Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-08-23 · Civilinė byla Nr. e2-1041-302/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-23
Bylos Nr.
e2-1041-302/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00849-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
D. D.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
E. A., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „FT broker“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1041-302/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00849-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys E. A. ir uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „FT broker“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. D. prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) 48 948,77 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nurodė, jog 2015 m. balandžio 4 d. su atsakove AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančio turto draudimo sutartis Nr. 105241158. Trečiajam asmeniui E. A. stipriai apgadinus apdraustą turtą, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos, tačiau atsakovė atsisakė atlyginti patirtus nuostolius ir išmokėti draudimo išmoką.Trečiojo asmens E. A. atstovas prašė bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje E. A. kaltinama padariusi žalą apdraustam ginčo turtui. Nurodo, jog ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla bus/yra perduota teismui. Trečiojo asmens atstovo teigimu, baudžiamojoje byloje bus nustatyti prejudiciniai faktai, reikšmingi šioje byloje, t. y. bus nustatyta, ar E. A. padarė žalą turtui, jei padarė, tai kokią.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2-1025-343/2018 nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje baudžiamoje byloje Nr. 1-1586-917/2018. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. balandžio 19 d. bus nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1586-917/2018, kurioje E. A. pateikti įtarimai dėl ginčo turto tyčinio sužalojimo. Atsižvelgdamas į tai, jog baudžiamojoje byloje teismas spręs dėl trečiojo asmens E. A. kaltės dėl žalos ginčo turtui šioje byloje padarymo, ir įvertinęs tai, jog nagrinėjamoje byloje ieškinys yra pareikštas būtent dėl to, kad žala ieškovės turtui padaryta dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, t. y. pati ieškovė nurodė, jog žalą ginčo turtui padarė E. A., teismas sprendė, kad minėtoje baudžiamojoje byloje priimtas procesinis sprendimas turės prejudicinę reikšmę priimat sprendimą nagrinėjamoje byloje, nes, tik nustačius, ar žalą ginčo turtui padarė ieškovės nurodytas trečiasis asmuo, bus galima spręsti dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė D. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą stabdyti civilinę bylą atmesti. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto bylos stabdymo pagrindo būtinųjų sąlygų. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra grindžiamas tuo, kad atsakovė (draudikė) nepagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką, o ne trečiojo asmens E. A. neteisėtais veiksmais. Byloje esantys įrodymai ir šalių pateikti motyvai patvirtina, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ turi iš draudimo sutarties kylančią pareigą išmokėti ieškovei draudimo išmoką, kadangi įvyko draudimo polise ir draudimo taisyklėse numatytas draudiminis įvykis, tačiau šios pareigos nevykdo.Nagrinėjama civilinė byla ir baudžiamoji byla Nr. 1-1586-917/2018 nėra susijusios ir neturi prejudicinio ryšio. Baudžiamojoje byloje nustatinėjami galimi trečiojo asmens neteisėti veiksmai nesukelia šioje byloje jokių civilinių teisinių padarinių. Ieškovė šioje byloje neįrodinėja trečiojo asmens nusikalstamų veiksmų ar trečiojo asmens civilinės atsakomybės sąlygų. Baudžiamojoje byloje nėra nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su atsakovės sutartiniais įsipareigojimais, kylančiais iš 2015 m. balandžio 4 d. draudimo sutarties. Nagrinėjamu atveju teismas civilinėje byloje gali pats nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su draudiko prievole išmokėti draudimo išmoką ir ieškovės patirta žala bei jos dydžiu. Įrodymai, patvirtinantys ieškovės patirtą žalą ir tai, kad įvyko draudiminis įvykis, yra pateikti į civilinę bylą. Bylos stabdymas pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Teismas turi užkirsti kelią proceso vilkinimui ir dėti pastangas, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo/neteisėtumo

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 str. 1 d.). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 3 punkte.Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje, kuri sustabdyta skundžiama nutartimi, ieškovė prašo iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 48 948,77 Eur draudimo išmoką. Atsakovė, nesutinka išmokėti draudimo išmoką, tvirtindama, kad įvykis nedraudžiamasis. Pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą sustabdyti bylos nagrinėjimą grindė tuo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-1586-917/2018 teismas spręs dėl trečiojo asmens E. A. kaltės dėl žalos ginčo turtui šioje byloje padarymo, ir įvertinęs tai, jog nagrinėjamoje byloje ieškinys yra pareikštas būtent dėl to, kad žala ieškovės turtui padaryta dėl E. A. neteisėtų veiksmų, sprendė, kad minėtoje baudžiamojoje byloje priimtas procesinis sprendimas turės prejudicinę reikšmę priimat sprendimą nagrinėjamoje byloje.Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė turi iš 2015 m. balandžio 4 d. draudimo sutarties Nr. 105241158 kylančią pareigą ieškovei išmokėti draudimo išmoką, todėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo nustatymui būtina įvertinti aplinkybes, ar atsakovė teisėtai atsisako išmokėti draudimo išmoką, remdamasi tuo, kad ieškovės namo sugadinimus padarė su ieškove susiję asmenys, ir ar byloje esančių duomenų pakanka nustatyti ieškovės patirtą žalą. Įrodymai, ieškovės nuomone, patvirtinantys jos patirtą žalą ir tai, kad įvyko draudiminis įvykis, yra pateikti į civilinę bylą. Baudžiamojoje byloje, kurioje yra pareikšti kaltinimai trečiajam asmeniui E. A. dėl tyčinio ieškovės turto sugadinimo, nėra nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o trečiojo asmens kaltė dėl ieškovės namo sugadinimo ir trečiojo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas. Taigi teismas visus teisiškai bylai reikšmingus faktus ir aplinkybes, susijusias su atsakovės prievole išmokėti draudimo išmoką ir patirtos žalos dydžiu, gali nustatyti pats šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, kas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja privalomasis bylos stabdymo pagrindas, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-1586-917/2018 baigtis galėtų turėti įtakos tik atsakovės galimybei ateityje regreso tvarka prisiteisti draudimo išmoką tuo atveju, jeigu ji būtų išmokėta, iš kaltų asmenų.

Dėl bylos procesinės baigties

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos stabdymo institutą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes tiek, kiek susiję su būtinybe stabdyti bylos nagrinėjimą, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – trečiojo asmens prašymas stabdyti bylą atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens E. A. prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą atmesti.

Teisėja Romualda Janovičienė