- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-25
- Bylos Nr.
- II-713-1023/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01081-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaida Baumilė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. R.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-17790-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo peržiūrėti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. Nr. 20-ANR_N-17790-2022, kuriame yra įvardijamas nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalį.
2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad priekaba buvo tuščia, jos masė nurodyta techniniuose dokumentuose tuščios siekia 500 kg, todėl ir įmonė buvo pateikusi jam tokią užduoti. Mano, jog B kategoriją turintys vairuotojai gali tempti ir sunkesnę nei 750 kg priekabą, jei automobilio ir priekabos bendras svoris neviršija 3500 kg, o pakrauta priekaba nėra sunkesnė už tuščio automobilio svorį.
3. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog jis turėdamas vairuotojo B kategorijos teises ir manydamas, kad pagal priekabų vilkimo tempimo taisykles gali temti transporto priemonių junginį, kurio svoris neviršija 4750 kg, 2022 m. rugsėjo 10 d. 00:04 val., vykdydamas savo įmonės nurodymus, automobiliu Volvo X90, kurios tuščios svoris yra 2145 kg (registracijos liudijimas G), tempė prikabą THULE, kurios tuščios svoris yra 530 kg (G). Mano, kad pareigūnai neteisingai paskaičiavo junginio svorį skaičiuodami didžiausius registracijos liudijime nurodytus transporto priemonių svorius, kadangi automobiliu jis važiavo vienas, automobilyje nebuvo jokių pašalinių daiktų, o visiškai tuščią priekabą tempė priduoti nuomos punktui. Pareigūnai transporto priemonių neapžiūrėjo, nenurodė, ar jos pakrautos, ar tuščios, be to, norėdami nustatyti svorį junginio turėjo pasverti, tačiau ir to nepadarė, todėl neaišku kaip pareigūnai nustatė, kad transporto priemonių junginys viršija maksimalius masės dydžius. Įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino valstybės įmonėje „Regitra“ nėra išlaikęs, tačiau tempė priekabą drąsiai, tikrai negalvojo, kad daro kažkokį nusižengimą, nes bendras junginių svoris neturėjo būti didesnis, kaip 3000 kg.
Atsiliepimas
4. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašė 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-17790-2022 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 22180861142 dėl to, kad. E. R. 2022 m. rugsėjo 10 d. 00:04 val. Kaunas, Birštono g., vairavo transporto priemonių junginį susidedantį iš transporto priemonės VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2750 kg ir priekabos THULE, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2000 kg, bendra transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė 4750 kg, tam neturėdamas teisės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė pažeidimą numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje. 2022 m. spalio 7 d. institucijos pareigūnas nenustatęs nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių priėmė nutarimą Nr. 20-ANR_N- 17790-2021 ir juo paskyrė baudą 375 eurų. Atsiliepime vadovaujamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame reglamentuoti transporto priemonių ir jų junginių svoriai, kurias gali vairuoti B kategoriją turintys vairuotojai. Nurodoma, jog iš byloje pateiktų registracijos liudijimų nuotraukų matyti, kad automobilio Volvo X90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) didžiausia techniškai leidžiama transporto priemonės masė yra 2750 kg, priekabos didžiausia techniškai leidžiama transporto priemonės masė yra 2000 kg, vadinasi bendra junginio didžiausioji leidžiamoji masė yra 4750 kg. E. R. turi AM, B, B1 kelių transporto priemonių kategorijas, tam kad galėtų vairuoti šį transporto priemonių junginį reikia turėti BE kategoriją arba išlaikyti įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“.
5. Skundžiamą nutarimą surašiusi institucija, kuriai tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką, neatvyko į bylos nagrinėjimą, atsiliepime prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 10-11).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 10 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-33739-2022 inkriminuojant ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis 2022 m. rugsėjo 10 d. 00:04 val. Birštono gatvėje, Kaune, vairavo transporto priemonių junginį susidedantį iš transporto priemonės VOLVO, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2750 kg ir priekabos THULE, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2000 kg, bendra transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė 4750 kg, neturėdamas teisės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Šio protokolo pagrindu 2022 m. spalio 7 d. priimtas skundžiamas nutarimas, kuriuo už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pareiškėjas nubaustas 375 Eur bauda. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, skundą iš esmės grįsdamas tuo, kad policijos pareigūnai neaišku kaip nustatė jo vairuoto transporto priemonių junginio masę, jų nesveriant, o transporto priemonės buvo nepakrautos, tuščios, todėl neviršijo 3500 kg.
8. ANK 424 straipsnio 2 dalis numato, jog transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimties eurų. Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010). Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, t. y. įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
9. Nagrinėjamoje byloje iš paties pareiškėjo paaiškinimų, kuriuos patvirtina rašytinė bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas turi AM, B, B1 kelių transporto priemonių kategorijas, nėra išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino valstybės įmonėje „Regitra“.
