- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- 1-178-992/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35852-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- J. M., N. K.
- Nukentėjusysis
- D. Š., I. Š.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. M. (J. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje teistas 8 kartus, paskutinį kartą 8. 2016 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmė atlikta,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,
N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje Lietuvos Respublikoje ir (duomenys neskelbtini) teistas ne mažiau kaip keturis kartus, paskutinį kartą Lietuvos Respublikoje 2018 m. sausio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. M. 2020 m. rugsėjo 6 d., apie 21.00 val., daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, išėjusiam iš minėto buto nukentėjusiajam D. Š. (D. Š.), staiga sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant laiptinės grindų ir prarado sąmonę. Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
N. K. buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką: 2020 m. rugsėjo 6 d., apie 21.00 val., daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, veikdamas bendrininkų grupėje su draugu J. M., kai J. M. išėjusiam iš minėto buto nukentėjusiajam D. Š. (D. Š.), staiga sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant laiptinės grindų ir prarado sąmonę; kur jis gulinčiam nukentėjusiajam su J. M. sudavė dar po vieną smūgį kiekvienas kojomis į kūną, J. M. sudavė dar vieną smūgį koja į nukentėjusiojo pilvą ir rankomis pastūmė išėjusią į laiptinę iš minėto buto Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąją I. Š., dėl ko ji nukrito ant laiptinės grindų, susimušė dešinės kojos kelį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairiame žaste ir odos nubrozdinimus dešiniame kelyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. M. pabėgo, o N. K., gulinčio ant grindų nukentėjusiojo D. Š. sumušimo metu, nukrito ant grindų su išėjusiu iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) liudytoju V. Š. (V. Š.), kur sudavė V. Š. vieną smūgį kumščiu į veidą ir pabėgo. Šiais savo veiksmais N. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. M. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta iš dalies, sutinka duoti parodymus. Parodė, kad viskas įvyko 2020 m. rugsėjį, vakare, apie 21 val., susiskambino su D. Š. ir susipyko, atvažiavo pas D. Š. išsiaiškinti jų konflikto. Kai susitiko, D. Š. rankose laikė peilį ir juo padarė mostą, o jis gindamasis jam ranka mostelėjo. Vieną smūgį sudavė D. Š. į veidą, po smūgio D. Š. iškart nukrito, o peilį jis [kaltinamasis] nuspyrė į šoną koja, kad jo nepadurtų. D. Š. motinos nestūmė. Su juo kartu dar buvo N. K., kuris nieko nedarė, kol tėvas nepuolė jo. Vėliau tėvas jam sudavė kažkuo per galvą, o N. K. jį atitraukė be jokio smūgio. Gulinčio D. Š. nespardė. Kaimynų tuo metu nebuvo. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. K. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažįsta, sutinka duoti parodymus. Parodė, kad susitiko su J. M., kuris pasakė, kad reikia pakalbėti su D. Š., kadangi D. Š. kvietė ateiti išsiaiškinti. Jie nuėjo, D. Š. juos įleido, D. Š. turėjo peilį. J. M. trenkė D. Š. ir jį „atjungė“. Motina pradėjo rėkti, o tėvas trenkė J. M.. Pats nesmūgiavo nei vieno smūgio, nespyrė D. Š. į pilvo sritį. Iš įvykio matė tik vieną smūgį ir D. Š., mojuojantį peiliu. Po smūgio D. Š. nukrito, o J. M. nuspyrė peilį ir patikrino, ar D. Š. kvėpuoja. Nematė I. Š. nukritusios ant grindų, bet girdėjo ją šaukiančią. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. Š. parodė, kad nieko neprisimena, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, atsibudo ligoninėje. Jokių pretenzijų neturi. Prisimena, kad buvo kavinėje su draugu, gėrė, vėliau grįžo namo ir toliau gėrė. Gali būti, kad ir nuo alkoholio sąmonę prarado, gali būti, kad ir su peiliu išėjo. Pagarsinus D. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 11-12 b. l., 2 t., 1 b. l.), nukentėjusysis, atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, parodė, kad kažką kalbėjo su pareigūnu ir pasakė, kad jokių pretenzijų kaltinamiesiems neturi. