Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei R. G.-A.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J.

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo A. J. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimų pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

VMI prie FM pareiškime nurodyta, kad Mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – MB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrija), (duomenys neskelbtini), įsteigta 2017 m. rugsėjo 21 d., veikla - kita transportui būdingų paslaugų veikla (EVRK kodas 522900), buvęs įmonės vadovas - nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. A. J., yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. balandžio 18 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 25 441,91 Eur. Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė Bendrijai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2023 m. kovo 23 d. pagal VMI prie FM nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų ir sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI prie FM 2023 m. spalio 10 d. išsiuntė paklausimą AB SEB bankui apie piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. spalio 1 d. iki atsakymo teikimo dienos, 2023 m. spalio 13 d. gautas atsakymas. Įvertinus AB SEB banko pateiktus sąskaitų išrašus nustatyta, kad Bendrija, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais.

Pareiškime nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrijos vadovas A. J. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių A. J. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi A. J. pažeidė CK 6 930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Bendrijos vadovas A. J., žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. spalio 1 d., nustatyta, kad A. J. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrijos kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, VMI prie FM prašo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą A. J. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti A. J. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį - 2200 Eur dydžio baudą.

Teismo posėdžio metu apklaustas A. J. paaiškino, kad nesutinka su nuobaudos paskyrimu jam, kadangi jis buvo atskaitingas asmuo, tai pinigai vaikščiojo ir į jo sąskaitą, mokėjimus, pavedimus darydavo iš savo sąskaitos. Be to, nuo 2021 m. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis ir pagal grafiką skola buvo grąžinama. Žino, kad sutartis buvo nutraukta, bet skola buvo beveik išmokėta. Iš Bendrijos sąskaitos pinigus persivesdavo į savo asmeninę sąskaitą, taip būdavo mažesni pinigų išgryninimo mokesčiai, grynaisiais pinigais atsiskaitydavo už remontus, detales ir pan.

VMI prie FM atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad mokestinė nepriemoka yra susidariusi nuo 2020 m. birželio mėnesio. Tai, kad pinigai buvo pervedami iš asmeninės sąskaitos, nepaneigia, kad buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka. Kiek matyti iš SEB banko pateikto išrašo ir pareiškimo, yra nurodytos didžiausios sumos, kiek ir kam buvo mokėta. Buvo atlikti mokėjimai VMI prie FM, bet jie buvo labai minimalūs, mokesčių nepriemoka nebuvo padengta. Buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis su Bendrija 2021 m. kovo 26 d., dėl 4800 Eur, bet ji buvo nutraukta 2022 m. gruodžio 16 d., kadangi buvo nevykdomos sąlygos. 2021 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta kita sutartis, daugiau kaip 3000 Eur sumai, tačiau ši sutartis taip pat 2022 m. gruodžio 16 d. nutraukta, kadangi nebuvo vykdomos sutarties sąlygos, t. y. nebuvo mokamos įmokos pagal mokestinės paskolos sutartį. A. J. pinigus išleisdavo atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Už kreditorių teisių pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, atsakomybėn gali būti traukiamas arba įmonės vadovas, arba atsakingas asmuo. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, kad dėl jo padarytos veikos įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo nusižengimu padaroma žala kreditorių interesams, kurie, kaip nustatyta ANK 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat yra ginami teisės priemonėmis.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma.

Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, jog, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, 3K-3-313-403/2018, e3K-7-278-469/2019 ir kt.).

Teismų praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, kad sprendžiant, ar įmonė suteikė vienam kreditoriui pirmenybę prieš kitus, turi būti nustatomi prievolių įvykdymo kreditoriams pasibaigimo terminai. Jeigu įmonė vykdo atsiskaitymus su kreditoriais laikydamasi sutartyse su jais nustatytų prievolių įvykdymo terminų ir atlieka atsiskaitymus su kreditoriais laikydamasi atsiskaitymo eiliškumo pagal prievolių vykdymo pasibaigimo datas, o nuo 2013 m. spalio 1 d. – nepažeisdama ir CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo, paprastai nelaikytina, kad toks atsiskaitymas su vienu iš kreditorių suteikia jam pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-273-611/2018, e3K-3-504-1075/2018, 3K-3-129-695/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. balandžio 18 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 25 441,91 Eur. Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė Bendrijai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Iš teismo posėdžio metu teiktų VMI prie FM atstovės paaiškinimų matyti, kad 2021 m. kovo 26 d. su Bendrija buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis dėl 4800 Eur, bet ji buvo nutraukta 2022 m. gruodžio 16 d., kadangi buvo nevykdomos sutarties sąlygos. 2021 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta kita sutartis, daugiau kaip 3000 Eur sumai, tačiau ši sutartis taip pat 2022 m. gruodžio 16 d. nutraukta, kadangi nebuvo vykdomos sutarties sąlygos, t. y. nebuvo mokamos įmokos pagal mokestinės paskolos sutartį. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 21 punktą, mokestinės paskolos sutartis – tai mokesčių administratoriaus sprendimo atidėti (išdėstyti) mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindu sudaryta sutartis, kai ja nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas bei kitos mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo sąlygos. Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. VMI prie FM pareiškime nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės buvęs vadovas A. J. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių A. J. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi A. J. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Iš pareiškime esančios lentelės (b. l. 3) matyti, kad A. J., laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 23 d. iki 2023 m. kovo 12 d., pažeidžiant atsiskaitymo su VMI prie FM eiliškumą, didžiausias sumas pervedinėjo į savo asmeninę banko sąskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai mokestinė nepriemoka sudarė nuo 2419 Eur iki 7106 Eur. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu tvirtino, kad iš Bendrijos banko sąskaitos pinigus persivesdavo į savo asmeninę banko sąskaitą, iš asmeninės banko sąskaitos mokėdavo atlyginimus darbuotojams, atsiskaitydavo su kitais kreditoriais, grynaisiais pinigais apmokėdavo už remontus ir detales. A. J. pateikė teismui savo asmeninės sąskaitos banko išrašus, kurie patvirtina jo nurodytas aplinkybes, tačiau iš pateiktų išrašų nematyti, kad būtų sumokėta nors viena įmoka VMI prie FM, jo pateikti išrašai niekaip nepaneigia, kad buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, o kaip tik šią aplinkybę patvirtina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). A. J. veikė tiesiogine tyčia, kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI prie FM ir kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI prie FM, o atsiskaitė su kitais kreditoriais. Kaip jau buvo minėta, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Todėl A. J., neužtikrindamas, kad Bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą VMI prie FM siūlo skirti straipsnio sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur baudą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. J. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą yra baudžiamas pirmą kartą, mano, kad teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams neprieštaraus minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.