Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovei N. G., atsakovo R. B. ir trečiojo asmens G. B. atstovui advokatui G. Ž., institucijos, teikiančios išvadą, atstovei, A. Š., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovės N. G. ieškinį atsakovui R. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo G. B., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo G. B. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ir šaukimas įteikti tinkamai (b. l. 73), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė ir šiaip atleido atsakovą nuo pareigos išlaikyti vaiką, kas yra kiekvieno žmogaus pareiga, nors ieškovė turi išsilavinimą ir turi stengtis rasti gerą darbą, tai nereiškia, kad atsakovas neprivalo visai išlaikyti, juo labiau gyvendamas užsienyje, būdamas sveikas ir darbingas žmogus, be to, atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką ir supranta, kiek lėšų reikia jį išlaikyti. Nepaisant mamos sutikimo sumažinti prašomą išlaikymą, nurodė, kad teismas gali išeiti iš ieškinio ribų, todėl jos nuomone, žinant šios dienos pragyvenimo lygį, 350 Lt yra per mažai ir prašo priteisti po 400 Lt, kas ir taip būtų mažesnė suma, nei pusė šiandieninės minimalios algos, o mergaitei jau 14 metų. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti skaičiuojamas ir po 350 Lt. Dėl tėvystės nustatymo ir gyvenamosios vietos nustatymo nepasisakė, nes ginčo tarp šalių dėl šių reikalavimų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė A. G., išduotame vaiko gimimo liudijime nurodytas tėvas R. G., be asmens kodo, ir mama N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, I t.). Romos katalikų Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje ieškovė ir atsakovas 1998-10-30 sudarė bažnytinę santuoką (b. l. 10, I t.). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruotas butas su rūsiu, bendras plotas 45.90 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14), ieškovės vardu registruotų įmonių nėra (b. l. 11, I t.), atsakovui ir trečiajam asmeniui G. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, bendras plotas 63.26 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 84, 85, 86-88, I t.), atsakovo vardu registruotų įmonių nėra (b. l. 54, I t.). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 15, I t.), atsakovo vardu registruota transporto priemonė Nissan Serena, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1996, trečiojo asmens vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 89, 90, I t.). Atsakovas 2010-02-12 sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė E. M. transporto priemonę Nissan Serena, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1800 Lt (b. l. 98, I t.). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą ieškovė laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nerasta (b. l. 16, I t.). Ieškovė 2012-01-11 sudarė autorinę sutartį su UAB „VERSCOM LT“, pagal kurią ieškovei mokamas 69,32 Lt atlygis už vertimą, o papildomus mokesčius nuo šios sumos moka užsakovas (b. l. 18-19, I t.). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymas apie asmens valstybinį socialinį draudimą atsakovas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-03-08 gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2009-03-08 iki 2012-11-05 atsakovas kitų išmokų negavo (b. l. 92, I t.). Atsakovo pateiktas 2011-05-17 raštas patvirtina, kad atsakovas nuo 2011-04-01 dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje jungtinėje Karalystėje, pilnu etatu (b. l. 183-184, I t.). Už laikotarpį nuo 2011-04-06 iki 2012-04-05 atsakovo darbo užmokestį sudaro 12490 £, trečiojo asmens G. B. pajamos sudaro 222 £ (b. l. 185-192). Atsakovas 2003-04-09 sudarė santuoką su G. A. (b. l. 58), (duomenys neskelbtini) gimė D. B., gimimo liudijime nurodyti tėvai R. B. ir G. B. (b. l. 167, I t.). Tarp atsakovo, trečiojo asmens ir P. Š. (P. Š.) bei Allied Irish Banks 2008-09-04 sudaryta paskolos sutartis Nr. 31V-3145, pagal kurią bankas suteikė paskolą būstui įsigyti (b. l. 99-108, I t.). Pagal Klaipėdos (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2012-02-28 pažymą, A. G. mokosi gimnazijos 7 klasėje dieniniame skyriuje (b. l. 17, I t.).