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. Š. parodė, kad buvo vakaras, sūnus miegojo, vyras buvo virtuvėje, o ji gulėjo. Suskambėjo domofonas, ten buvo J. M. su draugu. Pasakė, kad sūnus miega ir paprašė išeiti, o jie prašė jį pažadinti. Sūnus išgirdo ir išėjo į laiptinę. Nepraėjo minutė, kai išgirdo, kad kažkas nukrito. Atidarė duris ir pamatė, kad guli sūnus, o draugai stovi laiptinėje šalia. Matė sūnų gulintį be sąmonės. J. M. puolė jos sūnų, jis stovėjo su kumščiais. Kai traukė sūnų, J. M. vėl norėjo suduoti smūgį. J. M. ir ją pastūmė, ji pargriuvo ant kelių. Vėliau išeidamas J. M. pametė telefoną, o ji iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Tiksliai negali pasakyti, kiek smūgių sudavė J. M., bet sudavė kumščiu. Kai sūnus gulėjo, išeidamas J. M. atsistojo jam ant pilvo. Tuo metu su ja kartu buvo vyras, jis mušėsi su kitu vaikinu, nežino, su kokiu. Po to įvykio nedarbingumo nepasiėmė, nes daktaras sakė, kad nedarbingumas bus jos sąskaita. Neturi įrodymų dėl to, ką jai padarė J. M.. Dėl kelio traumos nedirbo apie savaitę. Pagarsinus I. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 31 b. l.), nukentėjusioji, atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, parodė, kad galbūt, kai krito, susitrenkė žastus. Ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio atsisako, atsisakymo pasekmes supranta. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Š. parodė, kad paskambino domofonas ir asmenys paprašė pakviesti D.. Atsakė, kad jo nėra, bet jam pasakė, kad žino, jog D. namie. Įleido ir sūnus išėjo. Išgirdo, kad laiptinėje kažkas atsitrenkė į duris. Paskui su žmona išėjo į laiptinę ir pamatė, kad sūnus guli ant grindų, jis su pakaušiu atsitrenkė į grindis. Kadangi puolė jo sūnų, jis tuos žmones paguldė. Paskui J. M. pastūmė jo žmoną, ji susitrenkė kojas. Matė parkritusią žmoną. Sūnus gulėjo ant nugaros, o žmona prie jo atsidūrė. Žmona buvo pastumta į nugarą. Kiek smūgių buvo nežino, bet į galvą ir į pilvą sūnų mušė. Gal J. M. ir jam sudavė, neprisimena. Pagarsinus V. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 44-45 b. l.), liudytojas, atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, parodė, kad su žmona į laiptinę išėjo kartu. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. N. parodė, kad neatsimena nukentėjusiųjų, įvykio. Pagarsinus V. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 47-48 b. l.), liudytojas, atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, parodė, kad įvykio vietoje aikštelėje prie buto buvo kraujo, iškvietė medikus pranešėjų sūnui, jį medikai išvežė į Lazdynų ligoninę. Atvykę kaltinamųjų nematė, gal gatvėje prasilenkė. Pareigūnus pasitiko nukentėjusiojo motina, ji buvo šoke, išsigandusi, o sūnus buvo neblaivus. Apie įvykį nukentėjusysis nieko negalėjo papasakoti. Tėvai papasakojo, kad kaltininkai paskambino į domofoną, sūnus išėjo pakalbėti, tėvai išgirdo triukšmą, laiptinėje tėvai pamatė gulintį sūnų, bandė atstumti kaltinamuosius. Negali atsakyti, ar mama buvo sužeista. Iki 5 minučių nuo iškvietimo užtruko greitoji pagalba. Įvykio vietoje pareigūnai buvo apie 2 valandas. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. G. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) vyresnysis tyrėjas, surenka pirminę medžiagą ir perduoda ikiteisminiam tyrimui. Jeigu ne jie pirmieji reaguoja, tada būna patrulių surašytas tarnybinis pranešimas apie įvykių eigą, tikslinasi įvykio aplinkybes. Kai gauna medžiagą, būna pridėtas pranešimas iš budėtojo ir pirminė medžiaga iš to, kas pirmas reaguoja į įvykį. Automobilyje turi techniką, kompiuterį, spausdintuvą. Nepažįsta ir neatsimena kaltinamųjų šioje byloje. Jis užrašė viską, ką sakė nukentėjusysis. Nežino, kokios būklės buvo nukentėjusysis. Pagarsinus V. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 1 b. l.), liudytojas, atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, parodė, kad tą, ką sako jam žmogus, tą ir užrašinėja. Dėl valandų gali būti, kad pastringa duomenų bazė ir negali prisijungti prie IBPS, tada kol būna sutrikimai arba atnaujinimai, surašo parodymų dokumentus ir kai atsigauna sistema, perkopijuoja visus parodymus į protokolą. Gal šiuo atveju taip ir gavosi, dabar negali pasakyti. Dėl laiko galėjo būti techninė klaida. Konkrečiai šiuo atveju nežino, ar buvo pareikalauti dokumentų išrašai iš ligoninės. Nežymiai prisimena įvykio aplinkybes, kad paskambino nukentėjusiajam į duris ir sumušė kažkas iš pažįstamų. Negali atsakyti, ar buvo smurto žymių ant nukentėjusiųjų. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. M. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 6 d., apie 16 val., gavo SMS žinutę į mobilųjį telefoną iš D. Š., kad ateitų pas jį pakalbėti, nes pats negali ateiti. Apie 21 val. vakaro J. M. su draugu N. K. atėjo pas D. Š. į namus (duomenys neskelbtini). Jiems lipant laiptais link D. buto, šis išėjo iš buto laikydamas rankoje peilį. D. Š. J. M. pasakė: „ateik čia“ ir ėjo link jo. J. M. išsigando ir kairės rankos delnu sudavė D. Š. į jo dešinės pusės žandikaulį. Po smūgio D. nukrito ant grindų ir J. M. tikrino D. pulsą, kai jo tėvas, priėjęs iš nugaros, trenkė vieną kartą J. M. į dešinę akį, tačiau ar kumščiu sudavė ar kitaip, nenurodys, nematė. D. motiną J. M. matė tik tarpduryje, kai į laiptinę ėjo D., tačiau tuo metu, kai sudavė D., jos nematė, todėl negalėjo pastumti. D. sudavė tik vieną kartą, nei jo motinos, nei jo tėvo nemušė, po to, kai D. tėvas jam sudavė, iškart išėjo iš laiptinės. Įvykio metu buvo blaivus, alkoholį vartojo tik būdamas namuose, todėl atvykus policijos pareigūnams buvo išgėręs (1 t., 151-153 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis J. M. parodė, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų. Kaltę pripažįsta iš dalies, nes sudavė tik vieną smūgį D.. Pats į gydymo įstaigą nesikreipė, nematė tam priežasties, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą taip pat nebūtų kreipęsis. (1 t.,169-171 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas N. K. parodė, kad jis buvo susitikęs su savo draugu J. M., jie buvo kartu, vaikščiojo lauke. Tuomet su J. susisiekė D. Š., kuris, kiek pamena, parašė J. SMS žinutę su kvietimu ateiti iki jo namų. Jis to asmens (D. Š.) nepažįsta, žino, kad jį vadina „D.“. Tuomet J. jam sakė „Einam iki jo, pasivaikščiosime“. Jie pas D. ėjo, nes jis kvietė J. ateiti. Kokie jų tarpusavio ryšiai, nežino. Jam J. pasakė tik „Einam, pasivaikščiosim“ ir viskas. Adreso neatsimena, žino, kad buvo apie 22 val. vakaro. Kaip įėjo į laiptinę, neatsimena, gal skambino domofonu. Laiptinėje iš savo buto išėjo D. rankoje laikydamas virtuvinį peilį, kurioje rankoje jis laikė peilį, nenurodys, neatsimena. J. kažką pasakė. D. jam atsakė atgal ir tuomet D. puolė J. su peiliu. Ką vienas kitam sakė, neatsimena. Jis stovėjo už J., D. peiliu puolė J.. Peiliu buvo užsimojęs šonu, todėl J. gindamasis vieną kartą sudavė kumščiu į D. veido sritį, dėl ko jis nukrito ant grindų. Tuomet J. buvo pasilenkęs prie D., kažką kalbėjo. Pokalbio turinio nurodyti negali, neatsimena. J. stovėjo šalia gulinčio D., kai iš buto išėjo D. tėvas, kuris vieną kartą J. sudavė į galvos sritį kažkokiu rankose turėtu daiktu, bet koks tai buvo daiktas, neatsimena. Jis [N. K.] D. tėvą apglėbė rankomis ir jie abu nugriuvo ant laiptų. Jis sakė jiems „Baikit, gana“. Jie tik gulėjo vienas ant kito. Nei jis, nei D. tėvas vienas kitam nesmūgiavo. Jiems atsistojus nuo laiptų N. K. pasakė J., kad eitų, ir jie su J. išėjo iš laiptinės. Kur smūgio metu nukrito peilis, neatsimena, viskas vyko labai greitai. Ar J. laiptinėje pametė telefoną, neatsimena. Įvykio metu laiptinėje buvo ir D. motina, bet jis jos nematė, girdėjo tik jos balsą, nes ji rėkė. Ar J. ją pastūmė, nepasakys, girdėjo tik jos balsą, tuo metu iš nugaros buvo apsikabinęs D. tėvą. Jis ir J. įvykio metu buvo blaivūs, o D. neblaivus, D. kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. J. D. sudavė tik vieną kartą, kitų veiksmų nei jis, nei J. nesiėmė. Jis fizinio skausmo niekam nesukėlė, buvo tik apsikabinęs D. tėvą, norėdamas nuraminti (1 t., 54-57 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis N. K. parodė, kad kaltės nepripažįsta, jis fizinio skausmo nesukėlė, buvo tik apsikabinęs D. tėvą, norėdamas nuraminti. Įvykio metu vieną smūgį sudavė tik J., tai darė norėdamas apsiginti nuo D., kuris turėjo peilį savo rankose (1 t., 197-198 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. apie 21 val., su žmona I. Š. ir sūnumi D. Š. buvo namuose. Jis sėdėjo virtuvėje ir išgirdo, kad kažkas skambina į domofoną, priėjęs atsiliepė. Išgirdo rusakalbį vyrą, prašantį pakviesti jo sūnų. Atidaręs [laiptinės] duris domofonu pasakė žmonai, kad atidarytų buto duris. Sėdėdamas virtuvėje išgirdo triukšmą, kad žmona kviečia pagalbos. Išėjęs į laiptinę pamatė, kaip du vyrai (kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta – J. M. ir N. K.) muša rankomis ir spardo kojomis jo sūnų, kuris gulėjo laiptinėje ant grindų, be sąmonės. Liudytojas pribėgo prie nepažįstamo N. K., kuris buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, jį atitraukė nuo sūnaus, pagriovė ant laiptų. Grumtynių metu minėtas vyras jam sudavė į veidą ir ištrūkęs nubėgo link išėjimo durų, kurios yra į (duomenys neskelbtini) g. Tuo metu pamatė, kaip antras vyras, kurį vėliau atpažino kaip J. M., spyrė jo sūnui koja į pilvo sritį ir nuėjo link to paties išėjimo į (duomenys neskelbtini) g. Išeidamas dar pagrasino, kad žino, kokiais automobiliais jie naudojasi, kad jie pasigailės. Dėl šio įvykio fizinio skausmo jis nepatyrė, į policiją su pareiškimu nesikreips (1 t., 40-43 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. N. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. patruliuodamas gavo pranešimą dėl sumušto asmens. Atvykusius į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko nukentėjusiojo D. Š. tėvai, kurie teigė, kad jų sūnui miegant į domofoną paskambino vyriškis, kuris prašė pakviesti sūnų. Nukentėjusiojo tėvai juos [pareigūnus] palydėjo į butą, kuriame pamatė akivaizdžiai neblaivų nukentėjusįjį, nuo jo sklido alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai. Ant jo kūno matėsi smurto požymiai, kaktoje matėsi guzas, veidas buvo paraudęs. Nukentėjusysis paaiškino, kad pas jį atėjo pažįstami asmenys į namus ir jį sumušė, kodėl buvo sumuštas, teigė nenorintis sakyti, sakė, kad turi pretenzijų ir nori rašyti pareiškimą. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada nukentėjusįjį išvežė į gydymo įstaigą. Nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė J., pavardės neminėjo, todėl bendraudamas su nukentėjusiojo tėvais išsiaiškino, kur minėtas asmuo gyvena ir naudodamasi duomenų bazėmis pagal požymius surado duomenis apie įtariamąjį J. M.. Nuvykus J. M. adresu buto duris atidarė įtariamojo tėvas, nuvedė į kambarį, kuriame įtariamasis miegojo. J. M. nurodė, kad D. sudavė todėl, kad D. jį pirmas puolė, jis gynėsi. Asmuo elgėsi ramiai, neprieštaravo būti pristatytas į komisariatą tolimesniems veiksmams atlikti (1 t., 47-48 b. l.).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesų veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji I. Š. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 6 d., apie 21 val., su vyru V. Š. ir sūnumi D. Š. buvo namuose. Ji jau miegojo, kai išgirdo, kad kažkas skambina į domofoną ir jos vyras atsiliepė. Tada vyras pasakė, kad ji nueitų atidaryti duris. Atidariusi buto duris, laiptinėje pamatė iš matymo pažįstamą J. M., kartu su juo buvo nepažįstamas asmuo (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas – N. K.), maždaug (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 170 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Išėjus į laiptinę, jie paprašė, kad ji pakviestų sūnų. I. Š. pasakė, kad sūnus jau miega. Sūnus, išgirdęs, kad teiraujasi jo, atsikėlė ir išėjo į laiptinę. I. Š. po kelių minučių išgirdo laiptinėje triukšmą ir išėjo pažiūrėti. Pamatė, kaip jos sūnus guli ant žemės be sąmonės prie (duomenys neskelbtini) buto durų ir jį tranko į visas kūno vietas J. M. bei nepažįstamas N. K.. I. Š. vyras išbėgo į laiptinę ir pradėjo grumtis su nepažįstamu N. K., paguldė jį ant laiptų. Nukentėjusioji tuo metu mėgino padėti savo sūnui, tačiau J. M. ją pastūmė ir ji griūdama susižeidė dešinės kojos kelį, patyrė fizinį skausmą. Pastebėjo, kad nepažįstamas N. K. trenkė jos vyrui į veidą ranka ir pasišalino prie išėjimo durų. J. M. išeidamas spyrė gulinčiam jos sūnui į pilvo sritį, išeidamas pagrasino susidoroti ir sugadinti asmeninį turtą. Kai užpuolikai išėjo, ji laiptinėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų, rado mobilųjį telefoną „Huawei“, juodos spalvos, sudaužytu ekranu, pagalvojusi, kad telefoną galėjo pamesti kažkas iš minėtų asmenų, jį parnešė į namus. Tada savo telefonu paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir išsikvietė pagalbą. Jos sūnų išsivežė greitoji pagalba į Lazdynų ligoninę. Dėl kojos sumušimo ji į ligoninę kreipsis asmeniškai. Kai buvo namuose, suskambo telefonas, kurį rado laiptinėje, atsiliepusi išgirdo rusiškai kalbantį vyrą, kuris pasakė, kad pametė telefoną. Ji pasakė, kad telefoną perduos policijos pareigūnams, minėtas vyras neprisistatė ir baigė pokalbį (1 t., 1-8 b. l.).
