Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-01-09 · Civilinė byla Nr. 2-313-287/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
2-313-287/2020
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00781-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Ieškovas
N. Č.
Atsakovas
E. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-313-287/2020Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00781-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.8.1; 3.1.7.4; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant ieškovui N. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Č. ieškinį atsakovei E. G. dėl turtinės žalos bei žyminio mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas N. Č. pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš E. G. 200 Eur turtinę žalą ir 20 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovo N. Č. ieškinys 2019 m. spalio 10 d. buvo priimtas nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams.

Teismo posėdžio metu ieškovas N. Č. parodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko. Ieškiniui pagrįsti visi dokumentai yra pateikti, daugiau pateikti nieko neturi. Prašo priimti sprendimą už akių, kad nebereikėtų atidėti bylos nagrinėjimo.

Atsakovei ieškinio ir jo priedų patvirtintos kopijos su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai – asmeniškai, tačiau atsakovė per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai, iš jos negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, o ieškovas parengiamajame posėdyje prašė priimti sprendimą už akių, todėl sprendimas yra priimtinas už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 230 straipsnio 2 dalyje ir 285 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovo pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, prašymo atlyginti nepilnamečių vaikų padarytą žalą, PVM sąskaitos faktūros ir pinigų paėmimo kvito, nustatyta, kad 2019 m. liepos 10 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29012 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2019 m. liepos 2 d., 21.00 val., iki 2019 m. liepos 10 d., 10.00 val., garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Padaryta 400 Eur žala. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilį apgadino du nepilnamečiai asmenys, kurie nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Vieno nepilnamečio tėvai 200 Eur žalą ieškovui atlygino, tačiau atsakovė E. G., kito kalto nepilnamečio motina, iki šiol ieškovui žalos neatlygino, nors buvo raštu paraginta tai padaryti.

Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui žala buvo padaryta neteisėtais nepilnamečių asmenų veiksmais, kurie nėra sulaukę baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, todėl už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsako jų atstovai pagal įstatymą. Civilinis įstatymas numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti. Be to, įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 ir 2 dalys)

Taigi, civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.246-6.249 straipsniai). CK 3.155 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas tėvų valdžios turinys, t. y. kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. CK 6.275 straipsnis nustato atsakomybę už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą, o būtent, pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį, už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra tas, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (išskyrus atvejus, kai įstatymų ar sutarties nustatyta ribota atsakomybė) (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia, kad kiekvienu atveju žala turi būti tiksliai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Tam, kad šis principas nebūtų pažeistas, nukentėjusysis turi pareigą įrodyti jam padarytos žalos dydį (CPK 12, 178 straipsniai). Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012, 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad atsakovės nepilnametis sūnus, kartu su kitu nepilnamečiu, padarė ieškovui 400 Eur žalą. Žalos dalis ieškovui atlyginta, tačiau atsakovė žalos neatlygino, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovės E. G. ieškovo naudai priteistina 200 Eur turtinės žalos.

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, iš atsakovės E. G. ieškovui yra priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 20 Eur žyminio mokesčio, kurį ieškovas sumokėjo paduodamas teismui ieškinį ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), viršija minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 5,18 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 230 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos ir 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio ieškovui N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 5,18 Eur (penkis eurus ir 18 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė