Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-3-211/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-05
Bylos Nr.: 1A-3-211/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13347-2016-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laureta Ulbienė, Artūras Šumskas, Stasys Lemežis
Nuteistasis: K. K., S. V., L. S.
Nukentėjusysis: D. L., D. V.

Kategorijos

1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)

Byla Nr. 1A-3-211/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13347-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; (S) 1.1.8.1.1; 1.1.11.12; 1.2.4.4.1; 1.2.14.10.1; 2.1.7.4; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Artūro Šumsko, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorams Jūratei Žvironienei, Linui Pukinskui,nuteistiesiems K. K., S. V., L. S.,gynėjams advokatams Žanai Kozliakienei, Sauliui Kibildai, Mažvydui Aliukoniui,nukentėjusiesiems D. L., D. V. ir jo atstovui adv. Eugenijui Markevičiui,teismo medicinos ekspertui V. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. K., L. S., S. V. gynėjų apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį 11 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. K. paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su mokymusi ar darbu, įpareigojant mokytis arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. V. paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su mokymusi ar darbu, įpareigojant mokytis arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2017-02-27 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, prie didesnės 2017-02-27 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir S. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Įskaityta į bausmę pagal 2017-02-27 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu įskaitytas ir atliktas bausmės laikas. Taikytos Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su mokymusi ar darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

L. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir L. S. paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su mokymusi ar darbu, įpareigojant mokytis arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Iš K. K., S. V. ir L. S. solidariai priteista: 1) 637,57 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo D. L. naudai; 2) 700 eurų turtinės žalos atlyginimo D. V. naudai; 3) 3357,63 eurų turtinės žalos atlyginimo Vilniaus teritorinių ligonių kasų naudai. Taip pat iš K. K., S. V. ir L. S. priteista lygiomis dalimis D. V. 2000 eurų atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. K. K., L. S. ir S. V. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrai nesunkiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: jie 2016-02-14, apie 22-23 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) stadiono, veikdami bendrai, tarpasmeninių santykių aiškinimosi metu, priėjo prie D. V. priklausančio automobilio „BMW 530D“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo nukentėjusysis D. L. su K. D., ir K. K. atidarius dešinės pusės galines dureles bei tyčia rankos kumščiu 1 kartą trenkus ant automobilio galinės sėdynės sėdinčiam D. L. į veido sritį, jį ištraukė iš automobilio ir kartu su L. S. ir S. V. pradėjo mušti rankomis suduodami daugybinius smūgius į galvos, veido bei kairiojo klubo sritis, kol nukentėjusysis neteko sąmonės, po ko pasišalino. Nukentėjusiajam D. L. su automobiliu „BMW“ valst. (duomenys neskelbtini) nuvažiavus prie savo garažo, esančio garažų masyve adresu (duomenys neskelbtini), K. K. tęsdamas savo nusikalstamą veiką privažiavęs prie minėto garažo įėjo į jo vidų, kur buvo D. L., kuriam ne mažiau kaip 2 kartus ranka sudavė į veido sritį ir 1 kartą galva trenkė nukentėjusiajam į kaktos sritį. Tokiu būdu K. K., L. S. ir S. V. bendrais veiksmais, suduodami ne mažiau kaip septynis smūgius, padarė nukentėjusiajam kraujosruvą su muštinėmis žaizdelėmis viršutinėje lūpoje, apatinio 3-o danties nuskėlimą, kraujosruvas veide, dešinėje paausinėje srityje, smulkų epidermio nubrozdinimą sprando dešinėje pusėje, kaktikaulio dešinio ančio išorinės sienelės įspaustinį lūžį, kraujosruvą su nubrozdinimu kairio klubo srityje, t.y. nesunkiai sutrikdė D. L. sveikatą, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat K. K., L. S. ir S. V. nuteisti už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: jie 2016-02-14, apie 22-23 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) stadiono, veikdami bendrai tyčia, K. K. kartu su S. V. daužydami rankomis ir spardydami kojomis, o L. S. su jam priklausančia beisbolo lazda, išdaužė D. V. priklausančio automobilio „BMW 530D“ valst. (duomenys neskelbtini) priekinį, galinį, kairės pusės priekinių ir galinių durelių, dešinės pusės galinių durelių, kairės ir dešinės pusės bagažinės ir stoglangio langų stiklus, sudaužė kairės ir dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlius, įlenkė kairės pusės galines dureles, sudaužė galinius automobilio žibintus, nežymiai įlenkė galines bagažinės dureles, taip pat sulaužęs galinio valstybinio numerio laikiklį nuėmė valstybinio numerio ženklą, kurį numetė toliau nuo automobilio. Tokiu būdu jie bendrais veiksmais sugadino svetimą, D. V. priklausantį turtą 2441,70 Eur vertės, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. K. ir jo gynėja adv. Žana Kozliakienė (toliau – apeliantai) prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendį, kuriuo K. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę ir sumažinti civilinių ieškinių – turtinei ir neturtinei žalai atlyginti dydį. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis keistinas, kadangi K. K. nepadarė veikų, už kurias nuteistas. Nurodo, kad apeliantas kaltu neprisipažino, nes D. L. nesužalojo, neturėjo nei motyvų, nei tikslo tai padaryti. Teigia, kad įvykio metu jis miegojo automobilyje, todėl nieko nei matė, nei girdėjo, D. L. nesužalojo, automobilio nesugadino, mano, kad jį apkalbėjo kiti kaltinamieji dėl to, kad byloje pareikštas didelis civilinis ieškinys.

3.1. Skunde teigiama, kad apelianto parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs, tuo tarpu kitų proceso dalyvių – nukentėjusiojo, liudytojos K. D., R. N. parodymuose yra prieštaravimų, kurie nepašalinti. Skunde analizuojami minėtų asmenų parodymai, nurodant, kad liudytojų parodymų nenuoseklumas, prieštaringumas, jų dinamika konkretizuojant būtent K. K. suduotą smūgį, yra pagrindas juos vertinti kritiškai ir jais abejoti. Teigiama, kad jeigu tikėti nukentėjusiojo bei liudytojos K. D. parodymais, kyla klausimas, kodėl kaltinamajame akte visi veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu garaže siejami tik su K. K.. Teigiama, kad netirta aplinkybė, kuri galėjo esmingai pakeisti teismo išvadas dėl K. K. veiksmų įvertinimo, o būtent, ar suduodant galva smūgį, dėl kurio nukentėjusiajam D. L. padarytas kaktikaulio ančio išorinės sienelės įspaustinis lūžis, pačiam suduodančiam asmeniui galvos srityje nepalieka jokių žymių. Tokiu būdu, pasak apeliantų, K. K. parodymai pilnai nepaneigti.