Tarnybiniame pranešime dėl liudytojos I. Š. nuotolinės apklausos nurodyta, kad I. Š. lieka prie anksčiau duotų parodymų. Buto duris atidarė jos vyras, todėl, kad ji tuo metu jau gulėjo lovoje, tuo metu sūnus taip pat miegojo. Jos vyras V. Š. pakvietė ją prieiti prie durų, jai atėjus ji J.pasakė, kad sūnus miega, ir kad jis išeitų. Jai stovint prie atidarytų namų durų sūnus D. Š. išgirdo jos balsą ir išėjo iš savo kambario (sūnaus niekas nežadino), jam atėjus į laiptinę, jis uždarė buto duris ir I. Š. liko stovėti už uždarytų durų. I. Š. nurodė, kad sūnus nieko nesakė, kad pas jį turi ateiti svečių, jis nieko nelaukė, ateidamas rankose nieko neturėjo ir su savimi nesinešė. Stovėdama už uždarytų durų, ji laiptinėje išgirdo, kad kažkas nugriuvo, todėl atidarė buto duris. Atidariusi buto duris pamatė, kad sūnus guli laiptinėje ant grindų, be sąmonės. I. Š. išėjus į laiptinę paskui ją atėjo ir jos vyras V. Š.. Jos vyras norėjo atitraukti nepažįstamą N. K. ir J. M. nuo sūnaus, todėl nepažįstas N. K. ir J. M. sudavė V., kiek kartų sudavė, nenurodys. Ji pamatė, kad prie jos vyro stovi J. M. ir nepažįstamas N. K., todėl kai ji bandė patraukti J. nuo sūnaus ir jos vyro, J. savo ranka pastūmė I. Š.. Ji nugriuvo ir taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nežino visų aplinkybių, bet matė, kaip jos vyras, gindamasis, sudavė su J. buvusiam nepažįstamam N. K., bet ar sudavė ir J. M., nematė. Laiptinėje prie sūnaus daiktų nematė. Sūnus su savimi peilio neturėjo. Norėdamas paimti peilį, jis turėjo nueiti į virtuvę, bet ji matė, kaip sūnus atėjo iš savo kambario, todėl rankose jis nieko su savimi neturėjo. I. Š. nurodė, nors ieškinį dėl jai padarytos žalos pateikė, nes planavo pasiimti nedarbingumo pažymėjimą, nedarbingumo nepaėmė, dirbo toliau, bet vis tiek civilinio ieškinio atsisakyti nenori (1 t., 32-33 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės išvadoje Nr. G 2567/2020(01) nurodyta, kad I. Š. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste ir odos nubrozdinimas dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku , t. y. 2020 m. rugsėjo 6 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 85 - 86 b. l.).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusysis D. Š. nurodė, kad gyvena su tėvais (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 6 d. buvo namuose, vakare jau miegojo. Apie 21 val. jį pažadino tėtis V. Š. ir pasakė, kad pas jį kažkas atėjo. Kai jis išėjo į laiptinę, pamatė, kad prie jų buto stovi pažįstamas J. M., jam maždaug (duomenys neskelbtini) metai, jis gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai jis išėjo į laiptinę, J. M. iškart nieko nepasakęs sudavė jam vieną kartą į veidą, nuo smūgio jis prarado sąmonę, atsipeikėjo tik Lazdynų ligoninėje, kur jam buvo diagnozuotas pilvo ir galvos sumušimas, išnarintas žandikaulis. Vėliau iš mamos sužinojo, kad su J. M. kartu buvo dar vienas vyras, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta – N. K., kuris jį taip pat mušė, bet jo nematė, nes po smūgio prarado sąmonę. Dėl ko jie jį sumušė, nežino, jie yra tik pažįstami, jis jiems neskolingas (1 t., 11-13 b. l.).
Tarnybiniame pranešime dėl liudytojo D. Š. nuotolinės apklausos nurodyta, D. Š. nurodė, kad tą dieną šventė pažįstamo gimtadienį kavinėje, vartojo alkoholį. Grįžęs namo nuėjo miegoti. Pamena, kad tą dieną kalbėjo su J. M. telefonu. Miegojo, kai į jo kambarį įėjo tėvas V. Š., kuris jį pažadino ir pasakė, kad pas jį atėjo J.. Aplinkybių nenurodys, nes buvo neblaivus ir prarado sąmonę, žino, kad tėvui pažadinus, jis iš karto nuėjo į laiptinę ir atsidūrė ligoninėje. Kas jam sudavė, nenurodys, nes įėjus į laiptinę, jam be priežasties sudavė ir jis prarado sąmonę. Su J. susitikti nesitarė, nieko nelaukė, miegojo. Apie aplinkybes žino tik iš motinos pasakojimo, negali nurodyti, kas jam sudavė, keli asmenys buvo laiptinėje, priežasties, kodėl jam buvo suduota, nežino, aplinkybių nurodyti negali. Į gydymo įstaigas papildomai nesikreipė (1 t., 39 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2883/2020(01) nurodyta, kad D. Š. sužalojimai nenustatyti, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra konstatuotų sužalojimų. Pateiktoje medicininio išrašo kopijoje (3 lapai) LA 2020-96182/1040-V-149864 konstatuotos diagnozės: pilvo sienos sumušimas, galvos paviršinis sužalojimas – nepagrįstos objektyviais sužalojimų konstatavimais (1 t., 91-93 b. l.).
