Kauno apylinkės teismo sprendimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui Aleksejui Bugajui,

pareiškėjai L. Č., suinteresuotų asmenų Valstybinės įmonės Registrų centras bei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovams nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinei įmonei Registrų centras, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: pareiškėjos tėvas G. N. butą, esantį adresu Kaišiadorių r. savivaldybė, Pravieniškių sen., Pravieniškių II k., (duomenys neskelbtini), teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 1983 m., po tėvo G. N. mirties (duomenys neskelbtini) šį turtą, priėmusi tėvo palikimą, perėmė valdyti pareiškėja. Nei G. N., nei pareiškėja nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu nei CK 4.47 str. nurodytu būdu, daiktas nėra viešame registre įregistruotas kito asmens vardu, pareiškėjos tėvas bei pati pareiškėja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų valdė nekilnojamąjį turtą kaip savą, todėl yra pagrindas nustatyti, jog pareiškėja įgyjama senatimi įgijo nurodytą nekilnojamąjį turtą.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėja L. Č.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėja atstovaujama adv. Gintarės Girdzijauskienės.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė Gintarė Girdzijauskienė prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos tėvas iki pat mirties gyveno bute (duomenys neskelbtini) Pravieniškių II k., ir šį nekilnojamąją turtą valdė, o po jo mirties šį turtą paveldėjo pareiškėja, kuri taip pat šį turtą valdė bei juo naudojosi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (Lietuvos Respublikos CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Respublikos CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (Lietuvos Respublikos CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Respublikos CK 4.68, 4.71 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-535/2008 ir kt.). Teismui konstatavus visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis bei jos atstovės paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjo tėvas G. N. nekilnojamąjį turtą – butą, Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių sen., Pravieniškių II k., (duomenys neskelbtini), valdė nuo 1983 m. vasario 2 d., kai minėtas turtas jam buvo paskirtas Jonavos miesto profsąjungos komiteto posėdyje (b.l. 9-10). Šias aplinkybes tvirtina ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Pravieniškių seniūnijos 2012 m. spalio 24 d. pažyma apie nekilojamąjį turtą, kur pažymima, kad Pravieniškių seniūnijos 2002 m. namų ūkių knygoje Nr. 23, G. N., mirusio (duomenys neskelbtini) vardu yra užregistruotas namų ūkis, esantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Pravieniškių II k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r. G. N. šeima sudaro žmona A. N. ir dukra L. N. (b.l. 12). Palikimą po tėvo G. N. mirties (duomenys neskelbtini) d. priėmė L. Č. (b.l. 7). Iš 2013 m. lapkričio 4 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 13) matyti, kad nuosavybės teisės į butą/patalpą su rūsiu, esantį Kaišiadorių r. savivaldybė, Pravieniškių sen., Pravieniškių II k., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos (b.l 13).

Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar taikytinos Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šioje teisės normoje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas – butas, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažintas savavališka statyba. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Taigi butas, esantis adresu Kaišiadorių r. savivaldybė, Pravieniškių sen., Pravieniškių II k., (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir viešajame registre nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu (CK 4.69 str. 3 d.).

Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad nei pareiškėjos tėvas G. N., nei pati pareiškėja nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisių į butą, esantį adresu Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių sen., Pravieniškių II k., (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, bet statinį valdė kaip savą nepertraukiamai ir sąžiningai t. y. būdami pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau teisių į įgyjamą nekilnojamąjį daiktą, daugiau nei 10 metų, t.y. G. N. nuo pat 1983 m. vasario 2 d., o pareiškėja - paveldėjus minėtą nekilnojamąją turtą 2012 m. spalio 25 d., atvirai ir nepertraukiamai valdė ir rūpinosi nekilnojamuoju turtu, atliko būtinus veiksmus, siekiant šį nekilnojamąjį turtą išlaikyti ir išsaugoti. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. Z. T, nurodžiusi, kad pareiškėjos tėvas buvo jos kaimynas, ir kiek ji prisimena, G. N. bute Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių sen., Pravieniškių II k., (duomenys neskelbtini), visą laiką gyveno bei jį valdė. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo tiek G. N., tiek pareiškėja valdė nekilnojamąjį turtą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu. Lietuvos Respublikos CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo kitiems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnio nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad tam, jog kelių valdytojų valdytas laikas galėtų būti skaičiuojamas bendrai, tiek pirmasis valdytojas, tiek ir tie, kuriems valdymas perėjo vėliau, neturi būti valdomo daikto savininkai, daiktą turi būti įgiję sąžiningai ir visą valdymo laiką valdę sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012).

Vertinant šias nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas faktas, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių sen., Pravieniškių II k., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad L. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių sen., Pravieniškių II k., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.