Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1554/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-10-26
Bylos Nr.: 2A-1554/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
Ieškovas: D. G.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Baltria“

Kategorijos

11.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
11.9.12pavadinimo nepavyko patikrinti
18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
27.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1554/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 11.7.1; 11.9.12;18.4; 27.7; 101; 114.11; 121.21 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant: ieškovui D. G. ir jo atstovui advokatui J. B.,atsakovo atstovams D. J. G. ir advokatei I. Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5052-661/2011 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltria“ dėl neteisėto atleidimo iš pareigų bei su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltria“ priešieškinį ieškovui D. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas D. G. galutinai suformulavęs ieškinio reikalavimus prašė: 1) pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, įvykdytu pažeidžiant darbo sutarties sąlygas bei nesilaikant DK 129 ir 130 straipsniuose įtvirtintų pranešimo darbuotojui apie atleidimą iš darbo nuostatų; 2) pripažinti vienašališkai ir be darbuotojo sutikimo atliktus darbo sutarties 2009 m. sausio 5 d. bei 2010 m. gruodžio 1 d. pakeitimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo nepagrįstais ir pažeidžiančiais DK 203 straipsnį; 3) priteisti iš UAB „Baltria“ visą darbo užmokesčio nepriemoką nuo neteisėtų darbo sutarties pakeitimų iki atleidimo iš darbo momento; 4) priteisti iš UAB „Baltria“ 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją; 5) priteisti iš UAB „Baltria“ vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti iš UAB „Baltria“ 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos delspinigius už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną; 7) priteisti iš UAB „Baltria“ 10 000 Lt kompensaciją už patirtą neturtinę žalą; 8) priteisti iš UAB „Baltria“ 5 procentų metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2007 m. balandžio 23 d. buvo paskirtas eiti UAB „Baltria“ direktoriaus pareigas, tačiau darbdavys 2011 m. vasario 24 d. nutraukė darbo sutartį. Ieškovo manymu, UAB „Baltria“, nutraukdama darbo sutartį, turėjo vadovautis DK nuostatomis, nurodytais terminais įspėti ieškovą prieš 4 mėnesius apie darbo santykių nutraukimą bei nurodyti konkrečias atleidimo iš darbo priežastis. Nei UAB „Baltria“ visuotinis akcininkų susirinkimas nei atskiri akcininkai jokia forma (net žodžiu) niekada ieškovo neinformavo apie darbo užmokesčio sumažinimą. 2010 m. gruodžio 1 d. dar kartą vienašališkai buvo sumažintas darbo užmokestis ieškovui. Nesutikdamas su tokiais darbo sutarties pakeitimais, ieškovas buvo atleistas iš darbo. Vienašalis darbo sąlygų pakeitimas (atlyginimo sumažinimas) laikytinas neteisėtu per se, todėl darbdavys privalo sumokėti darbuotojui visą neišmokėtą atlyginimą nuo jo sumažinimo iki pat darbo santykių pabaigos. Ieškovas buvo atleistas darbdavio iniciatyva ne dėl savo kaltės, todėl darbo sutarties nutraukimas ne dėl darbuotojo kaltės turi būti kompensuojamas priklausančia išmokėti dviejų mėnesių išeitine kompensacija. Ieškovas nurodė, kad darbdavio veiksmai sąlygojo jo patirtų nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, stresinių situacijų atsiradimą, todėl jis prašė kompensacijos už padarytą neturtinę žalą.

Atsakovas UAB „Baltria“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas UAB „Baltria“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo D. G. 30 780 Lt žalos atlyginimą dėl neteisėtai padidinto darbo užmokesčio bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 23 d. tarp ieškovo ir bendrovės buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas pradėjo eiti bendrovės direktoriaus pareigas. Darbo sutartis su ieškovu sudaryta neeiliniam visuotinam akcininkų susirinkimui 2007 m. balandžio 20 d. priėmus sprendimą jį paskirti bendrovės direktoriumi. Paskiriant ieškovą bendrovės vadovu (direktoriumi), jam 2007 m. balandžio 20 d. akcininkų sprendimu buvo nustatytas 2 800 Lt darbo užmokestis per mėnesį, kuris buvo nurodytas ir sudarytoje darbo sutartyje. Atsakovas pažymėjo, kad vienam iš bendrovės akcininkų įforminant darbo sutarties su ieškovu pakeitimą pagal 2010 m. lapkričio 25 d. akcininkų sprendimą, paaiškėjo, jog darbo sutartyje ieškovui nurodytas 5 365 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Pradėjus aiškintis susidariusią situaciją tapo aišku, jog nuo 2008 metų sausio mėnesio ieškovui buvo mokamas didesnis darbo užmokestis nei buvo nustatytas 2007 m. balandžio 20 d. akcininkų sprendimu jį priimant į darbą. Dėl tokio darbo užmokesčio padidinimo bendrovės akcininkai niekada nebuvo priėmę sprendimo ir to net nebuvo svarstę. Bendrovės akcininkų įgalioto atstovo parašo, patvirtinančio padidintą darbo užmokestį, darbo sutartyje nėra, todėl tapo akivaizdu, kad ieškovas, pasinaudodamas tokia padėtimi, jog bendrovės akcininkai gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ir retai būna Lietuvoje, savavališkai pats padarė pakeitimą darbo sutartyje, padidindamas mokamą darbo užmokestį nuo 2 800 Lt iki 5 365 Lt per mėnesį. Tokiu būdu bendrovei buvo padaryta žala.

Ieškovas D. G. su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovo D. G. ieškinio netenkino, atsakovo UAB „Baltria“ priešieškinį patenkino – priteisė atsakovo naudai iš D. G. 30 780 Lt žalos atlyginimą.

Teismas nurodė, kad 2007 m. balandžio 23 d. tarp ieškovo ir bendrovės buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas pradėjo eiti bendrovės direktoriaus pareigas. Darbo sutartis su ieškovu sudaryta neeiliniam visuotinam akcininkų susirinkimui 2007 m. balandžio 20 d. priėmus sprendimą jį paskirti bendrovės direktoriumi. Paskiriant ieškovą bendrovės vadovu (direktoriumi) jam 2007 m. balandžio 20 d. akcininkų sprendimu buvo nustatytas 2 800 Lt darbo užmokestis per mėnesį, kuris buvo nurodytas ir sudarytoje darbo sutartyje. Ieškovo pateiktoje darbo sutartyje nurodyta, kad sutartis 2008 m. sausio 2 d. buvo pakeista nustatant ieškovui 5 365 Lt atlyginimą į mėnesį (sutarties pakeitimas nepatvirtintas darbdavio parašu). 2009 m. sausio 5 d. darbo sutartis buvo pakeista ir ieškovui buvo sumažintas atlyginimas, jam išmokant 1 900 Lt kas mėnesį (pakeitimas nepatvirtintas darbdavio parašu). 2010 m. gruodžio 1 d. darbo sutartis buvo pakeista ir ieškovui buvo sumažintas atlyginimas, jam išmokant 1 234,29 Lt kas mėnesį, dirbant tris darbo dienas per savaitę (pakeitimas nepatvirtintas darbdavio parašu). UAB „Baltria akcininkų“ 2011 m. vasario 24 d. sprendimu nutarta ieškovą atleisti iš direktoriaus pareigų ABĮ 37 straipsnio 3 dalies ir DK 124 straipsnio tvarka. Byloje yra kilęs ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo pasekmių.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas buvo atleistas išdirektoriaus pareigų pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį ir DK 124 straipsnį. Nutraukiant darbo sutartį su bendrovės vadovu taikomi ne DK, o specialiojo įstatymo – Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste – ABĮ) įtvirtinti pagrindai (bendrovės vadovo atšaukimas). Šiuo atveju taip pat netaikomos DK nuostatos, susijusios su darbo sutarties nutraukimo konkrečiu DK nustatytu pagrindu tvarkos reikalavimais, tarp jų ir DK 130 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeistos ABĮ reglamentuotos vadovo atleidimo procedūros, todėl teismas konstatavo, jog ieškovas buvo pagrįstai ir teisėtai atleistas iš įmonės vadovo pareigų. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam iki pat atšaukimo iš pareigų turėjo būti mokamas 5 365 Lt darbo užmokestis, kuris, ieškovo nuomone, buvo neteisėtai sumažintas nuo 2009 m. sausio 5 d. bendrovės akcininkų sprendimu, priimtu 2008 m. gruodžio 30 d. Atsakovas 2011 m. birželio 16 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovui 5 365 Lt darbo užmokestis per mėnesį buvo mokamas neteisėtai. Bendrovės vadovo atlyginimo, kaip ir paskyrimo bei atšaukimo iš užimamų pareigų ir kitų klausimų sprendimas, yra priskirtas valdybos, o jei ji nesudaroma – akcininkų kompetencijai. Kadangi bendrovėje valdyba nebuvo sudaryta, ieškovo, kaip vadovo, atlyginimo nustatymo klausimas galėjo būti sprendžiamas išimtinai bendrovės akcininkų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad akcininkų sprendimu priimant ieškovą į darbą jam buvo nustatytas 2 800 Lt darbo užmokestis. UAB „Baltria“ 2008 m. gruodžio 30 d. akcininkų sprendimu nutarta nuo 2009 m. sausio 5 d. ieškovui sumažinti atlyginimą iki 1900 Lt per mėnesį. UAB „Baltria“ akcininkų 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu nutarta nuo 2010 m. gruodžio 1 d. ieškovui sumažinti atlyginimą iki 1 234,29 Lt per mėnesį. Teismas sprendė, kad akcininkai nebuvo priėmę sprendimo ieškovui mokėti jo nurodyto 5 365 Lt dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Ieškovas darbo sutarties pakeitimuose yra pasirašęs ties grafa „darbuotojas“ ir tokiu būdu išreiškęs savo sutikimą dėl pasikeitusių darbo sutarties sąlygų, tai yra sumažinto darbo užmokesčio. Ieškovas sutikimą su darbo sutarties pakeitimais dėl darbo užmokesčio sumažinimo patvirtina darbo užmokesčio žiniaraščiai, kuriuose buvo nurodomas ieškovui mokamas darbo užmokestis ir patvirtintas ieškovo parašu, taip pat darbo grafikai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas ginčijo akcininkų sprendimus, darbo sutarties sąlygų dėl darbo užmokesčio pakeitimus. Teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jam buvo nustatytas 5 365 Lt darbo užmokestis per mėnesį, todėl ieškinio dalis dėl neteisėto darbo užmokesčio sumažinimo ir jo nepriemokos priteisimo atmesta. Ieškovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos netenkintas, nes ieškovas iš bendrovės vadovo pareigų buvo atšauktas teisėtai, o darbo sutartis nutraukta įstatymų nustatyta tvarka. Su ieškovu buvo tinkamai atsiskaityta DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, vienam iš bendrovės akcininkų D. J. G. įforminant darbo sutarties su ieškovu pakeitimą pagal 2010 m. lapkričio 25 d. akcininkų sprendimą, paaiškėjo, jog darbo sutartyje ieškovui yra nurodytas 5 365 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Pradėjus analizuoti susidariusią situaciją paaiškėjo, jog nuo 2008 metų sausio mėnesio ieškovui buvo mokamas didesnis darbo užmokestis nei buvo nustatytas akcininkų 2007 m. balandžio 20 d. sprendimu jį priimant į darbą. Dėl tokio darbo užmokesčio padidinimo bendrovės akcininkai niekada nebuvo priėmę sprendimo ir to net nebuvo svarstę. Bendrovės akcininkų įgalioto atstovo parašo, patvirtinančio padidintą darbo užmokestį, su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje nėra. Ieškovas savavališkai pats padarė pakeitimą darbo sutartyje, padidindamas mokamą darbo užmokestį nuo 2 800 Lt iki 5 365 Lt per mėnesį. Teismas šiuo atveju sprendė klausimą dėl bendrovės buvusio vadovo atsakomybės už jo veiksmais bendrovei padarytą žalą. DK 245 straipsnis nustato, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba jas netinkamai atlikdamas. Ieškovui buvo mokamas 5 365 Lt dydžio darbo užmokestis per mėnesį, nesant akcininkų sutikimo. Atsakovas dėl ieškovo neteisėtų veiksmų patyrė 30 780 Lt žalą (nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2009 m. sausio 5 d. atsakovo lėšomis sau mokėjo 5 365 Lt darbo užmokestį, tai yra 2 565 Lt didesnį, nei buvo bendrovės vadovą išrinkusio akcininkų susirinkimo nustatytas (2 565 x 12 mėn. = 30 780 Lt)). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teismas nusprendė, kad atsakovo priešieškinis yra pagrįstas ir tenkintinas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Ieškovo D. G. atstovas apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti ieškovo ieškinį, o atsakovo priešieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 2) pakartotiniam aplinkybių liudijimui kviesti liudytoją N. R.; 3) priteisti iš BUAB „Baltria“ bylinėjimosi išlaidas; 4) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neobjektyviai įvertino faktines ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vadovo darbo teisinių santykių nutraukimą, todėl padarė klaidingas išvadas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrįstumo bei su tuo susijusių teisinių pasekmių atsiradimo. DK 124 straipsnio 1 dalies norma, įtvirtinanti darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, negali būti suabsoliutinta nutraukiant darbo santykius net ir su vadovu. Tarp šalių nekyla ginčas, jog dėl bendrovės vadovo ypatingos teisinės padėties ir susiklosčiusių teisinių santykių specifikos darbdavys gali pasinaudoti savo teise bet kada atšaukti vadovą iš užimamų pareigų, tačiau tarp šalių susiklostę darbo teisiniai santykiai įpareigoją darbdavį atleidimo procesą atlikti laikantis imperatyvių darbo teisės normų, kurios garantuoja vadovo kaip darbuotojo teisių ir interesų apsaugą. Nagrinėjamu atveju, atleidimo iš darbo pagrindų ir priežasties nustatymas, o svarbiausia – vadovo kaltės konstatavimas, turi esminę reikšmę laikantis atleidimo procedūrų. Atsakovas teigė, kad ieškovas buvo atleistas dėl neva neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovo kaltė nebuvo įrodinėjama. Teismas apskritai nevertino kaltės instituto ir su juo susijusių aplinkybių buvimo. Teismas siaurinamai aiškino tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį, todėl nepagrįstai atsisakė nagrinėti faktines ir teisines aplinkybes dėl ieškovo atleidimo priežasčių ir kaltės nustatymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas iš direktoriaus pareigų buvo atleistas dėl jo kaltės, nes netinkamai vadovavo bendrovei, atliko neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu, tačiau atsakovas pripažino, jog šios aplinkybės dar nėra tiksliai nustatytos, kad dar tik aiškinamasi dėl įtariamų neteisėtų veiksmų. Nėra atlikta tyrimo bei nenustatytos priežastys, patvirtinančios atsakovo teiginius dėl ieškovo kaltės buvimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltę, o teismas šiuo aspektu bylos nenagrinėjo. Atsakovas pripažįsta, jog nėra išmokėjęs apeliantui išeitinės išmokos pagal DK 140 straipsnio 2 dalį, neva dėl nustatytos darbuotojo kaltės, tačiau byloje atsakovas neįrodė darbuotojo kaltės buvimo fakto. Teismas privalėjo aiškintis darbuotojo atleidimo iš pareigų priežastis ir tik įrodymais nustačius kaltės buvimo faktą konstatuoti, jog ieškovui nepriklauso išeitinė išmoka. Teismas nevertino tarp šalių sudarytos darbo sutarties sąlygų. Ieškovo ir atsakovo darbo sutarties 11 punkte nustatytos, aptartos ir šalių suderintos papildomos bei palankesnės darbo teisinių santykių socialinės garantijos, o konkrečiai – susitarimas dėl DK 130 straipsnio taikymo. Nevertindamas šių svarbių aplinkybių teismas neužtikrino silpnesnės darbo santykių šalies (darbuotojo) tinkamo teisių gynimo, o taip pat pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo principus darbo bylose. Darbuotojo kaltės nustatymo klausimas yra aktualus dar ir dėl to, kaip turi būti taikomi įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminai, kurių nesilaikant darbuotojo atleidimas pripažįstamas neteisėtu. Teismas argumentuotai nekonstatavo darbuotojo kaltės atleidžiant jį iš darbo. Teismas privalėjo įvertinti tikrąją ginčo šalių valią, nustatant, kokiu darbo sutarties pasibaigimo atveju ir kokiomis sąlygomis taikytinas darbo sutarties 11 punktas. Vien ta sąlyga, kad darbo sutartis su bendrovės vadovu nutraukiama ne DK, o ABĮ įtvirtintais pagrindais ir tvarka, neatima galimybės bendrovei (darbdaviui) ir bendrovės vadovui (darbo santykių subjektui) susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, kurios tampa privalomos. Teismas neobjektyviai vertino aplinkybes nustatydamas darbuotojo atlyginimo sumažinimo sąlygas. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovo darbo sąlygos buvo keičiamos neteisėtai. Atlyginimas ieškovui sumažintas vienašališkais darbdavio sprendimais, kurie buvo priimami neturint ieškovo raštiško sutikimo. Teismas subjektyviai įvertino darbuotojo veiksmus, kurie įvyko jau po esminių darbo sutarties sąlygų pasikeitimo, tačiau visiškai neatsižvelgė, jog atsakovas pažeidė savo pirmines pareigas. Darbo byloje teismas pirmiausiai turėjo aiškintis, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovas sumažino darbuotojo atlyginimą, ar buvo tam visos būtinos sąlygos. Nei UAB „Baltria“ visuotinis akcininkų susirinkimas, nei atskiri akcininkai jokia forma neinformavo ieškovo apie darbo užmokesčio sumažinimą. Akcininkai atlyginimo sumažinimo klausimą sprendė nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, ignoruodami ieškovo, kaip darbuotojo, interesus. UAB „Baltria“ akcininkai vienašališkai, neįspėję ir nepranešę atliko darbo sąlygų pakeitimus ir nuo 2009 m. pradžios pervesdavo ženkliai sumažintą atlyginimą nuolat žadėdami ieškovui, jog likusią atlyginimo dalį sumokės grynais pinigais. Vien ta aplinkybė, jog darbo sutartyje ties darbo užmokesčio pakeitimais yra tik darbuotojo parašas, nereiškia, jog ieškovas išreiškė darbdaviui sutikimą su tokiais darbo sąlygų pakeitimais. Ieškovas buvo psichologiškai ir finansiškai spaudžiamas pasirašyti darbo sutarties pakeitimus, darbdavys žadėjo skirtumą padengti mokėdamas grynais pinigais. Skundžiamame sprendime teismas nepasisako, jog nurodytam darbo sąlygų pakeitimui trūksta darbuotojo valios išraiškos. Teismas vengė aiškintis atitinkamas aplinkybes, o vertino tik kai kuriuos rašytinius įrodymus. Teismo skirtingas analogiškų bylos aplinkybių traktavimas apelianto nenaudai patvirtina teismo subjektyvumą ir aplinkybių vertinimą išskirtinai atsakovo naudai. UAB „Baltria“ akcininkų sprendimai įmonėje apskritai buvo atliekami pasitariant tarp akcininkų žodžiu ir tik vėliau juos forminant raštu pagal esamą poreikį. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog apeliantas neginčijo akcininkų sprendimų, darbo sutarties sąlygų dėl darbo užmokesčio pakeitimų. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, o pareigos ginčyti akcininkų sprendimus negali būti. Ieškovas neišreiškė sutikimo dėl vienašališkų darbo sąlygų pakeitimo, nei apie vieną nebuvo informuotas prieš juos atliekant. Apelianto parašas darbo sutartyje ties darbo sąlygų pakeitimu buvo išgautas apgaule pažadėjus, jog atlyginimas vis tiek bus sumokėtas, tačiau jis negali būti laikomas tinkamu išankstiniu darbuotojo informavimu ir sutikimu. Vadovas bandė akivaizdžiai išreikšti nesutikimą su tokiais pakeitimais, nebepasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraščių, reikalavo sumokėti sutartą atlyginimą, dėl to buvo nepagrįstai ir staiga atleistas. Savo veiksmais darbdavys pažeidė DK 203 straipsnio nuostatas, nes pažeidė pareigą darbuotojui sudaryti sąlygas protingai apsvarstyti vienus svarbiausių darbo santykių sąlygų pakeitimus, t. y. darbdavys turėjo aiškiai informuoti apeliantą apie darbo užmokesčio sumažinimo klausimą ir gauti jo pritarimą. UAB „Baltria“ neteisėtai sumažino darbo užmokestį pažeisdamas DK 120 ir 203 straipsniuose nustatytas pareigas informuoti darbuotoją apie darbo užmokesčio sumažinimą ir gauti jo raštišką pritarimą. Teismas net nenagrinėjo ginčo šiuo aspektu. Teismas taip pat nenagrinėjo, ar po paskutinio vienašališko būtinųjų darbo sąlygų pakeitimo vėliau sekęs ieškovo atleidimas gali turėti teisinio bei faktinio pagrindo konstatuoti DK 129, 130, 203 straipsnių nuostatų pažeidimą. Teismas, spręsdamas dėl 5 365 Lt darbo užmokesčio per mėnesį ieškovui nustatymo, visiškai nevertino ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, pasiremdamas vien tuo, kad atsakovas nepateikė į bylą visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, kurio pagrindu buvo vadovui buvo pakeltas atlyginimas. Teismas akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Net ir tuo atveju, jeigu bendrovės akcininkai formaliai ir nepriima sprendimo dėl bendrovės vadovo atlyginimo dydžio, tačiau nustačius faktines aplinkybes, kad akcininkai žinojo apie vadovo atlyginimo dydį, suprato bei savo veiksmais tokį sprendimą patvirtino, laikoma, jog toks atlyginimo padidinimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismui pateikti įrodymai apie tai, jog ieškovui atlyginimas buvo padidintas su atsakovo žinia. Tą patvirtino teismo posėdyje liudijusi buvusi bendrovės buhalterė N. R. Apie tai, kad akcininkai žinojo visiems darbuotojams mokamų atlyginimų dydį, patvirtina ieškovo pateikti išrašai iš banko sąskaitos pavedimu ieškovui mokėtas sumas. Atsiskaitymai su darbuotojais vykdavo iš įmonės sąskaitos pavedimu, kuriose aiškiai nurodoma pavedimo paskirtis. Atsakovo banko sąskaitą tvarkė ir visus pavedimus darė akcininkai. Akcininkai gerai žinojo (turėjo žinoti) savo darbuotojams mokamų atlyginimų dydį, nes kasmet tvirtindavo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismui taip pat buvo pateikta žemesnes pareigas ėjusio darbuotojo komercijos direktoriaus M. G. darbo sutartis, kurioje nustatytas panašaus dydžio atlyginimas kaip ir bendrovės vadovui, t. y. 4 000 Lt. Apeliantui, užimančiam aukštesnes pareigas (vadovo), galėjo ir buvo mokamas didesnis atlyginimas, kuris atitiko ieškovo darbo sutartyje nurodytą 5 365 Lt darbo užmokestį. Teismas nepagrindė, kodėl atmetė šiuos ieškovo į bylą pateiktus įrodymus ir vadovavosi vien tik atsakovo pareiškimais apie visuotinio akcininkų sprendimo nebuvimą. Teismas turėjo įvertinti, jog byloje pateikti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai išimtinai palankūs tik atsakovo pozicijai pagrįsti. Nors atsakovas teigia pastebėjęs neva neteisėtą atlyginimo padidėjimą dar 2010 m. lapkričio 25 d., tačiau iki apelianto ieškinio pareiškimo teismui nesiėmė veiksmų dėl neva patirtos žalos. Teismo išvada, jog vadovui nebuvo nustatytas 5 365 Lt atlyginimas arba tai atlikta netesėtai, yra nepagrįsta ir nemotyvuota, nes prieštarauja byloje atskleistoms faktinėms aplinkybėms bei įrodymų visetui. Teismas klaidingai nusprendė, jog ieškovui buvo mokamas padidintas atlyginimas neturint akcininkų sutikimo. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, nes bendrovės akcininkai visą laiką žinojo ar galėjo (turėjo) žinoti, jog bendrovės vadovui yra padidintas atlyginimas. Atlyginimo padidinimas buvo abiejų šalių aptartas ir įgyvendinamas, o tai patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai. Atsakovo priešieškinis pareikštas tik prasidėjus ginčo nagrinėjimui teisme ir vertintinas kaip atsakovo užimama gynybos pozicija. Teismas nebuvo aktyvus ir nepadėjo silpnesniajai darbo teisinių santykių šaliai (darbuotojui) išreikalauti tam tikrų įrodymų iš darbdavio, nebuvo aktyvus padėdamas rinkti įrodymus. Apeliantas kelis kartus kreipėsi į teismą su prašymu kviesti liudytojais akcininkus, juos apklausti,. Teismas neišreikalavo iš atsakovo daugelio dokumentų, esančių jo žinioje ir svarbių nustatinėjant tam tikrus reikšmingus faktus. Tikslinga pakartotinai apklausti liudytoją N. R., kuri tuo metu UAB „Baltria“ dirbo vyriausiąja buhaltere. Ši liudytoja gali patvirtinti teismui svarbias aplinkybes dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimo parengimo ir išsiuntimo akcininkams, atlyginimų dydžių nustatymo ir mokėjimų, įmonės vidaus apskaitos bei finansinių ataskaitų siuntimo kiekvieną mėnesį bedrovės akcininkams.

