso tvarka paskirtas 2017 m. sausio 24 d. Pagal šios nutarties 18 punkte nurodytus teismo procesinių sprendimų apskundimo terminus apeliacinis skundas nagrinėjamoje byloje galėjo būti paduotas iki 2017 m. sausio 4 d., t. y. apeliacinio skundo padavimo teismui terminas baigėsi 2017 m. sausio 5 d. Nei iki šio termino pabaigos, nei jam pasibaigus apeliantė nepateikė teismui skundo su argumentais, pagrindžiančiais skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, išskyrus atskirajame skunde nurodytą argumentą apie netinkamą teismo procesinio sprendimo formą. CPK 75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 302 straipsnis). Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 78 straipsnio 2 dalis). Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).Apeliantė, nors ir buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, pareiškimo dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo teismui nepateikė, taip pat nepateikė ir apeliacinio skundo dėl ginčo esmės. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi civilinės bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad svarbių priežasčių, lemiančių termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimą bei, tuo pačiu, paskirto teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme atidėjimą, nenustatyta. Tokių priežasčių apeliantė taip pat nenurodė.Kitokių svarių argumentų bei motyvų, leidžiančių pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu apeliantė nenurodė, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis trečiajam asmeniui skyrimo

Prašymą skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovas grindžia aplinkybe, kad trečiasis asmuo veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, t. y. pateikė nemotyvuotą atskirąjį skundą, veikia prieš šalį, kurios pusėje dalyvauja byloje, nepagrįstai prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, taip pat ir teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis), šios teisės įgyvendinimas savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl trečiojo asmens sąmoningo siekio veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl bauda trečiajam asmeniui neskirtina (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Trečiojo asmens atskirąjį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).Ieškovas padavė atsiliepimą į trečiojo asmens atskirąjį skundą ir prašė jį atmesti. Ieškovas nurodė, kad už atsiliepimo į trečiojo asmens atskirąjį skundą parengimą patyrė 200 Eur advokato pagalbos išlaidų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovui iš trečiojo asmens priteistini 200 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.