Ieškovė prašė pripažinti, kad atsakovas yra jos dukters A. G. tėvas. Atsakovas ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo pripažino, prašė nustatyti, kad jis yra A. G. tėvas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pripažįsta, kad bendravimo su ieškove laikotarpiu ieškovė niekada nesudarė pagrindo abejoti jos lojalumu ir ištikimybe, todėl save laiko ieškovės dukters A. G. tėvu. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažįsta, jog jis yra A. G. tėvas, darytina išvada, jog yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas yra A. G. tėvas, o A. G. yra atsakovo dukra.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko A. G. gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka visiškai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas faktiškai gyvena su ieškove. Atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, bei į tai, kad vaikas faktiškai nepažįsta atsakovo kaip savo tėvo, siekiant, kad nepilnamečiam vaikui būtų sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko A. G. gyvenamąją vietą su ieškove, netrukdant atsakovui matytis, bendrauti su vaiku ir rūpintis jo auklėjimu (CK 3.59 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį nuo ieškinio surašymo dienos iki vaiko pilnametystės, vėliau teismo posėdžio metu reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo pakeitė, prašė priteisti išlaikymą dukrai po 350 Lt kas mėnesį. Atsakovas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo pripažino iš dalies, nurodė, kad sutinka mokėti po 300 Lt kas mėnesį. Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos atstovė prašė teismo išeiti iš ieškinio ribų, nes 350 Lt yra per mažas išlaikymas 14 metų vaikui, prašė priteisti po 400 Lt, kas ir taip būtų mažesnė suma, nei pusė šiandieninės minimalios algos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 850 Lt. Taipogi atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Ieškovė nepateikė duomenų, kiek konkrečiai reikia piniginių lėšų mėnesiui vaikui išlaikyti, nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, nurodė, kad vaikas yra visiškai sveikas, jokių aplinkybių apie tai, kad vaiko poreikiai ypatingi (pvz. dėl sveikatos būklės ir pan.), byloje nėra.

Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruotas butas su rūsiu, bendras plotas 45.90 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą ieškovė laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nerasta, VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruotų įmonių nėra, ieškovė 2012-01-11 sudarė autorinę sutartį su UAB „VERSCOM LT“, pagal kurią ieškovei mokamas 69,32 Lt atlygis už vertimą, o papildomus mokesčius nuo šios sumos moka užsakovas. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo rugsėjo mėnesio susirado vertėjos darbą kitoje įmonėje, jai mokamas 351 Lt dydžio darbo užmokestis atskaičius mokesčius, dar ieškosi papildomo darbo, kad gautų didesnes pajamas, kol kas materialiai remia ieškovės tėvai. Duomenų apie ieškovės turimus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2003-04-09 sudarė santuoką su G. A., (duomenys neskelbtini) gimė D. B., gimimo liudijime nurodyti tėvai R. B. ir G. B.. Atsakovui ir trečiajam asmeniui G. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, bendras plotas 63.26 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu registruota transporto priemonė Nissan Serena, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1996. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymas apie asmens valstybinį socialinį draudimą atsakovas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-03-08 gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2009-03-08 iki 2012-11-05 atsakovas kitų išmokų negavo, VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruotų įmonių nėra. Atsakovas atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad transporto priemonės nebeturi, ji 2010-02-12 parduota kitam asmeniui, tik neperregistruota nuosavybės teisė, pateikė šias aplinkybes patvirtinančią transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovo pateiktas 2011-05-17 raštas patvirtina, kad atsakovas nuo 2011-04-01 dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje jungtinėje Karalystėje, pilnu etatu, jo pajamos nuo 2011-04-06 iki 2012-04-05 sudaro 12490 £. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šiuo metu jo sutuoktinė G. B. nedirba, prižiūri vaiką, todėl jis išlaiko ir sutuoktinę, ir nepilnametę dukrą D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybe patvirtino teismo posėdyje liudytoja apklausta A. A.. Ji nurodė, kad yra trečiojo asmens G. B. sesuo, paaiškino, kad nuolat finansine prasme remia savo seserį ir jos šeimą, kad nuolat kuris nors likdavo be darbo, todėl patys be pagalbos negalėjo išsiversti. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų Allied Irish Banks pagal 2008-09-04 sudarytą paskolos sutartį Nr. 31V-3145. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ir ieškovė, ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečių vaikų poreikius. Tai, kad atsakovo pajamos nėra pakankamos patenkinti savo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius, taip pat tai, kad atsakovo sutuoktinė nedirba, negauna pajamų ir atsakovas ją turi išlaikyti, nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir perkelti vaiko išlaikymo naštą tik ieškovei, kuri ir šiaip yra prisiėmusi didesnę išlaikymo naštą, nes dukra su ja kartu gyvena. Be to, ieškovė savo reikalavimą sumažino ir prašo priteisti tik 350 Lt išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. tuoj sueis keturiolika metų, prašomos priteisti sumos pakaks tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, jų turimus kreditorinius įsipareigojimus bei išlaikomų asmenų skaičių, į tai, kad šalys yra darbingo amžiaus, į tai, kad duomenų apie šalių turimas sveikatos problemas ar kitas svarbias priežastis, dėl kurių jie negalėtų dirbti, nėra į vaiko poreikius, taip pat į tai, kad ieškovė sutinka, jog atsakovas mokėtų 350 Lt dydžio išlaikymą vaikui, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai). Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. G. įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kadangi ieškovė sumažino reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo dydį iki 350 Lt, atitinkamai prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant po 350 Lt kas mėnesį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimo, nes ieškovė visada žinojo atsakovo ir jo mamos gyvenamąsias vietas ir bet kada galėjo kreiptis dėl išlaikymo, tačiau pati nesikreipė, o atsakovas, manydamas kad galioja jų žodinis susitarimas, jog jis išlaikymo neteiks, pats jos neieškojo, nors išlaikyti niekada piktybiškai nevengė. Be to, nurodė, kad būtina įvertinti atsakovo turtinę padėtį tuo laikotarpiu, už kurį prašomas priteisti išlaikymas, ir priteisti tokio dydžio išlaikymo įsiskolinimą, kuris atitiktų tuometinę atsakovo turtinę padėtį. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vertinant išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, reikia vertinti tuo metu buvusias atsakovo pajamas. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos (CK 3.200 straipsnis). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas yra mokėjęs išlaikymą A. G., nėra, be to, pats atsakovas nurodė, kad buvo susitarimas su ieškove, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteiks ir į vaiko auklėjimą nesikiš. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnį, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo atstovas prašo teismo atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį laikotarpiu, už kurį prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas, nes tuo metu atsakovo turtinė padėtis buvo labai sunki ir jis nebūtų turėjęs iš ko mokėti išlaikymą dar vienam vaikui, tačiau tuo pačiu teigia, jog ieškovė privalėjo anksčiau kreiptis į atsakovą dėl išlaikymo ir atsakovas būtų išlaikymą teikęs, taip pat šiuo metu nebūtų ginčo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgiant į šias atsakovo ir jo atstovo nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šias aplinkybes atsakovas bando naudoti kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti pareigos mokėti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui. Be to, atsakovas, būdamas suaugęs, atsakingas žmogus, turėjo suvokti, jog tokie susitarimai, kuriais susitariama neteikti vaikui išlaikymo, jei toks susitarimas tarp šalių iš tikrųjų buvo sudarytas, prieštarauja vaiko interesams ir negali būti sudaromi, taigi atsakovas turėjo galimybę bet kada pats susirasti ieškovę, savo nepilnametį vaiką ir atlikti savo pareigą teikti išlaikymą vaikui. Pažymėtina, kad ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma, skaičiuojama po 350 Lt kas mėnesį, ši suma yra labai nedidelė, jos užtenka tik būtiniems minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, todėl pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis tuo laikotarpiu, už kurį prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas, reikšmės neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas suteikia teisę be jokių apribojimų reikalauti išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. G. įsiskolinimas, skaičiuojant po 350 Lt kas mėnesį nuo 2009-03-14 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. iki 2012-03-15, iš viso 12600 Lt (350 Lt x 36 mėn.).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.201 straipsnis).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojos parodymus, ieškinys tenkintinas, nustatytina, kad atsakovas yra A. G. tėvas, o A. G. yra atsakovo dukra, nustatyta nepilnametės A. G. gyvenamoji vieta su ieškove, iš atsakovo nepilnametei A. G. priteistinas išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, iš atsakovo nepilnametei A. G. priteistinas 12600 Lt išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 100,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 7, I t.), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-21 nutartimi nuo dalies, t. y. 100,00 Lt žyminio mokesčio buvo atleista (b. l. 25, I t.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie jos turėtas išlaidas už teisines paslaugas ruošiant procesinius dokumentus teismui, kurias sudaro 400,00 Lt (b. l. 21, I t.). Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 100,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 400,00 Lt išlaidų už teisines paslaugas ruošiant procesinius dokumentus teismui, iš viso 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismui patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 604,00 Lt ((350,00 Lt x 12 x 3 proc.) + (12600,00 Lt x 3 proc.) + 100,00 Lt) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 6,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), yra vaiko A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. G. yra atsakovo R. B. duktė.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove N. G., netrukdant atsakovui R. B. matytis, bendrauti su vaiku ir rūpintis jo auklėjimu.

Priteisti iš atsakovo R. B. nepilnametei dukrai A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2012-03-15, iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo R. B. nepilnametei dukrai A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 12600,00 Lt (dvylika tūkstančių šešis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-03-14 iki 2012-03-14.

Paskirti ieškovę N. G. lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko A. G. išlaikymui, tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo R. B. 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. G.

Priteisti iš atsakovo R. B. 604,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui nustatytos tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.