Atsiliepimas

Atsakovo UAB „Baltria“ atstovė atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą, taip pat prašo atmesti apelianto procesinio pobūdžio prašymus. Pažymi, kad darbo užmokesčio pakeitimai buvo daromi su ieškovo žinia ir pritarimu. Ieškovas nesikreipė į bendrovės akcininkus su prašymais pateikti paaiškinimus dėl darbo užmokesčio pakeitimo. Ieškovas bendrovėje ėjo vadovo pareigas, todėl byloje neturi būti laikomasi pozicijos dėl darbuotojo, kaip silpnesniosios šalies. Bendrovės teisė atšaukti iš pareigų bendrovės vadovą yra absoliuti, todėl bendrovės vadovą galima atleisti bet kada ir nepriklausomai nuo to, ar yra jo kaltė. Atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovas iš direktoriaus pareigų buvo atleistas dėl jo kaltės, nes netinkamai vadovavo bendrovei, atliko neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu. Bendrovės akcininkai, praradę pasitikėjimą ieškovu, turėjo teisę jį atleisti iš pareigų dėl jo kaltės, todėl nebuvo pagrindo taikyti DK 130 straipsnyje numatytą įspėjimo terminą. Apelianto reikalavimas priteisti jam dviejų mėnesių išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką galėtų būti sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu jis iš bendrovės vadovo pareigų būtų atleistas be kaltės. Į bylą pateikti duomenys, patvirtinantys atlyginimo ieškovui sumažinimo teisėtumą. Bendrovės vadovo atlyginimas gali būti padidintas ar sumažintas tik bendrovės akcininkų sprendimu, o tam nėra būtinas atskiras bendrovės vadovo sutikimas. Apelianto, kaip vadovo, atlyginimo nustatymo klausimas galėjo būti sprendžiamas išimtinai bendrovės akcininkų. Apeliantui buvo mokamas didesnis darbo užmokestis nei buvo nustatytas akcininkų sprendimu jį priimant į darbą. Padidintas darbo užmokestis buvo mokamas neteisėtai ir tokiu būdu buvo padaryta žala. Bendrovės akcininkų sprendimo padidinti ieškovui atlyginimą nebuvo, todėl ieškovas neteisėtai pasididino darbo užmokestį. Apelianto elgesys ir atlikti veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Apelianto nurodyta liudytoja jau buvo apklausta pirmosios instancijos teisme, o jos parodymai užfiksuoti byloje, todėl nėra pagrindo atlikti pakartotinę apklausą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto prašymai dėl pakartotinio liudytojos N. R. šaukimo į teismą ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka buvo išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi (2 t., b. l. 8-10).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškinio reikalavimų

