Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-22 · Civilinė byla Nr. 2S-827-480/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-22
Bylos Nr.
2S-827-480/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11910-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
S. B.
Atsakovas
K. R. P.
Trečiasis asmuo
notarei V
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-827-480/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11910-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3.; 3.1.9.5.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1340-748/2018 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui K. R. P. ir trečiajam asmeniui notarei V. B. dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė S. B. 2018 m. sausio 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-1340-748/2018 pateiktu pareiškimu 2017 m. sausio 17 d. teismo posėdyje pareiškė nušalinimą teisėjai S. V.. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja, laikinai atliekanti teismo pirmininko pavaduotojos funkcijas, 2018 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės S. B. pareiškimą dėl teisėjos S. V. nušalinimo, ieškovei S. B. skyrė 500,00 Eur baudą. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad teisėjai S. V. tais pačiais argumentais pareikštas nušalinimas jau yra išnagrinėtas ir atmestas 2017 m. lapkričio 17 d. teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi, o ieškovė nenurodė naujų aplinkybių, kurios leistų suabejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu, nušalinimo teisėjai pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 4 p.). Ieškovė nušalinimą teismo sudėčiai šioje civilinėje byloje reiškia trečią kartą, o toks nušalinimų pareiškimas sąlygojo teismo posėdžių byloje atidėjimą. Ieškovės S. B. pareikštas nušalinimas visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams buvo atmestas kaip nepagrįstas 2017 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi. Ieškovės teisėjai pareikštas nušalinimas kaip nepagrįstas buvo atmestas 2017 m. lapkričio 17 d. teismo pirmininko pavaduotojos L. Ž. nutartimi. Tačiau ieškovė ir vėl pareiškė nušalinimą teisėjai išimtinai dėl teisėjos procesinio elgesio byloje. Teisėja, laikinai atliekanti teismo pirmininko pavaduotojos funkcijas, sprendė, kad tokie ieškovės veiksmai – trečias nušalinimo akivaizdžiai nepagrįstais motyvais pareiškimas rodo kryptingą ieškovės siekį sukliudyti teismui operatyviai išnagrinėti bylą, todėl baudos skyrimas buvo vienintelė priemonė, galinti padėti užkirsti kelią nepagrįstų nušalinimų reiškimui ir proceso trukdymui.Ieškovė pateikė teismui prašymą panaikinti jai skirtą 500,00 Eur baudą. Nurodė, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuriuo vadovaujantis buvo priimta skundžiama nutartis, nesusijęs su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir su teise reikšti nušalinimą. Teisėjai S. V. byloje reikšti nušalinimai nebuvo grindžiami tik prielaidomis, visais atvejais abejonės teisėjos nešališkumu buvo grindžiamos konkrečiais įrodymais ir konkrečiais teisėjos procesiniais veiksmais, o teismo pirmininko pavaduotoja L. Ž. nepagrįstai nutartimis atmetusi du teisėjai S. V. pareikštus nušalinimus, juos grindė tik savo samprotavimais ir prielaidomis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi atmetė ieškovės S. B. prašymą panaikinti 500,00 Eur baudą, paskirtą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.Teismas nurodė, kad tai, jog CPK nenustato, kiek kartų gali būti reiškiamas nušalinimas, nereiškia, kad šalis gali šia teise naudotis net ir nesant įstatyme nustatytų pagrindų. Būtent nepagrįstas naudojimasis teisėmis ir sudaro piktnaudžiavimą. Akivaizdu, kad ieškovė prašymą nušalinti teisėją S. V. grindė argumentais, susijusiais išimtinai su teisėjos procesiniais veiksmais byloje. Trukdymas išnagrinėti bylą taip pat yra vienas iš piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė įstatyme įtvirtinta teise reikšti nušalinimą teisėjai akivaizdžiai naudojosi ne pagal jos paskirtį. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovei paskirtos baudos dydis yra minimalus palyginti su CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytu galimos paskirti baudos dydžiu. Be to, panaikinus arba sumažinus ieškovei skirtą baudą, baudos paskyrimas neatitiktų savo tikslo – sudrausminti nepagrįstus nušalinimus reiškiantį asmenį. Teismas konstatavo, kadvadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovės prašymas panaikinti jai skirtą baudą negali būti laikomas pagrįstu, prašyme nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ieškovei skirtą baudą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė S. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi jai paskirtą 500,00 eurų baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teisėja S. V. nesiėmė jokių procesinių veiksmų ir sankcijų, kad užkirsti kelią proceso vilkinimui, todėl jai pareikšti nušalinimai negali būti traktuojami kaip ieškovės kryptingas siekis sukliudyti teismui operatyviai išnagrinėti bylą. Kitų proceso dalyvių, t. y. notarės, ieškovės atstovo tyčiniai veiksmai trukdė teismui operatyviai išnagrinėti bylą. Teismo pareiga sudrausminti tuos proceso dalyvius, kurie neatlieka savo pareigų ar jas atlieka netinkamai ir nesivadovauja įstatymais, o ne ieškovę, kuri siekia apginti savo teises ir teisėtus interesus teisinėmis priemonėmis. Ieškovė, gindama savo esmines žmogaus teises, reiškė nušalinimus, turėdama pagrįstų abejonių teismo šališkumu. Teismas, skirdamas ieškovei 500,00 eurų baudą, nepasiekia savo pagrindinio tikslo, t. y. nevykdo teisingumo ir neišsprendžia šalių ginčo teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos.Pažymėtina, kad nušalinimo tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to šalis, reiškianti prašymą nušalinti, privalo nurodyti pagrindus, kuriais remdamasi mano, jog teisėjas yra šališkas konkrečioje byloje. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2017 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai S. V. ir visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams. Nušalinimas buvo reiškiamas iš esmės dėl to, kad, ieškovės teigimu, visos civilinės ir baudžiamosios bylos susijusios su R. P. ir A. M. P. vardu buvo klastojamos, procesus vedant nesivadovauta įstatymais ir kitais teisės aktais (persiuvant bylas ir naikinant garsinius bei dokumentinius įkalčius, klastojant parašus). Nušalinimas visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams buvo pareikštas ir dėl to, kad 2015 m. visas Kauno apylinkės teismas buvo nusišalinęs nuo teisminio proceso Nr. 2-69-3-13721-2013-0. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi prašymą atmetė kaip nepagrįstą, nes nėra nustatyta įrodymais pagrįstų aplinkybių, kurios sudarytų teisėjų nušalinimo pagrindą (CPK 65, 66, 69 straipsniai).Ieškovė S. B. 2017 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje vėl pareiškė nušalinimą teisėjai S. V.. Ieškovė nušalinimą teisėjai grindė tuo, kad teisėja jai skirtoje nagrinėti civilinėje byloje yra priėmusi du tapačius ieškinius, byloje nėra nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės 2017 m. birželio 6 d. ieškinį, o ieškovės 2017 m. birželio 26 d. ieškinys priimtas kaip patikslintas ieškinys, nenurodant pašalinti naujo ieškinio trūkumų. Teisėja teismo posėdžio metu nepagarsino bylos medžiagos. Teismas, gavęs atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimus į ieškinį, ieškovei nepranešė ir nenurodė, kad ieškovė privalo pateikti dubliką. Ieškovė pažymoje apie civilinėje byloje patirtas išlaidas rado naujus įrašus. Byloje nėra įrodymų, kada ir kaip jos atstovas adv. L. M. gavo atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimus į ieškinį, taip pat, kada ir kaip trečiasis asmuo gavo ieškovės ieškinius. Teisėja S. V. nutarė prijungti civilinę bylą Nr. 2-3785-399/2016, nuo kurios nagrinėjimo 2014 m. buvo nušalinta. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja L. Ž. 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Nutartyje nurodė, kad teisėja ieškinio priėmimo klausimą sprendė vadovaudamasi CPK 115 ir 138 straipsniuose nustatyta tvarka, surašydama teismo nutartį. Aplinkybė, kad byloje yra įsiūtas ieškovės 2017 m. birželio 6 d. ieškinys, kurio trūkumus pašalinti teisėja S. V. nurodė 2017 m. birželio 14 d. nutartimi, savaime neleidžia daryti išvados, kad byloje yra nagrinėjami du ieškovės ieškiniai tam pačiam atsakovui. Teisėjos byloje atlikti procesiniai veiksmai nepažeidė rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo, šalių lygiateisiškumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo ar kooperacijos principų, nustatytų CPK 12–14 straipsniuose, 17 straipsnyje, 7 straipsnyje ir 8 straipsnyje. Ieškovė pareiškimu dėl teisėjos S. V. nušalinimo nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teisėjos šališkumą. Teismo pirmininko pavaduotojai