Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas kitame ikiteisminiame tyrime ir laikomas (duomenys neskelbtini), iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas, paskutinį kartą Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – 13 metų laisvės atėmimo bausme (2015 m. rugpjūčio 20 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos ligoninės, atlikęs bausmę), Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi išduotas pagal Europos arešto orderį (duomenys neskelbtini) teisėsaugos įstaigoms baudžiamajam persekiojimui vykdyti,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jis, 2020 m. lapkričio 7 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Maxima X“, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,25 promilių girtumo laipsnis), netaisyklingai dėvėjo apsaugos priemonę - veido kaukę (pagal Vyriausybės nutarimą), dėl ko buvo sudrausmintas prekybos centro „Maxima X“ apsaugos darbuotojo K. B., po ko, pašalinių žmonių akivaizdoje, vartojo necenzūrinius žodžius ir parodė apsaugos darbuotojui ranka necenzūrinį gestą, dėl ko buvo sulaikytas prekybos centro apsaugos darbuotojo K. B. ir atvestas į parduotuvės apsaugos monitorinę, kur savo dešine koja du kartus spyrė į ant stalo stovėjusį „Led Samsung 27“ kompiuterio monitorių, kurio vertė 239,58 EUR, taip jį sudaužydamas. Tokiu įžūliu elgesiu E. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė UAB „Maxima LT“ 239,58 EUR turtinę žalą.

Be to, E. V. pasipriešino valstybės tarnautojui. Jis, 2020 m. lapkričio 7 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Maxima X“, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,25 promilių girtumo laipsnis), nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio A. V. (A. V.) ir vyriausiojo patrulio Š. M. reikalavimų nusiraminti, nesikeikti, nesipriešinti ir eiti į tarnybinį automobilį, būdamas surakintas antrankiais, siekdamas ištrūkti, panaudojo fizinį smurtą valstybės tarnautojo atžvilgiu, t. y. spyrė vyriausiajam patruliui A. V. į dešinę koją, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą. Tokiu būdu E. V., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis E. V. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio metu buvo ne vienas, su draugu, draugas jį visą laiką ramino, nes buvo išgėręs. Prisimena, kad parduotuvėje „Maxima“ prie jo priėjo apsaugos darbuotojas dėl to, kad nebuvo užsidėjęs kaukės, kažką jam atsakė, gestu parodė vidurinį pirštą. Parduotuvėje „Maxima“ vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau tik tuos, kurie užfiksuoti vaizdo įraše, pareigūnų nurodytų necenzūrinių žodžių nevartojo, jų nurodytų keiksmažodžių vaizdo įraše taip pat nėra užfiksuota. Liudytojas perdėtai išvardijo jo vartotus keiksmažodžius, pirmas jo paminėtas keiksmažodis tikrai buvo, kiti – ne, tokių necenzūrinių žodžių kaip „gaidžiai“, „pidarastai“, nevartoja. Keiksmažodžiai nebuvo skirti pareigūnams, kur sakė – „eik tu na...“ - tai buvo skirta apsauginiam. Atsimena, kaip jį vedė į apsaugos postą, priešinosi, nenorėjo eiti. Apsaugos darbuotojas pasodino jį į kėdę, o jis spyrė į monitorių, kodėl taip pasielgė, nežino, monitorius buvo sudaužytas. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų monitorius buvo sugadintas nepataisomai. Po to, atvažiavo du pareigūnai, jie atėjo į apsaugos postą. Tuo metu jis (E. V.) buvo surakintas ir gulėjo ant žemės. Pareigūnai paklausė apsaugos darbuotojo, kas atsitiko, tada pakėlė jį nuo žemės ir vedė į automobilį. Nenorėjo eiti ir važiuoti į policiją, nevykdė pareigūnų reikalavimų, spurdėjo, muistėsi, priešinosi ir nėjo, iš parduotuvės „Maxima“ jį išnešė. Pareigūnui, tikriausiai spyrė tada, kai jį norėjo išvežti į komisariatą, spyrė, kai buvo pakeltas nuo grindų. Tuo metu pareigūnas buvo jam iš nugaros. Vienas pareigūnas stovėjo jam iš vienos pusės, kitas – už nugaros, „apsauginis“ iš kitos pusės. Įspyrė pareigūnui į koją, nes jam labai skaudėjo rankos nuo antrankių, prašė atlaisvinti. Įspyrė ne tyčia, tiesiog spardėsi norėdamas išsivaduoti, pareigūno net nematė ir spirdamas negalvojo, kad pataikys, tikrai neturėjo tikslo įspirti, tai padarė netyčia. Įvykio metu buvo pakankamai daug išgėręs, todėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nieko neprisimena, tyrėjai priminus, įvykio aplinkybes prisiminė. Prie komisariato pareigūnui tikrai nespyrė, komisariate nesispardė. Prisimena, kaip jį vedė į komisariatą, matavo temperatūrą. Nenorėjo lipti laiptais, pareigūnas jam spyrė į koją, norėjo spirti jam atgal, spyrė, bet nepataikė. Viskas yra užfiksuota vaizdo kamerų. Pirmos apklausos metu tyrėja apie antrą smūgį net neužsiminė, iš kur kaltinime atsirado antras smūgis, nežino. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pažymėjo, kad įraše matosi, jog antro spyrio pareigūnui nebuvo. Jeigu iš pareigūnų pusės nebūtų tokių veiksmų, tai nebūtų tos agresijos. Savo veiksmus vertina blogai, tokius veiksmus iššaukė alkoholis. Paprastai nebūna agresyvus, nežino, kodėl taip atsitiko, gailisi dėl to, kas įvyko. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, žalą atlygins išėjęs, kadangi šiuo metu yra sulaikytas kitame ikiteisminiame tyrime dėl sukčiavimo. Prašo neskirti didelės bausmės. Ikiteisminio tyrimo metu E. V. savo kaltės nepripažino ir buvo nurodęs, kad 2020 m. lapkričio 7 d., dienos metu, tikslaus laiko neatsimena, vartojo su draugu, kurio duomenų neatsimena, alkoholinius gėrimus, viešbutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Išgėrė alaus, brendžio. Tada, jo atmintis nutrūko. Jis neatsimena, kad buvo „Maximoje“ ir ką ten darė. Kad buvo „Maximoje“, pamatė įteiktame pranešime apie įtarimą. Jis atsimena tik kai jau buvo policijos įstaigoje. Atsimena, kad buvo su atrankiais pririštas prie lovos. Prisimena, kaip pervedė į kitą kamerą. Daugiau nieko neatsimena. Jis neatsimena, kaip jį sulaikė apsaugos darbuotojai ar policijos pareigūnai. Taip pat neatsimena jokio konflikto su policijos pareigūnais, neatsimena, kad būtų spyręs policijos pareigūnui. Jis kai būna neblaivus, nėra agresyvus (t. 1, b. l. 100-101). Papildomai apklaustas nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos gailisi, kai kurių faktų neprisimena, pasikarščiavo, buvo susinervinęs, bet savo kaltę pripažįsta pilnai. Išsamesnius parodymus duos teisme (t. 1, b. l. 118 - 120).