Vadovaujantis DK 124 straipsnio 1 punkto nuostatomis su akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovu sudaryta darbo sutartis gali būti nutraukiama bendrovės vadovą išrinkusio juridinio asmens organo sprendimo pagrindu pagal Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 37 straipsnio 3 dalyje numatytą šio organo teisę atšaukti vadovą iš einamų pareigų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nutraukiant darbo sutartį su ieškovu nebuvo pažeistos ABĮ reglamentuotos administracijos vadovo atleidimo procedūros, todėl konstatavo, jog ieškovas buvo teisėtai atleistas iš įmonės vadovo pareigų. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

Kasacinio teismo nuosekliai suformuota praktika patvirtina, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas bendrovės vadovo teisinis statusas yra dualistinis: tarp įmonės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu, tačiau kartu – ir darbdavio bei darbuotojo santykiai, kurie įforminami sudarant darbo sutartį. Įmonės vadovas veikia kaip jos patikėtinis ir įgaliotas atstovas, savo veiksmais sukuriantis įmonei teises ir pareigas, nuo vadovo kompetencijos, veiklos didele dalimi priklauso viso juridinio asmens veiklos sėkmė. Dėl to bendrovės valdymo organai turi įstatymu užtikrintą teisę atšaukti iš pareigų vadovą, neatitinkantį įmonės interesų. Įmonės valdymo organo teisė atšaukti vadovą yra absoliutaus pobūdžio – tam, kad būtų atšauktas bendrovės vadovas, užtenka kompetentingo valdymo organo valios ir nereikia jokių papildomų pagrindų, susijusių su vadovo darbo kokybės vertimu ar pan. Administracijos vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti yra nesusijusi su jo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis. Su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis ne DK, bet CK ir ABĮ nustatytais pagrindais (DK 124 straipsnio 1 punktas, ABĮ 34 straipsnio 2 dalis, 37 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001; 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011; 2012 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012; ir kt.). Bendrovės vadovo atšaukimo teisės absoliutumą lemia bendrovės ir jos administracijos vadovo santykių, pagrįstų pasitikėjimu, pobūdis, administracijos vadovo pareigybės ir jo atliekamo vadovavimo darbo reikšmė bendrovei. Taigi kompetentingas bendrovės organas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, nepaisant to, yra jo kaltė ar ne. Darbo sutarties su bendrovės vadovu sudarymas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, keičianti ABĮ nustatytą kompetentingų bendrovės valdymo organų teisę atšaukti vadovą. Tokiais atvejais vadovo kaltumo ar nekaltumo klausimas nereikšmingas, nes bendrovės vadovo darbo sutartis pasibaigia specialiu įstatyme numatytu pagrindu.

Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Baltria“ akcininkai visuotiniame susirinkime priimtu sprendimu arba sprendimu, priimtu nerašant susirinkimo protokolo (ABĮ 29 str. 1 d. nuostata) turėjo teisę atšaukti ieškovą iš bendrovės direktoriaus pareigų ir tuo pagrindu nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino teisėtu UAB „Baltria“ akcininkų 2011 m. vasario 24 d. sprendimą atšauti ieškovą iš pareigų. Šiuo atveju bendrovės akcininkų teisės atšaukti vadovą absoliutaus pobūdžio taip pat nekeičia ABĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis ir kad ginčai tarp bendrovės ir jos vadovo priskiriami darbo ginčų kategorijai.

Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusiems santykiams, susijusiems su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu taikomos darbo teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1200/2001; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011, 2012 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012; ir kt.). Apeliantas (ieškovas) teigia, kad jo ir atsakovo darbo santykių reguliavimui turėjo būti taikomos DK 130 straipsnio nuostatos dėl išankstinio įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą, nes dėl šių nuostatų taikymo darbdavys (atsakovas) ir darbuotojas (ieškovas) esą papildomai sutarė darbo sutartyje, konkrečiai – pagal sutarties 11 punktą. Ieškovo su atsakovu sudarytos darbo sutarties (t. 1, b. l. 30-33) 11 punkte išdėstytą tekstą dėl DK 130 straipsnio nuostatų taikymo ieškovas traktuoja kaip šalių aptartą ir suderintą sąlygą dėl papildomos bei darbuotojui palankesnės darbo santykių socialinės garantijos. Su tokia ieškovo (apelianto) nuostata nėra pagrindo sutikti. Darbo sutartis su ieškovu užpildyta naudojant Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 patvirtintą pavyzdinę sutarties formą (DK 99 str. 2 d. reikalavimas). Darbo sutarties pavyzdinėje formoje 11 punktas apibrėžia bendrą DK įtvirtintą taisyklę, jog įspėjimo terminai, kada darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, nustatomi pagal DK 130 straipsnio nuostatas. Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindai reguliuojami DK 129 straipsnio normų, gi ieškovo atleidimo iš pareigų pagrindas numatytas DK 124 straipsnio 1 punkte. Be to, pavyzdinės darbo sutarties formos 11 punkto turinys vertintinas tik kaip paaiškinimas, pagal kokias DK nuostatas nustatomi įspėjimo apie būsimą darbo sutarties nutraukimą terminai. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad ieškovo ir atsakovo sudarytoje darbo sutartyje buvo papildomai suderinta sąlyga dėl privalomo išankstinio įspėjimo pagal DK 130 straipsnyje numatytus terminus taikymo prieš priimant sprendimą atšaukti ieškovą iš pareigų pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį ir nutraukiant su juo darbo sutartį DK 124 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Ieškovo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su tuo, ar ieškovas buvo atšauktas iš pareigų dėl jo kaltės ar nesant jo kaltės. Pasak apelianto, šių aplinkybių išaiškinimas ir įvertinimas sukelia konkrečius teisinius padarinius, siejamus su darbo teisės normų įtvirtinta socialine garantija, numatyta DK 140 straipsnyje – teise į išeitinę išmoką nutraukiant darbo sutartį. Teisėjų kolegija pasisako dėl apelianto nurodytų aplinkybių.

Pagal išeitinės išmokos mokėjimo tvarką reglamentuojantį DK 140 straipsnį, nutraukus darbo sutartį ne tik DK ketvirtajame skirsnyje nurodytais, bet ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, atleistam darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pažymėtina, kad bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius teisinius santykius DK normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti darbo sutarties pasibaigimo formulavimu ir šios sutarties pasibaigimo įforminimu, atsiskaitymo pasibaigus darbo santykiams tvarka, taip pat ir teise į išeitinę pašalpą. Kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad iš pareigų atšaukiamo vadovo kaltės klausimas iš esmės reikšmingas teisei į išeitinę pašalpą atsirasti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2011; 2003 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-954/2003; kt.). DK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį kitais DK XII skyriaus ketvirtame skirsnyje (išskyrus DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Išeitinės pašalpos tikslas – kompensuoti atleidžiamo, šiuo atveju – atšaukiamo iš pareigų, darbuotojo praradimus bei be kaltės atšauktam darbuotojui užtikrinti galimybę susirasti kitą darbą, tam tikrą laiką būti socialiai apsaugotam. Užtikrinant teisę į išeitinę pašalpą, užtikrinamas darbdavio teisės atšaukti nenurodant kaltės ar kitokių aplinkybių ir administracijos vadovo teisės į darbą proporcingumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2011). Taigi sprendžiant klausimą dėl išeitinės išmokos mokėjimo pagal DK 140 straipsnio 2 dalį, yra svarbu nustatyti, ar UAB „Baltria“ vadovas (ieškovas) iš pareigų buvo atleistas nurodant jo kaltės buvimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl išeitinės išmokos mokėjimo ieškovui, esminę reikšmę turi tai, kad jis buvo bendrovės direktorius. Bendrovės administracijos vadovo teisinė padėtis lemia, jog jam keliami kitokie reikalavimai nei kitiems darbuotojams, taigi ir bendrovės vadovo kaltė dėl atleidimo iš pareigų turi būti vertinama pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į vadovo teisinį statusą, o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiūriu. Bendrovės administracijos vadovą, atsakingą už visos bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, ir bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto. Kita vertus, tai reiškia, kad bendrovė, kartu ir jos akcininkai turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo, kad jis veiktų bendrovės interesais kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai, būtų jai lojalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007; 2012 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012). Vadinasi, itin svarbu, kad šio teisinio santykio šalys pasitikėtų viena kita. Bendrovės ir bendrovės vadovo fiduciarinių santykių pobūdis lemia, kad tokių santykių pagrindo – pasitikėjimo – praradimui gali turėti įtakos net ir patys mažiausi bendrovės vadovo veiklos ir elgesio nukrypimai nuo jam taikomų ypač aukštų reikalavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

Iš nagrinėjamoje byloje esančio UAB „Baltria“ akcininkų 2011 m. vasario 24 d. sprendimo turinio matyti, kad akcininkai nusprendė atšaukti ieškovą iš vadovo pareigų dėl įtarimų, jog vadovas atlieka bendrovės atžvilgiu neteisėtus veiksmus, galinčius padaryti bendrovei žalą. Vadinasi, toks akcininkų sprendimo atšaukti ieškovą iš pareigų turinys akivaizdžiai parodo, kad kilus įtarimų dėl bendrovės vadovo atliekamų veiksmų galimo neteisėtumo, bendrovės akcininkai išreiškė valią dėl nepasitikėjimo bendrovės vadovu.

Ieškovas ginčija atsakovo įrodinėtas aplinkybes, sudariusias pagrindą darbdaviui prarasti pasitikėjimą ieškovu, kaip bendrovės vadovu. Išanalizavusi ir įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus įmonės vadovo teisinės padėties aspektus, į tai, jog vadovo kaltę šiuo požiūriu lemia ir akcininkų pasitikėjimo juo praradimas, atsakovas turėjo pagrindą atleisti ieškovą iš darbo nemokant DK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos išeitinės išmokos. Šiuo atveju kai kurie ieškovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmai sudarė sąlygas kilti akcininkų pagrįstam įtarimui dėl neteisėto veikimo bendrovės ir/ar jos akcininkų atžvilgiu, o tai sukėlė akcininkų nepasitikėjimą bendrovės vadovu. Kaip jau nurodyta, įvertinant specifinę įmonės vadovo teisinę padėtį, kuri lemia aukštus reikalavimus jo veiklai ir atsakomybei, vadovo kaltę gali lemti ir akcininkų pasitikėjimo juo praradimas.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodinėjo, kad akcininkų tolesnio pasitikėjimo ieškovu, kaip bendrovės vadovu, praradimą (netekimą) lėmė tiek aplinkybės, susijusios su suprastėjusiais bendrovės veiklos rodikliais, tiek ir su atskirais ieškovo veiksmais, sukėlusiais įtarimų dėl ieškovo veikimo nepaisant bendrovės ir jos akcininkų interesų, galimai darant jiems žalą. Atsakovas pateikė į bylą rašytinių duomenų, kad 2008 - 2009 metais, kada bendrovei vadovavo ieškovas, jos finansinės būklės rodikliai prastėjo. Jeigu 2007 metais bendrovė dirbo pelningai, tai 2008 metus baigė patyrusi 64 570 Lt nuostolių. Bendrovės veiklos rezultatai itin sumenko 2009 metais, kada žymiai sumažėjo bendrovės pardavimo pajamos, išaugo veiklos sąnaudos, o nuostoliai padidėjo iki 207 622 Lt (t. 1, b. l. 153-158). Pradiniame atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 21-29) atsakovas taip pat nurodė, kad akcininkų nepasitikėjimą ieškovu lėmė taip pat aplinkybės, susijusios su bendrovei priklausiusio lengvojo automobilio BMW 735 netekimu. Atsakovo teigimu, ieškovas yra nurodęs, kad automobilis buvo apgadintas įvykio metu, tačiau jis automobilio, kuris buvo jo žinioje ir kuriuo naudojosi autoįvykio metu, bendrovei neperdavė. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad bendrovei priklausiusį automobilį BMW 735, pagamintą 2003 metais, ieškovas, veikdamas bendrovės vardu, 2011 m. vasario 15 d. pardavė privačiam asmeniui už 2 000 Lt. Pažymos - sąskaitos apie automobilio pardavimą kopiją, patvirtintą VĮ „Regitra“ filialo (t. 1, b. l. 89), į bylą pateikė ieškovas. Atsakovas teigė, kad pinigai už automobilį į bendrovės kasą nebuvo įnešti (pastebėtina, kad pažymoje - sąskaitoje ieškovas pasirašė tiek už pardavėjo UAB „Baltria“ vadovą, tiek už finansininką, tiek ir už kasininką). Apeliacinės instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. posėdyje ieškovas teigė, kad automobilį jis pardavė už tokią kainą, už kurią jį buvo įsigijusi bendrovė, kad už automobilį buvo sumokėta grynais pinigais, kuriuos jis perdavė kasininkui(?) M. G., kad pinigai buvo įdėti į bendrovės seifą, o dokumentai perduoti buhalterei E. A., kad ši užpajamuotų. Šie ieškovo teiginiai nepatvirtinti įrodymais, jais nepaneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovo netinkamų veiksmų, susijusių su bendrovei priklausančio automobilio netinkamu disponavimu, sukėlusiu akcininkams pagrindą nebepasitikėti ieškovu, kaip bendrovės vadovu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta UAB „Baltria“ kasos operacijų knygos išrašo kopija, iš kurios matyti, kad tarp 2011 m. vasario mėnesį apskaitytų kasos operacijų pinigų už parduotą automobilį įnešimas į kasą neužfiksuotas (t. 2, b. l. 50-51). Be to, atsakovas teigė, kad akcininkų nepasitikėjimą ieškovu taip pat sukėlė įtarimai, jog jis vienašališkai neteisėtai (be akcininkų sprendimo) pasididino sau darbo užmokestį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodyta aplinkybė apie tai, jog ieškovui be akcininkų sutikimo ir jų žinios nuo 2008 metų buvo mokamas didesnis darbo užmokestis už nustatytąjį, nepasitvirtino (teisėjų kolegijos argumentai šiuo klausimu žemiau dėstomi nutarties motyvuojamojoje dalyje „Dėl atsakovo priešieškinio“), tačiau šis faktas nepašalina kitų prieš tai nurodytų aplinkybių, lėmusių UAB „Baltria“ akcininkų nepasitikėjimo ieškovu atsiradimą, esant požymiams apie ieškovo kaltę dėl to.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso visos įmonės veiklos efektyvumas. Bendrovės vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu, savo veiksmais bendrovei sukurti teises ir pareigas, tam tikra apimtimi disponuoti bendrovės turtu. Dėl tokios vadovo pareigybės reikšmės būtinas renkančio vadovą bendrovės organo pasitikėjimas juo. Bendrovės valdybai ar kitam vadovą išrinkusiam organui praradus pasitikėjimą vadovu ar nusprendus operatyviai koreguoti įmonės valdymą bei konstatavus, kad kito asmens gebėjimai valdyti įmonę didesni ir tai suteiks įmonei daugiau naudos, įstatymas suteikia teisę atšaukti vadovą iš pareigų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-457). Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad UAB „Baltria“ akcininkai turėjo pagrindą nebepasitikėti ieškovo tinkamumu veikti išimtinai bendrovės naudai, o dėl akcininkų pasitikėjimo praradimo kaltė tenka ieškovui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad atsižvelgiant į specifinę įmonės vadovo teisinę padėtį, lemiančią aukštus reikalavimus jo veiklai ir atsakomybei, egzistuoja pagrindas pripažinti, jog yra ieškovo kaltės, lėmusios jo atšaukimą iš bendrovės vadovo pareigų, todėl nutraukiant su juo darbo sutartį neturėjo būti sumokama išeitinė išmoka pagal DK 140 straipsnio 2 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus neteisėtai mažindamas ieškovo darbo užmokestį. Pasak apelianto (ieškovo), pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino įrodymus, nustatydamas ieškovo atlyginimo sumažinimo aplinkybes, neatsižvelgė į tai, jog ieškovo darbo sąlygos buvo keičiamos neteisėtai, tai yra vienašaliais darbdavio sprendimais, priimtais neturint ieškovo raštiško sutikimo. Apelianto teigimu, ieškovas niekada neišreiškė sutikimo dėl vienašališkų darbo sąlygų pakeitimo, jo parašas darbo sutartyje ties darbo sąlygų pakeitimu buvo išgautas apgaule pažadėjus, jog atlyginimo skirtumas vis tiek bus sumokėtas. Apelianto nuomone, ieškovo nesutikimas su tokiais darbo sąlygų pakeitimais galėjo lemti jo staigų ir nepagrįstą atleidimą. Išanalizavusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, kad darbo sutarties sąlygos dėl darbo užmokesčio ieškovui buvo keičiamos be jo sutikimo.

ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atlyginimą bendrovės vadovui nustato bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Nagrinėjamu atveju atlyginimo nustatymo klausimą UAB „Baltria“ vadovui sprendė visuotinis akcininkų susirinkimas. UAB „Baltria“ akcininkų 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu nerašant susirinkimo protokolo (ABĮ 29 str. 1 d. nuostata), buvo nuspręsta nuo 2009 m. sausio 5 d. sumažinti bendrovės direktoriui darbo užmokestį ir nustatyti 1900 Lt mėnesinį jo dydį, įskaitant mokesčius. Darbo užmokesčio sumažinimas motyvuotas visuotinės ekonominės krizės aplinkybe (t. 1, b. l. 46). UAB „Baltria“ akcininkų 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. direktoriaus darbo užmokestis sumažintas iki 1 234,29 Lt per mėnesį, įskaitant mokesčius. Sprendimas sumažinti darbo užmokestį susietas su darbo laiko bendrovės direktoriui sutrumpinimu iki trijų darbo dienų per savaitę (t. 1, b. l. 47). Byloje esančių įrodymų visumos įvertinimas leidžia daryti išvadą, atitinkančią pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad ieškovas sutiko su tokiais jo darbo sąlygų pakeitimais. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiamam ginčui šioje dalyje toliau lieka aktualus specifinės ieškovo teisinės padėties bendrovėje konstatavimas, tai yra aplinkybė, jog ieškovas buvo ne eilinis bendrovės darbuotojas, bet jos vadovas. Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos dokumentų (t. 1, b. l. 48-70, t. 2, b. l. 49) matyti, kad nuo 2009 m. sausio mėnesio darbo užmokestis buvo sumažintas ne tik bendrovės direktoriui (ieškovui), bet ir kitiems bendrovės darbuotojams (komercijos direktoriui M. G., finansininkei N. R.). Nėra duomenų, kad kuris nors iš darbuotojų, įskaitant ieškovą, būtų prieštaravęs darbo užmokesčio sumažinimui, ginčijęs darbdavio sprendimus. UAB „Baltria“ akcininkų 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu iki 1 900 Lt sumažintą atlyginimą ieškovas gavo per visus 2009 metus ir 2010 metų vienuolika mėnesių, tačiau dėl sumažinto darbo užmokesčio mokėjimo pretenzijų per tokį ilgą laikotarpį nereiškė. UAB „Baltria“ akcininkų 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu sumažintą iki 1 234,29 Lt darbo užmokestį ieškovas gavo iki jo atleidimo iš darbo nuo 2011 m. vasario 24 d., tačiau iki pat atleidimo iš darbo dienos jis pretenzijų dėl darbo užmokesčio sumažinimo nekėlė. Ieškovas iki atleidimo iš pareigų taip pat nereiškė prieštaravimų dėl darbo laiko sutrumpinimo, objektyviai lėmusio ir darbo užmokesčio dydžio pasikeitimą. Ieškovas pasirašė darbo sutarties pakeitimą dėl jo darbo užmokesčio sumažinimo iki 1 900 Lt dydžio (t. 1, b. l. 30-33). Ieškovas, kaip darbdavio atstovas pasirašinėjo kitų darbuotojų darbo sutarčių pakeitimus dėl sumažinto darbo užmokesčio šiems darbuotojams (t. 1, b. l. 177-179, t. 2, b. l. 23-26). Ieškovas, kaip įmonės vadovas, savo parašu tvirtino 2009 m. sausio - 2010 m. spalio mėnesių darbo užmokesčio žiniaraščius, kuriuose fiksuotas jo ir kitų darbuotojų pareiginis atlyginimas (t. 1, b. l. 48-69). Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek ieškovas, tiek kiti bendrovės darbuotojai suvokė, kad darbo užmokesčio sumažinimo būtinumą lėmė objektyvios ekonominio pobūdžio priežastys, todėl sutiko su darbo užmokesčio sumažinimu. Nors ieškovas, kaip įmonės vadovas, nėra pasirašęs 2010 m. gruodžio ir 2011 m. sausio mėnesių darbo užmokesčio žiniaraščiuose, kuriuose fiksuojamas iki 1 234,29 Lt sumažintas jo darbo užmokestis (t. 1, b. l. 71-72), tačiau patvirtino 2010 m. gruodžio mėnesio ir 2011 m. sausio mėnesio darbuotojų darbo grafikus (t. 1, b. l. 74-75), kuriuose fiksuojamas sutrumpintas ieškovo darbo laikas (trys dienos per darbo savaitę), kaip jo darbo užmokesčio sumažinimo sąlyga. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas teigė, kad ir po 2010 m. gruodžio 1 d. jis dirbo bendrovėje visą (nesutrumpintą) darbo laiką, byloje nėra įrodymų, kad jis tą būtų tą realiai daręs, o jeigu daręs – tai ne savanoriškai, o kieno nors privalomu nurodymu.

Taigi ieškovas dėl įstatymuose ir UAB „Baltria“ įstatuose įtvirtinto jo specifinio teisinio statuso darbo santykiuose su atsakovu, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą ir jos reikalų tvarkymą, ne tik galėjo, bet ir privalėjo operatyviai reaguoti, jeigu susidarė situacija, kada kitų bendrovės valdymo organų (šiuo atveju – bendrovės akcininkų susirinkimo) valia jam ar kitiems darbuotojams būtų nepagrįstai ar neteisėtai keičiamos darbo sutarties sąlygos, įskaitant sąlygas dėl nustatyto darbo užmokesčio. Ieškovas, kaip bendrovės vadovas, privalėjo užtikrinti, kad atlyginimai bendrovės darbuotojams (taip pat ir jam) būtų nustatomi, apskaičiuojami ir išmokami pagal darbo sutartyje nustatytas darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Kaip jau minėta, ieškovas iki pat atleidimo iš pareigų pretenzijų dėl jam nustatyto darbo užmokesčio nekėlė, akcininkų sprendimų neginčijo, todėl darytina išvada, kad ieškovas sutiko su jo darbo užmokesčio pakeitimais pagal aukščiau nurodytus UAB „Baltria“ akcininkų sprendimus. Apeliacinės instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. posėdyje ieškovas pripažino, kad jis sutiko su darbo užmokesčio mažinimu, sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, tokį sutikimą motyvuodamas baime prarasti darbą, tikėjimu akcininkų pažadais, kad be oficialaus darbo užmokesčio jam dar bus išmokėtas priedas. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo teisės normų, reguliuojančių darbuotojų darbo sąlygų keitimą, pažeidimo konstatavimui ar nekonstatavimui, motyvai ar paskatos, dėl kurių darbuotojas sutiko su darbdavio valia įvykdytu darbo sąlygų koregavimu, reikšmės neturi. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis apgaulės įtakoje sutiko su darbo užmokesčio jam sumažinimu, byloje nebuvo įrodinėtos ir nėra nustatytos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog apeliantas (ieškovas) sutiko dėl darbo sutarties sąlygos, nustatančios jo darbo užmokestį, pakeitimais, jį tenkino nustatytas darbo užmokesčio dydis, nes dėl jo neprieštaravo ir nekėlė dėl jo ginčo iki pat atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje esančiais įrodymais yra paneigti ieškovo teiginiai apie atsakovo padarytus teisės normų pažeidimus, siejamus su ieškovo darbo sąlygų dėl darbo užmokesčio pakeitimais be apelianto (ieškovo) sutikimo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas darbo sutarties su ieškovu nutraukimo teisėtumo klausimą, tinkamai taikė Akcinių bendrovių įstatymo normas dėl bendrovės vadovo teisinės padėties ir darbo sutarties pasibaigimo jį atšaukiant iš pareigų, tinkamai aiškino bylos aplinkybes ir vertino įrodymus dėl ieškovo darbo sąlygų keitimo darbdavio valia, todėl dėl ieškovo pareikštų materialiųjų reikalavimų priėmė teisingą procesinį sprendimą. Skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovo reikalavimai, paliktina nepakeista.

Dėl atsakovo priešieškinio

Pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, UAB ,,Baltria“ įstatų 7.3 punktą administracijos vadovo atlyginimą nustato visuotinis akcininkų susirinkimas.

Atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 30 780 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovo grindžiamas aplinkybe, kad ieškovas nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2009 m. sausio 5 d. gavo neteisėtai padidintą nuo 2 800 iki 5 365 Lt darbo užmokestį. Atsakovo teigimu, ieškovas pats pasididino jam mokėtiną darbo užmokestį, nes toks buvo nustatytas nesant bendrovės akcininkų sprendimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino akivaizdžia buvus aplinkybę, kad 5 365 Lt dydžio darbo užmokestis ieškovui buvo mokamas neturint bendrovės akcininkų sutikimo, todėl atsakovas dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių neteisėtai padidinto darbo užmokesčio gavimu, patyrė žalą. Teisėjų kolegija akivaizdžia pripažįsta tik tą aplinkybę, kad byloje nėra UAB „Baltria“ akcininkų sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta nuo 2008 m. sausio 2 d. mokėti ieškovui iki 5 365 Lt padidintą darbo užmokestį. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama byloje esančių įrodymų visumą, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas esą neįrodė, jog jam buvo nustatytas ir mokamas 5 365 Lt darbo užmokestis per mėnesį UAB „Baltria“ akcininkų valia ar jų sutikimu. Šioje konkrečioje ginčo situacijoje laikytina, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo pripažino esmine ieškovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmų neteisėtumą patvirtinančia aplinkybe rašytinio akcininkų sprendimo padidinti bendrovės vadovo atlyginimą nebuvimą. Jau minėta, kad iš priešieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovo veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad šis vienašališkai, be bendrovės akcininkų sprendimo, pasididino sau atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju tas faktas, jog nagrinėjant bylą nebuvo pateikta rašytinio akcininkų sprendimo dėl bendrovės vadovo atlyginimo padidinimo, savaime neįrodo, jog atsakovas pats vienašališkai nustatė sau didesnį atlyginimą. Spręsdama bylos šalių ginčą dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės teisėjų kolegija priėjo prie išvados, jog nagrinėjamu atveju vien rašytinio akcininkų sprendimo padidinti bendrovės vadovo atlyginimą iki 5 365 Lt nebuvimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tokio akcininkų sprendimo apskritai nebuvo ir kad ieškovas neteisėtai vienašališkai pasididino savo atlyginimą

Bendrovės veiklos finansiniai rodikliai yra viena iš objektyvių prielaidų, lemiančių darbo užmokesčio bendrovės vadovui ir kitiems darbuotojams padidinimo galimybę. Ieškovas UAB „Baltria“ direktoriumi pradėjo dirbti 2007 m. balandžio 23 d., nustačius jam 2 800 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Iš byloje esančio UAB „Baltria“ 2007 m. finansinės atskaitomybės (balanso) duomenų (t. 1, b. l. 155-156) matyti, kad 2007 metais bendrovė dirbo pelningai (bendrasis pelnas siekė 210 228 Lt, grynasis pelnas – 72 254 Lt). Teigiami ir stabilūs bendrovės veiklos finansiniai rodikliai, aukšta pardavimų apyvarta, pelningi sandoriai, didelių piniginių srautų judėjimas sudarė objektyvias sąlygas darbdaviui gerinti darbuotojų socialines ir darbo sąlygas, įskaitant palankesnių darbo apmokėjimo sąlygų nustatymą. Geri bendrovės 2007 metų ekonominės ir finansinės veiklos rezultatai sudarė objektyvias prielaidas akcininkams materialiai skatinti tiek administracijos vadovą, tiek kitus bendrovės darbuotojus, padidinant jiems nustatytą darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismo pavedimu atsakovas pateikė į bylą 2007 m. ir 2008 m. mėnesines atlyginimų suvestines ir darbo užmokesčio žiniaraščius (t. 2, b. l. 29-49), iš kurių matyti, kad nuo 2008 m. pradžios kur kas didesnį darbo užmokestį ėmė gauti ne tik bendrovės direktorius (ieškovas) D. G., bet ir kiti bendrovės samdomi darbuotojai (N. R., D. M., A. D.). 2008 m. birželio 26 d. komercijos direktoriumi bendrovėje pradėjo dirbti M. G., kuriam buvo nustatytas ir iki 2009 m. mokamas taip pat gana didelis 4 000 Lt darbo užmokestis (t. 1, b. l. 177-179, t. 2, b. l. 43-49). Liudytoja N. R., dirbusi UAB „Baltria“ vyriausiąja finansininke nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2009 m. vasario 27 d., patvirtino, kad ji reguliariai teikdavo UAB „Baltria“ akcininkams finansines ataskaitas bei kitus bendrovės veiklos dokumentus, kuriuose atsispindėdavo UAB „Baltria“ direktoriui ir kitiems darbuotojams mokamas darbo užmokestis, todėl akcininkai negalėjo nežinoti apie UAB „Baltria“ darbuotojų darbo užmokesčio dydžius. Liudytojos N. R. nurodytos aplinkybės patvirtintos byloje esančiais rašytiniais duomenimis (t. 1, b. l. 143-152): elektroninio susirašinėjimo būdu buhalterės siųsta akcininkui 2008 m. atlyginimų suvestine, 2007 m. atitinkamo laikotarpio pajamų ir išlaidų finansiniais raportais. Iš įrašų finansiniuose raportuose matyti ieškovo ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui (algoms) skirtos sumos atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, iš 2008 m. suvestinės matyti visų UAB „Baltria“ darbuotojų mėnesiniai darbo užmokesčio dydžiai per 2008 m. sausio – lapkričio mėnesius, įskaitant ir ieškovo 5 365 Lt darbo užmokesčio dydį (neišskaičius mokesčių). Finansinių duomenų, įskaitant lėšų poreikį darbo užmokesčiui mokėti, teikimo akcininkams aplinkybių atsakovas objektyviais įrodymais nepaneigė. Liudytoja N. R. apklausos metu pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. posėdyje (t. 1, b. l. 181-185), be kita ko, paaiškino, kad bendrovės vadovui 2008 metais buvo mokamas apie 5 365 Lt su mokesčiais atlyginimas pagal akcininkų sprendimą, įformintą susirinkimo protokolu, kuris buvo jai atsiųstas elektroniniu paštu. Ji taip pat tvirtino ruošusi akcininkų susirinkimų protokolų projektus, nurodymus gaudavusi iš akcininko D. G. Liudytoja tvirtino, kad 2008 m. ji gaudavo akcininkų susirinkimų protokolus elektroniniu paštu be parašų. Šią liudytojos nurodytą aplinkybę patvirtina byloje esantis UAB „Baltria“ 2007 m. gruodžio 28 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nepasirašytas protokolas Nr. 6, fiksuojantis akcininkų nutarimą nuo 2008 m. sausio 2 d. nustatyti direktoriaus atlyginimą 5 365 Lt į mėnesį (t. 1, b. l. 125). Vyriausiąja finansininke dirbusi liudytoja N. R. pirmosios instancijos teisme taip pat paaiškino, kad 2007-2008 m. akcininkui D. G. ji siųsdavo ataskaitas, kuriose matėsi ieškovui mokamas darbo užmokestis, o metų gale siųsdavo visų metų atlyginimų šifruotę, kad suvestinėse nurodyti skaičiai buvo perkelti ir į 2008 m. balansą.

Liudytoja N. R. pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus iš esmės pakartojo ir liudijant apeliacinės instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. posėdyje, paaiškindama, kad ji yra mačiusi akcininkų sprendimą dėl atlyginimo padidinimo direktoriui, tokį padidintą atlyginimą ji paskaičiavusi pagal elektroniniu būdu gautą akcininkų susirinkimo protokolą. Liudytoja teigė, kad elektroniniu paštu buvo atsiunčiamas sprendimas, iš kurio ji matydavo, nuo kurios dienos padidintas atlyginimas ir tokį atlyginimą ji parodydavo priskaitymo žiniaraštyje. Pasak liudytojos, atlyginimus mokėdavo patys akcininkai, darydami pavedimus iš užsienio į įmonės sąskaitą, iš kurios buvo daromi pavedimai į darbuotojų sąskaitas banke. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti ieškovo banko sąskaitos 2008 m. laikotarpio išrašai (t. 1, b. l. 126 -133), iš kurių matyti, kad ieškovui buvo pervedamas 4000,93 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis (šis dydis atitinka nustatytą 5 365 Lt dydžio atlyginimą, išskaičius iš jo privalomus mokesčius). Buvusi buhalterė aiškino, kad iš savo elektroninio pašto jai duotu elektroniniu adresu kiekvieną mėnesį akcininkui siųsdavo suvestines apie išmokėtą darbo užmokestį, taip pat darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius, iš kurių buvo matyti, kiek kuriam darbuotojui turi būti išmokėta darbo užmokesčio. Šie ir kiti anksčiau aptarti liudytojos parodymai iš esmės nebuvo paneigti. Juos bandė nuneigti apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškinimus teikęs D. J. G., tačiau jo paaiškinimai dėl liudytojos N. R. parodymų vertintini kritiškai ne tik todėl, kad vienas iš UAB „Baltria“ akcininkų ir dabartinis jos vadovas yra tiesiogiai suinteresuotas atsakovui palankia šios bylos baigtimi, bet ir todėl, kad šio asmens paaiškinimai yra neįtikinantys, verčiantys abejoti jų patikimumu ir atitikimu buvusiai faktinei padėčiai. Kaip jau minėta, liudytoja N. R. dirbo UAB „Baltria“ vyriausiąja finansininke nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2009 m. vasario 27 d. D. J. G. UAB „Baltria“ akcininku tapo nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. Pažymėtina, kad UAB „Baltria“ akcininkų yra vos trys, jie susiję artimais šeiminiais ir giminystės ryšiais (akcininkai B. S. G. ir V. I. G. yra sutuoktiniai, o akcininkas D. J. G. – jų sūnus), jų valdomoje UAB „Baltria“ nuolat dirbdavo vos keli darbuotojai, todėl šiems akcininkams negalėjo būti nežinomos aplinkybės apie bendrovės darbuotojus, tuo labiau darbuotojus, vykdančius administracines funkcijas arba atsakingus už bendrovės finansinių operacijų tvarkymą ir apskaitą. Esant tokiai faktinei situacijai kritiškai vertintini teismo posėdyje D. J. G. išsakyti teiginiai, kad N. R. jis nepažįsta ir nežino, kas prieš E. A. (pagal byloje esančius duomenis pradėjusią dirbti UAB „Baltria“ buhaltere ne anksčiau kaip nuo 2009 m. liepos mėn.) dirbo bendrovės buhaltere. Abejotini D. J. G. paaiškinimai ir apie tai, kad jie (akcininkai) su N. R. nedirbo ir jokių ataskaitų iš jos negaudavo, kad iš JAV jokių mokėjimo pavedimų nedarė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Išimtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo – tai oficialieji rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