3.2. Apeliantai teigia ir tai, kad nepagrįstai iš K. K. buvo priteista žala nukentėjusiajam D. L., nukentėjusiajai D. V. bei Vilniaus TLK, o taip pat atstovavimo išlaidos, teismui neatsižvelgus, kad pastarasis nepadarė nusikalstamos veikos. Apeliantų teigimu, teismas, nustatydamas žalos dydį, neatsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į apelianto sunkią turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu nedirba ir neturi nuolatinių pajamų, gyvena (duomenys neskelbtini) globos namuose, neturi šeimos. Nurodoma, kad nukentėjusysis nepateikė rašytinių įrodymų apie pasekmes, susijusias su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, lydimais nerimo dėl sveikatos ateityje, kad pakenkimai susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo, nenurodyta, kad reikalingas ilgalaikis gydymas ir koks.

3.3. Nurodo manantys, kad nuosprendyje neteisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai, dėl to padarytos išvados, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių.

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. V. gynėjas adv. Saulius Kibilda (toliau – gynėjas) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendį ir jį pakeisti esant BPK 328 straipsnyje numatytiems pagrindams. Nurodo, kad apelianto įsitikinimu, skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi apeliantas nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jam už tai ko nepadarė paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, t.y. neteisingai paskirta bausmė ir netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai.

4.1. Skunde nurodoma, kad teisiamojo posėdžio melu S. V. savo kaltę pripažino tik iš dalies ir nurodė, kad prisipažįsta kaltu dėl automobilio apgadinimo, tačiau nepripažįsta kaltės dėl D. L. sumušimo, nurodė matęs, kaip K. trenkė iš galvos į galvą D., kuriam po smūgio atsirado duobutė kaktoje. Taip pat nurodo, kad L. S., išsakydamas poziciją dėl pareikšto kaltinimo, taip pat nurodė, kad jis nematė, kad S. V. būtų sudavęs smūgius D..

4.2. Analizuodamas nukentėjusiojo D. L. parodymus, gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pastarasis iš pradžių teigė, kad jį mušė visi trys, vėliau dėl S. V. veiksmų jau suabejojo, keitė parodymus, pasakė, kad nepamena, kad garaže S. kažką tai darytų. Pasak gynėjo, tai buvo tik nukentėjusiojo siekis pririšti prie nusikalstamų veiksmų ir ginamąjį S. V. tam, kad teismas jį pripažintų kaltu dėl inkriminuotos veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nuteisus visus ir priteisus žalą iš visų kaltinamųjų, yra didesnė tikimybė gauti maksimalų žalos atlyginimą. Nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad net prokuroras kaltinamajame akte, dėl garaže suduotų smūgių kaltinimą suformulavo tik K. K., kas, gynėjo teigimu, įrodo, kad nukentėjusysis norėjo pakenkti buvusiam savo draugui S. V., apkaltindamas ir jį sumušimu. Nurodo, kad apeliantas teismo posėdyje paaiškino, kad jo manymu taip yra dėl to, kad D. L. nepavyko susitarti su buvusiais draugais dėl žalos jam atlyginimo dydžio iki bylos policijoje iškėlimo dienos. Gynėjas taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtino tik teisiamojo posėdžio metu apklausta įvykio vietoje buvusi liudytoja K. D., kuri su nukentėjusiuoju yra pora, jis yra jos vaikinas, pažįstami penkeri metai, todėl liudytoja K. D., palaikydama savo vaikiną, jo poziciją, teismui davė tokius parodymus, kurie apimtų ir S. V. kaltę, jo veiksmus dėl jos vaikino sumušimo, taip suklaidindama teismą, nes L. S. ir liudytojo R. N. parodymai visiškai priešingi ir nuoseklūs, jais patvirtinama, kad apeliantas nesudavė jokių smūgių ir nemušė D. L.. Net pats, D. L. nieko neminėjo apie S. V. smūgius kojomis, ką teigė jo draugė K. D..

4.3. Gynėjas skunde nurodo kategoriškai nesutinkantys su skundžiamame nuosprendyje teismo įrodymų vertinimu, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytas BK 138 straispnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, kad byloje jokių aplinkybių dėl ko nukentėjusysis galėtų apkalbėti kaltinamuosius nenustatyta, kadangi apeliantas apklausos teisme metu paaiškino, kad jis apkaltintas dėl sumušimo todėl, kad D. L. nepavyko susitarti su buvusiais draugais dėl žalos jam atlyginimo dydžio iki bylos policijoje iškėlimo. Taip pat nurodo nesutinkantys su skundžiamame nuosprendyje teismo įrodymų vertinimu, kad S. V. kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo įrodo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Atkreipia dėmesį, kad nors teismas skundžiamame nuosprendyje, vertindamas įrodymus, nurodė, kad S. V. kaltę patvirtina ir kaltinamojo L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau taip nėra, kadangi L. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu to nepatvirtino, o teisme dar kartą pasakė ir patvirtino, kad nematė, kad S. V. būtų sudavęs smūgius D.. Gynėjas nurodo nesutinkantis ir su tokiu skundžiamame nuosprendyje teismo įrodymų vertinimu, kad L. S. pozicija vertintina kaip siekis sumenkinti draugo padarytų veiksmų įtaką kilusiems padariniams ir kartu sušvelninti jo atsakomybę, kadangi minėti asmenys prisiekė teismui ir jam sakė tiesą, taip kaip buvo iš tikrųjų, t.y. kad S. V. nemušė D. L., o bylos baigtimi suinteresuoti tiek nukentėjusysis D. L., tiek jo mergina K. D., gynėjo manymu, sąmoningai apkaltino ir S. V. prisidėjus prie D. L. sumušimo tiek stadione, tiek garažų masyve. Gynėjas pabrėžia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nebuvo surinkta ginamojo kaltę pagrindžiančių įrodymų ir duomenų, kad būtų įrodyta apelianto kaltė, būtent dėl D. L. sumušimo, priešingai, remiantis kaltinamojo L. S., liudytojo R. N. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tiek teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, patvirtintos tos aplinkybės, kad S. V. nemušė D. L. nei prie automobilio (duomenys neskelbtini) stadione, nei garažų masyve, muštynėse dalyvavo K. K., L. S. ir D. L.. Nurodo manantys, kad šiuo atveju teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės (BPK 20 str.) ir nepagrįstai inkriminavo nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje visiems kaltinamiesiems, tame tarpe ir S. V..

4.4. Skunde taip pat nurodoma, kad apeliantai visiškai nesutinka su teismo sprendimu priteisti solidariai iš S. V., K. K. ir L. S. nukentėjusiojo D. L. naudai turtinę ir neturtinę žalą apeliantui S. V. savo veiksmais nepadarius nusikaltimo, numatyto 138 straipsnio 1 dalyje. Prašoma nukentėjusiojo D. L. civilinį ieškinį atmesti. Su priteista žala bei bylinėjimosi išlaidomis nukentėjusiosios D. V. naudai, gynėjas nurodo sutinkantys.

5. Apeliaciniu skundu nuteistojo L. S. gynėjas adv. Mažvydas Aliukonis (toliau – gynėjas) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendį L. S. atžvilgiu ir taikyti jam atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį, taip pat mažinti solidariai priteistos 6000 eurų neturtinės sumos dydį bei panaikinti 2017-03-29 patikslintu ieškiniu Trakų rajono apylinkės teismo priteistą turtinę žalą dalyje už atsiradusius papildomus 11, 21, 42, 43 dantų nuskelimus (356 eurų sumai). Teigia, kad Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Gynėjas nurodo, kad apelianto L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis iš esmės pripažino savo kaltę, kadangi teisiamojo posėdžio metu jis prisipažino kaltas visiškai, pripažino padaręs atitinkamus fizinio smurto prieš nukentėjusįjį veiksmus bei veiksmus lėmusius turto sugadinimą, be to, šias aplinkybes iš esmės jis prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu; teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Gynėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad L. S. savo kaltės neneigė, gailėjosi bei nukentėjusiojo D. L. atsiprašė tiek bendraujant ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu bei aktyviai bendravo su nukentėjusiuoju D. L. siekiu atlyginti jam padarytus nuostolius, o taip pat L. S. atlyginus nukentėjusiajai D. V. padarytą turtinę žalą už apgadintą automobilį dalinant proporcingai lygiomis dalimis po 700 Eur iš kiekvieno kaltininko, manytina, kad baigiamojo teismo posėdžio metu prašymas atleisti L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį galimas tenkinti, kadangi visos būtinosios sąlygos L. S. atžvilgiu iš esmės atitinka BK 93 str.

5.1. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantų solidariai atsiradusias papildomas išlaidas už 2017-03-29 patikslintame ieškinyje nurodytų 11, 21, 42, 43 dantų nuskelimus, kadangi, apeliantų nuomone, šie sužalojimai negalėjo atsirasti po 2016-02-14 įvykių, kadangi prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Gynėjas nurodo, kad specialistas V. K. teisiamojo posėdžio metu savo duotą išvadą byloje patvirtinto ir papildomai nurodė, kad nukentėjusiojo D. L. apžiūrą atliko kiek įmanoma įdėmiai. Pasak gynėjo, apžiūros metu matė vieną nuskilusį dantį, jei būtų pamatęs daugiau – būtų aprašęs. Nurodo, kad nors liudytojas A. Č. teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, kad pacientui buvo nuskelti 4 dantys, nuskelimai matėsi akivaizdžiai, tačiau, gynėjo teigimu, tokie liudytojo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi liudytojas nurodė, kad nuskelimai matėsi akivaizdžiai, kad iš esmės prieštarauja specialisto V. K. parodymams. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apie naujai paaiškėjusius nuskeltus papildomus 3 dantis tapo žinoma tik antro teismo posėdžio metu, kas leidžia pagrįstai manyti, jog tokiu būdu nukentėjusysis D. L. siekia tik pasipelnyti iš apeliantų, kadangi nėra galimybės nustatyti, kada buvo padaryti papildomi nukentėjusiojo D. L. 11, 21, 42, 43 dantų nuskelimai.

5.2. Skunde teigiama ir tai, kad apeliantui solidariai priteista 6000 EUR neturtinė žala yra labai didėle. Gynėjas nurodo, kad L. S. tuoj pat po 2016-02-14 įvykių buvo susisiekęs su nukentėjusiuoju, lankė jį ligoninėje, L. S. artimieji aktyviai bendravo su nukentėjusiojo motina D. V., siekiu atlyginti žalą, kurią savo dalį L. S. ir atlygino bei teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė. Gynėjo teigimu, vien ikiteisminio tyrimo stadija bei teisminiai procesai ir piniginė našta jau padarė teigiamą poveikį L. S. ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodo manantys, kad Trakų rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį L. S. atžvilgiu praktiškai nesigilinant, kad jis buvo pagrindinis iniciatorius, kad būtų atlyginta žala nukentėjusiesiems, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji D. V..

