- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-10
- Bylos Nr.
- e2-289-805/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02620-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- V. S.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. S. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, kuriuo prašo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto valdybos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. S. ir V. S. nutraukti dėl atsakovo V. S. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę S.; skirti atsakovui V. S. kuratorių advokatą G. G..
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini), ieškovė buvo Lietuvos Respublikos pilietė, o atsakovas turėjo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Atsakovas atvyko gyventi į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta jų santuoka. Sutuoktiniai po santuokos įregistravimo gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirbo siuvėja, atsakovas niekur nedirbo. Kartu gyveno apie pusantrų metų, vaikų nesusilaukė. Atsakovas, nieko nepranešęs ir nepaaiškinęs ieškovei, su visais savo daiktais išsikraustė iš bendrų sutuoktinių namų. Ieškovė bandė ieškoti sutuoktinio Ukrainoje, tačiau jo buvimo vietos sužinoti nepavyko. Iš pažįstamų sužinojo, jog sutuoktinis išvyko gyventi pas kitą moterį. Paskutinį kartą ieškovė atsakovą matė 1995 metais. Jokių žinių apie jį iki šiol neturi. Atsakovas, gyvendamas santuokoje su ieškove, paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina jau ilgą laiką, sutuoktinis neteikia jokių žinių apie savo buvimo vietą. Tokiu savo elgesiu atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, todėl prašoma jų santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai registruotino turto (nekilnojamojo ir kilnojamojo) neįgijo. Visas kitas ieškovės įgytas registruoti neprivalomas turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus žinių nėra.
Ieškovės L. S. atstovė advokatė S. Č. teismo posėdyje ieškinį jame nurodytais motyvais palaiko, prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atstovaujamoji savo sutuoktinį paskutinį kartą mačiusi 1995 metais, jokių kontaktų iš atsakovo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jau daugel metų neturi, jo nematė ir nežino buvimo vietos. Šalys bendrų vaikų nesusilaukė, sūnus iš ieškovės pirmos santuokos jau yra pilnametis. Jokių įsipareigojimų kreditoriams gyvenant kartu per trumpą laikotarpį šalys neįgijo, šalių sudaryta santuoka faktiškai iširo po šešerių mėnesių, atsakovas per visą praėjusį laikotarpį negrįžo. Šalys dalintino turo neturi, tarpusavio išlaikymo neprašo. Susiklosčiusioje situacijoje atstovė sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašoma ieškovei palikti santuokinę pavardę, dalintino turto nėra. Liudytojų, siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų, kadangi neįrodinėja atsakovo kaltės ieškovės atstovė atsisako, juolab, kad ir pati ieškovė yra išvykusi atostogauti, kitų duomenų teikti neketina. Palieka teismo nuožiūra spręsti dėl ieškinio reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovui V. S. Alytaus apylinkės teismo 2024 m spalio 24 d. nutartimi paskirtas kuratorius advokatas G. G., kuris pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad ieškinį galima tenkinti. Nurodė, kad iš ieškinio turinio bei prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, jog, nutraukus šalių sudarytą santuoką, atsakovo, kaip buvusio sutuoktinio, teisės nebus pažeistos. Faktiškai jokių neigiamų teisinių pasekmių jo atžvilgiu nėra ir kilti negali, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo ieškovė neprašo. Atsakovas nėra Lietuvos pilietis, darbo santykių Lietuvoje neturėjo, tarp šalių jokio dalintino turto nėra. Šalys bendrų vaikų neturi, kreditorių taip pat nėra. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo neprašo. Taip pat nurodė, kad santuoką galima nutraukti konstatavus, jog ji nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tokiu atveju, ieškovei jokių neigiamų pasekmių taip pat neatsiras. Pažymėjo, kad ieškovė galėjo nutraukti santuoką ir vieno sutuoktinio prašymu, pripažinus sutuoktinį nežinia kur esančiu ir pan., tačiau ji apie 30 metų nieko nedarė ir pasirinko būdą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Dėl procesinių išlaidų prašė spręsti teismo nuožiūra.
