- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-29
- Bylos Nr.
- ATP-67-485/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01623-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimo E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M., būdamas baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. ir 130² str., 2015 m. lapkričio 2 d. 15.40 val. Alytuje, Kauno gatvėje vairavo N. R. vardu registruotą automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,46 promilės girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti. Tokiais veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu E. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., paskyrė 1250 Eur baudą su automobilio BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruoto N. R. vardu, konfiskavimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. R. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Skunde nurodoma, kad transporto priemonės konfiskavimas, kaip papildoma administracinė nuobauda, yra skirta teisės pažeidėjo atsakomybei už jo neteisėtus veiksmus sugriežtinti ir negali būti nukreiptas į trečiųjų asmenų nubaudimą. Apeliantas neturėjo galimybės apginti savo interesų teisme, apie teismo posėdį žinojo, tačiau nedalyvavo, kadangi įmonės savininkė atsisakė jį išleisti iš darbo. Nurodo, kad apie teismo posėdį sužinojo iš Alytaus apskrities VPK kelių policijos skyriaus, tačiau iš teismo šaukimo negavo. Teismo šaukimo negavimas ir nulėmė, jog teisme bus sprendžiamas ne automobilio konfiskavimo klausimas, o tik asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, atsakomybės klausimas. Apie tai, kad automobilis konfiskuotas, sužinojo tik gavęs teismo nutarimą. Tai, kad neturi teisinio išsilavinimo ir darbdavės atsisakymas išleisti iš darbo į teismo posėdį rodo, jog apeliantas nedalyvavo teismo posėdyje dėl objektyvių priežasčių. Remiasi teismų praktika, kad transporto priemonės konfiskavimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Nagrinėjant bylą teismas turėjo išsiaiškinti ar automobilis buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant savininko teisių, tačiau to nepadarė. Nurodo, jog teismas negali būti pasyvus bylos proceso stebėtojas kaip kad buvo šioje byloje. Apelianto nuomone, būtent pirmos instancijos teismo pasyvumas, renkant bylai reikšmingus įrodymus, lėmė visiškai nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą, kadangi E. M. konfiskuotą transporto priemonę BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paėmė prieš apelianto valią ir be jo žinios, todėl N. R. jokiu būdu negali būti atsakingas už minėtos transporto priemonės panaudojimą administracinio teisės pažeidimo padarymo metu. Vos tik pasigedęs automobilio kreipėsi į policiją, kur jam buvo paaiškinta, kad jis yra nuvežtas į aikštelę ir kad automobilio konfiskavimo klausimas bus sprendžiamas teisme. Mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nekonfiskuoti pažeidėjui E. M. nepriklausančio automobilio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nesutinka su skundo argumentais ir prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
N. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Apeliantas nesutinka su už padarytą pažeidimą paskirtu, jam priklausančios, transporto priemonės konfiskavimu, todėl skundas nagrinėjamas neperžengiant jo ribų.
Daiktų, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiai arba tiesioginiai objektai, konfiskavimo tvarką reglamentuoja ATPK 26 straipsnis. Bendra šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, tačiau įstatymų leidėjas yra numatęs išimtį iš šios bendros taisyklės ir nurodęs, kokius pažeidimus padarius, gali būti konfiskuojamas ir daiktas ar pajamos, nesantys pažeidėjo nuosavybe. Prie tokių išimčių priskiriamas ir administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje, padarymas. Įstatymas leidžia konfiskuoti daiktą, kuris buvo šių administracinių teisės pažeidimų padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir tuo atveju, kai jis priklauso kitam asmeniui.
Transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą yra privaloma, o ne alternatyvi nuobauda, todėl ši nuobauda gali būti netaikoma ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, tik kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2012, 2AT-30/2013). Tam yra būtina išsiaiškinti, ar šis daiktas (automobilis) buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t. y. ar su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas, teisingai jas taikė ir laikėsi šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad byloje nepateikta duomenų, dėl kurių nebūtų galima taikyti transporto priemonės konfiskavimo. Pažymėtina, jog apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tiek pažeidimą padariusiam asmeniui, tiek automobilio savininkui N. R.. Ginčo šiuo aspektu nekelia ir apeliantas. Tačiau nurodo, jog negalėjo savo interesų apginti, kadangi nedalyvavo teismo posėdyje dėl objektyvių priežasčių: negavo teismo šaukimo į teismo posėdį; nebuvo išleistas iš darbo ir nemanė, kad bus sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo. Šie teiginiai atmestini, kadangi automobilio savininkas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, to neneigia ir jis pats, o gavęs informaciją apie bylos nagrinėjimą turėjo savo teisėmis pasirūpinti, būti rūpestingu. Tai, kad jis galvojo, jog automobilio konfiskavimo klausimas nebus sprendžiamas, laikytini niekuo nepagrįsti. Teismo vertinimu, asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Dėl išsilavinimo stokos, skundo teiginiai taip pat atmestini, kadangi visi asmenys gali pasinaudoti teisininko paslaugomis, ką be abejo padarė ir pats apeliantas, tik jau gavęs teismo sprendimą dėl konfiskuoto automobilio. Objektyvios priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas. Vien ta aplinkybė, kad apelianto neišleido iš darbo dėl ko jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje prieštarauja ir tai aplinkybei, kad jis nemanė, jog teismas spręs klausimą ir dėl automobilio konfiskavimo, kas leidžia pagrįstai teigti, jog apeliantas nedėjo pastangų vykti į teismo posėdį ar bent jau informuoti teismą dėl jo neatvykimo kartu prašant atidėti teismo posėdį kitai datai bei taip įgyvendinti sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis dėl kurių jis negalėjo apginti savo pažeistų teisių teisme.
Šalies argumentai
Apelianto skunde teigiama, kad teismas negali būti „pasyvus“ bylos proceso stebėtojas, o nagrinėjamoje byloje toks teismo pasyvumas lėmė visiškai nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą, kadangi teisės pažeidėjas E. M. konfiskuotą transporto priemonę paėmė prieš apelianto valią ir be jo žinios. Šias aplinkybes paneigia byloje pateikti duomenys iš kurių matyti, kad automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apeliantas 2015 m. lapkričio 2 d. paskolino E. M. jo atostogų laikotarpiui ir leido juo naudotis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas pats, savo noru leido E. M. naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal formuojamą teismų praktiką, už daikto panaudojimą visuomet atsako jo savininkas, todėl perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto jo panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-30-2013). N. R. sudarė sąlygas E. M. naudotis automobiliu, todėl, kaip automobilio savininkas, privalėjo įvertinti ir galimas padaryto pažeidimo pasekmes, tame tarpe – ir galimą jo konfiskavimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra konstatuota, jog nors nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, kadangi savininkas turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą, jį prarado. Savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama.
Kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudoja automobilį, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, tačiau tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto skunde nurodyti argumentai neįtikino, kad E. M. automobilį paėmė prieš savininko N. R. valią.
Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Konstitucinio teismo doktrinoje pažymėta, kad toks teisinių santykių sureguliavimas ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti, ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Tačiau savininkui išlieka galimybė reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą, taigi N. R. turi teisę iš E. M. išsireikalauti atlyginti dėl jo teisę pažeidusių veiksmų konfiskuojamo automobilio vertę civilinio proceso tvarka.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui N. R. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir N. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.