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į apeliacinius skundus nukentėjusiųjų D. L. ir D. V. atstovas adv. Eugenijus Markevičius (toliau – atstovas) prašo atmeti apeliacinius skundus ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, priteisti iš nuteistųjų nukentėjusiesiems D. V. ir D. L. bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Nurodo nesutinkantys su nuteistųjų apeliaciniais skundais. Teigia, kad nuteistojo S. V. kaltę mušus nukentėjusįjį D. L. patvirtina byloje esantys nukentėjusiojo D. L., liudytojos K. D. parodymai, kuomet nukentėjusysis D. L. teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio metu nuteistasis K. K. ištraukė jį iš automobilio ir trenkė jam į veidą, po to jį pradėjo mušti visi, t.y. nuteistasis K. K., L. S. ir S. V.. Vėliau, nukentėjusiajam nuvykus į garažą, jį vėl visi mušė, o nuteistasis K. K. galva sudavė nukentėjusiajam į galvą. Liudytoja K. D. taip pat parodė, jog įvykio metu, tiek stadione, tiek garaže mušė visi nuteistieji. Atstovo teigimu, nors ikiteisminio tyrimo metu ir nuteistasis L. S. nurodė, kad stadione jie trise priėjo prie nukentėjusiojo, kurį mušė ir S., o liudytojas R. N. teigė neprisimenantis ir nėra užtikrintas, kad S. V. nemušė D. L., vėliau nuteistojo L. S. bei liudytojo R. N. parodymų pakeitimas galimai susijęs su siekiu sušvelninti nuteistojo S. V. atsakomybę. Nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo D. L. siekį apkalbėti S. V., taip pat nėra duomenų, jog nukentėjusieji D. L. ir D. V. siekia pasipelnyti ar nepagrįstai apkaltinti nuteistuosius. Atstovo teigimu, liudytojos K. D. parodymais abejoti nėra pagrindo, kadangi ji buvo kartu su nukentėjusiuoju įvykio metu, sėdėjo automobilyje ir matė kaip nuteistieji K. K., L. S. mušė nukentėjusįjį. Taip pat liudytoja parodė, jog nuvykus į garažą nukentėjusįjį mušė ir S. V.. Atstovas nurodo, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie paneigtų šiuos liudytojos parodymus, ar kad ji siekia apkalbėti nuteistuosius ar yra suinteresuota bylos baigtimi.

6.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad apeliantas L. S. yra nuteistas už dvi nusikalstamas veikas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, šios nusikalstamos veikos nėra pakartotinės ir nesudaro idealiosios sutapties, todėl, atstovo teigimu, apeliantas L. S. neatitinka vienos iš būtinųjų sąlygų numatytų BK 93 straipsnyje, kuomet minėto straipsnio taikymas tampa negalimas.

6.3. Nukentėjusiųjų atstovas taip pat nurodo, kad nors apeliantas L. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis išlaidomis dėl nukentėjusiajam D. L. nuskeltų 11, 21, 42, 43 dantų gydymo, tačiau teigia, kad įvertinus specialisto V. K. ir liudytojo A. Č. parodymus, matyti, jog jie papildo vieni kitus, bet neprieštarauja tarpusavyje. Nurodo, kad specialistas V. K. neneigė, jog kitų dantų nuskelimai, kuriuos nustatė odontologas A. Č., galėjo išryškėti ir vėliau, kadangi specialistas nurodė po įvykio nukentėjusįjį apžiūrėjęs be mikroskopo. Todėl nurodo sutinkantys su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šios išlaidos yra susijusios su nukentėjusiojo galimybe pasinaudoti sveikatos sutrikdymo šalinimo procedūromis ir turi būti atlygintos.

6.4. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos, priteistos nukentėjusiajam D. L., dydį, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, nukentėjusiajam D. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo atlikta kaktos operacija, lūžęs kaulas sutvirtintas metaline plokštele, nukentėjusysis po operacijos dažnai jaučia galvos skausmus, turi lankytis pas gydytojus ir nuolat daryti tyrimus, po sumušimo patirta galvos trauma ir po operacijos esanti metalinė plokštelė kaktoje kelia susirūpinimą nukentėjusiojo sveikata dėl ateities ir kaip tai paveiks jo tolimesnį gyvenimą. Atstovo teigimu, visos aplinkybės leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio ir jis nėra per didelis, kaip nurodo nuteistasis L. S. apeliaciniame skunde.

6.5. Atsiliepime teigiama ir tai, kad nuteistojo K. K. apeliacinio skundo argumentus, kad jis nepadarė jam inkriminuotų veikų, paneigia, vėl gi, byloje esantys nukentėjusiojo D. L., liudytojų K. D., R. N. ir kitų nuteistųjų L. S. ir S. V. parodymai, kuriais jie visi patvirtino, kad nuteistasis K. K. mušė nukentėjusįjį ir jis nebuvo tokios būsenos, ar apsvaigęs nuo alkoholio, jog miegotų automobilyje ir nieko neprisimintų.

6.6. Atsiliepime teigiama ir tai, kad, nors apeliantas K. K. nesutinka su nukentėjusiesiems priteista žala, tačiau nukentėjusiojo patirtas traumas ir sužalojimus patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, specialisto išvada, gydytojo odontologo gydymo planas, studijų mokesčio kvitai. Atstovas nurodo, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas priteisdamas nukentėjusiajam D. L. 6000 Eur neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nuteistųjų turtinę padėtį, į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo nuteistieji L. S. ir K. K. buvo nepilnamečiai, mokėsi, nedirbo, o S. V. taip pat nedirbo ir nedirba. Teigia, kad nuteistojo L. S. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl jo kaltės nepadarius nusikalstamų veikų ir per didelės tiek turtinės, tiek neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti ir atmestini. Nuteistojo kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas, atstovo teigimu, įvertino tinkamai.

6.7. Atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad, nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistieji atsiprašė ir iš dalies atlygino padarytą žalą, tačiau šiai dienai, yra atlyginta tik dalis turtinės žalos už automobilio BMW suniokojimą, nuteistieji S. V. ir L. S. už automobilio BMW sugadinimą sumokėjo nukentėjusiajai D. V. 700 Eur. Tuo tarpu nukentėjusiajam D. L. nebuvo atlyginta jokia žala, kas, pasak atstovo, patvirtina, kad nuteistieji visiškai nesigaili dėl padarytų nusikaltimų, nesiekia atlyginti padarytos žalos nukentėjusiesiems.

7. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai skundus palaikė, prašė tenkinti. Nukentėjusieji su apeliaciniais skundais nesutiko, prašė atmesti. Nukentėjusiųjų atstovas nurodė palaikantis atsiliepime išdėstytą poziciją. Prokuroras prašė palikti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį galioti, o apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliaciniai skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl apeliantų nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį:

8. Kaip matyti apeliaciniuose skunduose neigiamas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimas ir prašoma apeliantus K. K. ir S. V. išteisinti, o L. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 93 straipsnio nuostatas. Nuteistasis K. K. teigia nepadaręs nei vieno jam inkriminuoto nusikaltimo – nukentėjusiojo D. L. nežalojęs, taip pat automobilio negadinęs. Nuteistasis S. V. skunde taip pat prašo jį išteisinti dėl nukentėjusiojo D. L. sužalojimo. L. S. teigia atitinkantis visas BK 93 straipsnio nuostatų taikymui sąlygas.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus dėl minėtų nusikalstamų veikų, mano, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

11. Nuteistojo K. K. apeliaciniame skunde, nesutinkant su apylinkės teismo išvada, kad apeliantas padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, akcentuojama, jog teismas priėmė nuosprendį remdamasis prieštaringais liudytojų parodymais, apeliantas nepadarė minėtų veikų, kadangi jis automobilyje neblaivus miegojo. Nuteistojo S. V. gynėjas skunde nurodo, kad apeliantas nepagrįstai nuteistas už nukentėjusiojo sužalojimą, kadangi to nepadarė.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti, o apylinkės teismas, pripažindamas K. K. bei S. V. kaltais, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo D. L., liudytojos K. D., taip pat kitų nuteistųjų – L. S., S. V. parodymais, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa bei paneigia apeliantų dėstomas versijas, taip pat kitais rašytiniais įrodymais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo D. L. parodymai buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, kuomet jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme teigė, kad būtent K. K., jam sėdint automobilyje BMW (duomenys neskelbtini) stadione, atidaręs automobilio dureles, pirmasis trenkė kumščiu į veido sritį ir ištraukė jį iš automobilio, po ko, K. K. kartu su L. S. ir S. V. pradėjo jį mušti, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, kol jis neteko sąmonės. Taip pat jis nurodė, kad vėliau nuteistieji išvažiavo, o grįžę už 20-30 min. dar sudaužė jo motinai priklausantį automobilį BMW. Po to, jam nuvažiavus į garažą, ten vėl atvažiavo visi trys, o atėjęs K. K. vieną ar du kartus ranka trenkė į veido sritį bei paskėlė kaktą, trenkdamas jam į kaktą savo galva (t. 1, b.l. 36-37, t. 3, b.l. 89-91). Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, nukentėjusysis patvirtino savo parodymus ir liko prie jų (t. 5, b.l. 8-9). Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos K. D. parodymai, kuri apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme taip pat nuosekliai patvirtino, kad kai K. K. stadione atidaręs automobilio dureles, ištraukė D. iš automobilio, kumščiu trenkė į galvos sritį, vėliau mušė visi – K., S. ir L., o D. nukritus ant žemės – visi trys jį dar spardė kojomis. Vėliau išvažiavo, o sugrįžę sudaužė automobilį. Sėdint automobilyje prie garažo, ji taip pat matė, kaip garaže vyko susistumdymas, o K. sudavė vieną smūgį D., nuo kurio pastarasis nukrito. Teigė mačiusi D. kaktoje duobutę (t. 2, b.l. 18, t. 3, b.l. 92-93). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme, liudytoja K. D. liko prie savo parodymų (t. 5, b.l. 9). Teisme nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis ar jo draugė K. D. galėtų apkalbėti apeliantus, be to, tokių duomenų nepateikė ir patys apeliantai, K. K. teigė nežinantis, dėl ko jį apkalba (t. 5, b.l. 7). Juo labiau, kad minėtas tiek nukentėjusiojo D. L., tiek liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esanti specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus (t. 1, b.l. 17-19), automobilio apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 26-33), liudytojo R. N. bei kitų nuteistųjų parodymai. Antai nuteistasis L. S. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, nors ir teigė nežinantis, kiek ir kokių smūgių buvo suduota nukentėjusiajam, tačiau nurodė, kad stadione iš automobilio D. ištempė ir pirmas smūgius jam sudavė būtent apeliantas K. K., o garaže pastarasis pykosi su D. ir galva sudavė jam į jo galvą (t. 2, b.l. 91-92, t. 3, b.l. 85-87). Šias aplinkybes patvirtino ir kitas kartu buvęs nuteistasis S. V., nurodydamas, kad stadione iš automobilio nukentėjusįjį ištraukė K., kuris sudavė smūgį D., o vėliau dar spyrė, kai nukentėjusysis buvo pasodintas atgal į automobilį. Patvirtino, kad D. mušė ir L.. Po to, kai nuvažiavo prie garažų, K. buvo nuėjęs link D. garažo ir trenkė jam galva (t. 2, b.l. 131, t. 4, b.l. 124-125). Taip pat nuteistųjų draugas liudytojas R. N., nurodęs apie tai, kad K. mušė nukentėjusįjį tiek aikštelėje, tiek galva smūgiavo D. būnant garaže. Taip pat jis patvirtino, kad nukentėjusįjį mušė ir L., o automobilį BMW daužė visi (t. 2, b.l. 22, t. 3, b.l. 114-115). Nors apeliantas K. K. teigia, kad jis buvo tiek neblaivus, kad jam net sunku buvo stovėti, todėl jis nuėjęs į automobilį užmigo ir nematė nei nukentėjusiojo mušimo, nei automobilio sugadinimo aplinkybių, kolegijos vertinimu, ši jo versija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės, kadangi niekas iš nuteistųjų to nepatvirtino. Priešingai, liudytojas R. N., įvykio metu vairavęs automobilį, nurodė, kad iš jų kompanijos niekas nevartojo alkoholio ar narkotinių medžiagų prieš muštynes, nors ir matėsi, kad K. yra neblaivus, tačiau K. nebuvo tokios būsenos, kad būtų užmigęs mašinoje (t. 3, b.l. 114-115). Kad apeliantas K. K. būtų akivaizdžiai neblaivus, nenurodė ir S. V., o nuteistasis L. S. teigė, kad K. K. buvo ganėtinai blaivus (t. 3, b.l. 85-87). Nelogiški, kolegijos vertinimu, apelianto K. K. parodymai, kad jis buvęs tiek neblaivus, kad net užmigęs automobilyje, bet tiksliai atsimena net nebuvęs prie garažų, nemušęs nukentėjusiojo ir nedaužęs automobilio.

13. Apelianto K. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jam neva galva smūgiuojant nukentėjusiajam į jo galvą, apeliantui taip pat turėjo likti žymės ar sužalojimai, ko nebuvo nustatyta. Tačiau šią aplinkybę paneigė apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas V. K., kuris nurodė, kad kaltininkui žymių ir sužalojimų galėjo ir nelikti, jeigu buvo smūgiuota galvos plaukuotąja dalimi (t. 5, b.l. 9-10).

