Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-09-04 nutarimas Nr. A11-13962/14-(1.1.47-T1) administracinio teisės pažeidimo byloje ir byla A. S. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šį nutarimą A. S. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, motyvuodamas tuo, kad nutarimas priimtas remiantis ne faktais, o ne įrodytomis prielaidomis. Nurodo, jog byloje nėra jokių aplinkybių, įrodančių, kad 2014-08-10 apie 1 val. 55 min. jis teikė taksi paslaugas, pažymėdamas, kad keleivių jis nevežė, jo automobilio salone jokių žmonių nebuvo, protokole paminėtas plafonas nėra taksi plafonas, nes jame nėra skiriamųjų taksi ženklų, automobilio kėbule taip pat nėra skiriamųjų taksi ženklų, todėl mano, jog šie faktai parodo, kad protokole nurodyta aplinkybė, esą jo automobilis buvo su taksi plafonu ant automobilio stogo, grindžiama ne faktais, o asmenine, subjektyvia, nieko neparemta protokolą surašiusio pareigūno nuomone. Taip pat nurodo, kad iš protokolo turinio neaišku remiantis kokiais veiksmais – tariamu keleiviu vežimu ar tariamu vykimu į užsakymą nuspręsta, kad jis tariamai teikė taksi paslaugas, todėl mano, jog nutarimą priėmusi komisija netinkamai ištyrė protokolo turinį bei protokole nurodytas aplinkybes. Taip pat pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija nesiėmė jokių veiksmų, kad apžiūrėti protokole nurodytą plafoną, nenurodė, kodėl mano, kad plafonas atitinka taksi plafoną, nesiaiškino iš kokių aplinkybių protokolą surašęs pareigūnas nusprendė, kad jis tariamai teikė taksi paslaugas. Mano, kad šios bylos medžiagoje nėra įrodymų, pagrindžiančių protokolo ir nutarimo išvadas, todėl nutarimas pažeidžia nekaltumo prezumpciją.

Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad A. S. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172 str. 1 d., sudėties požymių.

Apylinkės teismo teigimu, A. S. vairuojamame automobilyje „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo įrengtas taksometras, prie jo nebuvo pritvirtintas plafonas su užrašu „TAKSI“, keleivių užsakymas, tiriant administracinį teisės pažeidimą, nenustatytas, taip pat nenustatytas ir keleivis (paslaugos užsakovas), kuriam neva A. S. teikė taksi paslaugas. Apylinkės teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. S. protokole nurodytu metu teikė taksi paslaugas (keleivių vežimą, keleivių laukimą ar važiavimą paimti klientų), be to, ant A. S. automobilio buvo pritvirtintas neidentifikuotas plafonas. Teismas rėmėsi tik A. S. paaiškinimu, jog jis taksi paslaugų neteikė, o nutarime nurodytu laiku prie naktinio klubo laukė savo žmonos parvežti į namus, neidentifikuoto plafono, kuris, A. S. teigimu, yra tik plastmasinė konstrukcija, jis nenuėmė įsigijęs tokį automobilį, nes pagal darbo sutartį įmonėje, kurioje jis dirba, šiuo automobiliu teisėtai perveža žmones. Apylinkės teismo vertinimu, teisme apklaustas liudytojas J. Jurčiukonis šių aplinkybių nepaneigė, o tik patvirtino, jog patikrinimo metu A. S. pateikė darbo pažymėjimą, o ar patikrinimo metu plafonas švietė, t.y. buvo įjungtas, kas galimai galėtų liudyti Taksi paslaugų teikimą, šis liudytojas nurodyti negalėjo, patvirtindamas, jog automobilio stebėjimas, faktui nustatyti dėl Taksi paslaugų teikimo, nebuvo atliekamas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, paneigiančių A. S. nurodytas aplinkybes, nėra.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

LR ATPK 172 str. 1 d. numatyta atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį galima, kai asmuo, užsiimantis komercine ar ūkine veikla, kuria siekiama pelno, nepaiso tai veiklai nustatytos tvarkos. Tai bendro pobūdžio blanketinė teisės norma, reiškianti, jog traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimo padarymą, turi būti nurodyta konkreti teisės norma, kurios reikalavimus savo veiksmais tas asmuo pažeidė.

Nagrinėjamoje byloje A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 punktą, kuriame nurodyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas <...>. Analogišką reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 2 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 7.2 p numatyta, kad taksi iškvietimas –užsakymas – vežėjo ir keleivio sutartis, sudaryta naudojantis ryšio priemonėmis, pagal kurią vežėjas įsipareigoja sutartomis sąlygomis suteikti taksi paslaugą, o keleivis įsipareigoja sumokėti užmokestį. Šių taisyklių 7.3 p numatyta, kad taksi paslauga – keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas su įjungtu taksometru, važiavimas pagal iškvietimą-užsakymą, keleivių laukimas.

Šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo A. S. atžvilgiu taikyti in dubio pro reo principą.

Nors A. S. savo kaltę neigia, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais rašytiniais įrodymais: iš dalies paties A. S. teismo posėdyje duotais parodymais (b.l. 46); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vedėjo J.Jurčiukonio tarnybiniu pranešimu ir teismo posėdyje duotais parodymais (b.l. 24,47); administraciniu teisės pažeidimo protokolu (b.l. 21-23), kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Paaiškinime bei prašyme nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, adresuotame Vilniaus m. savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyriui, A. S. nurodė, kad jis 2014-08-10, 1.55 val., Vilniuje taksi paslaugų neteikė – nevežė keleivių ir jų nelaukė, – jo automobilis neturėjo taksi plafono, o protokole nėra jokių duomenų/įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jo automobilyje yra taksi plafonas ar jis tariamai teikė taksi paslaugas (b.l. 20). Apklaustas teismo posėdyje A. S. jau parodė, kad plafonas buvo ant mašinos, tačiau jis nieko nereiškia, jo niekas nemontavo, mašiną jis pirko kartu su plafonu, tą vakarą taksi paslaugų neteikė, laukė žmonos (b.l. 46).