Motyvuojamoji dalis

Vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės (voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio). Vaizdo įrašai peržiūrėti teismo posėdžio metu.

Kitų objektų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas VPK OVS. Kamera įrengta ant VPK OVS pastato, adresu Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, virš įėjimo durų. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „OVS įėjimas V/206“ (įrašas darytas 2020/11/07 17:53:58 val.) matosi vidinis kiemas, kieme stovi tarnybiniai žymėti policijos automobiliai. Po kamera įėjimas į pastato vidų, įrengti laiptai, turėklai. Ant žemės prie tarnybinio automobilio sėdi sulaikytas E. V.. Prie sulaikyto stovi pareigūnas Š. M.. Pareigūnas A. V. nueina į VPK OVS pastato vidų. 17:58:50 val. pareigūnas A. V. išeina iš pastato su postiniu (budėtoju). Prieina prie automobilio, pamatuoja sulaikytam E. V. temperatūrą. 17:59:20 val. pareigūnai pakelia E. V. nuo žemės, veda link VPK OVS įėjimo, pareigūnas Š. M. veda sulaikytą eidamas iš dešinės pusės, laikydamas už rankos, pareigūnas A. V. veda sulaikytą iš kairės pusės, laikydamas sulaikytą už kairės rankos. Sulaikytas vedamas muistosi, nenori eiti. 17:59:38 val. sulaikytas eidamas laiptais į viršų link įėjimo į pastatą durų sukiojasi, įsispiria kaire koja į laiptus. 17:59:43 val. A. V. dešine koja suduoda smūgį sulaikytam per kairę koją, norėdamas kad sulaikytas nesispyriotų ir eitų į priekį. Tada sulaikytas dešine koja spiria atgal, tačiau nepataiko pareigūnui. 17:59:45 val. pareigūnas A. V. savo kaire ranka pliaukšteli vedamam sulaikytam E. V. per pakaušio sritį ir įveda į vidų. Sulaikytas priešinasi vedamas, jam pinasi kojos, jis spardosi. 18:05 val. pareigūnas Š. M. ir A. V. išeina iš VPK OVS pastato atgal į lauką (t. 1, b. l. 77-81).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti elektroniniu paštu pateikti vaizdo įrašai iš parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), salėje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Viso pateikti 4 vaizdo įrašai be garso. Vaizdo įraše, pavadinimu „14 (07-11-20 17'08'30)“ (įrašas darytas 2020 m. lapkričio 7 d., 17:08:30 val.) užfiksuotos parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini), patalpos, laiptais į apačią leidžiasi du vyrai. Užėję į parduotuvę jie atsistoja prie įrengtų ekspress kasų, į parduotuvės salę jie neįeina. Pirmasis vyras yra aukštas, plikas, stambesnio kūno sudėjimo, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, taisyklingai dėvi šviesios spalvos veido apsaugos priemonę – burną ir nosį dengiančią kaukę. Antrasis vyras yra aukštas, plikas, su barzda, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, netaisyklingai dėvi tamsios spalvos veido apsaugos priemonę – burną ir nosį dengiančią kaukę. Kaukė nedengia nosies. Antrasis vyras yra būtent sulaikytas E. V.. Akivaizdžiai matosi, kad vyras yra neblaivus, jo judesiai nekoordinuoti, eidamas svirduliuoja į kairę ir dešinę puses. Pirmasis vyras ramina E. V., prilaiko jį, kontroliuoja. Pirmasis vyras, galimai, pasiūlo eiti iš paskos į parduotuvės salę. E. V. eina paskui pirmąjį vyrą, vyras paima pirkinių krepšelį ir jie kartu užeina į parduotuvės salę. Antrame vaizdo įraše, pavadinimu „14 (07-11-20 17'21'15)“ (įrašas darytas 2020 m. lapkričio 7 d., 17:21:15 val.) matosi parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini), patalpos. Apsaugos darbuotojas ir „Maxima“ salės darbuotojas paėmę už rankų veda sulaikytą E. V., surakintą antrankiais, į apsaugos kambarį dešinėje. Trečiame vaizdo įraše, pavadinimu „14 (07-11-20 17'32'00)“ (įrašas darytas 2020 m. lapkričio 7 d., 17:32:00 val.) matosi parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini), patalpos. Dešinėje pusėje yra apsaugos kambarys. Matosi prie apsaugos kambario stovintis vyras („Ekskomisarų“ apsaugos darbuotojas). Du apsaugos darbuotojai („Ekskomisarų biuro“) paėmę už kojų ir du pareigūnai paėmę už rankų (pečių), išneša sulaikytą E. V. iš apsaugos kambario ir neša jį toliau per parduotuvės patalpas link išėjimo iš pastato (duomenys neskelbtini). Nešamas E. V. muistosi. Ketvirtame vaizdo įraše, pavadinimu „18 (07-11-20 17'17'32)“ (įrašas darytas 2020 m. lapkričio 7 d., 17:17:30 val.) matosi pagrindinis įėjimas į pastato (duomenys neskelbtini) patalpas. Vaizdo kamera fiksuoja laiptus, kuriais nusileidus patenkama į parduotuvės „Maxima“ patalpas. Vyras aprašytas pirmajame vaizdo įraše kaip pirmasis vyras, išeina iš pastato į lauką. Ant laiptų matosi stovintis „Maxima“ parduotuvės apsaugos darbuotojas. Ant laiptų kairėje pusėje stovi E. V.. Apsaugos darbuotojas jam kažką sako. Tada apsaugos darbuotojas paima E. V. už rankų ir tempia jį leistis nuo laiptų eiti į parduotuvės „Maxima“ patalpas. E. V. priešinasi, atsisėda ant laiptų. Apsaugos darbuotojas pakviečia vieną iš „Maxima“ parduotuvės darbuotojų. Tada Apsaugos darbuotojas (K. B.) laiko E. V. už dešinės rankos, kitas darbuotojas už kairės rankos. Apsauginis (K. B.) E. V. uždeda antrankius, vyras priešinasi, muistosi, nenori stotis nuo laiptų. Apsauginis prikelia E. V., kad jis atsistotų ir su parduotuvės darbuotojo pagalba vedasi E. V. į parduotuvės patalpas (t. 1, b. l. 69-70).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas 2020 m. lapkričio 7 d. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Garso įraše, pavadinimu „2020_11_07_17-22-38_(duomenys neskelbtini).mp3“ (garso įrašas įrašytas 2020 m. lapkričio 7 d., 17:22:38 val.), užfiksuota, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotojas K. B., kuris prašė iškviesti policiją į parduotuvę „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi neblaivus asmuo agresyviai elgiasi, sulaikant sudaužė monitorius. Apsaugos darbuotojas nurodė, kad asmuo yra vienas, jis sulaikytas, aktyviai priešinasi (t. 1, b. l. 84-85).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. lapkričio 7 d., apie 17.22 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), PC „Maxima“ sulaikytas agresyvus asmuo, kuris aktyviai priešinasi, sudaužė apsaugos monitorius. Pranešė PC „Maxima“ apsauga (t. 1, b. l. 5).

PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad vaizdo monitoriaus „Dell E2720HS“ vertė 239,58 EUR su PVM (t. 1, b. l. 13).

VPK OVS vyriausiosios postinės M. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 7 d., apie 17.56 val., į VPK OVS budėtojų dalį buvo pristatytas neblaivus, agresyvus E. V., kuris įvestas su antrankiais, ir toliau elgėsi agresyviai, muistėsi, bandė spardytis, daužėsi, todėl girtumo patikrinti nebuvo galimybės. Į laikino sulaikymo patalpą asmuo nuneštas su antrankiais, kur iš karto kojomis pradėjo spardyti laikino sulaikymo patalpas, bandydamas susižaloti, tam, kad nesusižalotų pats ir neapgadintų policijos komisariato inventoriaus buvo panaudota surišimo priemonė „Sure Lock“ (t. 1, b. l. 90).

Dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Būtinuoju šio nusikaltimo sudėties požymiu yra padariniai, t. y. visais atvejais būtina nustatyti, kad BK 284 straipsnyje nurodytais būdais realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad kaltinamasis veikė viešoje vietoje, t. y. parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose. Dalis kaltinamojo veiksmų taip pat buvo atlikta apsaugos darbuotojų poste – monitorinėje. Įvertinus tai, kad parduotuvės patalpos yra nedidelės, apsaugos postas buvo prie pat parduotuvės informacinės kasos ir durys į apsaugos postą visą laiką buvo atidarytos, kaltinamojo veiksmus matė bei girdėjo parduotuvės darbuotojai ir lankytojai, ką patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, jo veiksmai, atlikti monitorinėje, taip pat laikytini atliktais viešoje vietoje. Kaltinamasis teisme pripažino, kad būdamas parduotuvėje „Maxima“ jis netinkamai dėvėjo veido kaukę, sudrausmintas apsaugos darbuotojo parodė jam nepadorų gestą ranka – vidurinį pirštą, neneigė vartojęs necenzūrinius žodžius bei apgadinęs apsaugos darbuotojų poste buvusį kompiuterio monitorių. Šie kaltinamojo parodymai visiškai sutampa su liudytojo K. B. parodymais, iš kurių nustatyta, jog E. V. parduotuvėje elgėsi neadekvačiai, buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, netinkamai dėvėjo veido kaukę, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl dėl tokio elgesio buvo sulaikytas. Atvestas į apsaugos darbuotojų postą kaltinamasis ir toliau elgėsi agresyviai, šūkavo, toliau vartojo necenzūrinius žodžius, be to, tik įvestas į apsaugos postą du kartus spyrė į apsaugos poste ant stalo stovintį vieną iš monitorių, dėl ko monitoriaus ekrane atsirado linijos. Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, kas yra užfiksuota pareigūnų A. V. ir Š. M. parodymuose bei tarnybiniuose pranešimuose. Liudytojo nurodomas aplinkybes patvirtina ir jo pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinys. Kaltinamojo vartoti necenzūriniai žodžiai, neadekvatus elgesys bei tai, kaip jis du kartus spyrė į kompiuterio monitorių yra užfiksuoti ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose bei jų apžiūros protokoluose. Nors kaltinamasis teigė, jog nevartojo tam tikrų pareigūnų nurodytų necenzūrinių žodžių, visgi, jam pateiktame kaltinime nėra inkriminuojamas konkrečių necenzūrinių žodžių vartojimas, ir tai jokios įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Necenzūrinių žodžių viešoje vietoje vartojimo faktas šiuo atveju yra neginčytinai įrodytas tiek asmenų parodymais, tiek ir vaizdo įrašais bei kita aukščiau minėta rašytine bylos medžiaga, kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami reikšmės neturi. Toks E. V. elgesys viešoje vietoje neabejotinai laikytinas nepriimtinu, prieštaraujančiu moralės normoms ir bendro elgesio taisyklėms, t. y. laikytinas įžūliu. Be aukščiau minėtų įrodymų, kaltinamojo įžūlų elgesį viešoje vietoje, įskaitant svetimo turto, t. y. UAB „Maxima LT“ priklausančio kompiuterio monitoriaus apgadinimo faktą, patvirtina ir UAB „Maxima LT“ pareikšime užfiksuotos aplinkybės, taip pat įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apsaugos poste buvęs vienas iš kompiuterio monitorių buvo apgadintas (pateikta ir apgadinto kompiuterio monitoriaus fotonuotrauka). UAB „Maxima LT“ padarytą turtinę žalą patvirtina PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, jog apgadinto monitoriaus vertė – 239,58 EUR.

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog E. V., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Maxima“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, netaisyklingai dėvėjo apsaugos priemonę – veido kaukę, dėl ko buvo sudrausmintas prekybos centro „Maxima“ apsaugos darbuotojo K. B., po ko, pašalinių žmonių akivaizdoje, vartojo necenzūrinius žodžius ir parodė apsaugos darbuotojui ranka necenzūrinį gestą, dėl ko buvo sulaikytas prekybos centro apsaugos darbuotojo K. B. ir atvestas į parduotuvės apsaugos monitorinę, kur savo dešine koja du kartus spyrė į ant stalo stovėjusį „Led Samsung 27“ kompiuterio monitorių, kurio vertė 239,58 EUR, taip jį sudaužydamas, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamojo veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, trūko kurį laiką, apsaugos darbuotojui niekaip nepavyko nuraminti kaltinamojo, jis buvo priverstas išsikviesti pagalbą ir pranešti apie įvykį policijai. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad parduotuvėje tuo metu buvo lankytojų, kurie neabejotinai girdėjo kaltinamojo šūkavimus ir vartojamus necenzūrinius žodžius. Kaltinamojo elgesį matė bei stebėjo kas vyksta ir parduotuvės darbuotojai, kurie buvo atitraukti nuo savo darbų. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad kaltinamojo elgesys, prieštaraujantis bendro elgesio taisyklėms ir elgesio normoms, jo nepaklusimas apsaugos darbuotojui, necenzūrinių žodžių vartojimas, šokiravo aplinkinius, jie atrodė pasimetę, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog šiuo atveju dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Esant išdėstytoms aplinkybėms E. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Pateiktame kaltinime E. V. veiksmai buvo įvertinti ir kaip vandališki. Teismų praktikoje vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-234-895/2020). Šiuo atveju, kaip minėta, byloje nustatyta, jog E. V. apgadino UAB „Maxima LT“ priklausantį kompiuterio monitorių. Toks turtas nelaikytinas turinčiu meninę, kultūrinę, socialinę ar kitokią išskirtinę vertę ir tokio turto apgadinimą apima įžūlus elgesys, todėl vandališkas elgesys šalintinas iš kaltinimo. Toks faktinių aplinkybių tikslinimas kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi, kadangi, kaip minėta, vandališki veiksmai yra tik vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių.

Dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 286 straipsnį.

BK 286 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu – tyčiniu smūgių sudavimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, taip pat dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį bei grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015 ir kt.). Įstatymų leidėjas šios teisės normos dispozicijoje nenumatė pasekmių atsiradimo, todėl ši veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti fizinį smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.