Tarnybiniame pranešime dėl liudytojo V. Š. nuotolinės apklausos nurodyta, kad V. Š. nurodė, kad išgirdo skambutį į domofoną, priėjęs prie domofono paklausė „kas?“ Vyras atsakė „Man D. pakvieskit“, tam asmeniui pasakė, kad „D. miega“, tas asmuo jam pasakė „Kaip jis gali miegoti, jis man ką tik skambino“. V. Š. atsakė „D. miega, netrukdykit, eikit“. Tuomet V. Š. sulaukė antro skambučio į domofoną, tuo metu atsikėlė jo sūnus D., o jis pakvietė žmoną prieiti prie durų. V. Š. atidarė duris, atidarius duris stovėjo J. M. ir antras nepažįstamas asmuo jam už nugaros. Jie sako „pakvieskit D.“, tuo momentu iš kambario išėjo jo sūnus D., jis su savimi nieko neturėjo, rankose nesinešė. Sūnus nuėjo į laiptinę ir uždarė duris. Jam stovint už durų po maždaug 10 - 20 sekundžių išgirdo triukšmą, kuris buvo panašus į kažkieno nukritimą ant betono. Atidaręs duris pamatė ant grindų gulinį, be sąmonės sūnų ir šalia jo stovinčius J. M. ir nepažįstamą vyrą, kurie tuo metu spardė kojomis gulinį jo sūnų. Kadangi, V. Š. žiniomis, J. yra boksininkas ir jo bijo, o su juo buvęs asmuo yra žemesnis, norėdamas apginti sūnų, čiupo nepažįstamą vyrą, jį pargriovė ant laiptų ir sudavė du kartus, tačiau į kurias kūno vietas, neatsimena. Buvo apimtas panikos. Nepažįstamas vyras pasakė „Čia ne aš, čia M.“, ir sudavė V. atgal. Jam buvo suduoti du smūgiai, vienas į veido dešiniąją pusę, kitas į petį arba ranką, tiksliai nenurodys. V. Š. nepažįstamam N. K. sudavė, nes norėjo apginti savo žmoną ir sūnų. Tuo metu J. pastūmė jo žmoną I. Š., dėl ko ji nukrito ant kelio. Tiksliai negali nurodyti, dėl kokių priežasčių J. M. pastūmė jo žmoną, tačiau matė, kaip ji krito ant savo kelio. V. Š. parodė, kad daiktų, peilio laiptinėje nematė. Paklaustas, ar jo sūnus turėjo su savimi peilį, V. Š. parodė, kad sūnus, išėjęs iš kambario, tiesiai ėjo koridoriumi link durų, nieko su savimi neturėjo. Peiliai jų namuose yra laikomi virtuvėje, o sūnus niekur neužėjo, ėjo tiesiai. Paklaustas, ar V. Š. turi kažką papildyti dėl įvykio, nurodė, kad jis žmonai sakė kviesti policiją ir greitąją, J. M. su savo draugu pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Jiems šalinantis iš įvykio vietos V. Š. koja pastūmė J. M. nugarą į priekį, tuomet J. M. atsisuko ir pasakė „Nu, jūs dar pamatysit“, tokiu būdu pagrasino jiems (1 t., 44-45 b. l.).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad prieš 2-3 min. pranešėjos draugą sumušė iš matymo pažįstami du asmenys, kurie pasišalino. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras guli, akivaizdžių sužalojimų nesimato. Kvietėjas BPC. Iš paciento žodžių: sumušė draugai prie buto. Traumos metu buvo be sąmonės. Skundžiasi galvos skausmais, skausmais krūtinėje (sumušimo vietoje). Pacientas neblaivus, sklinda stiprus alkoholio kvapas. Preliminari diagnozė – nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas (1 t., 82 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g. Šiuo adresu yra daugiabutis namas, pirma laiptinė, kur butai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Įėjimo durys uždarytos. Durų kairėje pusėje yra domofonas. Įėjus į laiptinę patenkama į pirmo aukšto laiptinės aikštelę, kur kairėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto durys, durys uždarytos. laiptinės aikštelėje grumtynių žymių bei kraujo pėdsakų nėra. Buto numeris (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje, yra antra laiptinė, pro kurią patenkama į namo kitą pusę. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Dėl kaltinamųjų J. M. ir N. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šioje baudžiamojoje byloje nusikaltimo padarymo vieta – daugiabučio namo laiptinė, neabejotinai atitinka viešos vietos kriterijus, kadangi yra tokia vieta, kurioje turi teisę lankytis bet kurie kiti asmenys.
BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).
Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).
Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymiai: šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-976/2021).
Kaltinamasis J. M. viso proceso metu pripažino nukentėjusiajam D. Š. sudavęs vieną smūgį, nuo kurio D. Š. nukrito, J. M. neigė D. Š. spardęs ir stumdęs ar kitaip smurtavęs prieš I. Š.. Kaltinamasis N. K. kategoriškai neigė smurtavęs tiek prieš D. Š., tiek prieš I. Š..
Teismas, visapusiškai įvertinęs rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, išklausęs kaltinamuosius ir nukentėjusiuosius, apklausęs liudytojus, sprendžia, kad N. K. pareikštas kaltinimas nepasitvirtino, o J. M. pareikštas kaltinimas pasitvirtino iš dalies.
Pirma, šioje byloje reikšminga tai, kad įvykio dalyviai iš esmės buvo penki: kaltinamieji N. K. ir J. M., nukentėjusysis D. Š., jo motina, nukentėjusioji I. Š. ir liudytojas, nukentėjusiųjų sutuoktinis ir tėvas V. Š.. Pareigūnai įvykio faktines aplinkybes, kurias fiksavo tarnybiniuose pranešimuose ir apklausose, sužinojo iš nukentėjusiosios I. Š.. Nukentėjusysis D. Š. teismui tvirtino, kad pats savarankiškai įvykio aplinkybių neprisimena, nesijaučia nuo nieko nukentėjęs, nenori jokios bylos, su pareigūnu prie ligoninės nekalbėjo, tik pasirašė, ką jam pareigūnas davė, kokios procedūros ir medicininės intervencijos jam ligoninėje buvo atliekamos, neprisimena, visas aplinkybes, kurios užrašytos jo parodymuose, gautuose apklausų ikiteisminio tyrimo metu, sužinojo iš motinos. Vadinasi, šioje byloje yra susidariusi situacija, kai esminiai duomenys, kuriais prokurorė grindžia kaltinimą tiek J. M., tiek N. K., yra gauti iš nukentėjusiosios I. Š. ir liudytojo V. Š. parodymų.
Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek nukentėjusiosios I. Š., tiek liudytojo V. Š. parodymai, duoti skirtingose apklausose, skiriasi esminėmis detalėmis. Pirminės apklausos atvykus pareigūnams metu (2020 m. rugsėjo 6 d., apie 23.35 – 23.39 val., 1 t., 1-2 b. l.) I. Š. parodė, kad ji miegojo, kai išgirdo, kad kažkas skambina į domofoną, atsiliepė jos vyras, kuris jai pasakė, kad ji atidarytų buto duris. Ji atidarė duris ir už durų stovėjęs J. M. paprašė pakviesti jos sūnų D. Š., ji atsakė, kad sūnus miega, jo nekvies. Kiek vėliau sūnus, išgirdęs, kad jo teiraujasi, atsikėlė ir išėjo į laiptinę. Nuotolinės apklausos metu 2020 m. lapkričio 24 d. nukentėjusioji I. Š. teigė, kad buto duris po domofono skambučio atidarė jos vyras V. Š., ji tuo metu jau gulėjo lovoje, jos vyras pakvietė ją ateiti prie buto durų, prie jų priėjusi ji J. M. pasakė, kad sūnus miega ir kad jis [J. M.] išeitų, sūnus išgirdo jos balsą ir išėjo iš kambario, išeidamas į laiptinę, uždarė buto duris, ji liko bute (1 t., 32 b. l.). Teisme I. Š. aiškino, kad jos vyras atidarė buto duris, įleido J. M. su draugu, ji jų paprašė išeiti, tada sūnus, išgirdęs, išėjo į laiptinę, uždarė buto duris. D. Š., 2020 m. gruodžio 8 d., nuotoliniu būdu apklausiamas liudytoju, parodė, kad pamena, jog įvykio dieną kalbėjo su J. M. telefonu, jau miegojo, kai į jo kambarį įėjo tėvas V. Š. ir jį pažadino sakydamas, kad pas jį atėjo J. M.. Žino tik tiek, kad tėvui jį pažadinus išėjo į laiptinę ir jam [D. Š.] be priežasties sudavė, dėl to atsidūrė ligoninėje, kas ir kiek kartų jam smūgiavo, nežino; aplinkybes žino tik iš motinos pasakojimo (1 t., 39 b. l.). Iš karto po įvykio 2020 m. rugsėjo 7 d. apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad sėdėjo virtuvėje, kai išgirdo domofono skambutį, priėjęs atsiliepė, rusakalbis vyras prašė pakviesti jo sūnų. Atidaręs [laiptinės] duris domofonu pasakė žmonai atidaryti [buto] duris. Sėdėdamas virtuvėje išgirdo žmoną šaukiantis pagalbos, išėjęs į laiptinę pamatė, kad du vyrai muša ir spardo jo sūnų, gulintį be sąmonės laiptinėje ant grindų. Pirminėje apklausoje liudytojas V. Š. nieko neminėjo apie tai, kad J. M. pastūmė jo žmoną ir nuo to pastūmimo ji krisdama susižalojo kelį.
Atkreiptinas dėmesys, kad objektyviais duomenimis nukentėjusiajam D. Š. nenustatyti pilvo sužalojimai, kurie neabejotinai turėjo kilti, jei iš tiesų jis būtų buvęs spardomas taip, kaip teigia nukentėjusioji I. Š. ir liudytojas V. Š.. Ant D. Š. kūno taip pat nenustatyta ir kitų sužalojimų, kraujosruvų, sumušimų, kurie, logiška, turėjo atsirasti nuo daugybinių dviejų asmenų smūgių rankomis, apie kuriuos taip pat duoda parodymus I. Š. ir V. Š.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2883/2020(01) nurodyta, kad D. Š. sužalojimai nenustatyti, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra konstatuotų sužalojimų; pateiktoje medicininio išrašo kopijoje LA 2020-96182/1040-V-149864 konstatuotos diagnozės: pilvo sienos sumušimas, galvos paviršinis sužalojimas nepagrįstos objektyviais sužalojimų konstatavimais (1 t., 91-93 b. l.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina kaltinamųjų išsakytą poziciją, kurios tiek J. M., tiek N. K. nuosekliai laikėsi, jog D. Š. J. M. sudavė tik vieną smūgį į galvos sritį ir nuo šio smūgio D. Š. pargriuvo ant žemės, tačiau D. Š. nespardė.
