- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- e2-2681-522/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00065-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Atsakovas
- UAB „Bešių žemių“, UAB „Bešių žemė“
- Ieškovas
- V. M.
- Advokatai
- Laurynas Samoška
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui UAB „Bešių žemė“ dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindžia su atsakovu 2018 m. liepos 5 d. sudaryta preliminariąja sutartimi dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo (toliau – preliminarioji sutartis arba sutartis). Ieškovas nurodė, kad minėta sutartimi šalys susitarė dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo-pardavimo. Sutarties 3.3 punkte šalys numatė, kad pagrindinė žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis tarp šalių sudaroma per 10 dienų, skaičiuojamų nuo leidimų parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus gavimo dienos. Ieškovo atstovas 2018 m. rugsėjo 5 d. el. paštu atsakovui persiuntė leidimų parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus kopijas ir paprašė informuoti apie pagrindinės žemės ūkio paskirties žemės sudarymo datą, vietą ir laiką, o atsakovui nepateikus jokios informacijos, 2018 m. rugsėjo 12 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl netinkamo sutarties vykdymo. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 14 d. el. laišku informavo ieškovo atstovą apie planuojamą sutarties pasirašymo dieną (2018 m. spalio 1 d.) ir vietą (Ukmergės r. 1-asis notaro biuras); vėliau 2018 m. rugsėjo 18 d. atsakovas informavo ieškovo atstovą, kad sandorio data perkeliama į 2018 m. spalio 5 d. Negavęs iš atsakovo kitos informacijos, ieškovas 2018 m. spalio 8 d. atsakovui pateikė el. laišką, kuriame nurodė, kad negavo informacijos apie siūlomą sandorio sudarymo laiką ir vietą bei pareikalavo nedelsiant informuoti, ar bus sudaromas sandoris, nurodydamas, kad priešingu atveju ieškovas sutartį vienašališkai nutrauks ir pareikalaus atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Atsakovui nesureagavus į minėtą raginimą, ieškovas 2018 m. spalio 19 d. el. laišku informavo atsakovą, kad vienašališkai nutraukia sutartį nuo 2018 m. spalio 29 d. ir pareikalavo sumokėti 10 000 Eur baudą. Atsakovas 2018 m. spalio 19 d. ieškovo atstovui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad atsakovas yra suinteresuotas žemės sklypų įsigijimu ir prašė sandorį sudaryti mėnesio pabaigoje arba kito mėnesio pradžioje, kartu nurodė apie gautose pažymose dėl žemės ūkio paskirties sklypų pardavimo kadastriniai numerių neatitikimą Nekilnojamojo registro numeriams bei siūlė išspręsti klausimą dėl keleto žemės sklypų, kuriems pirmumo teisę įsigyti turi tretieji asmenys, įsigijimo. 2018 m. spalio 24 d. ieškovo atstovo atsakovui siųstame laiške nurodyta, kad laukiama informacijos dėl sandorio sudarymo laiko ir vietos, kartu nurodant, kad atsakovo 2018 m. spalio 19 d. nurodyti tariami neatitikimai pažymose yra neteisingi. Po to įvyko dar vienas susitikimas su atsakovu, kurio metu atsakovas tikino ketinąs sudaryti sutartį. Atsakovui vis tiek nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovo atstovas 2018 m. spalio 31 d. el. laišku atsakovui pateikė pranešimą dėl sutarties vienašališko nutraukimo nuo 2018 m. spalio 29 d. Tokiu būdu nesudaręs su ieškovu pagrindinės sutarties, atsakovas preliminariąją sutartį pažeidė. Pažymėjo, kad pagal sutartį, pirkėjui nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį arba ją nepagrįstai nutraukus, pirkėjas pardavėjui turi sumokėti 20 000 Eur baudą, t. y. pardavėjas pasilieka sau pirkėjo sumokėtą avansą ir sumoka likusią baudos dalį (10 000 Eur), todėl atsakovui sumokėjus 10 000 Eur avansą, iš jo priteistina 10 000 Eur bauda.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad aptariamoje preliminariojoje sutartyje nustatyto dydžio bauda akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Mano, kad pernelyg didelės netesybos ieškovui suteikia galimybę atsakovo sąskaita praturtėti, realiai nepatiriant jokių kaštų ir/ar nuostolių. Nurodė, kad atsižvelgiant į nuosekliai suformuotą aktualią teismų praktiką, netesybos turi atitikti realiai patirtų nuostolių dydį ir būti kompensuojamosios paskirties. Ieškiniu ieškovas nenurodė jokių faktiškai patirtų nuostolių, todėl mano, kad reikalaujama netesybų suma yra ženkliai per didelė. Pažymėjo, kad ieškovas iki šiol nėra grąžinęs jam sumokėto 10 000 Eur avanso, kas laikytina maksimalia netesybų suma, vertinant prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą ir jo padarinius.
Ieškovas dublike nesutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrindė aplinkybės, kad preliminariojoje sutartyje nurodyta bauda (netesybos) akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Dėl baudos dydžio ir netesybų mažinimo, nurodė, kad dėl atsakovo nuolatinių įsipareigojimų artimiausiu metu sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį ieškovas prarado teisę ir galimybę žemės sklypus 2018 m. dirbti ir auginti produkciją bei gauti pajamas, kadangi sandoris turėjo įvykti 2018 m. vasarą; žemės sklypus deklaruoti ir gauti pajamas (deklaruojant vien tik pievas, Nacionalinė mokėjimų agentūra moka apie 150 Eur/ha); žemės sklypus prižiūrėti, neprižiūrėti žemės sklypai per 4 mėnesius prarado savo estetinį vaizdą (apauga žolėmis, piktžolėmis, nešienaujami); visą šį laikotarpį ieškovas negalėjo sklypų pardavinėti kitiems interesantams, nors tokių interesantų buvo. Ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didelius nuostolius, kadangi 2018 m. spalio mėn. pabaigoje galutinai sužinojus, kad atsakovas žemės sklypų nepirks, ieškovui buvo per vėlu (dėl vėlyvo rudens) žemės sklypuose vykdyti darbus (arimas, šienavimas ir pan.). Be to, dėl atsakovo kaltės ieškovas net neturėjo galimybės žemės sklypų išnuomoti dėl to, kad aktyvusis žemės ūkio darbų sezonas buvo pasibaigęs ir ieškovas neteko galimybės gauti pajamas iš žemės sklypų nuomos. Pažymėjo, kad ieškiniu prašomos priteisti baudos dydis sudaro tik 3,2 proc. viso sandorio vertės ir užtikrina patirtų nusotolių kompensavimo funkciją. Mano, kad numatyta bauda už didelės vertės nekilnojamojo turto neįsigijimą (pagal preliminariąją sutartį žemės sklypų pardavimo kaina buvo 304 132,80 Eur) yra protinga. Nesutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika dėl netesybų kontroliavimo yra vieninga ir aiški. Mano, kad teismai, spręsdami ieškinius dėl priteistinų netesybų dydžio, kiekvieną kartą įvertina kontrahento elgesį, pažeidimo pobūdį, kitos šalies patirtus nuostolius dėl kontrahento neteisėtų veiksmų (šiuo atveju ieškovas prarado galimybę vienerius metus dirbi net 95 ha žemės, juos deklaruoti, arba išnuomoti ir gauti nuomos pajamas). Pažymėjo, kad neprivalo įrodyti savo patirtų nuostolių dydžio, kadangi jų dydį aptarė preliminariojoje sutartyje, tačiau iš ieškovo pateiktų argumentų, akivaizdu, kad preliminariojoje sutartyje numatytų netesybų dydis nepadengia visų ieškovo patirtų nuostolių.