nėra pagrindo manyti, kad teisėja S. V. išreiškė savo išankstinę nuomonę ar šališkumą ieškovės ar kurios kitos proceso šalies atžvilgiu ar sukūrė aplinkybes, kad jos nešališkumu pagrįstai galėtų suabejoti sąžininga šalis (CPK 66 straipsnis). Konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo nušalinti teisėją S. V. nuo civilinės bylos nagrinėjimo (CPK 65–66 straipsniai, 69 straipsnis).Ieškovė S. B. 2018 m. sausio 17 d. teismo posėdyje pareiškė nušalinimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjai S. V.. Nurodė, kad civilinėje byloje yra pateikti du ieškovės ieškiniai, ieškovės 2017 m. birželio 26 d. ieškinys byloje priimtas kaip patikslintas ieškinys, tikslinantis 2017 m. birželio 6 d. ieškovės ieškinį, o ne kaip naujas, nenurodant pašalinti naujo ieškinio trūkumų. Teismas, gavęs atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimus į ieškinį, ignoravo CPK 227 straipsnio nuostatas, ieškovei nepranešė ir nenurodė, kad ieškovė privalo pateikti dubliką.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja, laikinai atliekanti teismo pirmininko pavaduotojos funkcijas, L. Ž. 2018 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės pareiškimą dėl teisėjos S. V. nušalinimo, ieškovei skyrė 500,00 Eur baudą. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad teisėjai tais pačiais argumentais pareikštas nušalinimas jau yra išnagrinėtas ir atmestas 2017 m. lapkričio 17 d. teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi, ieškovė nenurodė naujų aplinkybių, kurios leistų suabejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu. Skundžiama 2018 m. vasario 14 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja L. Ž., išnagrinėjusi ieškovės prašymą panaikinti jai skirtą 500,00 Eur baudą, šį prašymą atmetė.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei skyrė baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo procesine teise, kadangi ji nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai reiškė siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus teisinėmis priemonėmis bei turėdama pagrįstų abejonių teismo šališkumu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei bylos medžiagą, atmeta šiuos argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.Nagrinėjamu atveju šios nutarties 12 – 15 pastraipoje aptartos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantės 2017 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimu pareikštas nušalinimas teisėjai S. V. ir visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams buvo atmestas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaip nepagrįstas. 2017 m. lapkričio 14 d. pareikštas apeliantės nušalinimas teisėjai buvo grindžiamas išimtinai teisėjos priimtų procesinių sprendimų ir procesinio elgesio byloje, apeliantės nuomone, netinkamu atlikimu. Teismas, netenkindamas apeliantės prašymo, nurodė, kad nėra pagrindo manyti, kad teisėja išreiškė savo išankstinę nuomonę ar šališkumą ieškovės ar kurios kitos proceso šalies atžvilgiu ar sukūrė aplinkybes, kad jos nešališkumu pagrįstai galėtų suabejoti sąžininga šalis. Apeliantės 2018 m. sausio 17 d. pareiškimas nušalinti teisėją buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir apeliantės 2017 m. lapkričio 14 d. pareiškimas, kurį teismas atsisakė priimti bei paskyrė baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nušalinimo pareiškimus grindė argumentais, susijusiais išimtinai su teisėjos procesiniais veiksmais byloje. Teisėjo procesinių veiksmų teisėtumas (pagrįstumas) paprastai gali būti tikrinamas tik konkretų sprendimą apskundus aukštesnės instancijos teismui. veiksmai, kai nušalinimas reiškiamas ne dėl aplinkybių, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, o tik dėl to, kad nesutinkama su teisėjos procesiniu elgesiu byloje ar teismo priimtais procesiniais sprendimais, kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju apeliantė, trečią kartą pareikšdama nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai akivaizdžiai nepagrįstais motyvais, įstatyme įtvirtinta teise reikšti nušalinimą teisėjai naudojosi ne pagal paskirtį, toks apeliantės elgesys vertintinas kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Jokių argumentų, kurie paneigtų šias pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, apeliantė nenurodė ir atskirajame skunde, todėl panaikinti apeliantei paskirtą baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė