Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę), gyvenęs ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1996-09-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį (BK galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) – 4 metams laisvės atėmimo ir turto konfiskavimas. 2000 m. sausio 17 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai 8 mėn.;

2) 2001-09-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 104 straipsnį (BK galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) – 11 metų laisvės atėmimo;

3) 2017-11-27 Kauno apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį – 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) 2019-04-12 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu bausmė subendrinta su 2017-11-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, paskirti įpareigojimai. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir M. S. pasiųstas atlikti 2019 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę;

5) 2019-10-18 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnį 4 dalį – 45 (keturiasdešimt penkiomis) paromis arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto;

6) 2020-01-24 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinus BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė-laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 straipsnio 1 dalies a) papunkčiu, subendrinta su 2019-04-12 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (laisvės atėmimu 9 mėnesiams) bei su 2019-10-18 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme (30 parų areštu) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė-laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, įsiteisėjo 2020-02-14;

7) 2020-03-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinus su 2020-01-24 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams), bausmes iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

8) 2020-03-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikaltimai), 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. 2020-06-29 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi tenkinus Marijampolės pataisos namų teikimą, M. S. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant M. S. galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

9) 2020-06-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 64¹ straipsnį-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

10) 2020-07-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį-laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta su 2020-03-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams) bei 2020-06-27 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi subendrinta ir paskirta galutine bausme (laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams), taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė-laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2019 m. liepos 15 d. apie 16.25 val. parduotuvės „(duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, prekybos salėje ant roboto vejapjovės "G. S. city 500", kurios vertė 849 eurai, pakuotės tyčia užklijavo elektrinės vėjapjovės "Gardena PO verMax 1200/32", kurios vertė 119 eurų, kainos brūkšninį kodą, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, šią prekę pateikė kasininkei apmokėjimui ir už robotą vejapjovę "G. S. city 500", kurios vertė 849 eurai, sumokėjo 119 eurų, t. y. tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimo - UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto, kurio vertė 730 eurų, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju, M. S. parodė, kad padarė įteiktame pranešime apie įtarimą aprašytus veiksmus. Save atpažino ir peržiūrėtoje vaizdinėje medžiagoje, t. y. 2019 m. liepos 15 d. apie 16.25 val. parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo kamerų užfiksuotuose fotonuotraukose ir vaizdo įraše. Patvirtina, jog 2019 m. liepos 15 d. apie 16.25 val. buvo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Parduotuvės prekybos salėje, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, ant roboto vejapjovės "G. S. city 500", kurios vertė galimai 849 eurai, pakuotės užklijavo elektrinės vėjapjovės "Gardena", kurios vertė galimai 119 eurų, kainos brūkšninį kodą. Tuomet robotą vejapjovę „G. S. city 500“, kurios vertė buvo 849 eurai, uždėjo ant prekių vežimėlio ir priėjės prie parduotuvės kasos pateikė minėtą robotą žoliapjovę. Pardavėja nuo robotą vejapjovės „G. S. city 500“", kurios vertė buvo 849 eurai, nuskaitė jo užklijuotą kitą kainos brūkšninį kodą (elektrinės vėjapjovės „Gardena“), t. y. sumokėjęs galimai 119 eurų išėjo iš parduotuvės. Apgaule įgytą robotą vejapjovę „G. S. city 500“ pardavė nepažįstamam asmeniui. Pripažįsta, jog tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimo - UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto, kurio vertė 730,00 eurų (1 t., b. l. 190-191).

Kadangi kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsniu, 291 straipsniu.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2020-01-23 pareiškimo, pasirašyto parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), direktorės I. Ž., matyti, jog 2019 m. liepos 15 d. apie 16.25 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) priklausančioje UAB (duomenys neskelbtini), vyriškis prekybos salėje ant roboto vejapjovės „G. S. city 500“, kurios vertė 849 eurai, pakuotės tyčia užklijavo elektrinės vėjapjovės „Gardena PO verMax 1200/32“, kurios vertė 119 eurų, kainos brūkšninį kodą, po to šią prekę pateikė kasininkei apmokėjimui ir už robotą vejapjovę „G. S. city 500“, kurios vertė 849 eurai, sumokėjęs 119 eurų pasišalino. Tokiu būdu vyriškis apgaule UAB (duomenys neskelbtini) padarė 730,00 eurų žalą (b. l. 11-12; 20-23; 28-33).

Iš 2020-01-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB (duomenys neskelbtini), patalpose (b. l. 13-18).

Iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK, 2020 m. birželio 17 d. sutikus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teismo rūmų teisėjai R. G. (b. l. 78-79), 2020 m. birželio 19 d. pateikė (lyginamajam tyrimui) prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29029-19 medžiagos pridėto vaizdo įrašo kopiją (skaitmeninėje laikmenoje (CD)), kuriame užfiksuotas M. S., a. k (duomenys neskelbtini) Skaitmeninė laikmena (CD) pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 78-79; 80-82).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas. Apgaulė sukčiavimo atveju gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Sukčiavimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai panaudojus apgaulę užvaldomas svetimas turtas ar įgyjama turtinė teisė.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad M. S. kaltinimas sukčiavimu visiškai pasitvirtino, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis M. S. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę švelninančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu jis visiškai prisipažino, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šį tyčinį nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. S., nusikalstamai siekdamas naudos sau, tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, į tai, kad ši nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:1). Vertinant M. S. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas devynis kartus (1 t., b.l. 129-179), baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 106-128), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale įrašytas nuo 2018-01-04, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas (1 t., b.l. 96), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b.l. 105), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020-04-16 specialisto išvados Nr. 93TPK-445/2020 duomenimis, objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirtio teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b.l. 101). .

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo M. S. asmenybę, jo polinkį nusikalsti, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam M. S. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, šios bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui.

Kadangi kaltinamasis M. S. savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad M. S. 2020-06-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, 2020-07-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu bei 2020-06-27 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi subendrinus bausmes, nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, tačiau šios bausmės nebuvo bendrintos, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina su aukščiau aptartais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

Į M. S. skirtinos bausmės laiką įskaitytini jo sulaikymo, suėmimo ir bausmės atlikimo laikotarpiai, aptarti 2020-07-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendyje (BK 66 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį dėl 730 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 11-12, 28-33).

Šioje baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala civilinei ieškovei dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo M. S. veiksmų. Tai reiškia, kad kaltinamasis M. S. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Teismo nuomone, ieškinyje nurodyta turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta, civiliniės ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo M. S. priteisiant 730 eurų UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti teisme

Daiktiniai įrodymai-2 (du) kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 3, 82), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti su 2020-07-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams) bei su 2020-06-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimu 1 metams), prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti M. S. laikino sulaikymo, suėmimo ir bausmės atlikimo laikotarpius, aptartus 2020-07-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendyje.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. S. 730 (septynis šimtus trisdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimui civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Daiktinius įrodymus-2 (du) kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos), gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (apskundus nuosprendį, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).