- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-23
- Bylos Nr.
- eII-76-1234/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00027-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dovilė Baniulienė
- Kategorijos
- 16.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. (V. Š.) skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) pareigūnas 2025 m. vasario 28 d., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini), priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), kuriuo pareiškėjas V. Š. (toliau – pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis, 2025 m. sausio 27 d., 15 val. 44 min. Molėtų rajono savivaldybėje magistraliniame kelyje Vilnius-Utena, 57,950 km vairuodamas transporto priemonę Subaru Outback, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniu keliu, paženklintame kelio ruože Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, sankryžoje lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia važiavimo kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus. Už padarytą nusižengimą jam skirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trijų mėnesių terminui.
Šalies argumentai
2. V. Š. pateikė skundą, kuriuo prašo įvertinti pažeidimo aplinkybes ir nutraukti sprendimą. Nurodo nesutinkantis su Nutarimu, nes nebuvo įvertintos visos aplinkybės, t. y. jis magistraliniame kelyje Vilnius-Utena prisivijęs policijos automobilį kelis kilometrus važiavo iš paskos lėtai važiuojantiems policijos automobiliui ir sunkvežimiui laukdamas, kol bus saugi galimybė aplenkti juos po vieną, ko negalėjo nepastebėti policijos automobilio vairuotojas, bet jis nesiėmė veiksmų atsitraukti nuo sunkvežimio galo, kad pareiškėjo vairuojamas Subaru automobilis galėtų lenkti automobilius po vieną ir turėtų galimybę saugiu atstumu persirikiuoti į savo juostą neversdamas policijos automobilio stabdyti ir didinti atstumo. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad laikydamasis arti lėtaeigio sunkvežimio ir neketindamas jo lenkti, policijos automobilio vairuotojas matydamas jam iš paskos privažiavusį V. Š. Subaru automobilį ir nepadidinęs atstumo iki sunkvežimio, pažeidė KET 138 punktą draudžiantį lenkiamos transporto priemonės vairuotojui trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais, tuo trukdydamas lenkimo manevrui ir sukeldamas avarinę situaciją. Policijos automobilio vairuotojas, turėdamas vairavimo patirtį ir žinodamas sekamos sunkiasvorės transporto priemonės gabaritus bei neketindamas jos lenkti, turėjo laikytis didesnio atstumo iki jos, kad nesukeltų avarinės situacijos ir užleistų vietos lenkiantiems automobiliams. V. Š., sulaukęs kol toli nebus priešpriešinėje juostoje automobilių ir lenkimą leidžiantis kelio ženklinimas, pradėjo lenkimo manevrą ir išvengė avarinės situacijos nelįsdamas tarp lenkiamų automobilių ir dėl sunkvežimio gabaritų nepastebėjo kelio ženklo Nr. 108, dėl ko užbaigė lenkimo manevrą jo veikimo zonoje. Pareiškėjas teigia, kad aplenkęs transporto priemones, sugrįžo į savo eismo juostą nesukėlęs pavojaus kitiems eismo dalyviams bei neprivertęs jų keisti eismo krypties ar greičio. Nurodo, kad Nutarime nėra atsižvelgta į lenkiamo automobilio veiksmus, trukdančius saugiam lenkimui, pažeidžiančius KET 138 punktą. Taip pat neatitinka realybės Nutarimo teiginys, kad V. Š. pažeidimo padarymo metu buvo ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir turėdamas galiojančių nuobaudų, nes pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus mažiausiai 18 mėnesių ir nė karto nėra baustas už ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į skundą Institucija prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti, kadangi Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Skundo argumentus vertina kaip pareiškėjo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą, kadangi iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vairuodamas automobilį magistraliniame kelyje Vilnius – Utena, 57 km, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 ,,Sankryža su šalutiniu keliu“, nors turėjo galimybę sugrįžti į savo eismo juostą, aplenkus pirmą, priekyje važiavusią transporto priemonę. Taip pat nesutinka su skunde nurodytu argumentu, jog pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus mažiausia 18 mėnesių atgal ir anksčiau, nes iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens detalaus baustumo išrašo matyti, kad yra baustas 26 kartus, o dvi paskirtos nuobaudos, už KET pažeidimus, sumokėtos 2024 m. vasario 1 d., todėl šio pažeidimo padarymo metu jos buvo galiojančios.
