Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant atsakovui D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui D. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-04 nutartimi civilinėje byloje atsakovas A. V. pakeistas D. S., paaiškėjus, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini).

Atsakovas tripliko nepateikė. Teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovės pateikta 2019-12-18 skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutarties priedo išrašas, 2019-12-20 pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo patvirtina, kad šia sutartimi UAB „Cgates“ perleido ieškovei reikalavimo teises į skolininką A. V., o ieškovė įgijo reikalavimo teisę į A. V. skolą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju A. V. 2019-12-20 pranešimu buvo informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą.

Ieškovės pateikta 2018-01-15 Cgates“ paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties priedas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-01-15 darbų atlikimo aktas patvirtina, kad tarp UAB „Cgates“ ir A. V. buvo sudaryta terminuota (24 mėnesių) televizijos ir interneto paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Cgates“ įsipareigojo A. V. teikti elektroninių ryšių tinklo aptarnavimo, interneto prieigos, kabelinės televizijos retransliavimo ir kitas atsakovo užsakytas paslaugas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodytos sutarties pagrindu A. V. įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už suteiktas paslaugas bei įrangą ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju buvo užsakytas televizijos ir interneto paslaugų rinkinys Bazinis+100/24, išnuomota įranga - 3 skaitmeniniai TV priedeliai.

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog UAB „Cgates“ sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ar vykdė netinkamai. Ieškovės pateikti 2018-12-11 pranešimas dėl skolos, 2019-02-28 sąskaita-faktūra AA Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį 2019-02-01 – 2019-02-28, 2019-03-26 įspėjimas dėl skolos, 2019-04-30 sąskaita-faktūra AA Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį 2019-04-01 – 2019-04-30 patvirtina, kad A. V. savo prievolės apmokėti už teikiamas paslaugas nevykdė, nes 2018-12-11 skola už teikiamas paslaugas sudarė 98,08 EUR, 2019-02-28 skola už teikiamas paslaugas sudarė 105,98 EUR.

Kadangi A. V. savo prievolės pagal sutartį tinkamai nevykdė, o sutarties priede buvo įtvirtinta sąlyga leidžianti paslaugos tiekėjui nutraukti paslaugų teikimo sutartį vienašališkai, UAB „Cgates“ šią teisę įgyvendino 2019-02-12. Tai, kad paslaugos sutartis buvo nutraukta patvirtina 2019-02-28 sąskaita-faktūra AA Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad sąskaitoje 543,72 EUR sumą sudarė 105,98 EUR skola, sutarties nutraukimo mokestis (45 EUR), negrąžinta įranga (319 EUR), mėnesinio mokesčio nuolaidos (71,22 EUR), WiFi įrangos nuoma (1,07 EUR), įsiskolinimo administravimo mokestis (1,45 EUR).

Ieškovės pateiktas 2019-03-26 įspėjimas dėl skolos patvirtina, kad pranešimo sudarymo dieną A. V. skola paslaugos tiekėjui sudarė 543,72 EUR ir šią skolą paslaugos gavėjas buvo raginamas sumokėti iki 2019-04-26. Iš ieškovės pateiktos 2019-04-30 sąskaitos-faktūros AA Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį 2019-04-01 – 2019-04-30 matyti, kad ankstesnio laikotarpio skola (iki 2019-04-01) sumažėjo 32,10 EUR suma, be to mokėtina suma buvo sumažinta ir 319 EUR suma už negrąžintą įrangą. Pagal aptariamą sąskaitą – faktūrą A. V. UAB „Cgates“ iki 2019-05-31 turėjo sumokėti 192 EUR sumą. Ieškovės pateiktas 2019-12-20 pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo A. V. raginamas sumokėti 141,22 EUR sumą.

Atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesį, jog ieškovė nėra nepateikusi įrodymų apie A. V. atliktas įmokas, tačiau nepateikė įrodymų ir nepareiškė prašymo išreikalauti įrodymus, kurie pagrįstų tai, jog visą 128,42 EUR dydžio skolą už suteiktas paslaugas A. V. iki mirties dienos ((duomenys neskelbtini)) buvo sumokėjęs. CK 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad A. V. nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal sutartį, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 128,42 EUR EUR skolą ieškovui yra pagrįstas, o atsakovo argumentai dėl ieškovės prašomos skolos pagrįstumo laikytini deklaratyviais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 22,77 EUR ikiteismines kompensuojamąsias palūkanas už 1294 dienų laikotarpį, taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą 5 procentų dydžio metinę palūkanų normą. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės ar pradinio kreditoriaus teisė kreiptis į teismą buvo apribota; neišdėstė argumentų paaiškinančių tai, jog į teismą buvo kreiptasi praėjus 1294 dienoms po to, kai A. V. pažeidė sutarinės prievolės įvykdymo terminus. Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021). Teismo vertinimu vienerių metų laikotarpis yra pakankamas, protingas ir sąžiningas terminas pareikšti reikalavimus skolininkams, o 1294 dienų laikotarpis daugiau nei ne tris su puse karto viršija vienerių metų laikotarpį, todėl vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais pagrįsta ir sąžininga laikytina ne 22,77 EUR kompensuojamųjų palūkanų suma, o 6,42 EUR suma (128,42 x 5 procentai / 365 x 365).

CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagrįstas.

Pagal byloje esančią informaciją gyventojų registre nustatyta, kad A. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Paaiškėjus, kad ieškinys 2022-12-20 pareikštas mirusiam asmeniui, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalimi, ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė 2022-12-30 pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad remiantis Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ 2022-12-28 Testamentų registro išrašu A. V. palikimą priėmė D. S., prašė priimti prašymą dėl trūkumų šalinimo bei ieškovo ieškinį.

VĮ „Registrų centras“ 2022-12-28 Testamentų registro išrašas patvirtina, kad atsakovas D. S. palikimą priėmė 2021-05-10. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė 2021-07-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuris patvirtina, kad, vykdant Vilniaus miesto 32-ojo notaro biuro notarės vykdomąjį pavedimą, buvo sudarytas paveldimo turto apyrašas. Pagal paveldimo turto apyrašą D. S. paveldėjo ir palikėjo skolines pareigas dešimčiai kreditorių, kurių tarpe nėra ieškovės UAB „Legal Balance“. Atsakovas teigia, kad, kreditoriniams reikalavimas pareikšti dėl palikėjo skolos, susidariusios iki palikėjo mirties, yra praleistas 3 mėnesių terminas, nustatytas CK 5.63 straipsnyje.

CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo diena yra palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Teisme ieškinys pareikštas praėjus šiek teik daugiau nei vieneriems metams ir 9 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl įstatymo nustatytas terminas gali būti atnaujintas. Teismui pateiktame triplike ieškovė tokį prašymą pareiškė. Prašymas grindžiamas tuo, kad po reikalavimo perleidimo kreditorius ne vieną kartą kreipėsi į paslaugų gavėją bandydamas taikiai susitarti dėl skolos padengimo, mėgino kilusį ginčą spręsti derybų būdu, tačiau kredito gavėjas piktybiškai vengė pasidengti skolą. Ieškovo žinioje yra labai didelis skaičius asmenų, kuriems asmenys turi kreditorinių reikalavimų. Duomenys apie gyventojų mirties faktus nėra neatlygintini bei viešai prieinami kiekvienam pageidaujančiam asmeniui. Siekiant nepraleisti CK 5.63 straipsnyje numatyto termino, ieškovė tokius duomenis tektų tikrinti kas 2-3 mėnesius, o tai jai būtų sudėtinga, pareikalautų papildomų laiko sąnaudų bei išlaidų. Kreipimasis į teismą užtruko dėl ieškovės didelio darbo krūvio.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Byloje esantis Testamentų registro išrašas patvirtina, kad atsakovas valią priimti mirusiojo A. V. palikimą išreiškė 2021-05-10. Paveldimo turto apyrašas buvo sudarytas 2021-06-16 pagal D. S. pateiktus duomenis apie įpėdiniui žinomą palikėjo turtą.

Pagal CK 5.53 straipsnio 5 dalį turto apyraše turi būti nurodomas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. Minėta, kad prievolė ieškovei į apyrašą nebuvo įtraukta. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų UAB „Cgates“ parengtų pranešimų ir sąskaitų, šie dokumentai A. V. buvo siunčiami 2019 metais adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės 2019-12-20 pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo A. V. išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė nuo 2020 metų buvo siuntusi A. V. dokumentus. Byloje esantys UAB „Cgates“ parengti pranešimai ir sąskaitos A. V. buvo siunčiami sutartyje nurodytu adresu, o ne A. V. 2020 metais deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir ne nekilnojamojo turto, kuris nuosavybės teise priklausė A. V., adresu. Ieškovė po 2019-12-20 elektroniniu paštu išsiųsto pranešimo A. V. dokumentų taip pat nėra siuntusi, todėl atsakovas, išreiškęs valią priimti po A. V. mirties likusį palikimą ir teikdamas duomenis antstoliui apie paveldimą turtą objektyviai negalėjo žinoti apie dar vieną mirusiojo kreditorių – ieškovę, o tai neleidžia daryti išvados, kad atsakovas tyčia ar dėl didelio neatsargumo nenurodė antstoliui apie palikėjo skolą ieškovei ir ji nebuvo įtraukta į turto apyrašą.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė nuo 2020 metų iki 2021-03-02 siuntė A. V. dokumentus, ar bendradarbiavimas vyko kitu būdu, todėl ieškovės argumentai, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleistas dėl ilgo bendradarbiavimo su A. V., laikytini deklaratyviais. Be to, šie argumentai nėra reikšmingi sprendžiant įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimą, nes CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia yra asmens mirties momentas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą ir teigdama, kad terminą paleido dėl didelio darbo krūvio, kad duomenys apie gyventojų mirties faktus yra atlyginti, kad siekiant nepraleisti CK 5.63 straipsnyje numatyto termino, ieškovė tokius duomenis tektų tikrinti kas 2-3 mėnesius, o tai jai būtų sudėtinga, pareikalautų papildomų laiko sąnaudų bei išlaidų.

Tam, kad sužinotų, kas priėmė po A. V. likusį palikimą ieškovė pateikė užklausą VĮ „Registrų centras“ ir 2022-12-28 gavo Testamentų registro išrašą. Ieškovė teismui pateikė kainyną, iš kurio matyti, kad tokio išrašo kainą - 2,32 EUR. Tačiau iš to paties ieškovės pateikto kainyno matyti ir tai, kad ieškovė turi prieigą ir prie gyventojų registro, o paieška šiame registre bei peržiūra WEB priemonėmis tekainuoja 0,31 EUR. Gyventojų registro duomenys ieškovei neabejotinai reikalingi ir ji gyventojų registro duomenimis naudojasi tam, kad tinkamai įgyvendintų visas kreditoriaus pareigas, tame tarpe sužinotų aktualų skolininko adresą. Gyventojų registre fiksuojami duomenys ne tik apie asmens gyvenamąją vietą, tačiau ir mirtį, todėl ieškovės argumentai, kad duomenų apie asmens mirtį gavimas būtų sudėtingas, padidintų laiko ir lėšų sąnaudas, darbuotojų darbo krūvį nėra pagrįsti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2021 metų kovo – birželio mėnesiais ieškovės darbuotojų darbo krūvis buvo neįprastai didelis ir kad ši priežastis nulėmė tai, kad kreditorė objektyviai neturėjo galimybės pareikšti kreditorinių reikalavimų, todėl ir teiginiai apie didelį darbo krūvį nesudaro pagrindo šią aplinkybę laikyti pakankama priežastimi įstatymo nustatyto termino atnaujinimui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Ieškovė, kaip kreditorė, turėjo teisę pati dalyvauti sudarant turto apyrašą arba įgalioti kitą asmenį dalyvauti sudarant turto apyrašą (CK 5.53 straipsnio 8 dalis). Kiekvienas asmuo, tame tarpe ir ieškovė, turi pareigą elgtis atidžiai ir protingai, numatyti bei įvertinti pasekmes, kurias gali suketi tai, kad informacija skolininkui buvo teikta tik vieną kartą ir tik elektroninio pašto adresu, kuris buvo žinomas tik mirusiam asmeniui, todėl ieškovės argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir priteisti iš atsakovo D. S. 128,42 EUR skolą, 6,42 EUR kompensuojamąsias palūkanas dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas atsakovui D. S. atmestinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus nėra pagrindo iš atsakovo ieškovei priteisti žyminį mokestį ir teisinės pagalbos išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo parengimą patyrė 300 EUR išlaidas. Nurodytos išlaidos yra ženkliai mažesnės nei 2,5 vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 300 EUR bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 13,28 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos yra didesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 EUR), todėl ieškinį atmetus, iš atsakovės valstybei priteistina 13 EUR bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, valstybei 13 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.