Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

nukentėjusiajai S. S., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. 2013-08-04 apie 12 val. 54 min. (duomenys neskelbtini). teritorijoje, kelio Ariogala-Šiluva 2-ame kilometre, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę pusę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, už jo stovint kitam automobiliui, susidūrė su ta pačia kryptimi važiuojančiu ir lenkiančiu kitą automobilį, automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė KET 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.), 19 p. (Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.), 106 p. (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.), 111 p. (Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti), ir sukėlė eismo įvykį, per kurį sužalojo automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivę S. S., padarydamas galvos smegenų sukrėtimą, kompleksinį dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimą, tuo sukeldamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji S. S. parodė, kad ji buvo keleivė A. K. vairuojamo automobilio „Renault Megane“, sėdėjo galinėje sėdynėje, nebuvo prisisegusi saugos diržo. Prieš pat susidūrimą, ji pasilenkė kažką sakyti, pamatė išvažiuojantį priešais automobilį, A. K. stipriai įsikibo į vairą, stabdė, ji daugiau nieko neatsimena. Ji matė prieš tai šalikelėje stovinčius du automobilius. Jai buvo smegenų sukrėtimas, skruostikaulio lūžis, viršutinio žandikaulio lūžis, prakirstas antakis. Ji gulėjo Raseinių ligoninėje keturias dienas, Kauno ligoninėje penkias dienas. Ji nerinko čekių, bet tiksliai suskaičiavo visas keliones į Raseinius, į Kauną, išlaidas vaistams, maistui. Ji iš viso reiškia ieškinį 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti, į šią sumą įeina ir turtinė žala. Ji patyrė skausmą, turėjo gydytis, patirta trauma sutrukdė mokytis, nes norėjo stoti į Policijos akademiją, įvykis paveikė psichologiškai. Sveikata fizinė atsistatė, tačiau patirtą traumą ji jaučia ir dabar, būna galvos skausmai, sutrikusi atmintis, nieko nenori veikti. S. P. skambindavo jai, sakė, kad suskaičiuos visus pinigus, kiek jai jų reikia, ji jausdavosi blogai po kiekvieno skambučio, verkdavo. Jai draudimas yra sumokėjęs 1860 litų, prašo tenkinti likusį ieškinį.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis važiavo apie 70-80 km/h greičiu, S. P. išvažiavo ir sustojo, užkišo savo automobilį, jam nebuvo kito pasirinkimo kaip trenktis į S. P. no automobilį, nes apvažiuoti jau buvo neįmanoma. Jis matė stovinčius kelkraštyje du automobilius, jie nebuvo įjungę jokių ženklų, jie jam netrukdė važiuoti tiesiai, jis važiavo dešine kelio dalimi. Jo automobilyje buvo sūnus, jie abu buvo prisisegę saugos diržais, nebuvo sužaloti, buvo sužalota S. S., ji nebuvo prisisegusi diržo, trenkėsi veidu. Oro pagalvės automobilyje neiššovė.

Liudytoja L. Ž. parodė, kad jos vairuotas automobilis įvykio metu buvo už S. P. automobilio. Ji buvo įsijugusi avarinį signalą, ketino sukti į kairę. S. P. rodė kairį posūkį, automobiliai stovėjo 1-2 metrai vienas paskui kitą, jos automobilis stovėjo tiesiai, S. P. - pasisukęs kampu. Ji pamatė juos lenkiantį automobilį per veidrodėlį. Artėjantis automobilis neviršijo greičio, bet ji nepastebėjo, kad jis greitį būtų sumažinęs juos lenkiant. Susidūrimas įvyko dešinėje kelio pusėje, jos tėtis nebuvo kirtęs ašinės kelio linijos, smūgis nebuvo stiprus, kad automobilis būtų stabdęs, ji nematė.