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju J.Jurčiukonis parodė, kad 2014-08-10 reido metu kartu su policija tikrino visus taksi automobilius ir nelegalius taksi automobilius. Adresu, (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pritvirtintu ant stogo plafonu. Keleivio automobilyje nebuvo. Automobilio vairuotojas paaiškino, kad laukia kliento, kurį veža pagal sutartį, tačiau jokios sutarties nepateikė, protokolą pasirašyti atsisakė (b.l. 47).

Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad prie automobilio VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stogo pritvirtintas plafonas (b.l. 23).

Tai, kad patikrinimo metu A. S. automobilyje nebuvo keleivio, nepaneigia jo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d., kadangi keleivio laukimas, kai nesilaikoma taksi veiklai nustatytų reikalavimų, taip pat užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 172 str. 1 d.

Dėl apylinkės teismo argumentų, kad tos aplinkybės, kad apelianto automobilio buvo pritvirtintas neidentifikuotas plafonas be užrašo „Taksi“, taip pat nebuvo taksometro, pagal kurį atsiskaitoma už suteiktas paslaugas, paneigia A. S. atsakomybę pagal ATPK 172 str. 1 d. pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad plafonas yra svarbus atributas, leidžiantis atskirti taksi paslaugas teikiantį automobilį nuo paprasto automobilio, todėl apylinkės teismo išvada, kad automobilis VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apipavidalintas tiksliai kaip taksi ir jame nebuvo taksometro, pagal kurį būtų skaičiuojamas atlygis, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad A. S. neteisėtai užsiėmė taksi veikla, yra nepagrįsti, kadangi tai savarankiški pažeidimai ir savaime nesudaro naujos veikos nauja vežimo rūšimi, be to, jie tik patvirtina A. S. siekį pasipelnyti, nesilaikant teisės aktų nustatytų komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos reikalavimų.

Tai, kad A. S. padarytas pažeidimas nebuvo atsitiktinis, patvirtina ir ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. A11-14715/14-(1.1.47-T1) A. S. už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 23 d., apie 00.09 val., Vilniuje (duomenys neskelbtini), automobiliu „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo, be taksometro salono viduje, teikė taksi paslaugas – t.y. laukė keleivių, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai – nubaustas 750 Lt bauda.

Be to, apylinkės teismas, remdamasis tik A. S. paaiškinimais, nesivadovavo Lietuvos Respublikos kelių transporto inspekcijos viršininko 2008-07-28 įsakymu 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių reikalavimų 2 punkto nuostatomis, pagal kurias transporto priemonės konstrukcija ir eksploatacinės savybės turi atitikti jos gamybos metu galiojusius reikalavimus, jeigu teisės aktai nenumato naujų ar papildomų reikalavimų, ir visiškai nevertino, kad A. S. valdomo automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konstrukcijos techninėje charakteristikoje, kaip ir bet kurio kito lengvojo automobilio konstrukcijoje, išskyrus taksi automobilius, nėra numatytas papildomas šviesos šaltinis ant automobilio stogo, su tokiu papildomu prietaisu automobilis, neabejotinai neatitikdamas savo technikinių reikalavimų, nepraeitų valstybinės technikinės apžiūros kontrolės.

Tai, kad A. S. melavo, teigdamas, jog automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis įsigijo su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo, paneigia VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas apie tai, kad automobilis „VW SHARAN“, kėbulo ir važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), užregistruotas (duomenys neskelbtini), automobilio savininkas-valdytojas – A. S. (b.l. 59).

A. S. argumentus, kad jis administracinio teisės padarymo metu 2014-08-10 dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) ir teisėtai pervežinėjo žmones, paneigia „Sodros“ pažyma apie A. S. darbinę veiklą, kurioje nurodyta, kad jis VšĮ (duomenys neskelbtini) dirba tik nuo 2014-09-01 (b.l 58).

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Duomenų neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. reikalauja, kad, išnagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą organo (pareigūno) priimtame nutarime atsispindėtų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas bei motyvuotas jų įvertinimas.

Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas neištyrė ir neįvertino visų nustatytų bylos aplinkybių, įrodymų tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai, įrodymus vertino atsietai nuo bendro konteksto, nesivadovavo galiojančiais normatyviniais teisės aktais bei formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartys ATP-580-574/2014, ATP-637-315/2014), priimdamas palankų A. S. sprendimą, nemotyvavo, kodėl savo sprendimą grindžia tik pateikta A. S. prieštaringa gynybine versija ir atmeta byloje esančius neginčijamus įrodymus, patvirtinančius, kad A. S. 2014-08-10 apie 1.45 val., Vilniuje (duomenys neskelbtini), automobiliu „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su taksi plafonu ant automobilio stogo, teikė taksi paslaugas, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai. Toks apylinkės teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2014-12-24 nutarimą ir priimti naują nutarimą.

Palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-09-04 nutarimą Nr. A11-13962/14-(1.1.47-T1), kuriuo už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 172 str. 1 d., padarymą paskirta A. S. 800 litų (231 euro) dydžio bauda.

Nutartis neskundžiama.