Apklausiamas spec. liudytoju N. K. patvirtino laiptinėje turėjęs fizinį kontaktą su D. Š. tėvu V. Š., patvirtino su juo grūmęsis, kadangi V. Š. atitraukė nuo J. M., kuriam V. Š. sudavė smūgį. Analizuojant N. K., V. Š., J. M. ir I. Š. parodymus, juos sugretinant, akivaizdu, kad faktinę aplinkybę, jog J. M. pastūmė I. Š. ir ji nuo to pastūmimo griūdama susižalojo kelį, tvirtina tik pati I. Š. bei jos sutuoktinis V. Š.. J. M. kategoriškai neigė stūmęs I. Š., o N. K. įvardijo, jog I. Š. apskritai tik girdėjo, bet jos nematė, nes tuo metu dėl grumtynių su V. Š. abu buvo pargriuvę ant laiptų. Be kita ko, I. Š. ir V. Š. teigė, jog J. M. I. Š. pastūmė iš nugaros, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės išvadoje Nr. G 2567/2020(01) nurodyta, kad I. Š. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste ir odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, sužalojimai padaryti kontaktuojant kietais bukais daiktais (1 t., 85 - 86 b. l.). Specialistės išvadoje nėra duomenų apie I. Š. sužalojimus į nugarą, o aiškaus paaiškinimo, kaip ant jos kairiojo žasto atsirado poodinė kraujosruva, negalėjo teismui paaiškinti ir pati I. Š.. Šioje situacijoje kyla pagrįstų abejonių, kad I. Š. sužalojimai padaryti būtent tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodo pati I. Š., todėl, įvertinus bylos duomenis, pagal kaltinamųjų ir liudytojų parodymus atkuriant įvykių seką, teigtina, jog objektyvių duomenų, kad J. M. iš tiesų pastūmė I. Š. ir būtent toks jo tyčinis fizinis kontaktas sukėlė I. Š. konstatuotus sužalojimus, byloje nėra.
Vertindamas nukentėjusiosios I. Š., liudytojo V. Š. parodymus patikimumo aspektu, teismas atkreipia dėmesį, kad abiejų šių asmenų, artimais šeimos ryšiais susijusių su nukentėjusiuoju D. Š., parodymai nenuoseklūs, nesutampantys detalėse, pagal juos atkūrus įvykių seką ryškėja esminių prieštaravimų dėl, teismo vertinimu, svarbių faktinių aplinkybių: buvo pažadintas ar pats atsikėlė neblaivus miegojęs D. Š., kuriuo momentu ir kurioje buto ar laiptinės dalyje esant I. Š. ir V. Š., D. Š. išėjo į laiptinę, kas iš tiesų atidarė buto duris, kokia seka kas išėjo į laiptinę ir kas kieno kokius veiksmus realiai matė. Į iškvietimą atvykęs pareigūnas V. N. esminių detalių teisiamojo posėdžio metu pateikti negalėjo dėl praėjusio ilgo laiko nuo nagrinėjamo įvykio, patvirtino, kad pirminę informaciją apie D. Š. sužalojimų mechanizmą, galimą įtariamąjį jis sužinojo iš jo motinos I. Š., kurią charakterizavo kaip ištiktą šoko jų bendravimo metu.
Teigtina, kad prokurorės prašymu apklausto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūno V. G. parodymai aiškumo neįnešė, kadangi pareigūnas labai detaliai vardijo, kaip yra forminami įvykiai, kokie duomenys jam paprastai jau būna žinomi, tačiau jokių konkrečių detalių dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo įforminimą bei D. Š. apklausą jam išėjus iš ligoninės 2020 m. rugsėjo 7 d., 3.03 val. (1 t., 11 – 13 b. l.), nepateikė, nes jų teigė neprisimenantis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamojo N. K. veiksmuose buvo nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis. Atsižvelgiant į tai, N. K. išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismui apsisprendus išteisinti N. K., iš J. M. kaltinimo šalintinos aplinkybės dėl bendrų su N. K. atliktų veiksmų, taip pat iš J. M. kaltinimo šalintinos fizinio smurto prieš I. Š. aplinkybės, kadangi jos bylą išnagrinėjus teisme nepasitvirtino.
Dėl kaltinamajam J. M. skirtinos bausmės
Už BK 284 straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką asmeniui gali būti skiriama viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arba arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.
Kaltinamajame akte nurodyta kaltinamojo J. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šalintina, kadangi neįrodyta, jog J. M. veikos padarymo metu buvo neblaivus. Konstatuotina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Analizuojant J. M. asmenybę, nustatyta, kad jis nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, baustas administracine tvarka. Kaltinamasis savo veiksmais padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą.
Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. M. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė parinktina mažesnė nei BK 48 straipsnyje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Kaltinamajam J. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant J. M. per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistą turtinę žalą. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšimi ir jos dydžiu kartu su tiksliniu įpareigojimu bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, bus padarytas teigiamas poveikis J. M. ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti.
Dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnio nuostatomis, į J. M. skirtiną bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinojo sulaikymo metu nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. 1.46 val. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. 16.15 val. (viena para) (1 t., 157-158 b. l.).
J. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., 154 b. l.).
N. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (1 t., 199-200 b. l.).
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Nukentėjusioji I. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikusi 750 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriuo teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakė, patvirtino atsisakymo pasekmes suprantanti. Procesas dėl I. Š. civilinio ieškinio nutrauktinas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 18,80 Eur žalos atlyginimo (1 t., 61-62 b. l.). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstas ir iš kaltinamojo J. M. priteistina 18,80 Eur žala nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Kompaktinį diską palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-178-992/2022 ir nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Išteisinti N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
J. M. (J. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, įpareigoti J. M. per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į J. M. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Išaiškinti J. M., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti skiriama papildomų įpareigojimų ar draudimų, intensyvi priežiūra arba laisvės apribojimo bausmė gali būti keičiama areštu.
Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir jos naudai iš kaltinamojo J. M. priteisti 18,80 Eur (aštuoniolika eurų aštuoniasdešimt eurocentų) žalai atlyginti.
Procesą dėl nukentėjusiosios I. Š. civilinio ieškinio nutraukti, kadangi nukentėjusioji ieškinio atsisakė.
N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Kompaktinį diską nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.