Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14-228/2013 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams J. M., D. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Utenos rajono savivaldybės administracijai, LR AM Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Nacionalinei žemės tarnybai dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo bei pagal atsakovų J. M., D. M. priešieškinį ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijai, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Nacionalinei žemės tarnybai dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė teismą įpareigoti atsakovus J. M. ir D. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus silikatinių blokelių mūro priestatus prie penkių butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę; o per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsakovų lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad statybos neteisėtos, vykdytos neturint supaprastinto statinio projekto.

Atsakovai J. M. ir D. M. priešieškiniu prašė panaikinti 2012-03-06 specialiuosius paveldosaugos reikalavimus dalyje dėl draudimo priestatus išplėsti, rekonstruoti ir naujai statyti bei įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos pritarti 10,55 x 3,00 m ir 7,40 x 4,20 m dydžio silikatinių blokelių mūro penkių butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestatų nesudėtingam statinio projektui (supaprastintam statinio projektui).

Bylą nagrinėjant iš esmės, atsakovai prašė teismą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pareiškė ieškinį J. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2012-02-07 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio ir restitucijos taikymo. Nurodė, kad minėtos bylos sprendimas turės prejudicinę galią šioje byloje.

Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nurodė, kad šioje byloje keliamas klausimas dėl atsakovų bendros dalinės nuosavybės teise naudojamos žemės sklypo dalies naudojimo teisėtumo ir kitų gyvenamojo namo gyventojų interesų, todėl civilinėje byloje Nr. 2-728-921/2013 surinkti įrodymai, nustatytos aplinkybės bei priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos, nustatant ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo klausimą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas konstatavo, jog atsakovų nurodytu pagrindu (CPK 163 str. 1 d. 3 p.) bylos nagrinėjimas nestabdytinas, bet yra pagrindas stabdyti bylą CPK 164 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atskiruoju skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad savavališkos statybos padarinių šalinimas yra susijęs su statytojais – atsakovais, o ne su trečiuoju asmeniu Kultūros paveldo departamentu, todėl jokios prejudicinės reikšmės šiam ginčui nagrinėjama civilinė byla pagal trečiojo asmens ieškinį, neturės. Nurodo, jog, sustabdydamas bylos nagrinėjimą, teismas nenurodė, kaip konkrečiai kitos bylos sprendimas įtakos šios bylos nagrinėjimą. Teigia, jog teismo nustatyta aplinkybė dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo kitoje byloje, nepatvirtins statybų teisėtumo fakto. Mano, kad atsakovai ir trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai J. M., D. M. prašo 2013 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad atskirąjį skundą pateikusi institucija nėra byloje dalyvaujantis asmuo ir neturi juridinio asmens statuso. Nurodo, kad skundu nėra skundžiamas civilinės bylos stabdymas CPK 164 str. 4 p. pagrindu, todėl jo teisėtumas apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjimas.

Trečiasis asmuo LR AM Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrįstumą siūlo spręsti apeliacinės instancijos teismui.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie KM atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su skundo motyvais ir prašo jį tenkinti.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 164 straipsnio 4 punkto nuostatos numato, jog teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai pripažįsta, jog bylą stabdyti būtina. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi darė išvadą, jog civilinėje byloje Nr. 2-728-921/2013, pagal Kultūros paveldo departamento ieškinį atsakovams J. M., Nacionalinei žemės tarnybai dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio ir restitucijos taikymo, surinkti įrodymai bei priimtas procesinis sprendimas bus rašytiniais įrodymais, nustatant ieškinio ir priešieškinio pagrįstumą, nes byloje keliamas klausimas dėl atsakovų naudojamos bendrąja daline nuosavybe valdomo žemės sklypo dalies naudojimo teisėtumo ir kitų gyvenamojo namo gyventojų interesų. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog stabdyti nagrinėjamą bylą teismui nebuvo pakankamo pagrindo. Byloje nustatyta, jog ieškinys atsakovams J. M., D. M. pareikštas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, o priešieškinys - dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų dalyje dėl draudimo priestatus išplėsti, rekonstruoti ir naujai statyti, siekiant įteisinti neteisėtą statybą. Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinio nuorašų matyti, jog nagrinėjamoje byloje Nr. 2-728-921/2013, kurios pagrindu sustabdyta ši byla, prašoma žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2012-02-07 pirkimo-pardavimo J. M. sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą prieštaraujant imperatyvioms įstatymo nuostatoms - draudimui privatizuoti Vyžuonų buvusios dvaro sodybos teritoriją, priskirtą neprivatizuojamoms teritorijoms (3 t., b.l. 43-47). Nagrinėjamoje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ginčas vyksta dėl pastatyto statinio teisėtumo, o ne dėl žemės sklypo, ant kurio jis stovi. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo klausimo išsprendimas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumui negali turėti įtakos, nes šalių reikalavimus galima išspręsti ir byloje turimais ar papildomai teiktinais įrodymais (CPK 185 str.). Ieškinys atsakovams pareikštas dar neįgijus valstybinės žemės sklypo. Ta aplinkybė, ar atsakovai yra ginčijamo žemės sklypo savininkai ar ne, įtakos statybų teisėtumui reikšmės neturi, todėl bet kokio sprendimo priėmimas byloje dėl žemės sklypų sandorio teisėtumo, negali įtakoti nagrinėjamos bylos išsprendimo, o nustatytos aplinkybės būti prejudiciniais faktais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byla pradėta nagrinėti dar 2010 metais, bylos nagrinėjimas buvo stabdytas, todėl sustabdžius bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, yra pažeidžiamas proceso koncentruotumo principas (CPK 7 str.; 1 t., b. l. 99-100). Dėl paminėtų motyvų, stabdyti nagrinėjimą bylą ir CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, taip pat nėra pagrindo.

CPK 56 straipsnis pateikia sąrašą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Minėto straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad juridinio asmens atstovu pagal pavedimą teisme gali būti jo darbuotojas ar valstybės tarnautojas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Atsakovai teigia, jog atskirąjį skundą pateikęs asmuo nėra bylos dalyvis ir neturi juridinio asmens statuso. Iš bylos duomenų matyti, kad 2010-04-30 ieškinį, o 2010-05-20 – patikslintą ieškinį, teismui padavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kurią ieškovės pavedimu atstovauja Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas J. S. (1 t., b. l. 3-9, 40-46, 2 t., b.l. 13). Atskirąjį skundą dėl ginčijamos nutarties yra padavusi ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija, o šį skundą pasirašė įgaliotas asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, jog skundą yra padavęs Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius. Atsakovų teiginiai, jog ieškovė neginčija bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu teisėtumo atmestini.

Dėl paminėto nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir atsakovų prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą, atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atsakovų J. M., D. M. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-14-228/2013 sustabdymo, atmesti.