Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-01-07 · Civilinė byla Nr. 2A-34-368/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-07
Bylos Nr.
2A-34-368/2013
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-02981-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius (pran.), Rasa Bartašienė
Ieškovas
A. D., V. S.
Atsakovas
A. J. R.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centro
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas E. Mockevičius Civilinė byla Nr. 2A-34-368/2013

Teisėja D. Šabanskienė Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02981-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 30.2; 30.9.1; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. D. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. D., V. S. ieškinį atsakovui A. J. R., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio žemėtvarkos skyriui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. D. ir V. S. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydami padalyti bendraturčiams V. S., A. D. ir atsakovui A. J. R. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir V. S. asmeninės nuosavybės teise paskirti žemės sklypo dalį – 6,78 ha ploto, plane pažymėto indeksu 79-1; A. D. asmeninės nuosavybės teise paskirti žemės sklypo dalį – 4,12 ha ploto, plane pažymėto indeksu 79-2; A. J. R. asmeninės nuosavybės teise paskirti žemės sklypo dalį – 3,46 ha ploto, plane pažymėto indeksu 79-3. Taip pat prašė nustatyti šalims paskirtų (atidalytų) žemės sklypų dalių naudojimosi tvarką, nustatant, kad šalys turi teisę savo nuožiūra nuomoti ar kitaip leisti naudotis tretiesiems asmenims jiems priskirtomis žemės sklypo dalimis. Šalims tenkančią miško dalį (6,30 ha ploto) prašė palikti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendram naudojimui. Prašė iš atsakovo priteisti 300 Lt už žemės sklypo naudojimosi plano parengimą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad žemės sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal LR Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatytą tvarką. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovai Radviliškio žemėtvarkos skyriui būtų pateikę prašymą leisti rengti 21,51 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektą. Sprendė, kad ieškovų pateiktas planas negali būti prilygintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, parengtam ir patvirtintam Žemės įstatymo ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad ieškovų prašomas atidalyti žemės sklypas patenka į valstybės saugomą (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, todėl sprendė, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra negalimas. Teismas, įvertinęs LR Žemės įstatymo 30 straipsnio reikalavimus ir kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad ieškovai nepateikė teismui projekto, parengto žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdami Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, apeliantai (ieškovai) A. D. ir V. S. prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neišspendė šalių ginčo ir užkirto kelią šalims, sutvarkius žemės atidalijimo projektus, iš naujo kreiptis į teismą. Apeliantai mano, kad teismas turėjo išaiškinti ieškovams būtinumą pateikti teismui tinkamus projektus ir bylos nagrinėjimą atidėti.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, atsakovas A. J. R. pažymi, kad nesutinka su apeliantų ketinimais ir žemės sklypo padalijimo projektu ir siekia dalyvauti žemės sklypo padalijimo procese.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio žemėtvarkos skyrius prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantų (ieškovų) A. D. ir V. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Nors apeliantai prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti visa apimtimi, apeliantų skundo turinys patvirtina, kad apeliantai iš esmės sutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jų reikalavimas padalyti žemės sklypą, ir nesutinka, jog teismas atmetė jų ieškinio reikalavimą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo šalių (bendraturčių) bendrąja daline nuosavybės teise valdomas žemės sklypas patenka į valstybės saugomą kraštovaizdžio draustinio teritoriją (114, 124 b. l.), tai patvirtina ir bylos medžiaga (VĮ Registrų centro išrašo kopija, 21– 22 b. l.).

Pagal LR Saugomų teritorijų įstatymo, be kita ko, nustatančio visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) 31 straipsnio 9 dalį valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos.

Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantai nepateikė teismui projekto, parengto vadovaujantis LR Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, ir nepateikė duomenų, kad jų projektas parengtas laikantis LR Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimų.

Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų ieškinio reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1553/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-536/2006).

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apeliantų pateiktas planas neatitiko prieš tai minėtų teisės aktų reikalavimų, pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Skundo turinys patvirtina, kad apeliantai mano, jog teismas visiškai atmesdamas jų ieškinį, užkirto ginčo šalims galimybę ateityje išspręsti jų ginčą, t. y. kad šalys negalės pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog šalių pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, kadangi ginčijamu teismo sprendimu šalims neužkertamas kelias parengti tinkamą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą ir iškelti naują civilinę bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010). Taigi apeliantai, parengę naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, atitinkantį minėtų teisės aktų reikalavimus, galės inicijuoti naują teisminį procesą. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimo iki tol, kol apeliantai parengs naują projektą, kadangi tai neapibrėžtam laikui nutolintų bylos išnagrinėjimą, ir tai prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis).

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėRegina Agota Gutauskienė