4. V. Š. šaukimas į teismo posėdį įteiktas 2025 m. balandžio 1 d., tačiau pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, taip pat į teismo posėdį neprisijungė per nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM platformą), prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė. Institucija 2025 m. balandžio 2 d. pranešimu nurodė nedalyvausianti teismo posėdyje ir neprieštaraujanti, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant Institucijos atstovui, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
6. ANK 615 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. ANK 589 straipsnio 49 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų surašo policijos pareigūnai. Nagrinėjamu atveju Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno Nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) V. Š. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
8. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).
9. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
10. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas V. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. sausio 27 d., 15 val. 44 min. Molėtų rajono savivaldybėje, magistraliniame kelyje Vilnius-Utena, 57,950 km vairuodamas transporto priemonę pagrindiniu keliu, paženklintame kelio ruože Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, sankryžoje lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia važiavimo kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus.
12. Pagal KET 140.1 papunktį, lenkti draudžiama: sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Vadovaujantis KET 1 priedo 1 punktu, numeriu 108 yra žymimas ženklas „Sankryža su šalutiniu keliu”, reiškiantis, kad pagrindinį kelią kerta šalutinis kelias.
13. Pareiškėjas neneigia to, kad jis lenkė ta pačia kryptimi važiuojančius du automobilius, tačiau jis nurodo, kad antrąjį automobilį – sunkvežimį buvo priverstas aplenkti pažeidžiant KET, kadangi pirmojo lenkiamo policijos automobilio vairuotojas pats pažeidė KET nepalikdamas saugaus atstumo tarp policijos automobilio ir sunkvežimio.
14. Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis.
15. KET 3.9. punkte nustatyta, kad lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punkto nuostatas vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-67-387/2022, 15 punktas).
16. Iš byloje esančio vaizdo įrašo pavadinimu „U4073-(duomenys neskelbtini)2_20250127154440_20250127154650 (1) Priekis“ matyti, kad nuo įrašo 12 sekundės iki 23 sekundės pareiškėjo vairuojamas automobilis Subaru, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, atlieka dviejų automobilių lenkimą. Nuo įrašo 14 sekundės matyti pakankamas atstumas tarp lenkiamo policijos automobilio ir priekyje važiuojančio sunkvežimio, o ties įrašo 15 sekunde matyti, kad sunkvežimis jau pravažiavęs kelio ženklą Nr. 108 ir neužstoja šio ženklo automobilio Subaru vairuotojui.
17. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad V. Š. įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą vietoje, kurioje lenkti buvo leidžiama, esant kelio ženklinimui, leidžiančiam įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, tačiau nebaigęs lenkimo manevro, esant aiškiai matomam įspėjamajam kelio ženklui „Sankryža su šalutiniu keliu” ir turėdamas galimybę grįžti į savo eismo juostą, to nepadarė, suvokdamas, kad negalės saugiai užbaigti lenkimo manevro, o lenkimą tęsė ir jį baigė galiojant KET 140.1. punkto draudimui lenkti sankryžoje.
18. Teismo nuomone, visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl pažeidėjo administracinės atsakomybės, nustatytos nepažeidžiant ANK 569 straipsnyje įtvirtintų įrodymų tyrimo, tikrinimo ir vertinimo taisyklių. Institucija, laikydamasi šio straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė, išanalizavo bei įvertino nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, palygino juos tarpusavyje ir susiejo į vientisą loginę grandinę.
19. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. Š. atlikti veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl šio nusižengimo padarymo.
20. Nors pareiškėjas skunde neginčija jam paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, tačiau ginčija Nutarime nurodytą aplinkybę, kad pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų ir kad ankstesnės nuobaudos nėra susiję su ANK 420 straipsniu.
21. Pareiškėjas skunde teisingai nurodo, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jis baudžiamas pirmą kartą. Tačiau nurodytą aplinkybę teisingai nustatė bei įvertino ir Institucija priimdama skundžiamą Nutarimą motyvuodama minimalios 170 Eur nuobaudos paskyrimą bei nustatydama minimalų administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą 3 mėnesiams. Be to, nors iki skundžiamo Nutarimo priėmimo pažeidėjas paskutinį kartą už KET taisyklių pažeidimą pripažintas kaltu 2023 m. birželio 9 d. nutarimu, tačiau bauda sumokėta 2024 m. vasario 1 d., todėl Institucija teisingai nustatė, jog administracinis nusižengimas numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytas turinti galiojančių nuobaudų už KET taisyklių pažeidimus.
22. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą Nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas, o V. Š. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo V. Š. (V. Š.) skundo netenkinti.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.