Kaltinamasis E. V. neneigė, kad nenorėjo važiuoti į policijos komisariatą, todėl nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, spurdėjo, muistėsi, priešinosi sulaikymui, o pakėlus jį nuo grindų ir bandant jį išvesti iš apsaugos posto ir nuvesti iki tarnybinio automobilio, spyrė už jo stovėjusiam pareigūnui A. V.. Aplinkybę, kad E. V. buvo neramus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir spyrė vyriausiajam patruliui A. V. patvirtina ir nukentėjusiojo A. V. bei liudytojų Š. M. ir K. B. parodymai, taip pat pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys. Kaip kaltinamasis muistėsi, pareigūnų prašomas nenusiramino, bandė išsilaisvinti ir įspyrė jam už nugaros stovėjusiam policijos pareigūnui, užfiksuota ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose bei jų apžiūros protokoluose. Nors kaltinamasis teigė, jog pareigūnui spyrė ne specialiai, o tiesiog spardėsi norėdamas išsilaisvinti ir negalvojo, kad pataikys, tačiau tai nepaneigia tyčinių kaltinamojo veiksmų priešinantis valstybės tarnautojui. Priešingai, tokie veiksmai liudija, jog kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, t. y. nekonkretizavo galinčių kilti pasekmių, jam nebuvo svarbu kokie padariniai kils, tačiau E. V. neabejotinai žinojo, jog vienas iš pareigūnų stovi jam už nugaros, tai akivaizdu iš byloje esančių vaizdo įrašų, todėl jis turėjo suvokti, jog spardydamasis gali jį sužeisti, sukelti fizinį skausmą. Nepaisant to, aktyviais veiksmais bandė išvengti sulaikymo. Teismui nekyla abejonių, kad E. V. suvokė, jog naudodamas smurtą, t. y. tyčia spardydamasis priešinasi valstybės tarnautojui, teisėtai vykdančiam savo pareigas, ir norėjo taip veikti. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir liudytojo K. B. parodymai apie tai, kad kaltinamojo pareigūnui suduotas smūgis buvo stiprus ir pareigūnas vos išsilaikė ant kojų. Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl suduoto smūgio žymesnių sužalojimų nepatyrė ir į medikus nesikreipė, tačiau patvirtino, jog dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmą. Aplinkybę, jog kaltinamojo pasipriešinimas pareigūnams buvo itin aktyvus patvirtina vaizdo įrašuose užfiksuotas kaltinamojo veiksmų intensyvumas, kaltinamojo ne kartą buvo prašoma nusiraminti, nerėkti, nevartoti necenzūrinių žodžių ir nespurdėti, tačiau E. V. ir toliau tęsė savo veiksmus, muistėsi, bandydamas išvengti sulaikymo. Kaip užfiksuota vaizdo įrašuose, iš parduotuvės „Maxima“ patalpų kaltinamasis buvo išneštas pareigūnų bei apsaugos darbuotojų, tą patvirtino ir pats kaltinamasis. Savo noru kaltinamais nelipo ir į pareigūnų tarnybinį automobilį, dėl ko pareigūnai įstūmė jį į automobilio gale esančią sulaikymo patalpą tam, kad asmenį būtų galima pristatyti į policijos komisariatą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad E. V. aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, ir panaudodamas fizinį smurtą prieš policijos pareigūną A. V., pasipriešino valstybės tarnautojui.

E. V. pateiktame kaltinime taip pat buvo inkriminuota, jog jis, būdamas sulaikytas ir atvestas į VPK OVS, esantį T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, aktyviais veiksmais priešindamasis, spyrė vyriausiajam patruliui A. V. į dešinę koją. Nors nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo įspirta du kartus, tačiau kiti byloje surinkti įrodymai to nepatvirtina. Kaltinamasis šios faktinės aplinkybės kategoriškai nepripažino ir teigė, jog jis tik bandė įspirti pareigūnui, bet nesėkmingai. Kaltinamojo parodymus patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai bei jų apžiūros protokolai, iš kurių nustatyta, jog kaltinamasis, būdamas prie policijos komisariato, iš tiesų bandė antrą kartą įspirti pareigūnui A. V., tačiau nepataikė. Liudytoju apklaustas pareigūnas Š. M. taip pat nurodė antro smūgio nematęs. Atitinkamai ši faktinė aplinkybė kaltinime buvo inkriminuota nepagrįstai, ką pripažino ir kaltinimą palaikiusi prokurorė, kuri prašė pašalinti ją iš kaltinimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas šalina iš kaltinimo nurodytą faktinę aplinkybę. Toks faktinių aplinkybių patikslinimas E. V. veiksmų kvalifikavimo nekeičia.

Dėl skirtinų bausmių.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas viešajai tvarkai ir vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas valstybės tarnautojo veiklai, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukreipti į viešosios tvarkos trikdymą buvo pakankamai intensyvūs, asmuo elgesį agresyviai, dėl jo nusikalstamų veiksmų padaryta turtinė žala parduotuvės turtui, sukeltas fizinis skausmas asmeniui, nors didesnė žala asmens sveikatai ir nepadaryta (nukentėjusysis nurodė, kad nuo kaltinamojo suduoto smūgio buvo tik paraudimas, mėlynės nebuvo, į gydytojus kreiptis nereikėjo). E. V. esmines jam inkriminuotas faktines aplinkybes pripažino, davė išsamius parodymus, dėl savo elgesio gailėjosi ir kritiškai jį vertino, todėl teismas laiko, kad šiuo atveju yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – E. V. teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat teistas užsienyje, kita vertus, už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą neteistas, šiuo metu jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas (b. l. 141-144), eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už viešosios rimties trikdymą bei pareigūnų reikalavimų nevykdymą, nusižengimus viešajai tvarkai darė sistemingai, jie įvykdyti tiek iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po to. Nepraėjus nei mėnesiui laiko (2020 m. lapkričio 28 d.) įvykdytas nusižengimas viešajai tvarkai, nuobaudos galioja, skirtų baudų nemoka (b. l. 132-142), niekur nedirba (b. l. 131), šiuo metu yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, byloje duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai negali būti pasiekti sankcijose numatytomis švelnesnėmis, nei laisvės atėmimas bausmėmis, todėl kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skirtina BK 284 ir 286 straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį abiem atvejais nustatant mažesnį už galimus skirti šių bausmių vidurkius (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, E. V. pagal BK 284 ir 286 straipsnius paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, kaip padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir E. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, kaltinamojo veiksmais padarytą žalą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad E. V. nors ir teistas, tačiau pakankamai seniai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, pažada atlyginti padarytą žalą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga suteikti kaltinamajam E. V. galimybę įrodyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymas E. V. atidėtinas 2 metų laikotarpiui, nustatant šiuos įpareigojimus: 1) įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti padarytą turtinę žalą (žalos atlyginimo terminas nustatytinas įvertinus tai, jog kaltinamasis šiuo metu nedirba ir yra sulaikytas kitame ikiteisminiame tyrime) (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5 ir 6 punktai, 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu E. V. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. lapkričio 7 d., 17.30 val. iki 2020 m. lapkričio 8 d., 13.35 val., t. y. vieną dieną (b. l. 95, 97), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 104) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje yra pareikštas UAB „Maxima LT“ civilinis ieškinys 239,58 EUR sumai dėl apsaugos poste sugadinto kompiuterio monitoriaus (b. l. 15). Teisme kaltinamasis pripažino spyręs ir apgadinęs apsaugos poste buvusį monitorių, su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir žadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą. Byloje nustatyta, kad civilinio ieškovo patirta 239,58 EUR turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo E. V. nusikalstamais veiksmais, kuris, pažeisdamas viešąją tvarką, elgdamasis agresyviai, atvestas į prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugos postą, du kartus spyrė ir apgadino apsaugos poste buvusį monitorių, todėl UAB „Maxima LT“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo E. V. civilinio ieškovo naudai priteisiant 239,58 EUR turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. kovo 10 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl 124,56 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo valstybės naudai. Papildomai buvo pateikta pranešimo apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų kopija.

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbu įvertinti ir kaltu pripažįstamo asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pripažino, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kadangi kaltinamasis šiuo metu yra suimta kitame ikiteisminiame tyrime ir jo teisės į gynybą yra suvaržytos. Nagrinėta byla nėra didelės apimties, visos aplinkybės buvo aiškios, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis savo teise į gynybą nepiktnaudžiavo. Be to, kaltinamasis iki suėmimo niekur nedirbo, šiuo metu jokių pajamų taip pat negauna, turi nemažai įsiskolinimų (nesumokėtos baudos už administracinius nusižengimus), iš jo yra priteistas civilinis ieškinys, todėl dar ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo finansinę padėtį bei turimų skolų padengimą, taip pat galimybę atlyginti byloje priteistą civilinį ieškinį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, saugoma voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio – paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir E. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 7 d., 17.30 val. iki 2020 m. lapkričio 8 d., 13.35 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 6 punktais, 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. V.:

1) įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „Maxima LT“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai, ir iš E. V. civilinio ieškovo naudai priteisti 239,58 EUR turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš E. V. netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.