Liudytojas E. S. parodė, kad atvykus į eismo įvykį rado tris automobilius, iš jų du buvo apgadinti. Vairuotojas S. P. paaiškino, kad norėdamas apsisukti kelyje, jis pavažiavo truputį į priekį, pasuko į kairę pusę pažiūrėti ar nėra automobilio, o tuo pačiu metu lenkė „Renault Megane“ ir kliudė jo automobilį, nukentėjo mergina, sėdėjusi „Renault Megane“ automobilyje. Kaltas tas, kuris neįsitikinęs suko. Nors S. P. rodė posūkį, kad jis darys manevrą, „Renault Megane“ vairuotojas negalėjo matyti, nes jam užstojo kitas automobilis. Posūkio signalas nerodo pirmenybės, jis yra tik įspėjamasis signalas. Ką A. K. pasakojo jis negirdėjo, tik tiek suprato, kad jis lenkė, o S. P. užkirto jam kelią. Jei „Ranault Megane“ automobilis nebūtų pasirinkęs saugaus atstumo lenkti, jis būtų kliudęs pirmą stovintį automobilį, o jis atsitrenkė į antrą, kuris užkirto jam kelią.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad jis įvykio metu buvo savo automobilio „Volkswagen Passat“ keleivio vietoje, automobilis stovėjo už S. P. automobilio, kelkraštyje su įjungtu avariniu ženklu. Ruošėsi sukti į priešingą pusę, matė kaip pro jų automobilį pravažiavo Renault automobilis ir trenkėsi į priekinę S. P. automobilio dalį. S. P. automobilis buvo su įjungtu kairiu signalu. Jis lenkiantį automobilį pamatė jau pravažiuojantį pro jų automobilį ir iš karto buvo smūgis.

Liudytojas T. Č. parodė, kad jis sėdėjo L. Ž. automobilyje, gale, už vairuotojo sėdynės. Pravažiavo keliuką į kairę, įsijungę avarinį signalą pavažiavo atgal. Priekyje važiavęs S. P. pradėjo rodyti posūkį, tik pradėjo sukti, ir pralėkęs automobilis, trenkėsi į jo automobilį. Tarp automobilių jų ir S. P. buvo apie du, trys metrai atstumas. Lenkiantis automobilis pravažiavo arti jų automobilio, bet jo nekliudė.

Liudytojas O. K. parodė, kad jis sėdėjo „Renault Megane“ automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Matė, kad kelkraštyje stovėjo du automobiliai, vienas automobilis padarė apsisukimo manevrą ant kelio jiems priešais. Jis negali pasakyti ar jų automobilis lenkimo metu buvo kirtęs ašinę liniją. Jis pamatė kaip išlindo automobilis jiems prieš nosį, išvengti susidūrimo neišėjo. Jų automobilis stabdė prieš susidūrimą, greitis nebuvo didelis.

Iš 2013-08-04 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 6-7), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 8) , fotonuotraukų (b. l. 9-13) matyti užfiksuota situacija, buvusi 2013-08-04 13 val. kelių eismo įvykio vietoje, esančioje Raseinių r. Betygalos sen. Pataklėlių k. teritorijoje, kelio Ariogala-Šiluva 2-ame kilometre. Matyti, kad S. P. automobilyje „Toyota Avensis“ yra apgadinta priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės. A. K. automobilyje yra užfiksuoti sugadinimai : priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas. Iš 2013-08-05 Raseinių meteorologijos stoties pažymos apie meteorologines sąlygas matyti, kad 2013-08-04 12-13 val. laikotarpiu atmosferinių reiškinių nebuvo (b. l. 20). Iš teismo medicinos specialisto išvados G316/13(10) nurodyta, kad S. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akis apatiniame voke, skruoste, muštinė žaizda dešiniame antakyje, galvos smegenų sukrėtimas, kompleksinis dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono dalys ir pan., galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu laiku. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo, kompleksinio dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (b. l. 48-49). Iš specialisto išvadų matyti, kad vairuotojų S. P. (b. l. 25), A. K. (b. l. 30) bei nukentėjusiosios S. S. (b. l. 34) kraujyje etilo alkoholio nerasta. Iš 2014-06-09 Nr.11Š-33 (14) ekspertizės akto ( b. l. 188-196 ) matyti, kad šioje eismo situacijoje automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojas S. P., prieš pradėdamas važiuoti, tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio link jo artėjusiam automobiliui „Renault Megane Scenic“ bei su juo susidūrė ir techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

S. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., jo nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal šį straipsnį, jis vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, per kurį sužalojo automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivę S. S., padarant jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jis kaltu neprisipažino, aiškino, kad kelių eismo taisyklių nepažeidė. Tačiau iš liudininkų parodymų, nukentėjusios parodymų matyti, kad S. P. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti – jis sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, tapo kliūtimi pravažiuojančiam automobiliui. Nėra nustatyta, kad kito automobilio vairuotojas būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, arba, kad jo veiksmai būtų nulėmę eismo įvykio kilimą. Nukentėjusioji, automobilio „Renault Megane“ vairuotojas A. K., kartu važiavęs O. K. parodė, kad S. P. automobilis išvažiavo staigiai, sustabdyti automobilio A. K. negalėjo. Jie visi matė, kad kelkraštyje stovi du automobiliai, kai pamatė pradėjusį važiuoti į kairę S. P. automobilį, iš karto buvo smūgis. Jų parodymus patvirtina ir kitų liudininkų, buvusių trečiajame automobilyje, prieš kurį įvyko susidūrimas, parodymai, jie visi automobilį pamatė lenkiant jų stovintį automobilį ir iš karto įvyko susidūrimas su S. P. automobiliu. Kad S. P. automobilis buvo kliūtimi įrodo ir likę ant automobilių sugadinimai – A. K. automobilio priekiniu dešiniu kampu susidūrė su S. P. vairuojamo automobilio priekinio kairiojo sparno šonine dalimi ir priekiniu kairės pusės ratu. Tai, kad S. P. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti įrodo ir eksperto išvada. Tai, kad S. P. neprisipažįsta, nepašalina jo kaltės dėl padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, esančių priežastiniame ryšyje su įvykio pasekmėmis. Iš kaltinimo išjungta aplinkybė, kad S. P. buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, tokia aplinkybė nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. P. teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, administracine tvarka nebaustas. Jam skirtina bauda.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys 20000 litų neturtinei žalai atlyginti. Akivaizdu, kad nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata, neturtinę žalą, ji turėjo gydytis, patyrė skausmą, nepatogumus, sužalojimai padaryti veide. Neturtinė žala padaryta kaltais teisiamojo veiksmais, ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į pasekmes, į žalą padariusio asmens kaltę, į kitas bylos aplinkybes, bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką, nukentėjusiesiems eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, bei vertinant tai, kad sveikatos sutrikdymo padariniai nėra tokie, kuriuos būtų galima vertinti kaip itin sunkius, vertinant tai, kad nukentėjusioji nebuvo rūpestinga, nes nebuvo prisisegusi saugos diržo, 5000 litų neturtinės žalos atlyginimas būtų proporcingas ginamoms vertybėms bei atitiktų formuojamą teismų praktiką.

Iš byloje esančios draudimo sutarties ( b. l. 37) matyti, kad eismo įvykio metu transporto priemonės „Toyota Avensis“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, jeigu prievolė atlyginti žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, atlyginti žalą privalo draudikas. Pagal CK 6.254 str. 2 d. , jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., bei sudarytą draudimo sutartį, draudimo bendrovė, šiuo atveju, turi atlyginti neturtinę žalą 5 000 EUR ( 17 264 Lt) ribose. Draudimo bendrovė yra išmokėjusi nukentėjusiajai 1860 Lt , skaičiuojant po 20 litų už 93 jos nedarbingumo dienas. Tai, kad nukentėjusioji 93 dienas buvo nedarbinga, yra tik viena aplinkybė, patvirtinanti neturtinės žalos buvimą, tačiau be nedarbingumo, atlyginant žalą nėra įvertinta nukentėjusios išgyvenimai, patirti nepatogumai ir kt., todėl laikyti, kad nukentėjusiajai yra kompensuota teisingai, negalima, draudikas, sumokėjęs 1860 Lt neturtinės žalos atlyginimo, savo pareigą, nustatytą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme ir draudimo sutartyje neįvykdė, jis turi atlyginti visą 5000 litų dydžio neturtinę žalą, ši suma neviršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos maksimalios draudimo išmokos, todėl pareiga atlyginti neturtinę žalą kaltam asmeniui neatsirado. Priteistina likusi neišmokėta suma – 3140 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301str., 303 str., 304 str., 305 str., 307str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausti jį bauda 20 MGL ( 2600 litų) .

Patenkinti S. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dalinai , priteisti jai 5000 litų neturtinei žalai atlyginti iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, įskaičius į šią sumą jau atlygintą 1860 Lt žalą, priteisti 3140 Lt ( tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.