14. Akivaizdu, kad pirmiau išanalizuoti tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos K. D. ir kitų nuteistųjų parodymai paneigia tiek K. K., tiek ir kito apelianto S. V. apeliaciniuose skunduose keliamas versijas. Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. N. ir teigė, kad S. nemušė D., tačiau apklausiamas papildomai, pastarasis savo parodymus patikslino, nurodydamas, kad nėra tikras, ar S. V. nemušė D., nes iš kalbų girdėjo, kad S. mušė, bet pats neprisimena (t. 2, b.l. 24). Liudytoja K. D., be kita ko nurodžiusi, kad visi trys nuteistieji mušė nukentėjusįjį stadione, taip pat nurodė, kad kai ji norėjo išlipti iš automobilio, nes buvo išsigandusi, L. S. jai neleido to padaryti įstumdamas atgal į automobilį ir užtrenkdamas dureles (t. 2, b.l. 18). Šiuo atveju byloje taip pat nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis būtų siekęs apkalbėti ir S. V., juo labiau, kad D. L. nurodė iki įvykio visus laikęs savo draugais.

15. Byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei objektyviais įrodymais paneigta ir apelianto K. K. skunde nurodoma aplinkybė, kad jis automobilio negadino. Kaip minėta šį faktą paliudijo tiek pats nukentėjusysis D. L., nurodęs, kad atsipeikėjo nuo dūžtančių stiklų, o aplink mašiną vaikščiojo tikrai ne vienas asmuo (t. 1, b.l. 36-37, t. 3, b.l. 89-91), taip pat liudytoja K. D., nurodžiusi, kad sumušę D., vaikinai išvažiavo, o sugrįžę už 20-30 min., sudaužė automobilį (t. 3, b.l. 92-93). Tai, kad K. K. dalyvavo daužant automobilį, patvirtino ir nuteistasis L. S., nurodydamas, kas konkrečiai ką darė (t 3, b.l. 85-87) bei nuteistasis S. V., nurodydamas, kad mašiną daužyti pradėjo K. su L., prie jų prisidėjo ir jis pats. Automobilį daužė, nes galvojo, kad automobilis yra D., o kad tas automobilis yra jo mamos, sužinojo tik vėliau (t. 4, b.l. 124-125).

16. Apeliantas S. V., teigdamas, kad nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, skunde ginčija jam nepagrįstai paskirtą bausmę bei nepripažįsta iš jo priteistos turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiojo D. L. naudai, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl apeliantų S. V. ir K. K. kaltės, jiems padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nagrinėjamu atveju apeliantų kaltė įrodyta, nukentėjusysis D. L. buvo sužalotas bendrais daugybiniais nuteistųjų neteisėtai suduotais smūgiais, taip pat neteisėtais bendrais veiksmais buvo apgadintas nukentėjusiosios D. V. automobilis BMW, todėl pastarieji turi atlyginti nukentėjusiesiems patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pagrįstai, padarius nusikaltimą, apeliantui S. V. buvo paskirta ir bausmė.

17. Nors apelianto S. V. skunde keliama versija, kad nukentėjusysis jį apkaltino tik todėl, kad nepavyko susitarimas su buvusiais draugais dėl žalos atlyginimo, tačiau matyti, kad nors nuteistasis L. S. ir patvirtino, kad jis, S. ir R. buvo nuvažiavę pas nukentėjusįjį į ligoninę, tačiau tik atsiprašyti, taip pat kalbėjo su nukentėjusiojo mama dėl žalos atlyginimo, tačiau jokio susitarimo apkalbėti ir specialiai apkaltinti apeliantą nebuvo.

18. Apelianto S. V. apeliaciniame skunde nurodoma, kad neteisingi yra asmenų parodymai dėl nukentėjusiojo mušimo garaže, tačiau matyti, kad šie veiksmai apeliantui inkriminuoti nebuvo, todėl teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisakys.

19. Kaip jau buvo paminėta anksčiau, bylos įrodymais buvo nustatyta, kad nukentėjusysis D. L. buvo sužalotas per du kartus: pradžioje automobilių stovėjimo aikštelėje jį mušė visi nuteistieji, po to nukentėjusiajam nuvažiavus į garažų teritoriją, jį mušė nuteistasis K. K., galva jam trenkęs į kaktą, kurioje po to liko įdubimas. Ikiteisminio tyrimo metu, atlikus specialų medicinos tyrimą, nebuvo atskirai įvertinti nukentėjusiajam D. L. padaryti sužalojimai automobilių stovėjimo aikštelėje ir sužalojimai, padaryti garaže. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus teismo medicinos ekspertizę dėl nukentėjusiajam D. L. padarytų sužalojimų, buvo nustatyta, kad D. L. apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis nurodytų pastarajam 2016-02-14 dviejų trauminių epizodų nustatytų sužalojimų medicininiu tyrimu nėra galimybės atskirti, kuriuo būtent metu buvo padaryti atskiri sužalojimai veide, nes abiejų epizodų metu buvo smūgiuojama į veidą. Veido sužalojimai paaiškinami tiek smūginiais kumščiais, tiek galva. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 5, b.l. 27-30, teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. PEKG 66/2018(01)). Esant tokiems duomenims, apylinkės teismas pagrįstai visiems apeliantams inkriminavo jų nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes – nesunkų nukentėjusiojo D. L. sveikatos sutrikdymą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį:

20. Nuteistojo L. S. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 93 straipsnio nuostatas, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantas prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies atlygino žalą dėl apgadinto automobilio ir atsiprašė nukentėjusiųjų.

21. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kadangi mano, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas šiam institutui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad atleisti L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis, nėra pagrindo. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Nepilnametis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį gali būti atleistas tik esant šio straipsnio 1 dalyje numatytoms trims sąlygoms ir bent vienai iš šioje normoje numatytų alternatyvių sąlygų. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

22. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas netaikė apelianto L. S. atžvilgiu minėtos BK 93 straipsnio normos, kadangi konstatavo, kad pastarasis neatitinka vienos iš būtinųjų sąlygų, numatytų šioje normoje – t.y. kad L. S. negali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką BK 93 straipsnio prasme. Čia pat apylinkės teismas pateikė pirmą kartą nusikaltusio asmens išaiškinimą pagal teismų praktiką, kur asmuo padariusiu nusikalstamą veiką pirmą kartą laikomas tuomet, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Kadangi skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad L. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios nagrinėjamu atveju nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti apelianto atžvilgiu BK 93 straipsnio nuostatų teisėtas ir pagrįstas.

