Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimo, kuriuo T. B. skundas patenkintas iš dalies, panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. A11-641/14-(1.1.47-T1); A11-948/14-(1.1.47-T1) dalyje dėl 2013 m. gruodžio 14 d. pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 2 d., T. B. pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d. (2013 m. gruodžio 14 d. pažeidimas), paskiriant nuobaudą – 500 Lt baudą. Dalyje dėl 2014 m. sausio 18 d. pažeidimo nutarimas paliktas nepakeistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė nuobauda T. B. paskirta – 1100 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. B. pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentų apeliantas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimą panaikinti. Nurodo, kad vežė keleivį nuo Mindaugo tilto į Baltupių mikrorajoną, tačiau keleivis ne kartą persigalvojo, vėliau pradėjo jį užgaulioti, išsitraukė aštrų metalinį daiktą, kuriuo mosavo jam prieš veidą. Sustojant klientas pradėjo rėkti, kad vairuotojas turi sumokėti 100 Lt ir grasino savo pareigomis. Tuomet jis iškvietė policiją. Buvo labai susinervinęs, todėl neskaitė, ką pasirašė. Dėl šio įvykio pablogėjo jo sveikata, jis V. Š. nieko blogo nepadarė, tik iššvaistė savo sveikatą, degalus ir laiką. Prašo atlyginti jam 5000 Lt už patirtą moralinę žalą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

T. B. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d. Tačiau apeliaciniu skundu nubaustasis nesutinka jam paskirta nuobauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d., komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Iš šios nuostatos seka, kad administracinei atsakomybei pagal šį straipsnį kilti reikalingas tik tam tikras komercinės ar ūkinės veiklos pažeidimas.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2014-02-13 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, surašyto T. B. atžvilgiu, matyti, kad 2013 m. gruodžio 14 d., apie 02.30 val., Gedimino pr., (nutarime klaidingai nurodytas įvykio laikas) T. B. automobiliu Audi, v/n (duomenys neskelbtini) su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo, be taksometro salono viduje, teikė taksi paslaugas, t.y. vežė keleivį, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai.

Pažymėtina, kad narinėjamo įvykio aplinkybes, nurodytas tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek faktų fiksavimo pažymoje patvirtino liudytojas V. Š., be to, ta, kad ant automobilio buvo įrengtas plafonas, taksometro automobilyje nebuvo, taip pat T. B. neturi leidimo užsiimti taksi veikla. Byloje nenustatytas V. Š. suinteresuotumas bylos baigtimi, šios aplinkybės neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, liudytojo paaiškinimus atitiko nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Pažymėtina, kad apelianto skunde pateikiami argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, vien tik jo nesutikimas jam nepalankiais institucijų sprendimais nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti aukščiau minėtų sprendimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, kurių pagrindų priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimą nepakeistą ir T. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.