Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-34-569/2017Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00364-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.4; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20(S)

2017 m. sausio 24 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „R. A.“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pakėvio dvaras“ apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų L. J. ir L. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „R. A.“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Pakėvio dvaras“ bei trečiajam asmeniui A. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai L. J. ir L. J. pateiktu ieškiniu prašė kiekvienam iš jų priteisti po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „R. A.“ ir po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Pakėvio dvaras“ dėl L. J. sutuoktinio ir L. J. tėvo V. J. žūties nelaimingo atsitikimo darbe metu.

2. Ieškovė nurodė, kad vyro mirtis jai buvo didžiulė nelaimė, sukėlė labai sunkius išgyvenimus. Vyrui žuvus, be jo pagalbos ji viena neturėjo jokių galimybių Lietuvoje susirasti gerai apmokamą darbą, pabaigti sutvarkyti sodybą, išlaikyti save ir sūnų, todėl buvo priversta grįžti gyventi į A.. Iš karto po vyro mirties jai prasidėjo depresija, nebegalėjo normaliai dirbti ir net valgyti, tačiau Lietuvoje į medikus nesikreipė. Dėl sutuoktinio žūties iš Sodros gavo 10 773 Eur išmoką ir iš draudimo bendrovės – 8 688 Eur išmoką. UAB „R. A.“ atlygino laidojimo išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su tėvu buvo labai artimi, nuolat bendravo, gerai sutarė. Tėvo mirtis sūnų labai paveikė, jis tapo nervingas, užsisklendė savyje, jam sunku mokytis, reikalinga pagalba mokykloje. Dėl tėvo mirties ieškovas Lietuvoje gauna 11 Eur išmokas per mėnesį, o A. –30 Eur. Ieškinyje nurodoma suma ieškovui reikalinga mokslams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš UAB „Pakėvio dvaras“ L. J. ir L. J. po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisė iš UAB „R. A.“ L. J. ir L. J. po 1 311,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisė iš UAB „Pakėvio dvaras“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš UAB „R. A. 79 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

4. Teismas vertino, kad visus darbų saugos pažeidimus, lėmusius V. J. mirtį, padarė UAB „R. A.“ darbuotojas, o UAB „Pakėvio dvaras“ kaltė yra, kad ji kaip darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, t. y. faktiškai – nesutrukdė (duomenys neskelbtini) A. D. vykdyti darbus pažeidžiant darbų saugos reikalavimus. Dėl to teismas nesutiko su ieškovų argumentu, jog UAB „Pakėvio dvaras“ taikytina didesnė civilinė atsakomybė kaip darbdaviui ir sprendė, kad UAB „Pakėvio dvaras“ turi atlyginti 1/3 dalį, nes neužtikrino saugių darbo sąlygų, o UAB „R. A.“ – 2/3 dalis, nes neužtikrino saugių darbo sąlygų ir padarė pažeidimus, lėmusius nelaimingo atsitikimo kilimą dėl V. J. žūties padarytos neturtinės žalos.

5. Teismas sprendė, kad bent artimiausiu metu išvykti gyventi į A. V. J. nesiruošė. Nors L. J. teigia, jog su sūnumi taip pat rengėsi netrukus grįžti gyventi į Lietuvą, jokių tai patvirtinančių įrodymų ji nepateikė. Teismas kritiškai vertino ieškovės ir liudytojų J. J. bei A. J. teiginius, kad šeimos narių ryšiai iki V. J. mirties buvo itin artimi ir labai intensyvūs, nes žuvusysis maždaug pusę metų iki mirties gyveno atskirai ir nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų rengęsi artimiausiu metu gyventi bendrai. Nepagrįstais vertino atsakovų teiginius, kad sutuoktinių bendravimas gyvenant atskirai buvo nutrūkęs, dėl ko V. J. žuvus ieškovai patyrė tik minimalius išgyvenimus, ir kad V. J. turėjo ryšius su kita moterimi. Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovų ir V. J. šeimyniniai ryšiai iki jo mirties būtų nutrūkę ar labai silpni, taip pat nėra duomenų, kad šeima būtų planavusi artimiausiu metu gyventi kartu. Teismas sprendė, kad ieškovai nelaikytini asmenimis, patyrusiais įmanomai didžiausias netektis ir neigiamus išgyvenimus dėl šeimos nario žūties. Teismo vertinimu ieškovams visa turtinė žala yra atlyginta draudimo išmokomis, todėl draudimo įmonės AB ,,Lietuvos draudimas‘‘ išmokėtas išmokas – po 8 688,60 Eur - įskaitė į neturtinės žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

6. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Pakėvio dvaras“ prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.Teismas skundžiamu sprendimu padarė materialinės teisės normų pažeidimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) išmokėtos sumos į neturtinės žalos atlyginimą neįskaičiuojamos ir neturi įtakos sprendimo šioje byloje priėmimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, kad išmokos įskaitomos tik į turtinės žalos dydį. Socialinio draudimo išmokos gali būti įskaitomos tiek į turtinę, tiek į neturtinę žalą. Turtinė žala ieškovams buvo visiškai atlyginta, todėl, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, socialinio draudimo išmoka ieškovų gauta nauda turėtų būti įskaityta į nuostolius. V. J. artimiesiems buvo išmokėta 15 0000 litų nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos, 12 0000 litų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, išmokėto AB „Lietuvos draudimas“, viso 270 000 litų, t. y. viso 78 197,41 Eur. Taip pat buvo atlygintos laidotuvių, paminklo pastatymo, ieškovų kelionės išlaidos. Atsakovė UAB „R. A.“ kompensavo ieškovei 11 027,20 litų dydžio V. J. laidojimo išlaidas, taip pat 10 500 litų turtine žalą pagal 2014 m. lapkričio 4 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį. Ieškovams jau išmokėta suma yra pakankama kompensuoti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „R. A.“ prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės UAB „R. A.“ apeliacinio skundo argumentai yra visiškai identiški atsakovės UAB „Pakėvio dvaras“ apeliacinio skundo argumentams, todėl jų nebekartoja.

8. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovai L. J. ir L. J. prašo atmesti atsakovų apeliacinius skundus. Priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

8.1.Apeliaciniuose skunduose neatskleisti teismo sprendimo panaikinimo apeliacine tvarka pagrindai, numatyti CPK 329 straipsnyje. Apeliaciniuose skunduose nenurodyta, kokias konkrečias materialinės teisės normas pažeidė teismas ir kaip pasireiškė šie pažeidimai, nenurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuo kurios nukrypo teismas.

8.2.Teismas tinkamai taikė CK 6.290 straipsnio 1 dalį, tai visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Atsakovai netinkamai aiškina CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatas, teikdami, jog pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį, socialinio draudimo išmokos gali būti įskaitomos tiek į turtinę, tiek į neturtinę žalą. Toks aiškinimas visiškai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

8.3.Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad ieškovai praturtės gaudami po 6 311,40 Eur žalos atlyginimo. Ieškovai neteko pagrindinio šeimos moralinio ramsčio ir maitintojo. Ieškovai iki šiol negali atsigauti po vyro-tėvo mirties.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.290 straipsnį.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinių skundų argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. ir ieškovė L. J. susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus ieškovas L. J.. 2013 m. gegužės 22 d. darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. buvo priimtas dirbti UAB „Pakėvio dvaras“ (duomenys neskelbtini). 2013 m. gegužės 22 d. tarp atsakovių buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šia sutartimi UAB „Pakėvio dvaras“ direktoriaus 2013-05-22 įsakymu V. J. ir kiti darbuotojai paskirti į UAB „R. A.“ objektą „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbus: žemės kasimas lietaus nuotekų vamzdynams, smėlio pagrindo po vamzdžiais įrengimas, vamzdžių užpylimas smėliu ir kt. (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe metu V. J. žuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovės yra atsakingos dėl V. J. žūties. V. J. žuvus VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimais L. J. ir L. J. buvo skirtos po 37 200 Lt išmokos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu. Taip pat L. J. ir L. J. buvo išmokėtos po 8 688,60 Eur draudimo išmokos.

12. Apeliantai teigia, jog CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, kad išmokos įskaitomos tik į turtinės žalos dydį. Socialinio draudimo išmokos gali būti įskaitomos tiek į turtine, tiek į neturtinę žalą. Dėl to teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovams VSDFV išmokėtos sumos į neturtinės žalos atlyginimą neįskaičiuojamos. Su šiais apeliacinių skundų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

13. Dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo padaryta žala pasireiškia tuo sukeltais nuostoliais kitiems asmenims. Tai gali būti netektas išlaikymas tiems asmenims, kuriems jis buvo teikiamas ar jie turėjo teisę į tokį išlaikymą, neturtinė žala, taip pat laidojimo išlaidos, kurias patyrė mirusįjį laidoję asmenys.

14. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia (be visa kita) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymuose) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais.

15. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka ir mokama periodinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 26 bei 27 straipsnius. NADPLSDĮ nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Iš šios socialinio draudimo rūšies paskirties matyti atitinkamas NADPLSDĮ pagrindu mokamų išmokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-686/2015). Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vienkartinė draudimo išmoka, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, laikytina turtine žala. Privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatymo nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai. Socialinis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe neapima visų žalos rūšių, jis neapima neturtinės žalos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

16. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pažymėtina, kad apeliantai savo apeliaciniuose skunduose nenurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nuo kurios jų manymu nukrypo pirmosios instancijos teismas, nepateikė jokių teisinių argumentų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priešingai, pagal esamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį išmokos įskaitomos tik į turtinės žalos dydį. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.290 straipsnį.

17. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovių apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos joms nepriteisiamos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 350,00 Eur sumokėjo ieškovė L. J.. Įvertinus bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovei L. J. iš atsakovių priteistina po 175,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovių UAB „Pakėvio dvaras“, įmonės kodas 162947879, ir UAB „R. A.“, įmonės kodas 162402010, po 175,00 Eur (šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjaiJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė