- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- 1-1627-486/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- N. P.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Advokatai
- Arūnas Alekna
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui, kaltinamajai N. P., kaltinamosios gynėjai advokatei A. S., mažamečio nukentėjusiojo T. K. atstovui advokatui Arūnui Aleknai, mažamečio nukentėjusiojo T. K. atstovui pagal įstatymą M. K., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenančia (duomenys nekselbtini) (duomenys neskelbtini), netekėjusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbančia (duomenys neskelbtini) skyriuje, vyriausiąja specialiste, neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. P. mušdama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: ji 2020-03-11, apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), odiniu diržu sudavė ne mažiau kaip du kartus savo mažamečiui sūnui T. K., į rankas ir kojas. Šiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį, kad N. P. buvo kaltinama ir tuo, kad ji padarė ir dešinio kelio sužalojimą, nubrozdinimus, tačiau kaip parodė nukentėjusysis, bei kaltinamoji, ji to padaryti negalėjo, tie sužalojimai padaryti mažamečiui paties lankantis čiuožykloje. Tokiais parodymais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo, todėl šios aplinkybės iš pareikšto kaltinimo šalintinos, iš esmės nekeičiant veikos kvalifikacijos.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji N. P. parodė, kad 2020 m. kovo 10 dieną vaikas išvažiavo pas tėvą, po mokyklos, o kovo 11 dieną jis grįžo namo nepatenkintas. Kaltinamoji pasakė, kad reikia ruošti pamokas, o sūnus pradėjo kelti toną, atsikalbinėti. Jam reikėjo padaryti matematiką ir lietuvių kalbą. Tačiau sūnus vis atsikalbinėjo, tai jis norėjo pasivaikščioti, tai norėjo pagulėti, tai darys jis vienas. N. P. tiesiog nervai neatlaikė, ir sudavė sūnui diržu. Bet po to pasikalbėjo, ir kartu baigė ruošti pamokas. Po to sūnus išėjo pasivaikščioti su šuniu. Kai sugrįžo, vėl pasikalbėjo, kad čia ne šiaip reikia ruošti pamokas, ne kartą ir su klasės auklėtoja kalbėta, kad T. K. truputį pritingi. Vėliau, apie 22.00 val., jie atsigulė miegoti. Tuomet N. P. išgirdo, kaip kažkas beldžiasi į duris. Atidariusi duris pamatė, kad atvažiavo policija, pasakė, kad buvo vykdomas smurtas prieš vaiką. Policija paklausė, ar buvo vykdomas smurtas prieš vaiką, ji atsakė „taip“. Atvyko Vaikų teisių apsaugos inspekcijos specialistai, ją išvežė ir kurį laiką praleido areštinėje. Po to įvykio kaltinamoji daugiau negali su vaiku bendrauti. Fakto, kad ji du kartus sudavė odiniu diržu savo vaikui, kaltinamoji neneigia. Kiti nubrozdinimai, sužalojimai buvo atsiradę anksčiau po vaiko apsilankymo su klase čiuožykloje. Kas iškvietė policiją ji nežino. Savo kaltę N. P. pripažįsta visiškai ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gaili. Be to, kaltinamoji su nukentėjusiuoju susitaikė, todėl prašo nutraukti baudžiamąją bylą LR BK 38 straipsnio pagrindu.
Taigi kaltinamoji N. P. visiškai prisipažino kalta įvykdžiusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras ir advokatė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl byla nagrinėtina iš esmės sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu mažamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą, M. K. apklausos metu parodė, kad prieš (duomenys neskelbtini) metus išsiskyrė su N. P.. Turi sūnų T. K., kuris gyvena su mama (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini). Jo sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, dažnai lankosi pas jį, dažnai praleidžia laiką kartu. 2020-03-11, apie 21 val. 18 min., jam būnant namuose iš savo sūnaus gavo žinutę, kad mama smurtavo prieš jį ir dabar jis jaučia skausmą, kadangi dabar skauda ranką ir ant rankos yra mėlynė. Pabandė su juo susisiekti, bet jo skambučius jis atmetinėjo, vėliau išėjęs su šunimi į lauką sūnus jam paskambino drebančiu balsu ir pakartojo, kad ji mamą stipriai sumušė, po ko pokalbis nutrūko. Po pokalbio M. K. paskambino tel. Nr. 112 pasiteirauti informacijos, ką jam daryti tokiu atveju. BPC nurodė kviesti būtinai policiją bei vykti į vietą. Atvykus minėtu adresu, kur gyvena sūnus, prie namo laiptinės sulaukė policijos pareigūnų ir su jais kartu užėjo į butą, kur kambaryje pamatė sėdintį ant lovos, išsigandusį savo sūnų, kuris parodė sumušimą ant dešinės rankos bei dešinės kojos. Sūnus yra anksčiau pasakojęs, kad mama prieš ji smurtavo, dažniausiai konfliktas vykdavo dėl mokyklos. Jis anksčiau į policiją nesikreipė, sumušimų ant sūnaus kūno nepastebėdavo. Po įvykio žada su sūnumi nuvykti į Santariškių vaikų priėmimo skyrių, kad medikai apžiūrėtų jo sumušimus. Prašo išduoti siuntimą medicininei apžiūrai. Daugiau šiuo metu apie įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 43).
2020-05-08 papildomai apklaustas M. K. parodė, kad jo mažametis sūnus T. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., su savo mama N. P. taikytis ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-10411-20 nenori, kadangi jos bijo, taip pat netolimoje ateityje bus sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes T. pageidauja gyventi su juo ir nenori grįžti pas mamą. Pageidauja reikšti civilinį ieškinį dėl sūnaus T. K. patirtos moralinės žalos (b. l. 50).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. S. parodė, kad jis gyvena su savo sugyventine N. P. ir jos sūnumi T. K. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus. T. mokosi vidurinėje mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje, tarp jo ir T. santykiai yra geri, jie su juo nesipyksta, padeda N. sūnų išlaikyti ir auklėti. T.mokykloje mokosi gerai, dažniausiai pamokas padeda ruošti mama. Buvo pastebėta ne vieną kartą, kad T.jiems meluoja dėl užduodamų namų darbų, dėl to N. kreipėsi į mokyklos psichologą. 2020-03-11, apie 14 val., T. grįžęs namo pradėjo ruošti pamokas ir įvairiais savo veiksmais bandė išvengti namų darbų ruošos, tai miegojo, žaidė žaidimus, verkė, nesiklausė savo mamos. Konfliktas rutuliojosi visą dieną. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis virtuvėje gamino valgyti, o N. kartu su sūnumi kambaryje darė pamokas. Ar N. smurtavo prieš T. jis nematė, tiesiog girdėjo kaip kambaryje T. pradėjo verkti. Apie 21 val. T. išėjo su šunimi į lauką pasivaikščioti, po kurio laiko išgirdo skambutį į duris. Atidaręs duris pamatė policijos pareigūnus ir T. tėtį. Jis prieš T. nesmurtauja, kartais pykstasi. Niekada nėra matęs, kad N. smurtautų prieš T., kartais griežtai reikalauja sūnaus ruošti pamokas, į ką T. pradeda atsikalbinėti, meluoti, verkti. Daugiau šiuo metu apie įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 54-55).
2020-03-12 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas dviejų kambarių butas yra adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) daugiabučio tipo name, pirmoje laiptinėje iš kairės, antrame aukšte. Užėjus į laiptinę bei pakilus į antrą aukštą yra matomos buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Buto durys nepažeistos. Užėjus į butą patenkama į koridorių, jo kairėje yra sieninė spinta, dešinėje yra vonios kambarys bei praėjimas į virtuvę, virtuvėje matomi baldai ir buitinė technika, bendra tvarka nepažeista. Koridoriuje tiesiai matomos dvejos durys į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu kambario Nr. duomenys neskelbtini)(svetainė) bendra tvarka nepažeista. Užėjus į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini)(vaiko kambarys) kairėje yra matoma sieninė spinta, tiesiai pilkos spalvos sofa ant kurios guli odinis rudos spalvos diržas, kuris apžiūros metu paimtas ir supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), kambario dešinėje yra stalas. Kambario Nr. (duomenys neskelbtini) bendra tvarka nepažeista. Daugiau apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų ar reikšmingų objektų ( b. l. 19-20).
2020-04-14 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra rudos spalvos diržas. Diržas 108 cm ilgio ir 2,8 cm pločio, su šviesios spalvos metalo sagtimi. Apžiūrint diržą objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, nėra (b. l. 29-31).
2020-03-11 Alcotest 6810 prietaisu Nr. AREN 0217 N. P. tikrinimo rezultatas - 0.00 promilių alkoholio (b. l. 90).
2020-03-11 paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą ( b. l. 74) Specialisto išvadoje Nr. G 864/2020 (01) pateikta išvada, kad T. K. padarytos dešinio žasto, šlaunų poodinės kraujosruvos, dešinio kelio, dešinės blauzdos odos nubrozdinimai. Sužalojimai paveikus kietu buku daiktu (daiktais), paros laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020-03-11. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 76-77).
Taigi, pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad skausmas yra išimtinai subjektyvus pojūtis, kurio išmatuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys tokį fizinį skausmą. Teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia, o šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą, taip pat nukentėjusiojo kankinimas padaromi tik tiesiogine tyčia. Toks kaltininko elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (kasacinė teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2006 ir kt.).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajai pareikštą kaltinimą. Kaltinamosios N. P. parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Jos kaltę įvykdžius jai inkriminuojamą nusikalstamas veiką, be jos visiško prisipažinimo patvirtina nuoseklūs ir vieni kitus papildantys kaltinamosios parodymus, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita bylos rašytinė medžiaga.
Kaltinamoji N. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, šalys yra pasirašiusios susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. N. P. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka (b. l. 88). Kaltinamoji yra darbingo amžiaus, dirba. Įvertinus šias aplinkybes, manytina, kad N. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visoms sąlygoms, numatytoms LR BK 38 straipsnio 1 dalyje, ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras palaikė kaltinamosios ir nukentėjusiojo prašymus, kad N. P. atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla būtų nutraukta, tačiau siūlė, kad teismui priėmus tokį sprendimą kaltinamajai, vadovaujantis LR BK 67 straipsniu, 72² straipsniu būtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
LR BK 67 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis baudžiamojo poveikio priemonių, kurios galimai taisomai veiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sąrašas, kurio 9 punkte numatyta priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šiame straipsnyje numatytos bendrosios baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo sąlygos, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju skiriant asmeniui įpareigojimus, teismas privalo įvertinti ir specialiąsias šių priemonių skyrimui reikšmingas sąlygas, kurios nustatomos atitinkamame BK IX skyriaus straipsniuose, tokiu būdu įvertinant, už kokio pobūdžio nusikalstamas veikas tikslinga jas skirti. Nagrinėjamu atveju, LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – skyrimo sąlygos imperatyviai nustatytos LR BK 72 ² straipsnyje. Pažymėtina, kad asmuo gali būti įpareigojamas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tik tuo atveju, kai jis padarė nusikalstamą veiką artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
Bylos duomenys patvirtina, kad išties N. P. fizinį smurtą naudojo prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų. Vis dėlto, pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo prerogatyva ir įstatymas imperatyviai nenumato privalomo šios priemonės skyrimo. Įvertintina tai, kad N. P. praeityje neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, ilgą laiką vaiką augino pati ir jokių neteisėtų veiksmų nebūdavo, vertintina, kad padarytoji nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Be to ji nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vertina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra netikslingas, kadangi N. P. smurtinis nusikalstamas elgesys nėra sisteminis.
Motyvuojamoji dalis
LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pateikė teismui 2020-08-04 pažymą Nr. (12.32)PT-2861, kurioje nurodoma, kad už nukentėjusiojo T. K. atstovavimą advokatui Arūnui Aleknai buvo apmokėta 114,72 eurų atstovavimo išlaidų.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, iš kaltinamosios N. P. valstybės naudai priteistina 114,72 eurų nukentėjusiojo T. K. atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
N. P., gim. (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai susitaikius su mažamečiu nukentėjusiuoju T. K. (nukentėjusiojo įstatyminis atstovas M. K.).
Baudžiamąją bylą Nr. 1-1627-486/2020 N. P. atžvilgiu nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajai N. P. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamosios N. P. priteisti valstybės naudai 114,72 (vieną šimtą keturiolika) eurų nukentėjusiojo T. K. atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Išaiškinti kaltinamajai, kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.