- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-605-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02706-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transeurus“, atstovaujamo bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Bankroto administratorius“ ieškinį atsakovei R. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 30 201 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą piniginėms lėšoms, priklausančioms atsakovei, esančioms jos banko sąskaitose, bendrai sumai – 30 201 Eur bei kitam atsakovei priklausančiam kilnojamam ir nekilnojamam turtui (taip pat jei toks turtas būtų įgytas ateityje), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Ieškovas nurodė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino. Areštavo atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, už 30 201 Eur. Areštavus pinigines lėšas, leista atsakovei iš šių lėšų sumokėti mokesčius valstybei (savivaldybėms) ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.
4. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštų reikalavimų suma yra didelė, todėl tai vertintina kaip teismo sprendimo neįvykdymo rizikos padidėjimas. Ši aplinkybė leidžia įžvelgti grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Kadangi reikalavimo suma atsakovei, fiziniam asmeniui yra didelė, manytina, kad atsakovė gali imtis kokių nors veiksmų, siekdama perleisti turimą turtą kitiems asmenims ar kitaip sumažinti savo galimybes vykdyti prievolinius įsipareigojimus.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, kuriame nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.
Šalies argumentai
6. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė faktinių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ar ketinimą perleisti, paslėpti, išvaistyti turtą ir taip apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas ieškinyje nenurodė konkrečių motyvų ir argumentų, kodėl atsakovės atžvilgiu turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, o teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiu, jog prašoma priteisti suma yra didelė, ir todėl pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog prašoma priteisti suma atsakovei būtų laikytina didele.
7. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu buvo pritaikytos nepagrįstai. Byloje nesant įrodymų bei ieškovo argumentų, kad atsakovė imsis nesąžiningų veiksmų, siekdama apsunkinti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymą, t. y. nenustačius vienos iš kumuliatyvių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų, jos negali būti taikomos. Atskirajame skunde prašo skundžiamą nutartį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria atsakovės atžvilgiu, ieškovo prašymu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovei priklausantys nekilnojamieji ir (arba) kilnojamieji daiktai, jų esant nepakankamai – piniginės lėšos ir (ar) turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, už 30 201 Eur. Areštavus pinigines lėšas, leista atsakovei iš šių lėšų sumokėti mokesčius valstybei (savivaldybėms) ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.
10. Atskirajame skunde iš esmės teigiama, jog teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiu, jog prašoma priteisti suma yra didelė ir todėl pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, nors byloje nėra pateikta įrodymų, jog prašoma priteisti suma atsakovei būtų laikytina didele.
11. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144 – 152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; turi būti nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Kaip pažymima teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-681-611/2010).
13. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Taikant laikinąsias pasaugos priemones teismo atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas nėra vykdomas ta pačia apimtimi kaip yra sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo išnagrinėjus bylą iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir išnagrinėjus bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
16. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio prima facie pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo išvadą, jog ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškovo ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, ieškovas pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas. Dėl išvardintų aplinkybių matyti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja.
17. Kaip jau minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovo pareikštų reikalavimų suma yra didelė, todėl tai vertintina kaip teismo sprendimo neįvykdymo rizikos padidėjimas. Ši aplinkybė leido teismui įžvelgti grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Kadangi reikalavimo suma atsakovei, fiziniam asmeniui yra didelė, manyta, kad atsakovė gali imtis kokių nors veiksmų, siekdama perleisti turimą turtą kitiems asmenims ar kitaip sumažinti savo galimybes vykdyti prievolinius įsipareigojimus.
18. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovės turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės.
19. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovei, t. y. būtent ji turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovei nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šiuo aspektu (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip matyti, apeliantė, turėdama galimybę paneigti pirmosios instancijos teismo motyvus dėl jai pareikštos didelės ieškinio sumos, tai paneigiančių argumentų ar įrodymų nepateikė.
20. Taip pat pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
21. Nagrinėjamu atveju, vertinant ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumą ir pagrįstumą, matyti, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi vien ieškinio sumos kriterijumi, bet iš byloje esančių įrodymų galima daryti prielaidą, kad atsakovė vykdydama bendrovės veiklą galimai buvo nesąžininga, todėl ji gali mėginti savo turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu apsunkinti ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina pažymėti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovės teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovės teisių daugiau nei būtina būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, kadangi pirmiausia areštuojamas nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o tik jų nepakankant – piniginės lėšos ir turtinės teisės, be to atsakovei leista mokėti privalomas įmokas valstybei, todėl manytina, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos, išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra.
24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamai motyvavo, tačiau iš esmės priėmė teisingą nutartį, o atskirojo skundo motyvais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7795-545/2019 palikti nepakeistą.