Žemesnės instancijos teismas
10. Dėl pareiškėjo turimų kategorijų vairuoti atitinkamas transporto priemones, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai nustato, kad AM kategorija – mopedai ir lengvieji keturračiai; o B1 kategorija – tai keturačiai. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Minėto įstatymo 2 straipsnis įtvirtina, kad didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (toliau – ir didžiausioji leidžiamoji masė) – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą. Šis straipsnis įtvirtina ir sąvokas, kad transporto priemonės masė be krovinio (toliau – ir masė be krovinio) – transporto priemonės masė su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu be vairuotojo, keleivių ir krovinio, o transporto priemonės masė su kroviniu (toliau – ir masė su kroviniu) – transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu. Taigi, minėtos įstatymo normos, jas aiškinant sistemiškai, lingvistiškai, aiškiai išskiria transporto priemonės didžiausią leistiną masę, transporto priemonės masę be krovinio ir transporto priemonės masę su kroviniu, tačiau teisę vairuoti atitinkamo svorio transporto priemones, nagrinėjamu bylai aktualiu atveju turintiems B kategoriją, sieja būtent su didžiausia leistina mase. Šią teismo išvadą patvirtina ir teismų praktika analogiškose bylose (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-143-174/2011, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose: Nr. N444-696/2011, Nr. N444-1968/2010, Nr. N63-1104/2010, Nr. N63-1008/2010). Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti tiek vairuotos transporto priemonės, tiek ir ja temptos priekabos didžiausią leistiną masę, kadangi būtent su šiuo dydžiu yra siejama teisė tempti priekabas B kategoriją turinčiam vairuotojui (SEAKI 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
11. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš protokole ir skundžiamame nutarime inkriminuoto nusižengimo esmės pareiškėjas vairavo transporto priemonių junginį susidedantį iš transporto priemonės VOLVO, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2750 kg ir priekabos THULE, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2000 kg, bendra transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė 4750 kg. Ginčo byloje nekilo, kad būtent pareiškėjas nurodytu laiku ir vietoje vairavo minėtų transporto priemonių junginį, turėdamas kaip aukščiau nustatyta B kategoriją. Iš teismui pareiškėjo pateiktų registracijos liudijimų, VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos apie kelių transporto priemones, matyti, kad automobilio VOLVO XC90 parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė G yra 2145 kg, o priekabos THULE – 500 kg, tuo tarpu F1 (didžiausiai techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė (išskyrus L kategorija) automobilio VOLVO XC90 yra 2750 kg, o priekabos THULE – 2000 kg. Nagrinėjamu atveju taikytinos SEAK įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto sąlygos, kad: 1) automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4250 kg. Nagrinėjamu atveju transporto priemonių junginio didžiausia leidžiamoji masė buvo 4750 kg; 2) automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“, tačiau nagrinėjamu atveju tokio egzamino pareiškėjas nėra išlaikęs.
12. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad teisė tempti priekabas B kategoriją turintiems vairuotojams yra siejama su transporto priemonės, priekabos didžiausia leistina mase, darytina išvada, kad pareiškėjas, turėdamas B kategoriją ir vairuodamas transporto priemonę VOLVO, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2750 kg, su priekaba THULE, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2000 kg, bendra transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė 4750 kg, neturėjo teisės vairuoti šio transporto priemonių junginio, nes vairuoto junginio didžiausia leidžiamoji masė buvo 4750 kg ir jis nebuvo išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino valstybės įmonėje „Regitra“, todėl padarė nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje.
13. ANK 424 straipsnio 2 dalies sudėtis yra formali, nereikalauja pasekmių kilimo, tam, kad atsirastų atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo samprotavimas, kad jis vairavo lengvesnį nei didžiausia leidžiamoji masė transporto priemonių junginį, kad priekaba buvo tuščia ir sudėjus transporto priemonių mases be krovinio (2145 kg + 530 kg) jis neigiamų pasekmių SEAK įstatymo saugomiems saugaus eismo reikalavimams nesukėlė, teisinės reikšmės neturi, jo atsakomybės nešalina.
14. Nustačius, kad E. R. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje toliau spręstina dėl jam skirtos bausmės individualizavimo (ANK 22 straipsnis).
15. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi.
16. Nuobaudos asmeniui skyrimo tvarka reglamentuota ANK 34 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
17. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas anksčiau baustas 14 kartų administracine tvarka, ne visos baudos sumokėtos, skirta bauda, lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nesant nei sunkinančių nei lengvinančių atsakomybę aplinkybių, įvertinus nusižengimo pobūdį, tyčinę kaltės formą, pažeidėjo asmenybę (per 5 metus daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visas baudas sumokėjęs, dirba dviejose darbovietėse), teisingumo ir protingumo kriterijus, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda, lygi sankcijos vidurkiui, yra parinkta tinkamai. Šiuo atveju skunde pareiškėjas jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir paskirti mažesnę baudą nei ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda sankcijos ribose, nenurodė. Be to teismas pažymi, kad net ir konstatavus atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pareiškėjo padaryto pažeidimo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, institucijai ir teismui nėra privaloma skirti minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos, tik nuobauda gali būti parenkama artimesnė sankcijoje numatytai minimaliai, nei maksimaliai.
18. Pastebėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas nepripažino kaltės, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jis gailisi padaręs nusižengimą, dėl ko laikytina, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 35 straipsnis). Skirti pareiškėjui sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinant pažeidimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, nėra pagrindo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas, įpareigojimus bei nustatant už jų pažeidimą konkrečias sankcijas.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiamu nutarimu institucijos paskirta bauda buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl nusižengimo kvalifikavimo ir paskirtos baudos individualizavimo, todėl tenkinti skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. Nr. 20-ANR_N-17790-2022 palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.