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino, atsiprašė nukentėjusiųjų bei iš dalies atlygino žalą dėl automobilio sugadinimo, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šios aplinkybės sudaro alternatyvias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį sąlygas. To neužtenka, norint nepilnametį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti nustatytos visos BK 93 straipsnio 1 dalyje išvardintos būtinosios nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju nenustačius vienos iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, apelianto L. S. skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino alternatyvių sąlygų, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl nuteistajam K. K. paskirtos bausmės:

24. Apeliantas K. K. ginčija jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, prašo ją švelninti, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šioje dalyje skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų apeliantui K. K. skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už nusikalstamas veikas, nustatytas skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmes tiek už atskirtus nusikaltimus, tiek subendrintą bausmę, įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti du nusikaltimai – vienas smurtinis tyčinis nesunkus nusikaltimas, kitas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei), atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (nusikalto, būdamas nepilnametis, mokėsi, teistas, 1 kartą baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, sunkinančia pastarojo atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje. Įvertino, kad padarytos žalos neatlygino, taip pat nuosprendyje nurodė apeliantui K. K. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

25. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam K. K. už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas skundžiamu nuosprendžiu, pagrįstai parinko sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydžius nustatydamas didesnius, nei straipsnių sankcijose numatytas vidurkis. Apeliantas praeityje teistas, baustas administracine tvarka, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kas rodo apelianto polinkį nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pagrįstai vertino kaip neigiamai charakterizuojančias apeliantą, kadangi matyti, kad pastarasis nelinkęs daryti išvadų dėl savo ankstesnių neteisėtų veiksmų.

26. Pirmiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam K. K. gali būti pasiekti tik paskiriant vieną iš baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų bausmių – laisvės apribojimą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam K. K. paskirtą laisvės apribojimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė K. K. nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesnėmis ir trumpinant jos terminą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, vados nėra.

Dėl civilinių ieškinių:

27. Apeliantas K. K. skundo atmetimo atveju taip pat prašo sumažinti civilinių ieškinių – turtinei ir neturtinei žalai atlyginti dydžius, nurodydamas, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į pastarojo turtinę padėtį, į tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie pasekmes, susijusias su dideliais jo sveikatos pakenkimas bei kad tie pakenkimai susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu nukentėjusiojo kūnui dėl pasekmių šalinimo. Nuteistasis L. S. taip pat prašo sumažinti nukentėjusiajam D. L. priteistos neturtinės žalos dydį bei panaikinti teismo sprendimą priteisti 356 Eur už pastarajam nuskeltus 4 dantis, kadangi to nebuvo nustatyta bylos įrodymais, o nukentėjusysis taip siekia pasipelnyti.

28. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinių skundų argumentai nėra pagrįsti. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-21-942/2016).

29. Matyti, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė 3357,63 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiojo D. L. gydymo. Civilinė ieškovė D. V. prašė priteisti jai solidariai iš civilinių atsakovų K. K., L. S. ir S. V. 2100 Eur turtinę žalą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Civilinis ieškovas D. L. taip pat pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti jam padarytą 637,57 Eur turtinę žalą ir 10000 Eur neturtinę žalą.

30. Atlyginant turtinę žalą baudžiamajame procese taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau turi būti atlyginama tik realiai nusikalstamais veiksmais padaryta žala, todėl /.../ atitinkamai gali būti tenkinama tik tokia civilinio ieškinio dalis, kuri yra pagrįsta BPK nustatyta tvarka įrodytais nusikalstamais nuteistojo veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-562/2012). Kitaip tariant, turtinės žalos atlyginimas negali būti sutapatinamas su neturtinės žalos atlyginimu ir nei padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, nei nukentėjusiųjų patirti išgyvenimai neturi būti vertinami nustatant turtinės žalos dydį.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasų civilinis ieškinys 3357,63 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti pagrįstas, nes minėtos išlaidos buvo patirtos dėl nukentėjusiojo D. L. gydymo ir yra įrodytos 2016-11-09 Gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 2, b.l. 2-8), pagrįstai šį civilinį ieškinį tenkino visiškai ir atlyginimą solidariai priteisė iš visų nuteistųjų. Tenkindamas civilinės ieškovės D. V. civilinį ieškinį dėl patirtos 2100 Eur turtinės žalos, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad pastarajai padaryta materialinė žala (dėl automobilio apgadinimo) atsirado būtent dėl apeliantų, jiems veikiant bendrai, padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje. Šios turtinės žalos dydis įrodytas byloje pateiktais duomenimis (t. 1, b.l. 93-137). Taip pat matyti, kad teismas iš prašomo priteisti sumos išminusavo nuteistųjų L. S. ir S. V. jau atlygintą 1400 Eur turtinę žalą, todėl pagrįstai iš K. K., S. V. ir L. S. priteisė likusią 700 Eur turtinės žalos sumą. Nesutinka teisėjų kolegija ir su apelianto L. S. skunde nurodomais argumentais, kad nukentėjusiajam D. L. nepagrįstai buvo priteistos išlaidos už keturis nuskilusius dantis, kadangi matyti, kad tą patvirtino byloje apklaustų liudytojo gydytojo odontologo A. Č. ir teismo medicinos eksperto V. K. parodymai. Liudytojas A. Č. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad D. L. skundėsi dantų jautrumu ir dantų nuskėlimais, kuriuos jis nustatė optiniu metodu – apžiūrėjęs pacientą. Pažymėjo, kad mikroskopo nustatant dantų nuskėlimus nenaudojo, nes nuskėlimai matėsi akivaizdžiai. Teigė, jog pacientui buvo nuskelti 4 dantys. Ar nuskėlimai atsirado vienu metu, jis pasakyti negalėjo. Sudarė gydymo ir protezavimo planą, gydymo kaina 356 Eur (t. 4, b.l. 123). Nors L. S. apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo medicinos ekspertas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad apžiūrėjęs nukentėjusįjį D. L. matė nuskilusį tik vieną dantį – 43, tačiau iš protokolo matyti, kad vėliau patikslino, jog dantis jis apžiūrėjo be mikroskopo, galėjo ir nepastebėti kitų skilimų. Nurodė, kad odontologo nurodyti nuskelti dantys 11, 21, 42, 43 yra vienas šalia kito, jie galėjo būti nuskelti nežymiai, todėl jis to nepastebėjo. Teigė, kad jei smūgis buvo į apatinį žandikaulį, atsitrenkus apatiniams dantims į viršutinius galėjo atsirasti tokie nuskilimai (t. 3, b.l. 114). Tokiu būdu, spręstina, kad ir ši turtinė žala, padaryta nukentėjusiajam D. L., įrodyta bylos medžiaga, todėl, teismui nustačius, kad ji padaryta bendrais visų nuteistųjų veiksmais, pagrįstai teismo priteista solidariai iš visų nuteistųjų. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, kad nors bylos duomenimis, realių išlaidų dėl dantų gydymo nukentėjusysis D. L. dar nėra patyręs, tačiau teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajam minėtą sumą kaip turtinės žalos atlyginimą atitinka teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais. Teisingai teismas nurodė, kad tai sietina su nukentėjusio asmens galimybe pasinaudoti atitinkamomis sveikatos sutrikdymo šalinimo procedūromis. Byloje apklaustas liudytoju odontologas A. Č. patvirtino, kad nervų pažeidimų šiuo atveju nebuvo nustatyta, todėl taisyti dantis skubos tvarka nebūtina (t. 4, b.l. 123). Nukentėjusysis taip pat patvirtino pirmiausiai rūpinęsis galvos ir veido sužeidimais. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo patirta žala, kurios pašalinimas yra būtinas, turi būti vertintina kaip realiai atsiradusi, esama, įrodyta ir pagrįsta.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai ir tinkama buvo priteista nukentėjusiajam D. L. ir neturtinė žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pasekmes (nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), žalą padariusių apeliantų kaltę (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), nukentėjusiojo D. L. patirtą skausmą, išgąstį, stresą, baimę dėl savo sveikatos, į patirtus dvasinius išgyvenimus, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, jam priteisė mažesnę sumą nei buvo prašoma. Nukentėjusysis D. L. prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, tuo tarpu apylinkės teismas prašomą sumą sumažino iki 6000 Eur.

33. Atkreipiamas dėmesys, kad lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Žalos dydis turi būti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Baudžiamoji byla Nr. 2K-244-942/2015).

34. Priešingai nei teigiama apeliantų skunduose, teismas tinkamai įvertino nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą bei pobūdį, kad dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė pažeminimą, stresą, emocinį šoką, ilgą laiką turėjo kentėti fizinį skausmą. Po atliktos kaktos kaulo operacijos ilgą laiką jautė akių, kaktos, galvos, žandikaulio skausmus, sutriko miegas, buvo sunku valgyti kalbėti, ir dabar dar pastoviai jaučia galvos skausmus. Taip pat sumažėjo jo bendravimo galimybės, kadangi dėl patirtų veido sužalojimų, esamų kraujosruvų veido srityje, jis vengė bendrauti su žmonėmis, lankytis viešose vietose. Dėl patirtų sužalojimų buvo priverstas pakeisti studijų formą, neteko darbo įmonėje UAB „F“. Įvertino, kad nukentėjusysis iki šiol jaučia sumušimo pasekmes, galvos skausmus, nerimą ir susirūpinimą dėl savo sveikatos ateityje, neaišku, kaip patirtas sužalojimas ir galvoje esanti metalinė plokštelė paveiks jo tolimesnį gyvenimą (t. 5, b.l. 4). Nukentėjusiojo patirtus sužalojimus patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, specialisto išvada, gydytojo odontologo sudarytas gydymo planas, studijų mokesčio kvitai. Taip pat, priešingai nei teigiama apelianto K. K. skunde, buvo įvertinta ir nuteistųjų turtinė padėtis, teismas atsižvelgė į tai, kad du iš trijų kaltininkų nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai, mokėsi, savarankiškų pajamų negavo, o nuteistasis S. V. tuo metu taip pat nedirbo, todėl atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis buvo sumažintas. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

35. Tokiu būdu, atsakant į apeliacinių skundų argumentus dėl priteistos pernelyg didelės neturtinės žalos nukentėjusiajam D. L., nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą, pažeidė įstatymo reikalavimus, neatsižvelgė į jos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016). Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste visgi atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Be to, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajam D. L. buvo padaryta tyčiniais, chuliganiškų paskatų sąlygotais nuteistųjų smurtiniais veiksmais, kas, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, nesudaro prielaidų neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, kaip antai neatsargių, nesmurtinių veiksmų atveju. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į visas būtinas aplinkybes, įvertino pateiktus medicinos ir kitus dokumentus apie nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus.

36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti būtent tokio dydžio nukentėjusiajam D. L. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Dar labiau mažinti priteistos neturinės žalos dydį nukentėjusiojo D. L. atžvilgiu, nėra pagrindo.

37. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta pagrindų tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalauja BPK, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje. Tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms teisėjų kolegija pritaria.

Dėl proceso išlaidų:

38. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusiųjų atstovas adv. Eugenijus Markevičius pateikė PVM sąskaitą už teisines paslaugas ir sąskaitos išrašą bei prašė priteisti nukentėjusiosios D. V. naudai 726,00 Eur dydžio išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi, kad advokatas atstovavo du nukentėjusiuosius teisminio proceso apeliacinės instancijos teisme metu, taip pat įvertinusi baudžiamosios bylos apeliacinės instancijos teisme teisminio proceso eigą, tai, kad buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausiant nuteistuosius, liudytojus, nukentėjusįjį, ekspertą, advokatas ruošėsi ir dalyvavo 3 teismo posėdžiuose, teikė klausimus papildomai teismo ekspertizei, teikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, taip pat atsižvelgusi į protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad reikalaujama atstovavimo išlaidų suma atitinka nurodytus principus ir neviršija teismų praktikoje nustatytų rekomenduojamų atstovavimo išlaidų ribų, todėl šios atstovavimo išlaidos – 726,00 eurų – priteistinos iš nuteistųjų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistųjų K. K., L. S., S. V. ir jų gynėjų apeliacinius skundus.

Priteisti iš K. K., L. S., S. V. nukentėjusiosios D. V. naudai 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Stasys LemežisArtūras ŠumskasLaureta Ulbienė