Atsakovas triplike nesutiko su ieškovo dublike nurodytais motyvais. Mano, kad ieškovo nurodytos aplinkybės apie tariamus nuostolius yra menamos ir nepagrįstos. Dėl galimybės dirbti žemės sklypus 2018 m. ir auginti produkciją bei gauti pajamas pažymėjo, kad ieškovas nedeklaravo jokių pasėlių ir nedirbo laukų; nei 2018 m., nei 2019 m. jokia žemė ūkio produkcija nebuvo auginama, žemės našumas mažas; ieškovo sklype nuo seno aplinkiniai gyventojai gano galvijus. Be to, nei šalių derybose, nei preliminariojoje sutartyje nebuvo numatytas apribojimas ieškovui parduodamuose plotuose auginti žemės ūkio produkciją. Dėl žemės sklypų deklaravimo pažymėjo, kad pasėlių deklaravimas 2018 m. baigėsi pirmąją birželio savaitę, dar tik vykstant deryboms dėl žemės sklypų pirkimo. Be to, nei derybose, nei sutartyse nebuvo numatytas apribojimas ieškovui deklaruoti pasėlius. Laukus tiesioginėms išmokoms gauti deklaravo aplink laukus gyvenantys ūkininkai, kas įrodo, kad jie turėjo teisinį pagrindą tai daryti (pvz., ieškovo sutikimą, nuomos sutartis ir pan.), todėl mano, kad ieškovas gavo pajamas iš šių sklypų naudojimo. Be to, ieškovas nutylėjo apie išlaidas, kurias būtų patyręs, deklaravęs pasėlius (pievą) (šienavimo, grėbimo, ir kt.). Dėl žemės sklypų estetinio vaizdo praradimo nurodė, kad dalis sklypų buvo deklaruota tiesioginėms išmokoms gauti, todėl jų estetinis vaizdas buvo atitinkantis agrotechninius reikalavimus, o likusi žemės dalis nebuvo niekada deklaruota ir dirbama, todėl estetinio vaizdo neturėjo. Pažymėjo, kad ieškovo teiginius dėl menamų kitų pirkėjų paneigia faktai, kad žemės sklypai vėliau pardavinėti viešoje erdvėje už mažesnę kainą ir iki šios dienos nėra parduoti. Nurodė, kad šiuo metu sklypai pardavinėjami beveik 1 000 Eur/ha pigiau nei buvo suderėta su atsakovu, o tai tik įrodo, kad sklypai nėra geros agrarinės būklės ir apie juos nebuvo suteikta visa reikalinga informacija. Nesutinka ir su ieškovo nurodyta aplinkybe dėl patirtų didelių nuostolių, neva, 2018 m. spalio mėn. pabaigoje, galutinai sužinojus, kad atsakovas žemės sklypų nepirks, ieškovui buvo per vėlu žemės sklypuose vykdyti darbus. Akcentavo, kad ieškovas parduodamuose sklypuose jokios ūkinės veiklos nevykdė ir nevykdo, o teiginys, kad rudenį gali būti atliekami kažkokie darbai yra neatitinkantis tikrovės, nes šienavimo darbai plotuose privalo būti atlikti iki einamųjų metų liepos mėnesio pabaigos, pievos nėra ariamos ar kitaip įdirbamos. Dėl ieškovo galimybės žemės sklypus išnuomoti ir gauti pajamų, pažymėjo, kad iki derybų su atsakovu pradžios ieškovas turėjo galimybę sklypus išnuomoti, kadangi sklypai nuomojami einamųjų metų veiklai vykdyti, paprastai iki gegužės mėnesio, kad nuomotojas galėtų deklaruoti pasėlius. Mano, kad dublike yra pateikiami iškraipyti, tiesos neatitinkantys faktai, kurie neįrodo bent minimalų faktiškai patirtų ieškovo nuostolių, o vertinant tai, kad ieškovas, nepardavęs turto ir nepatyręs nuostolių, dar gavo 10 000 Eur (t. y. pasiliko avansą), darytina išvada, kad ieškovas iš ginčo situacijos praturtėjo, todėl reikalavimas priteisti dar 10 000 Eur yra akivaizdžiai perteklinis ir neproporcingas.