Atsakovo kuratorius advokatas G. G. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, jog atstovaujamojo interesai niekaip pažeisti nebus ir neigiamų pasekmių jam nesukurs. Šalių 1994 m. sudaryta santuoka faktiškai iširo po šešių mėnesių, šalys bendrų vaikų nesusilaukė, todėl išlaikymo ir kiti su tuo susiję klausimai nespręstini. Kreditorių ir dalintino turto nėra, atsakovas darbiniais santykiais Lietuvoje nesaistomas. Pasak atstovo, atsakovas teoriškai daug metų nesirūpino santuoka, kas leistų manyti, kad jis kaltas, kad iširo šeima, kitas vertus, ieškovė ilgai delsė ir tuo klausimu nieko nedarė, sutuoktinio neieškojo. Paminėtų aplinkybių kontekste spręstina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl ko neigiamų pasekmių nei vienai iš šalių neatsiras. Kadangi kaltės klausimas neaktualus, nėra teisinio pagrindo ir žalai atsirasti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad L. S. ir V. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota Alytaus miesto valdybos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)Santuokos akto įrašas). Duomenų, kad ieškovė ir atsakovas santuokoje susilaukė vaikų, byloje nėra. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, L. S. turi sūnų V. S., gimusį(duomenys neskelbtini) , kuris šiuo metu yra pilnametis (2024 m. rugpjūčio 28 d. Gyventojų registro pažyma apie asmenį). 2024 m. rugsėjo 25 d. ir 2024 m. gruodžio 12 d. VĮ Registrų centras duomenimis ieškovė ir atsakovas dalintino nekilnojamojo turo neturi. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu nėra įregistruotų ar nuosavybės teise deklaruotų transporto priemonių (2024 m. rugpjūčio 28 d. AB ,,Regitra“ pažyma). Bylos duomenys rodo, kad atsakovė nebausta ir neteista, atsakovas – neteistas. Taikytis ieškovė nepageidauja. Susitaikymui faktinėje situacijoje tarp šalių galimybių nėra.
Dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų
Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys santuokoje kartu gyveno trumpą laiko tarpą, po ko atsakovas, nieko nepranešęs, išsikraustė iš bendrų sutuoktinių namų, daugiau kaip 30 metų atsakovas šeima nesidomėjo, nesilankė, niekuo nesirūpino. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos, tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę, ieškovė byloje nepateikė ir atsakovo kaltės leistinomis įrodinėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) priemonėmis neįrodinėjo. Abi šalys bylos duomenimis neteistos, duomenų, rodančių atsakovo girtavimo, smurto ar neištikimybės faktą, byloje nėra pateikta. Be to, bylos duomenimis spręstina, kad ir ieškovė susiklosčiusioje situacijoje ilgus metus, tikslu išsaugoti šeimą, atkurti tarpusavio santykius, nieko nedarė, sutuoktinio neišieškojo, priešingų duomenų byloje nėra, kas duoda pagrindą išvadai, kad ieškovę tenkino toks šeimos modelis. Kita vertus, ieškovė daugel metų dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei į teismą nesikreipė, kas liudija, kad ieškovė tenkino susiklosčiusi situacija ir ji toleravo tokį gyvenimą. Teismo posėdžio metu šalių atstovai sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo kaltės ieškovės atstovė neįrodinėja, atsakovo atstovas tam neprieštarauja, palieka teismo nuožiūra spręsti, todėl, esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ginčo dėl to, kad šeima iširo esant abipusei kaltei byloje nėra. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad santuoka iširo dėl ieškovės ir atsakovo, būtent abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Ieškovės pageidavimu, jai paliktina santuokinė pavardė S. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo registruotino nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, dėl ko ginčo dėl turto padalijimo nėra. Šalys vaikų nesusilaukė, bendrų ir atskirų kreditorių neturi, todėl šie klausimai nespręstini. Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Duomenų, jog ieškovė ar atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pajamų ir/ar dėl to būtų nedarbingi byloje nepateikta, todėl išlaikymas nei vienai iš šalių nereikalingas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį patenkinus iš dalies santuokos nutraukimo dalyje (dėl abiejų sutuoktinių kaltės), o kitus ieškinio reikalavimus tenkinus visiškai, nesant žinomai atsakovo buvimo vietai, jį atstovavus kuratoriui, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, ieškovei tenka jos sumokėtas žyminis mokestis (2024 m. rugsėjo 25 d. Mokėjimo dokumentas Nr. 698, mokėtojas advokatė S. Č.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnis, 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie kitas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą tarp ieškovės L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas nežinomas, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus valdybos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Palikti ieškovei L. S. santuokinę S. pavardę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.