Ištyrusi ir įvertinusi aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija įsitikino, kad nagrinėjamu atveju galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog darbo užmokestis ieškovui nuo 2008 m. sausio 2 d. buvo iki 5 365 Lt padidintas ir mokamas suderinus su UAB „Baltria“ akcininkais ir išreiškus jiems savo valią dėl šio juridiškai reikšmingo fakto. Byloje nėra pateiktas sprendimo forma išreikštas akcininkų sprendimas dėl darbo užmokesčio ieškovui padidinimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2008 metais didesnis darbo užmokestis ieškovui buvo nustatytas ir mokamas su UAB „Baltria“ akcininkų sutikimu, pritarimu ar suderinimu. Byloje neįrodytos aplinkybės, patvirtinančios atsakovo teiginius, esą ieškovas neteisėtai vienvaldiškai, be UAB „Baltria“ akcininkų žinios ir sutikimo pasididino sau darbo užmokestį ir tęsė tokius neteisėtus veiksmus net iki to momento, kada akcininkų 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu direktoriui nuo 2009 m. sausio 5 d. buvo sumažintas darbo užmokestis, motyvuojant tokį sprendimą susiklosčiusia ekonomine krize (1 t., b. l. 46). Pažymėtina, kad padidintas atlyginimas ieškovui visus 2008 metus buvo mokamas oficialiai, nurodant jo dydį žiniaraščiuose, apskaičiuojant ir sumokant privalomus mokesčius valstybei, todėl mažai tikėtina, jog visą tą laiką, kai buvo mokamas padidintas atlyginimas, kuris nors iš akcininkų apie tai nežinojo, taip pat nėra duomenų, kad kuris nors iš akcininkų reiškė dėl to prieštaravimus. Teisėjų kolegijos neįtikino atsakovo teiginiai, kad UAB „Baltria“ akcininkams nebuvo žinomos aplinkybės apie nuo 2008 m. sausio 2 d. padidėjusį ieškovo darbo užmokestį iki 5 365 Lt per mėnesį, nors toks darbo užmokestis buvo ieškovui mokamas visus 2008 metus. Šie atsakovo teiginiai iš esmės paneigti ne tik priešingais ieškovo paaiškinimais bei liudytojos N. R. parodymais, bet ir byloje esančiais juos papildančiais rašytiniais įrodymais, kurių turinys bei sisteminis ryšys įvertinti pagal šioje nutartyje aukščiau išdėstytus teismo argumentus. Atsakovo teiginiams apie ieškovo tariamą neteisėtai padidinto darbo užmokesčio gavimą įrodyti nepakanka aplinkybių, kad byloje nėra akcininkų pasirašyto sprendimo apie darbo užmokesčio ieškovui padidinimą, ar kad ieškovo darbo sutartyje esantis įrašas apie darbo sutarties sąlygos pakeitimą dėl padidinto darbo užmokesčio nepasirašytas darbdavio atstovo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui pareikalavus iš atsakovo pateikti visus 2007-2008 metų laikotarpio UAB „Baltria“ akcininkų susirinkimų protokolus arba sprendimus, priimtus nerašant protokolo, buvo pateiktas tik 2007 m. rugsėjo 20 d. akcininkų susirinkimo protokolas dėl bendrovės akcijų dalies pardavimo D. G. ir apmokėjimo už perleidžiamas akcijas. Atsakovo 2012 m. gegužės 23 d. rašte apeliacinės instancijos teismui (2 t., b. l. 16-19) nurodyta, kad atsakovas teikia tik tuos akcininkų susirinkimo protokolus, kurių nėra byloje ir kuriuos pavyko rasti bendrovėje. Be atsakovo papildomai pateikto 2007 m. rugsėjo 20 d. protokolo, byloje yra dar du akcininkų sprendimus 2007 m. ir 2008 m. laikotarpiu fiksuojantys pasirašyti dokumentai: 2007 m. balandžio 20 d. akcininkų susirinkimo protokolas dėl ieškovo paskyrimo bendrovės direktoriumi ir atlyginimo jam nustatymo (1 t., b. l. 34); akcininkų 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas dėl darbo užmokesčio direktoriui sumažinimo nuo 2009 m. sausio 5 d. dėl susidariusios ekonominės krizės (1 t., b. l. 46). Neįtikėtina, kad per dvejus veiklos metus būtų priimti vos trys UAB „Baltria“ akcininkų sprendimai, iš kurių du susiję su ieškovo darbo santykiais pas atsakovą. Nors atsakovas teigė, kad daugiau akcininkų sprendimus įforminančių dokumentų (protokolų) nerasta dėl tos priežasties, kad po atšaukimo iš pareigų ieškovas neperdavė naujam vadovui bendrovės turto ir dokumentacijos, tačiau ši aplinkybė neįrodyta. Apskritai, byloje yra pateikti tie UAB „Baltria“ akcininkų sprendimai, priimti 2007- 2011 m. laikotarpiu, kuriais atsakovui palanku grįsti savo reikalavimus ieškovui arba atsikirtimus į ieškovo reikalavimus. Esant tokiai situacijai labiau tikėtina yra ieškovo apeliaciniame skunde akcentuota aplinkybė, kad atsakovas byloje pateikė tik tuos akcininkų sprendimus, kurie palankūs atsakovo pozicijai pagrįsti ir nepateikė tų įrodymų, kurie yra reikšmingi, tačiau atsakovui nenaudingi. Byloje nepaneigtas ieškovo paaiškinimas, kad tų įrodymų ieškovas negali objektyviai paneigti, nes po jo atšaukimo iš pareigų tie įrodymai liko pas atsakovą.

Nagrinėjamo ginčo atveju nesudaro pakankamo pagrindo išvadai apie tai, kad ieškovas vienašališkai pasididino sau darbo užmokestį, ir ta aplinkybė, jog ieškovo darbo sutartyje įrašas apie darbo užmokesčio ieškovui pakeitimą (jį padidinant) nėra patvirtintas darbdavio atstovo parašu. Šios aplinkybės reikšmę iš esmės susilpnina tai, kad ieškovo darbo sutartyje darbdavio atstovo parašu nepatvirtintas ne tik įrašas apie darbo užmokesčio ieškovui padidinimą, bet ir įrašas apie darbo užmokesčio jam sumažinimą iki 1 900 Lt per mėnesį, nors akcininkų 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu bendrovės akcininkas B. S. G. buvo įgaliotas bendrovės vardu pasirašyti atitinkamus darbo sutarties su ieškovu pakeitimus (1 t., b. l. 46). Būtent toks akcininkų sprendimo nevykdymas sudarė prielaidas atsakovui priešieškinyje teigti, kad apie darbo sutarties sąlygų pakeitimus, susijusius su ieškovo darbo užmokesčio padidinimu, vienam iš bendrovės akcininkų D. J. G. esą tapo žinoma tik įforminant darbo sutarties su ieškovu pakeitimą pagal akcininkų 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą dėl bendrovės direktoriaus darbo laiko sutrumpinimo ir darbo užmokesčio sumažinimo iki 1 234,29 Lt (1 t., b. l. 47).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų faktinių duomenų visuma nepatvirtina neteisėtų ieškovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmų, susijusių su atlyginimo padidinimu, bet priešingai – leidžia teigti, kad buvo priimtas bendrovės akcininkų sprendimas padidinti bendrovės vadovo atlyginimą. Nors rašytinis akcininkų sprendimas dėl darbo užmokesčio ieškovui padidinimo į bylą nėra pateiktas, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog UAB „Baltria“ akcininkai žinojo apie bendrovės vadovo atlyginimo dydį, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teismai nepagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pareikšto atsakovo nurodytu pagrindu, priteisimo iš ieškovo.

Kadangi nenustatyti ieškovo neteisėtų veiksmų ir atsakovui padarytos žalos faktai, kaip būtinosios sąlygos civilinei teisinei atsakomybei atsirasti, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovo priešieškinio panaikinama ir dėl šio priešieškinio priimamas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo priešinis reikalavimas ieškovui atmetamas.

Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 3 025 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 140-142). Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, tačiau priimant naują sprendimą dėl atsakovo priešieškinio ir jį atmetant, ieškovas turi teisę į dalies advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Esant tokiai procesinei situacijai (kada atmesti ir ieškinio, ir priešinio ieškinio reikalavimai) protinga ir teisinga pripažinti ieškovui teisę maždaug į pusės jo turėtų išlaidų atlyginimo priteisimą – 1 600 Lt.

Atsakovas pareiškė prašymą priteisti 7 028,04 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo 2012 m. balandžio 2 d. prašyme dėl šių išlaidų priteisimo nurodoma, kad išlaidas sudarė tokių advokato teisinių paslaugų apmokėjimas: bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo analizė, ieškovo apeliacinio skundo analizė; atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (2 t., b. l. 2-6). Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl atsakovas turi teisę tik į dalį apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimo. Spręsdama dėl išlaidų atsakovui atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija įvertina jo prašyme dėl šių išlaidų atlyginimo nurodytų teisinių paslaugų rūšį, taip pat atsižvelgia į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytas rekomendacijas (Rekomendacijų 8.11 p., 8.18 p.). Tokiu būdu nustatoma, kad būtų teisinga ir protinga atsakovui priteisti ne didesnį kaip 1 600 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Kadangi tokia pati advokato teisinės pagalbos išlaidų suma priteistina ieškovui iš atsakovo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos yra tarpusavyje įskaitytinos, šių sumų atskirai nepriteisiant vienai šaliai iš kitos.

Dėl atsakovo įstatyminiam atstovui paskirtos nuobaudos

Šioje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi atsakovo UAB „Baltria“ įstatyminiam atstovui (administracijos vadovui) D. J. G. buvo paskirta teismo nuobauda – 500 Lt bauda dėl neatvykimo į teismo posėdį.

Teisme 2012 m. birželio 28 d. užregistruotas prašymas panaikinti D. J. G. paskirtą baudą. Prašyme akcentuojama, kad atsakovo direktorius neturi intereso vilkinti procesą ar vengti jame dalyvauti, nurodoma, kad jis neturėjo objektyvios galimybės atvykti į tą teismo posėdį, į kurį buvo kviečiamas, išdėstytos negalėjimo atvykti į teismą priežastys.

Apeliacinės instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. posėdyje dalyvavęs D. J. G. dar kartą prašė panaikinti skirtą baudą, konkretizuodamas, dėl kokių su verslu ir šeiminėmis aplinkybėmis susijusių priežasčių negalėjo atvykti į teismo 2012 m. birželio 11 d. posėdį.

Įvertinusi rašytiniame prašyme ir D. J. G. žodiniame pareiškime nurodytas neatvykimo į teismą priežastis bei jas sąlygojusias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti šiam asmeniui paskirtą baudą (CPK 107 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 107 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinis ir priteistas atsakovui UAB „Baltria“ iš ieškovo D. G. 30 780 Lt žalos atlyginimas. Šioje dalyje priimti kitą sprendimą – atsakovo UAB „Baltria“ priešieškinį ieškovui D. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui UAB „Baltria“ iš ieškovo D. G. priteista 923 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį, kuria atmestas (netenkintas) D. G. ieškinys, palikti nepakeistą.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi D. J. G. paskirtą 500 Lt baudą.

Teisėjai Danutė MilašienėVytas MiliusGintaras Pečiulis