Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-27 · Administracinė byla Nr. I-6574-402/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-27
Bylos Nr.
I-6574-402/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01529-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
S. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6574-402/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01529-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 27 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 12 000 Eur neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde, atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 2-6, 34-36, 60, 107) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) 6-o lokalinio sektoriaus 15 būryje. Pažymėjo, kad buvo netinkamai įrengtos ir privatumo neužtikrinančios dušo patalpos, nebuvo prie dušo persirengimo kabinų, yra tik viena bendra patalpa, todėl reikėdavo nusirengti dušo patalpoje ir rūbai sudrėkdavo. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. valgyklos salėje buvo atliekami remonto darbai, todėl reikėdavo kvėpuoti dulkėmis ir būdavo pastoviai dulkinas. Remonto darbai vykdavo pietų metu, reikėdavo valgyti susispaudus, todėl kildavo konfliktai. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu, kankino nemiga, skaudėdavo galvą, tapo irzlus. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovės atstovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 10-13) nurodė, kad Alytaus PN nuolat tikrina Alytaus visuomenės sveikatos centro atstovai. Pažeidimų nenustatyta. Rūbus prieš einant į dušą nuteistieji gali nusirengti persirengimo kambaryje, tualetuose arba savo miegamajame. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų. Teisės aktai nereglamentuoja pataisos įstaigoms prievolės dušuose įrengti rūbų kabyklas su pertvaromis, tačiau nuteistieji turi galimybę persirengti ir drabužius pasikabinti persirengimo kambaryje. Dušo patalpose įrengtos persirengimo vietos bei kabyklos rūbams. Pataisos namuose nuteistųjų maitinimas organizuojamas tris kartus per parą pagal patvirtintus nedirbančių ir dirbančių vyrų valgiaraščius ir mitybos normas. Maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų direktoriaus budinčiajam padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio maisto patikrinimo. Maistas pateikiamas geros kokybės. Pareiškėjo nurodytu laikotarpiu UAB „Ekspolita“ vykdė valgyklos salės remonto darbus, tačiau tai nesutrikdė nuteistųjų maitinimo, nes salė buvo remontuojama dalimis (per 3 kartus). Ginčo laikotarpiu, ikiteisminių tyrimų susijusių sveikatos sukrikdymu dėl konflikto tarp nuteistųjų vykusio maitinimo metu, įstaigoje atliekama nebuvo. Remontuojamos patalpos buvo atitvertos apsauginėmis plėvelėmis nuo dulkių, visi darbai pagrinde vyko nakties metu, o trečdaliu sumažėjusioje salėje maitinimosi stalų skaičius liko nepakitęs. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimo priteisimui. Pareiškėjas skunde teismui taip pat nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip jis konkrečiai paskaičiuotas. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jam atliekant bausmę dušo patalpose nebuvo įrengta persirengimo kabinų, duše įrengta rūbų kabykla bendra, nebuvo jokių pertvarų, todėl nebuvo užtikrintas privatumas, valgyklos salėje dėl remonto darbų buvo netinkamai vykdomas maitinimas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK6.249 straipsnis), tačiau CK6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su3straipsniu nesuderinamu būdu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimą P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Pareiškėjas nurodė, jog dušo patalpose neįrengta persirengimo kabinų, duše įrengta rūbų kabykla bendra, nebuvo jokių pertvarų, todėl buvo neužtikrintas privatumas.

Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 134:2015) nustato pataisos įstaigose persirengimo kambariuose privalomą užtikrinti oro temperatūrą (16 punktas), tačiau nenumato šių patalpų įrengimo specifikacijos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taip pat nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų. Teisės aktai nereglamentuoja pataisos įstaigoms prievolės dušuose įrengti rūbų kabyklas su pertvaromis, tačiau atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistieji turi galimybę persirengti ir drabužius pasikabinti persirengimo kambaryje. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai (fotonuotraukos), iš kurių matyti, jog dušo patalpose įrengtos persirengimo vietos bei kabyklos rūbams pasikabinti (b. l. 26, 28, 31).

Kadangi teisės aktai nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato pataisos įstaigoms prievolės dušuose įrengti rūbų kabyklų su pertvaromis, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 9 d. kreipėsi su skundu į Alytaus PN administraciją dėl persirengimo patalpos dušuose. Alytaus PN 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 363-1135 pareiškėjui paaiškino dėl galimybės prausti visą kūną po šiltu dušu, taip pat nurodė, kad dušo patalpose įrengta persirengimo patalpa yra skirta vyrams ir jose nebūna kitos lyties asmenų (b. l. 68).

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia, kad vieną kartą per savaitę galimybė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta. Pažymėtina, jog atsakovės atstovo pateiktos dušinės fotonuotraukos (b. l. 104-105), iš kurių matyti, kad dušai atskirti pakankamai aukštomis, plačiomis sienelėmis, todėl šiuo aspektu negali būti nustatytas pareiškėjo privatumo naudojantis dušu pažeidimas.

Pagal bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, jog dušinių įrengimas pažeidė galiojančius teisės aktus. Patiriamų patyčių pareiškėjas nekonkretizavo, duomenų, jog dėl patyčių jis kreipėsi į pataisos namų administraciją, byloje nėra, todėl nurodyta aplinkybė susijusių su jo privatumo neužtikrinimu laikytina abstrakčia, nesudarančia pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovės atstovas pateikė bendro dušo nuotraukas, o ne 15- o būrio. Atsakovės atstovas paaiškino, kad ginčo laikotarpiu 6 lokalinio sektoriaus (14 ir 15 būriai) nuteistieji pagal direktoriaus patvirtintą 2017 m. vasario 20 d. grafiką maudėsi bendrajame duše, todėl ir pateiktos nuotraukos bendro dušo. Tik 2018 m. birželio 12 d. patvirtintoje naujoje dienotvarkėje numatyta, kad 6 lokalinio sektoriaus nuteistieji maudosi būriuose esančiuose dušuose. Atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina Alytaus PN „Nuteistųjų maudymosi duše grafikai“ (2017-02-20 Nr. 4-1360 ir 2018-06-12 Nr. 4-3945)(b. l. 72, 73). Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.

Pareiškėjas nurodė, jog valgyklos salėje dėl remonto darbų buvo netinkamai vykdomas maitinimas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu UAB „Ekspolita“ vykdė valgyklos salės remonto darbus, tačiau tai nesutrikdė nuteistųjų maitinimo, nes salė buvo remontuojama dalimis (per 3 kartus). Ginčo laikotarpiu, ikiteisminių tyrimų susijusių sveikatos sukrikdymu dėl konflikto tarp nuteistųjų vykusio maitinimo metu, įstaigoje atliekama nebuvo. Remontuojamos patalpos buvo atitvertos apsauginėmis plėvelėmis nuo dulkių, visi darbai pagrinde vyko nakties metu, o trečdaliu sumažėjusioje salėje maitinimosi stalų skaičius liko nepakitęs.

Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar į Visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamai valgykloje vykstančių remonto darbų nesikreipė. Pareiškėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti šia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl spręstina, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų apie minėtas aplinkybes dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai dėl valgyklos salėje netinkamai vykdytų remonto darbų atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Teismo vertinimu, atsakovui būtų skirta neproporcingai didelė įrodinėjimo našta paneigti nekonkrečius ir neindividualizuotus pareiškėjo teiginius, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo teisės šiais aspektais nebuvo pažeistos.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013-02-11 nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais išgyvenimais ir nepatogumais. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė