Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teisėjas Bronius Zalaga teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyr. specialisto (toliau – Institucijos) skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimo I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK (toliau – Institucija) Raseinių rajono PK vyresnysis patrulis 2012-11-04 I. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2012-11-04, apie 21 val. 31 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (1,53 promilės) ir su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais I. L. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., ir, pritaikius LR ATPK 30¹ str., 33 str., nubausta galutine nuobauda 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į tai, kad pažeidėja pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad I. L. gerai charakterizuojama, slaugo neįgalią mamą ir augina moksleivę dukrą, o vairuoti automobilį įvykio metu buvo priversta dėl šeimoje susiklosčiusių ypatingų aplinkybių dėl uošvio staigios ligos.

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-11-19 nutarimą, priimti naują nutarimą ir I. L. skirti nuobaudą sankcijos ribose.

Skunde nurodo, kad teismas netinkamai vadovavosi LR ATPK 30¹ str. nuostatomis ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes, nepakankami įvertino teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei ir aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, o tokių aplinkybių teismas I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatė. Pažymi, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Nurodo, kad I. L., vairuodama neblaivi, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Institucijos nuomone, kitu atveju nebus pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir, žinant administracinių nuobaudų išieškojimo galimybes, kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija. Pažymi, kad I. L. teigimas, kad buvo priversta vairuoti automobilį dėl uošvio sveikatos, neduoda pagrindo manyti, kad tai buvo neišvengiama, kadangi ligonį į Kauno klinikas vežė ne ji, o Greitosios pagalbos automobilis, o ji važiavo iš paskos.

I. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimą ir nurodo, kad teismas išsamiai išnagrinėjo jos administracinę bylą, išanalizavo ir tinkamai, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, įvertino byloje surinktą medžiagą. Tvirtina, kad įvykio metu susiklostė neeilinės aplinkybės, kadangi 2012-11-04 (sekmadienio) vakarą su vyru svečiavosi pas draugus, vaišinosi ir buvo pranešta, kad staiga pablogėjo vyro tėvo V. L. sveikata, jis kritinės būklės gabenamas į Raseinių ligoninę, skubiai grįžusi į namus pasiėmė automobilį ir išvažiavo į Raseinius. Vairavo dėl to, kad buvo gėrusi nedaug ir nestipraus gėrimo, vyras atrodė labiau apsvaigęs nuo alkoholio, ieškoti pažįstamų, kad kažkas pavėžėtų iki Raseinių, nebuvo laiko, nes V. L. sveikata buvo kritinės būklės, ligonis iš Raseinių ligoninės reanimacijos skyriaus skubiai buvo vežamas į Kauno klinikas, kur po paros mirė. Taip pat nurodo, kad automobilį vairuoja apie 8 metus, visiškai supranta savo atsakomybę, tačiau susiklosčiusios aplinkybės, susijusios su uošvio sveikatos pablogėjimu, lėmė tokį jos poelgį. Nurodo, kad jai suprantami administracinės nuobaudos tikslai. Pažymi, kad teismas jos neatleido nuo administracinės atsakomybės, o paskirta bauda ir paskirtas trumpesnis nei įstatymo numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas bus didžiulė pamoka.

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nutarimas keičiamas. Skundžiamu nutarimu I. L. paskirta galutinė administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. Ginčo dėl pažeidimų padarymo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl I. L. kaltės padarius minėtus pažeidimus, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucijos nuomone, skiriant nuobaudą, buvo nepagrįstai taikytas ATPK 30¹ straipsnis.

LR ATPK 126 str. 1 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Sutinkamai su teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. I. L. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, nes vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tokiu elgesiu sukeldama realią grėsmę transporto eismo saugumui, savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. I. L. prisipažinimas padarius pažeidimą ir nuoširdus gailėjimasis laikytinas tik jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Tas pats pasakytina ir dėl pažeidėjos šeimyninės padėties (augina moksleivę dukrą, slaugo neįgalią mamą). Į paminėtas aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjai skiriamą nuobaudą sankcijos ribose. Tai, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali sukelti nepatogumų, apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Juolab, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors apylinkės teismas nutarime nurodė, kad nėra I. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau iš pažymos apie asmens baustumus matyti, kad 2012-06-03 I. L. buvo paskirta bauda už nustatyto greičio viršijimą pagal LR BK 124 str., nagrinėjimo pažeidimo padarymo metu ši nuobauda buvo galiojanti (11-12 b.l.). Nors šis pažeidimas ir nelaikytinas grubiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tačiau jis bet kokiu atveju patvirtina tai, kad 2012-11-04 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažeidimas turi būti laikomas pakartotinai padarytu vienerių metų laikotarpiu, nes abu padaryti pažeidimai yra tame pačiame ATPK dešimtame skirsnyje, kas, savo ruožtu, laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Ši aplinkybė skiriant administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teisme neįvertinta. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad I. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad ji pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Kaip jau minėta, teismai, formuodami vienodas ATPK 30¹ straipsnio taikymo taisykles, yra konstatavę, kad nustačius byloje pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ATPK 30¹ straipsnis paprastai neturėtų būti taikomas. Nurodyta aplinkybė leidžia spręsti, kad aptarinėjamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas administracinės teisės pažeidimas nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis ir leidžia daryti išvadą, kad praeityje taikytos administracinio poveikio priemonės nebuvo efektyvios, nes I. L. grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Visgi atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog klausimas dėl pažeidėjos atsakomybės sunkinančios aplinkybės apeliaciniame skunde nėra keliamas, o pagal ATPK 302¹¹ str. 2 d. nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Byloje esantys duomenys, t. y. tai, kad I. L. uošvis 2012-11-04 21.10 val. buvo išvežtas gydymui į VšĮ Kauno klinikas (15 b. l.), teismo nuomone, nereiškia, kad pažeidėja veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Dėl nutarime ir nubaustojo asmens atsiliepime deklaruojamo būtinojo reikalingumo sąlygų egzistavimo paminėtina tai, kad pažeidėjos vairuojamas automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas kai važiavo paskui greitosios medicinos pagalbos automobilį, t.y. ne pažeidėja, o medikų automobilis vežė ligonį į gydymo įstaigą, ligoniui jau buvo suteikta pagalba ir jis buvo medikų priežiūroje. Todėl teigti, kad pažeidėja galėjo veikti būtinojo reikalingumo sąlygomis, nėra pagrindo. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad vairuotojai nustatytas girtumas (1,53 prom.) žymiai viršijo leistiną normą, todėl I. L., vairuodama automobilį tokioje būsenoje, elgėsi lengvabūdiškai ir neįvertindama to, kad tokie jos veiksmai kelia pavojų jai pačiai ir aplinkiniams.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad I. L. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda yra per švelni, neatitinkanti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas keistinas.

Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad neteisėta yra tik nutarimo dalis dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, likusioje dalyje nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutarimą pakeičia.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyr. specialisto apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Raseinių apylinkės teismo 2012 m. Lapkričio 19 d. nutarimą: I. L., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., palikti pirmosios instancijos teismo paskirtą 1000 litų baudą ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę nuobaudą I. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 1 d., paskirti 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.