Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

1. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

2. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti skundą dėl antstolio veiksmų ir skundą su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

3. Skundo dėl antstolių veiksmų padavimą reglamentuoja CPK 510 straipsnis. Skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

4. Taigi, CPK numatyta išankstinė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka. Visų pirma, asmuo skundą turi pateikti antstoliui. Antstolis, išnagrinėjęs skundą, jį tenkina arba ne. Netenkinęs skundo, antstolis skundą su vykdomąja byla privalo persiųsti teismui. Tačiau tuo atveju, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti tiesiogiai teismui.

5. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. spalio 4 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, spręsdamas, kad pareiškėja nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 510 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atskiruoju skundu pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, skunde iš esmės nenurodo jokių argumentų, susijusių su teismo nutarties neteisėtumu ir nepagrįstumu, išskyrus argumentus dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, kuris buvo pateiktas apylinkės teismui, pareiškėja kreipėsi į teismą tiesiogiai. Nurodė, kad antstolė nepaisė rašytinių ir žodinių reikalavimų, vengė duoti atsakymą, tyčia ir sąmoningai tęsia būsto areštą.

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareiškėja nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad ji kreipėsi į antstolę su skundu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinį procesą reglamentuojantis įstatymas nenustato pareigos teismui kreiptis į antstolį, kuris patvirtintų ar paneigtų informaciją apie gautus skundus dėl antstolio veiksmų. Įstatymų leidėjas CPK 111 straipsnyje nustatė formos ir turinio reikalavimus, kuriuos turi atitikti kiekvieno besikreipiančio į teismą asmens pateikiamas procesinis dokumentas. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktus, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir pateikiami įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Taigi, įstatymų leidėjas nustatė pareigą ne teismui, bet besikreipiančiam į teismą asmeniui pateikti aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus.

7. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėja, iš jos teismui pateiktų procesinių dokumentų nėra galimybės nustatyti, kad ji antstoliui būtų pateikusi skundą dėl konkrečių antstolio veiksmų ir (ar) jo neveikimo (nėra skundo kopijos su gavimo antstolio kontoroje žymos ar kitų duomenų, kad antstolis būtų gavęs pareiškėjos skundą). Pažymėtina, kad tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėja galėtų kreiptis tik tada, jei antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriimtų patvarkymo dėl pateikto skundo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013), o šiuo atveju byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, pateikdama skundą pirmosios instancijos teismui, nesilaikė CPK 510 straipsnyje nustatytos antstolio veiksmų apskundimo tvarkos, dėl ko pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti.

8. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tai, kad pareiškėja nesilaikė išankstinės privalomos ginčų sprendimo tvarkos, patvirtina ir Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. lapkričio 18 d. gautas antstolės V. D. raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėja T. Ž. su skundu ar prašymu (CPK 510 str. nustatyta tvarka) dėl arešto panaikinimo į antstolę nesikreipė. Kadangi buvo užbaigtos skolininkės vykdomosios bylos, areštai buvo panaikinti visam jos turtui. Antstolė taip pat pateikė 2021 m. lapkričio 17 d. VĮ Registro centro išrašą iš kurio matyti, kad butui, adresu (duomenys neskelbtini) , Klaipėda, areštas nėra taikomas.

9. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja skundą dėl antstolio procesinių veiksmų pateikė nesilaikydamas šiai bylų kategorijai įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pagrįstai pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti, skundą grąžino pareiškėjai (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 510 straipsnio 2 dalis).

10. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas (CPK 510 straipsnis, 512 straipsnis) ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

11. Dėl kitų pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam šios bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.