Šalies argumentai
Ieškovas ir ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. 2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. liepos 1 d. teismui pateiktuose prašymuose ieškovo atstovas prašė atidėti 2019 m. liepos 1 d. numatytą bylos nagrinėjimą, dėl jo suplanuotų atostogų, kurios buvo pažymėtos advokatų profesiniame kalendoriuje. Teismui nusprendus prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo netenkinti, prašė bylą nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Papildomai pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria sudarydamos sutartį ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs ieškovo atstovo prašymą, pažymi, kad ieškovui ir jo atstovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį. Teismui nėra žinomos ieškovo neatvykimo į posėdį priežastys, o jo atstovo nurodytos atostogos, kurios, teismo duomenimis, elektroninėje teismų informacinėje sistemoje nėra pažymėtos, nelaikytinos svarbia priežastimi teismo posėdžio atidėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pateiktą ieškovo atstovo prašymą, byla išnagrinėta ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš esmės sutinka, kad preliminarioji sutartis buvo pažeista, kadangi pagrindinis sandoris nebuvo sudarytas, tačiau mano, kad šalių nustatyta bauda yra per didelė, neatitinkanti protingumo, proporcingumo principų. Pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų dėl ieškovo patirtų nuostolių. Mano, kad 10 000 Eur ieškovui sumokėta avanso suma yra proporcinga, vertinant pažeidimo pobūdį, patirtų nuostolių mastą. Mano, kad iš atsakovo pusės nebuvo tinkamai įvertinta sutartis, kadangi atsakovo atstovė, pasirašiusi sutartį, neturi teisinio išsilavinimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teisinis ginčas nėra sudėtingas, tai, kad ieškovo atstovas net neatvyko į posėdį, iš anksto nebendradarbiavo, mano, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Prašė ieškinį atmesti ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2018 m. liepos 5 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo, kuria šalys susitarė dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo-pardavimo (el. b. l. 7-9). Sutarties 3.3 punkte šalys numatė, kad pagrindinė žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis tarp šalių sudaroma per 10 dienų, skaičiuojamų nuo leidimų parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus gavimo dienos. Ieškovo atstovas 2018 m. rugsėjo 5 d. el. paštu atsakovui persiuntė leidimų parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus kopijas ir paprašė informuoti apie pagrindinės žemės ūkio paskirties žemės sudarymo datą (el. b. l. 11) ir atsakovui nepateikus jokios informacijos, 2018 m. rugsėjo 12 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl netinkamo sutarties vykdymo (el. b. l. 12-13). Atsakovas 2018 m. rugsėjo 14 d. el. laišku informavo ieškovo atstovą apie planuojamą sutarties pasirašymo dieną (2018 m. spalio 1 d.) ir vietą; vėliau 2018 m. rugsėjo 18 d. atsakovas informavo ieškovo atstovą, kad sandorio data perkeliama į 2018 m. spalio 5 d. (el. b. l. 14, 15). Ieškovas 2018 m. spalio 8 d. atsakovui pateikė el. laišką, kuriame nurodė, kad negavo informacijos apie siūlomą sandorio sudarymo laiką ir vietą bei pareikalavo nedelsiant informuoti, ar bus sudaromas sandoris, nurodydamas, kad priešingu atveju ieškovas sutartį vienašališkai nutrauks ir pareikalaus atlyginti dėl to patirtus nuostolius (el. b. l. 15). Atsakovui nesureagavus į minėtą raginimą, ieškovas 2018 m. spalio 19 d. el. laišku informavo atsakovą, kad vienašališkai nutraukia sutartį nuo 2018 m. spalio 29 d. ir pareikalavo sumokėti 10 000 Eur baudą (el. b. l. 15-18). Atsakovas 2018 m. spalio 19 d. ieškovo atstovui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad atsakovas yra suinteresuotas žemės sklypų įsigijimu ir prašė sandorį sudaryti mėnesio pabaigoje arba kito mėnesio pradžioje (el. b. l. 19-20). Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovo atstovas 2018 m. spalio 31 d. el. laišku atsakovui pateikė pranešimą dėl sutarties vienašališko nutraukimo nuo 2018 m. spalio 29 d. (el. b. l. 22-24).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.165 straipsnio 1 dalį, preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Šios bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas neįvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų pagal minėtą preliminariąją sutartį dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo, t. y. nesudaręs su ieškovu pagrindinės sutarties, preliminariąją sutartį pažeidė. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, jo atstovas teismo posėdyje su tokiu sutarties pažeidimu iš esmės sutiko. Įvertinus byloje nustatytas, aukščiau aptartas aplinkybes, teismas laiko, kad už preliminariosios sutarties nevykdymą atsakovui, kaip pažeidusiai sutartį šaliai, turi būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai).
Preliminariosios sutarties 4.2 punkte numatyta, kad jeigu po šios sutarties pasirašymo pirkėjas nepagrįstai atsisako sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį arba ją nepagrįstai nutraukia, pirkėjas pardavėjui sumoka 20 000 Eur baudą, t. y. pardavėjas pasilieka sau pirkėjo sumokėtą avansą ir sumoka likusią baudos dalį (10 000 Eur), kurią ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovo. Šalys patvirtino, kad atsakovas sutarties 3.1 punkto pagrindu yra sumokėjęs ieškovui 10 000 Eur avansą. Atsakovo nuomone, ši suma yra proporcinga pažeidimo pobūdžiui, patirtų nuostolių mastui ir yra pakankama. Taigi, šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių dydžio.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-503/2007, Nr. 3K-3-401/2008).
Atsakovo nuomone, preliminariojoje sutartyje numatytos pernelyg didelės netesybos ieškovui suteikia galimybę atsakovo sąskaita praturtėti, realiai nepatiriant jokių kaštų ir/ar nuostolių. Atsakovo atstovas teismo posėdyje akcentavo aplinkybę, kad pasirašant preliminariąją sutartį, iš atsakovo pusės nebuvo tinkamai įvertintas jos turinys, kadangi ją pasirašė asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo. Visgi, teismas nelaiko šios aplinkybės reikšminga ir neturi teisinio pagrindo vertinti atsakovo įgalioto asmens kompetencijos. Tačiau teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad preliminariojoje sutartyje numatyta bauda yra pernelyg didelė, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų, kas sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl nustatytų netesybų mažinimo.
Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-401/2008, Nr. 3K-7-409/2010). Tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditoriui neprašant atlyginti nuostolių, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, kreditorius gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau nereikalaujama, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2013). Nagrinėjamoje byloje atsakovas akcentavo, kad ieškovas nepatyrė jokių nuostolių. Tuo tarpu ieškovas, nesutikdamas su minėta aplinkybe, teigė, kad prarado teisę ir galimybę žemės sklypus 2018 m. dirbti ir auginti produkciją bei gauti pajamas, kadangi sandoris turėjo įvykti 2018 m. vasarą; žemės sklypus deklaruoti ir gauti pajamas; žemės sklypus prižiūrėti, neprižiūrėti žemės sklypai per 4 mėnesius prarado savo estetinį vaizdą; parduoti kitiems interesantams, nors tokių interesantų buvo. Visgi, teismas pažymi, kad abi šalys savo pateiktų argumentų ir atsikirtimų į juos (dėl ieškovo patirtų nuostolių patvirtinimo ar paneigimo) nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako. Be kita ko, nors ieškovas ir akcentavo aplinkybes apie prarastas galimybes žemės sklypus dirbti, deklaruoti, prižiūrėti, išnuomoti, dėl ko jis, neva, negavo jokių pajamų, tačiau šias dublike nurodytas aplinkybes teismas vertina kritiškai, kadangi iš preliminariosios sutarties 1.3 punkto visgi matyti, kad du žemės sklypai buvo išnuomoti tretiesiems asmenims ir ieškovas įsipareigojo visas nuomos sutartis nutraukti iki 2018 m. gruodžio 31 d. Tokiu būdu ieškovas, net ir neturėdamas pareigos įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, visgi mėgino įvardinti patirtus nuostolius, tačiau jų visiškai nepagrindė, nenurodė aiškaus nuostolių dydžio. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, aptartas teisės normas ir minėtą teismų praktiką, atsižvelgiant į teisingumo, proporcingumo principus, teismas mažina ieškovo reikalaujamos baudos dydį iki atsakovo sumokėto avanso dydžio, t. y. iki 10 000 Eur, kas laikytina tinkama kompensavimo priemone, siekiant užtikrinti ieškovo teisėtus interesus. Pagal bylos medžiagą nėra pagrindo manyti, kad ieškovo realiai patirti nuostoliai dėl pagrindinio sandorio nesudarymo galėtų viršyti ieškovui sumokėto avanso dydį. Minėtas 10 000 Eur nuostolių dydis nustatomas, atsižvelgiant tiek į ieškovo, tiek į atsakovo nurodytus argumentus, ieškovo nurodytas aplinkybes dėl patirtų nuostolių, taip pat ir į preliminarioje sutartyje numatyto sandorio dydį, kuriam minėta 10 000 Eur bauda laikytina pakankamai proporcinga. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys atmestinas.
Atsakovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nedetalizavo ir nepagrindė, todėl toks prašymas netenkintinas.
Teismui atmetus ieškinį, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 150 straispnio 2 dalis).
Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 4,94 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti ieškovo V. M. ieškinį atsakovui UAB „Bešių žemė“ dėl baudos priteisimo.
Priteisti valstybei iš ieškovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,94 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi atsakovui UAB „Bešių žemė“ pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą apeliaciniu skundu.