Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-2770-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00989-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1; 55.1.3 (S)

2019 m. spalio 10 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dallis“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Dallis“ teismui pateikė skundą, kurį papildė, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018-11-22 sprendimo Nr. 331-25300 dalį dėl pelno mokesčio delspinigių už 2016-2017 metus 21 153,33 Eur ir pridėtinės vertės mokesčio delspinigių už 2015-2017 metus 56 844,79 Eur prievolės priskaičiavimo ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2019-02-15 sprendimą Nr. S-28 (7-230/2018) bei grąžinti UAB „Dallis“ viso 77 998,12 Eur.

Paaiškino, kad pareiškėja 2018-10-26 kreipėsi į VMI, prašydama grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką, kurią sudarė 143 674,54 Eur. VMI ginčijamu sprendimu grąžino pareiškėjai 19 819,05 Eur permoką, o 123 855,49 Eur nusprendė negrąžinti, motyvuojant, kad dėl 113 446,37 Eur sumos administruojamų mokesčių ir (ar) baudų už administracinius nusižengimus apskaitoje nėra permokos (skirtumo), o 10 409,12 nurodytos „kitos“ negrąžinimo priežastys. Ginčijamu sprendimu VMI taip pat apskaičiavo 77 998,12 Eur delspinigių nuo 2015-2017 metais nesumokėtų PVM ir pelno mokesčių. Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamo sprendimo dalimi dėl pelno mokesčio delspinigių už 2016-2017 metus 21 153,33 Eur ir PVM delspinigių už 2015-2017 metus 56 844,79 Eur, iš viso 77 998,12 Eur delspinigių prievolės apskaičiavimo, apskundė šį sprendimą MGK.

Pareiškėjos teigimu, dėl jos nesumokėtų mokesčių buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir 2018-11-23 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėja pripažinta kalta dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, konstatuojant, kad pareiškėja buhalterinėje apskaitoje nefiksavo 2 503 562,41 Eur pajamų ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 025,6 Eur dydžio bauda. Nepaisant to, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėja buvo nubausta, ginčijamu sprendimu pareiškėjai apskaičiuota 77 998,12 Eur delspinigių, taigi mokesčių administratorius pareiškėjos atžvilgiu ėmėsi papildomų baudimo veiksmų. Susidarė situacija, jog už pareigos mokėti mokesčius nevykdymą pareiškėjai buvo pritaikytos dvi sankcijos – 6 025,6 Eur dydžio bauda baudžiamajame procese ir 77 998,12 Eur delspinigių mokestiniame procese, o tai pažeidžia draudimo bausti du kartus už tą patį nusikaltimą principą.

Akcentuoja, kad mokesčių administratorius buvo pareiškęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau juo neprašė priteisti delspinigių. Iš mokesčių administratoriaus susirašinėjimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais matyti, kad VMI juos informavo, jog ieškinio bus atsisakyta tuomet, kai pareiškėja pateiks patikslintas PVM ir pelno mokesčio deklaracijas. Būtent tokį nurodymą pareiškėjai įteikė ikiteisminio tyrimo pareigūnė ir pareiškėja šį nurodymą įvykdė. Įvykdžius nurodymą ir patikslinus mokesčių deklaracijas, pareiškėjai buvo priskaičiuoti mokėtini delspinigiai. Pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti nurodymus tikslinti deklaracijas, tačiau pareiškėja, siekdama greitesnio ir ekonomiškesnio baudžiamojo proceso, reikalavimą patikslinti deklaracijas įvykdė. Taigi baudžiamojo proceso metu civiliniam ieškovui iškėlus įstatyme nenumatytą, todėl neteisėtą papildomą sąlygą tikslinti deklaracijas, neteisėtais laikytini ir vėliau atlikti delspinigių skaičiavimai. Papildomai pastebi, kad pareiškėjai geranoriškai neatlyginus padarytos žalos, didelė tikimybė, jog VMI ieškinys būtų patenkintas, tačiau reikalavimo patikslinti deklaracijas tokiu atveju nebūtų buvę, nes tokia teisė nesuteikta bylą nagrinėjančiam teismui.

Pažymi, kad MGK pareiškėja pateikė papildomus argumentus bei prašymus dėl delspinigių skaičiavimo MGK. Teigia, kad pareiškėja geranoriškai patikslino PVM ir pelno mokesčio deklaracijas už 2015-2017 metus bei sumokėjo mokesčius, todėl turėtų būti atleista nuo 21 153,33 Eur pelno mokesčio delspinigių ir 56 844,79 Eur PVM delspinigių mokėjimo, atsižvelgiant į 2018-06-28 įsigaliojusius Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus. Pareiškėja MGK taip pat pateikė 2017-11-29 G. K. įtariamojo apklausos protokolą, kuriame užfiksuota, kad jis sutinka perleisti pinigus, kurie paimti kratos metu jo namuose, į valstybės biudžetą.

Pareiškėja nesutinka su MGK argumentu, kad delspinigiai buvo išskaičiuoti anksčiau nei priimtas ginčijamas sprendimas. Teigia, kad pareiškėja niekada neginčijo prievolės sumokėti mokesčius, tačiau nesutinka, kad už apskaičiuotus mokesčius šioje situacijoje gali būti skaičiuojami delspinigiai. Pareiškėja vienintelę ir pirmą galimybę skųsti delspinigių apskaičiavimą įgijo tik gavus ginčijamą sprendimą su detalizuotu prievolių, delspinigių ir įplaukų žiniaraščiu. Šiame žiniaraštyje nurodytos sumos skiriasi nuo 2018-11-07 žiniaraštyje nurodytų sumų, todėl laikytinos negalutinėmis. Nors MGK posėdžio metu pasisakė dėl mokestinės amnestijos taikymo pareiškėjos atžvilgiu, tačiau nepasisakė dėl galimo delspinigių skaičiavimo iki 2017-11-29.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos 2018-10-26 prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas, 2018-11-22 sprendimu nusprendė pareiškėjai grąžinti 19 819,05 Eur, o 123 855,49 Eur negrąžinti. Negrąžinta 123 855,49 Eur suma automatiškai įskaityta prievolėms padengti: 1) 21 153,33 Eur pelno mokesčio delspinigiams, kurie susidarė patikslinus 2015 m., 2016 m., 2017 m. pelno mokesčio deklaracijas ir pavėluotai sumokėjus pelno mokestį; 2) 45 856,40 Eur avansinio pelno mokesčio (2018-03-15, 2018-06-15, 2018-09-17, 2018-12-17 sumokėjimo terminais); 3) 0,38 Eur PVM; 4) 56 844,79 Eur PVM delspinigiams, kurie susidarė patikslinus 2015 m., 2016 m., 2017 m. PVM deklaracijas ir pavėluotai sumokėjus mokestį; 5) 0,59 Eur GPM nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų (2018-10-15 sumokėjimo terminu).

Teigia, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime specialistai atliko pareiškėjos ūkinės – finansinės veiklos tyrimą ir 2018-06-15 surašė Specialisto išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėja mokesčių administratoriui pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2015 ir 2016 m. nedeklaravo 700 279,41 Eur pajamų ir šia suma sumažino atitinkamų metų apmokestinamąjį pelną bei mokėtiną į biudžetą pelno mokestį 105 041,91 Eur, taip pat neapskaitė ir mokesčių administratoriui pateiktose 2015 m. lapkričio – 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijose nedeklaravo 330 117,96 Eur pardavimo PVM – iš viso pareiškėja neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo 435 159,87 Eur mokesčių. Įsiteisėjusiu 2018-11-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. I-3718-1058/2018 pareiškėja pripažinta kalta, padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 025,60 Eur dydžio bauda.

Atsakovė pažymėjo, kad VMI 2018-07-09 pareiškė civilinį ieškinį Nr. (21.193)R-3835, kuriuo prašė priteisti iš pareiškėjos ir subsidiariai iš G. K. ir V. S. valstybės naudai 435 139,87 Eur. VMI nustatė, kad pareiškėja pateikė mokesčių administratoriui patikslintas 2015 m. lapkričio – 2017 m. lapkričio mėn. mokestinių laikotarpių PVM deklaracijas, taip pat 2018-10-22 pareiškėja patikslino metines PM deklaracijas už 2016 m. ir 2017 m. Kadangi pareiškėja sumokėjo į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00044-17 metu nustatytą žalą, t. y. pilnai atlygino valstybės biudžetui žalą ir pateikė mokesčių administratoriui patikslintas atitinkamas PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, VMI atsisakė šiame ikiteisminiame tyrime pareikšto 435 159,87 Eur dydžio civilinio ieškinio. Dėl nesavalaikio mokesčių sumokėjimo VMI pareiškėjai apskaičiavo papildomai 21 153,33 Eur PM delspinigių ir 56 844,79 Eur PVM delspinigių, iš viso 77 998,12 Eur.

Atkreipė dėmesį, kad delspinigių skaičiavimu nėra siekiama nubausti mokesčių mokėtoją, o iš jo išieškoma turtinė nauda, kurią jis gavo valstybės sąskaita. Esant įstatyme nurodytiems delspinigių skaičiavimo pagrindams, mokesčių administratorius negali jų neskaičiuoti, nes tai būtų įstatymo pažeidimas. Kadangi šiuo atveju ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00044-17 metu buvo nustatyta, kad pareiškėja neapskaičiavo ir valstybės biudžetui laiku nesumokėjo 105 041,91 Eur pelno mokesčio ir 330 117,96 Eur PVM, todėl, pareiškėjai pateikus patikslintas to laikotarpio mokesčių deklaracijas, VMI privalėjo vadovautis Pelno mokesčio įstatymo 56 straipsniu, PVM įstatymo 123 straipsnio 1 dalies, Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 97 straipsnio 1 dalies, 98 ir 99 straipsnių nuostatomis, ir apskaičiuoti pareiškėjai pelno mokesčio ir PVM aktualias delspinigių sumas.

Teigia, kad sprendimo dalis, kuria atsisakyta grąžinti 77 998,12 Eur mokesčio permoką, sietina su pareiškėjos turimos mokesčių permokos įskaitymo apskaičiuotoms PVM ir pelno mokesčio delspinigių mokestinėms prievolėms padengti, pagrįstumu. Apskaičiuotos 21 153,33 Eur pelno mokesčio ir 56 844,79 PVM delspinigių sumos buvo įskaitytos iš pareiškėjos turėtos permokos MAĮ bei jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, ginčijamo VMI sprendimo priėmimo dieną (2018-11-22) dalis prašomos grąžinti mokesčių permokos (77 998,12 Eur) nebuvo apskaitoma, nes mokesčių permokos (skirtumo) įskaitymo veiksmai buvo atliekami iki sprendimo priėmimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja dėl mokesčių administratoriaus atliktų mokesčių permokos (skirtumo) įskaitymo veiksmų, tokį ginčą būtų inicijavusi. Todėl mokesčių administratoriaus veiksmo įskaityti mokesčio permoką (skirtumą) 77 998,12 Eur pelno mokesčio ir PVM delspinigių nepriemokai padengti atitiktis norminių aktų reikalavimams šio ginčo dėl VMI 2018-11-22 sprendimo Nr. 331-25300 metu negali būti nagrinėjama. Nesant duomenų dėl atliktų mokesčių administratoriaus mokesčių permokos (skirtumo) įskaitymo veiksmų pripažinimo nepagrįstais ir šių veiksmų panaikinimo, ginčo byloje nėra teisinio pagrindo pareiškėjai grąžinti jos prašomą mokesčių permoką (skirtumą).

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VMI 2018-11-22 sprendimo Nr. 331-25300 dalies dėl pelno mokesčio delspinigių už 2016-2017 metus 21 153,33 Eur ir pridėtinės vertės mokesčio delspinigių už 2015-2017 metus 56 844,79 Eur prievolės priskaičiavimo teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat MGK 2019-02-15 sprendimo Nr. S-28 (7-230/2018) teisėtumo bei pagrįstumo ir pagrindo grąžinti UAB „Dallis“ 77 998,12 Eur sumą.

Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01) 56 straipsniu, pažeidus šio Įstatymo nuostatas, išskyrus 46 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal PVM įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01) 1 dalimi, asmenims, pažeidusiems šio Įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčių administravimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-12) 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį).

Teismas nustatė, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėta baudžiamoji byla. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-23 baudžiamuoju įsakymu (MGK bylos medžiaga, b. l. 50–64) pripažino pareiškėją kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė pareiškėjai subendrintą bausmę – 6 025,6 Eur dydžio baudą. Baudžiamojoje byloje VMI buvo pateikusi civilinį ieškinį pareiškėjos atžvilgiu, kuriuo prašė, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, priteisti iš pareiškėjos ir jos akcininko G. K. bei pareiškėjos vadovo V. S. valstybės naudai 435 159,87 Eur sumą (MGK bylos medžiaga, b. l. 31–35), kurią sudaro neteisingai apskaičiuotas bei nesumokėtas PVM ir pelno mokestis. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad G. K. 2018-09-12 pateikė prašymą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos depozitinėje sąskaitoje esančius 390 000 Eur pervesti į VMI sąskaitą kaip žalos ikiteisminiame tyrime atlyginimą (MGK bylos medžiaga, b. l. 42). Tuo tarpu pareiškėja UAB „Dallis“ sumokėjo likusios sumos skirtumą, t. y. 45 159,87 Eur, 2018-09-27(MGK bylos medžiaga, b. l. 41).

Pareiškėjai pranešus VMI apie nustatytos žalos valstybei atlyginimą, VMI elektroniniu laišku nurodė pareiškėjai patikslinti PVM ir pelno mokesčio deklaracijas už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2017-11-28 pagal duomenis, kuriais remiantis buvo atlyginta žala valstybei (MGK bylos medžiaga, b. l. 44). VMI 2018-11-02 informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kad baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio atsisakys tada, kai pareiškėja pateiks patikslintas PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, o G. K. pateiks prašymą dėl 390 000 Eur sumos įskaitymo; VMI nustačius, kad šie veiksmai atlikti ir UAB „Dallis“ visiškai atlygino žalą valstybei, ji nurodė atsisakanti ikiteisminiame tyrime pareikšto civilinio ieškinio dėl 435 159,87 Eur sumos atlyginimo į valstybės biudžetą (MGK bylos medžiaga, b. l. 48). Taigi baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad pareiškėja savanoriškai grąžino ikiteisminio tyrimo metu nustatytą žalą, padarytą valstybės biudžetui – UAB „Dallis“ ir G. K. į valstybės biudžetą 2018-09-27 pervedė 435 159,87 Eur ir tuo pagrindu VMI civilinio ieškinio atsisakė.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, taip pat nustatyta, kad UAB „Dallis“ 2018-10-26 pateikė prašymą VMI grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas – 143 674,54 Eur (MGK bylos medžiaga, b. l. 7). VMI 2018-11-22 priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė grąžinti pareiškėjai 123 855,49 Eur. Šio sprendimo negrąžinti nurodytos sumos motyvai – VMI administruojamų mokesčių ir (ar) baudų už administracinius nusižengimus apskaitoje nėra permokos (skirtumo) (113 446,37 Eur) ir kitos priežastys (10 409,12 Eur). Likusi 19 819,05 Eur suma pareiškėjai grąžinta (MGK bylos medžiaga, b. l. 8–9). Pridedama pareiškėjos prievolių, delspinigių ataskaita patvirtina, kad atsisakytą grąžinti sumos dalį, t. y. 77 998,12 Eur sudaro: 21 153,33 Eur pelno mokesčio delspinigiai už 2016-2018 m., 56 844,79 Eur PVM mokesčio delspinigiai už 2016-2018 m. (MGK bylos medžiaga, b. l. 10–17).

Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, jog pareiškėja baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atlygino valstybės biudžetui padarytą žalą, t. y. sumokėjo neapskaičiuotą ir nesumokėtą 435 159,87 Eur pelno mokestį ir PVM, pareiškėjai taip pat teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 025,6 Eur bauda už Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Nepaisant to, kad pareiškėja atlygino valstybei žalą, t. y. sumokėjo PVM ir pelno mokestį, VMI atsisakė grąžinti pareiškėjai prašomą mokesčio permoką, argumentuojant tuo, kad 77 998,12 Eur suma įskaityta pelno mokesčio ir PVM mokesčio delspinigiams (atitinkamai 21 153,33 Eur ir 56 844,79 Eur) padengti.

Pareiškėja, nesutikdama su mokesčių administratoriaus ginčijamo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta jai grąžinti 77 998,12 Eur mokesčio permoką, kelia klausimą dėl principo non bis in idem (už vieną teisės pažeidimą draudžiama bausti du kartus) pažeidimo. Pareiškėjos teigimu, atliekant įskaitą dėl PVM ir pelno mokesčio delspinigių, ji buvo antrą kartą nubausta, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-23 baudžiamuoju įsakymu jau buvo paskyręs pareiškėjai 6 025,6 Eur baudą.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009-06-08 nutarimas). Tačiau non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2619-11 Administracinė jurisprudencija. 2011, 22, p. 213-241).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad delspinigiai, jų skaičiavimo tvarka, dydis, atleidimo nuo jų sąlygos numatytos Mokesčių administravimo įstatymo ketvirtajame skirsnyje, kuris skirtas mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdams reglamentuoti (Mokesčių administravimo įstatymo 95-100 straipsniai). Dėl to mokesčių teisėje delspinigių pirminė funkcija yra užtikrinti mokestinės prievolės (į)vykdymą, jie pirmiausia yra skirti kompensuoti valstybės finansinius nuostolius, kurie atsiranda (laiku) nesumokėjus mokesčių. Delspinigių, kaip mokestinės prievolės (į)vykdymo užtikrinimo priemonės, esmė yra ta, kad jų taikymas arba galimybė juos taikyti skatina mokestinės prievolės savanorišką ir tinkamą vykdymą, o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju – užtikrina įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (pvz., dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimą. Delspinigiai yra įprasti civiliniuose, o ne baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose, kuriuose, t. y. civiliniuose santykiuose, jie, be kita ko, atlieka kompensacinę funkciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2619-11 Administracinė jurisprudencija. 2011, 22, p. 213-241).

Iš nurodytos teismų suformuotos praktikos matyti, kad vertinant pareiškėjos atžvilgiu apskaičiuotus ginčo PVM ir pelno mokesčio delspinigius nubaudimo požymių kontekste, negalima teigti, jog nagrinėjamu atveju jai apskaičiuoti delspinigiai už nesavalaikį PVM ir pelno mokesčio sumokėjimą lėmė jos nubaudimą antrą kartą. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėja PVM ir pelno mokesčio sumas sumokėjo prasidėjus baudžiamajai bylai ir VMI pareiškus civilinį ieškinį, nepanaikina pareiškėjos pareigos kompensuoti valstybės patirtus finansinius nuostolius dėl to, kad pareiškėja jai privalomų mokėti mokesčių nesumokėjo laiku. Be to, nagrinėjamu atveju svarbus ir apskaičiuotų delspinigių dydis, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pareiškėjos įsiskolinimas valstybės biudžetui už nesumokėtą PVM ir pelno mokestį buvo 435 159,87 Eur, tuo tarpu nesavalaikis šių mokesčių sumokėjimas lėmė iš viso 77 998,12 Eur delspinigių apskaičiavimą (kurių sumos pareiškėja nagrinėjamoje byloje neginčija). Taigi apskaičiuoti delspinigiai sudarė 17,93 proc. visos nesumokėtos mokesčių sumos. Teismo vertinimu tokia pareiškėjos atžvilgiu apskaičiuota delspinigių suma neprieštaravo savo esmei kompensuoti patirtus valstybės finansinius nuostolius už laiku nesumokėtus mokesčius ir pareiškėjos nubaudimo funkcijos neturėjo ir jai neprilygo. Kadangi nagrinėjamu atveju delspinigiai, kuriuos grąžinti atsisakė VMI, savo turiniu ir pobūdžiu neturi nubaudimo požymių, konstatuotina, kad dėl įpareigojimo juos sumokėti non bis in idem principas nėra pažeistas. Todėl MGK ginčijamame sprendime konstatuodama, kad delspinigių mokėjimas neprilygo pareiškėjos baudimui antrą kartą, padarė teisingas išvadas.

Pareiškėjos argumentai dėl mokestinės amnestijos taikymo jos atžvilgiu taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Vadovaujantis pareiškėjos nurodyto Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojams, laiku nedeklaravusiems ir nesumokėjusiems Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018-12-31, nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai neskaičiuojami, jei jie Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikia Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nurodyto mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo laikotarpio (termino) atitinkamo mokesčio deklaraciją ir per 20 dienų nuo jos pateikimo sumoka mokestį. Šis įstatymo straipsnis įsigalioja nuo 2019-01-01 (nurodyto įstatymo 10 straipsnio 1 dalis.).

Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš viešai skelbiamos VMI informacijos (žr. https://www.vmi.lt), mokesčių mokėtojams laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-07-01 buvo sudaryta galimybė, netaikant delspinigių ir baudų deklaruoti bei sumokėti anksčiau gautas, tačiau nedeklaruotas pajamas ir mokesčius. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl galimybės pareiškėją atleisti nuo delspinigių, kurie jai susidarė laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2017 m. Pažymėtina, kad pareiškėja deklaravo ne laiku sumokėtus mokesčius dar iki 2019-01-01, t. y. pateikė PVM ir pelno mokesčio deklaracijas 2018-10-05, 2018-10-08, taip pat pateikė patikslintas 2015 m. lapkričio mėn. – 2017 m. lapkričio mėn. PVM mokesčio deklaracijas ir 2018-10-22 patikslino pelno mokesčio deklaracijas už 2016-2017 m. (MGK bylos medžiaga, b. l. 48). Taigi prievolė sumokėti PVM ir pelno mokesčio delspinigius atsirado ir pareiškėja deklaracijas dėl nesumokėtų mokesčių pateikė anksčiau nei 2019-01-01, todėl mokestinės amnestijos taikymas pareiškėjos prievolės mokėti delspinigius atveju netaikytinas. Tokia mokestinės amnestijos taikymo tvarka pripažįstama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-08-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3459-968/2019). Taigi MGK ginčijamame sprendime mokestinės amnestijos pareiškėjos prievolės mokėti delspinigius atžvilgiu netaikė pagrįstai.

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad VMI 2018-10-10 išsiuntė pareiškėjai pranešimą apie nesumokėtą prievolę, kuriame matyti buvusi nesumokėto pareiškėjos PVM mokesčio suma. Taip pat VMI 2018-10-18 priėmė privalomąjį nurodymą Nr. (23.31-08) 467-175398 nurašyti 281 525,76 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitų. Kaip matyti iš pareiškėjos banko sąskaitos išrašo, VMI šio privalomojo nurodymo pagrindu iš pareiškėjos banko sąskaitos iki 2018-10-26 nurašė 157 324,68 Eur, 17 950,51 Eur, 135,11 Eur sumas. Pareiškėjos teigimu, privalomasis nurodymas dėl PVM sumokėjimo priimtas dėl to, kad VMI nematė lėšų, kurias FNTT už pareiškėjos įsiskolinimą pervedė V. K., todėl V. K. 2018-10-19 surašė papildomą prašymą VMI dėl 390 000 Eur lėšų įskaitymo už pareiškėjos PVM įsiskolinimą. Tokias pareiškėjos nurodomas aplinkybes pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad nurodytais išskaitymais iš banko sąskaitų buvo nurašomi ne apskaičiuoti delspinigiai, o PVM įsiskolinimas, kuris, kaip paaiškėjo V. K. pateikus papildomą prašymą VMI, jau buvo sumokėtas už UAB „Dallis“. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia mokesčio administratoriaus teisės permokėtos mokesčio sumos skirtumą padengti pareiškėjos delspinigių įsiskolinimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186, 47 punktas įtvirtina mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčio sumos skirtumo įskaitymą, t. y. pirmiausia šiuo mokesčio permokos skirtumu padengiamos mokesčių mokestinės nepriemokos bei VMI administruojamų deklaruojamų mokesčių, mokamų atskirais įmokų kodais, mokėjimo prievolių nepriemokos. Taigi mokesčių administratoriui nustačius, kad egzistuoja pareiškėjos 77 998,12 Eur dydžio prievolė sumokėti PVM ir pelno mokesčio delspinigius, jis pagrįstai šios sumos negrąžino ir iš pareiškėjos prašomos grąžinti mokesčio permokos šią sumą išskaičiavo bei tai nurodė ginčijamame sprendime.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijama VMI 2018-11-22 sprendimo Nr. 331-25300 dalis dėl pelno mokesčio delspinigių už 2016-2017 metus 21 153,33 Eur ir PVM delspinigių už 2015-2017 metus 56 844,79 Eur prievolės priskaičiavimo yra teisėta bei pagrįsta, priimta remiantis objektyviais duomenimis, nepažeidžiant principo bausti asmenį du kartus už tuos pačius veiksmus, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Kadangi ginčytas VMI sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, teismas daro išvadą, kad MGK 2019-02-15 sprendime Nr. S-28 (7-230/2018) padarytos išvados iš esmės yra teisingos bei pagrįstos. Teismui nustačius, kad PVM ir pelno mokesčio ginčo delspinigiai jai apskaičiuoti pagrįstai ir šią dalį pagrįstai atsisakyta grąžinti kaip mokesčio permoką, pareiškėjos reikalavimas grąžinti 77 998,12 Eur sumą netenkinamas, o pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dallis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.