Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Jumps“ atstovo advokato Giedriaus Baziulio 2024 m. lapkričio 20 d. prašymu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1016-863/2024 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Jumps“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Poluks“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „NAPC“ ir RATO kredito unija.

4. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. lapkričio 20 d. gautas ieškovės LUAB „Jumps“ atstovo advokato G. Baziulio prašymas panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirtą 200 Eur baudą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-219/2020 pateiktais išaiškinimais, todėl nepagrįstai paskyrė baudą ieškovės atstovui pagal pavedimą. Be to, skundžiamoje nutartyje buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad ieškovės atstovas piktnaudžiauja procesu. Ieškovės atstovo teigimu, pareiškime dėl nušalinimo buvo pagrįstai nurodyta, kad ieškovės atžvilgiu buvo priimti nepalankūs procesiniai sprendimai. Ieškovės atstovas pagrįstai pasinaudojo procesine teise nušalinti Vilniaus apygardos teismą, ieškovės atstovė nemokumo administratorė UAB „Finresta“ pareiškimui dėl teismo nušalinimo pritarė, todėl toks ieškovės atstovo elgesys negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine nušalinimo teise.

Prašymas panaikinti paskirtą baudą netenkinamas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos paskiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). CPK 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ginčo teisena nagrinėjamose bylose, be šalių ir trečiųjų asmenų byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi šių asmenų atstovai. CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalies 1 punkte yra nurodoma, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai. Bylos duomenimis nustatyta, kad advokatas G. Baziulis yra ieškovės LUAB „Jumps“ atstovas, kuriam Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.

6. Pagal CPK 95 straipsnį teismo paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas CPK 107 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Kadangi CPK 107 straipsnyje, įtvirtinančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).

8. Šiuo atveju yra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016 pateikti išaiškinimai. Nurodytos kasacinio teismo nutarties 22 punkte buvo išaiškinta, kad „<...> juridinių asmenų dalyvavimas procese visais atvejais yra realizuojamas per fizinius asmenis. Tokie juridiniai asmenys <...> patys gali būti atstovaujami darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir (ar) advokatų (advokatų padėjėjų). <...> Jei dėl šių fizinių asmenų piktnaudžiavimo kyla pagrindas skirti baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies atveju, ši bauda turi būti skiriama piktnaudžiavimo veiksmus atlikusiam asmeniui. <...> Teisinį pagrindą skirti baudą tiek juridinio asmens vadovui, tiek juridinio asmens atstovui sudaro CPK 106 straipsnio 3 dalis ir CPK 95 straipsnio 2 dalis“.

9. Taigi, tiek aptartas teisinis reglamentavimas, tiek šios nutarties 8 punkte nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai leidžia padaryti išvadą, kad juridinio asmens atstovams advokatams taip pat gali kilti procesinė atsakomybė, jeigu advokatai asmeniškai atliko piktnaudžiavimo procesu veiksmus. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi turėjo teisinį ir faktinį pagrindą ieškovės atstovui advokatui G. Baziuliui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, nes būtent šis asmuo asmeniškai atliko kaip piktnaudžiavimas vertinamus veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės atstovo advokato G. Baziulio argumentai, kad negali būti paskirta bauda juridinio asmens atstovui advokatui, vertinami kaip nepagrįsti.

11. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nušalinimo tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

12. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2024 m. spalio 30 d. nutartyje jau buvo atkreiptas ieškovės atstovo dėmesys į tai, jog ieškovės atstovo nušalinimo pareiškimo momentas (teismo posėdžio metu) kelia abejonių dėl sąžiningo ieškovės (jos atstovo) naudojimosi procesine nušalinimo teise. Nurodyta nutartimi ieškovei (jos atstovui) taip pat buvo išaiškinta, kad teismas turi teisę už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirti asmeniui baudą. Visgi, 2024 m. lapkričio 4 d. įvykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas G. Baziulis pakartotinai ir iš esmės tais pačiais pagrindais pareiškė nušalinimą visam Vilniaus apygardos teismui, nors, kaip minėta, jam buvo išaiškinta aplinkybė, kad jo veiksmai turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Toks ieškovės atstovo pasikartojantis procesinis elgesys teismo posėdžio dieną paduodant nušalinimą visiems teismo teisėjams ir, nesant tam objektyvaus pagrindo, negali būti laikomas tinkamu procesinių teisių įgyvendinimu ar sudarantis pagrindą panaikinti paskirtą baudą.

13. Kaip buvo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje, ieškovės atstovui advokatui G. Baziuliui yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis yra savo srities profesionalas, išmanantis pareiškimo dėl teismo nušalinimo pagrindus ir piktnaudžiavimo procesine nušalinimo teise pasekmes. Nors advokatas G. Baziulis nušalinimus teikė atstovaudamas ieškovę LUAB „Jumps“, kurios kita atstovė nemokumo administratorė UAB „Finresta“ sutiko su advokato G. Baziulio pareikštu nušalinimu, ieškovės atstovas G. Baziulis kartu su prašymu dėl baudos panaikinimo nepateikė duomenų, kad jis tinkamai vykdė savo, kaip atstovo pagal pavedimą, pareigas, į kurias nemokumo administratorė UAB „Finresta“ neatsižvelgė, t. y. išaiškino ieškovės LUAB „Jumps“ atstovei nemokumo administratorei UAB „Finresta“, kad nušalinimo pareiškimai turi būti motyvuojami ne procesiniais teismo veiksmais, bet aplinkybėmis, parodančiomis teismo šališkumą, ir jog nušalinimai turi būti pareiškiami laiku tam, kad nebūtų sutrikdyta normali proceso eiga.

14. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovės atstovas advokatas G. Baziulis du kartus iš anksto suplanuotomis posėdžio dienomis padavė teismui pareiškimus dėl teisėjos ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo, byloje nesant duomenų, kad advokatas G. Baziulis tinkamai vykdė savo, kaip atstovo pagal pavedimą, pareigas, į kurias nemokumo administratorė UAB „Finresta“ neatsižvelgė, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės atstovas LUAB „Jumps“ vardu procesine nušalinimo teise siekė pasinaudoti pagal tokios teisės paskirtį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinio pagrindo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirtą baudą nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 107 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Jumps“ atstovo advokato Giedriaus Baziulio prašymo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo netenkinti.