Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2021-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-349-365/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-03-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-06-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-04
Bylos Nr.
1A-349-365/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44458-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
E. V.
Civilinis ieškovas
UAB „Maxima LT“
Advokatai
Gediminas Milevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1A-349-365/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44458-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.26.2; 1.2.27.1; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui, nuteistajam E. V. ir jo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liutauro Rudzevičiaus (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį – 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- BK 286 straipsnį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir E. V. skirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. V. paskirta galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas E. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 7 d., 17.30 val. iki 2020 m. lapkričio 8 d., 13.35 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 6 punktais, 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. V.:

1) įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nurodyta panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „Maxima LT“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. V. civilinio ieškovo naudai priteista 239,58 EUR turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš E. V. netenkintas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

1. E. V. nuteistas už tai, kad:

1.1. viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jis, 2020 m. lapkričio 7 d., apie 17.20 val., Vilniuje, Gedimino pr. 18, prekybos centre „Maxima X“, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,25 promilių girtumo laipsnis), netaisyklingai dėvėjo apsaugos priemonę - veido kaukę (pagal Vyriausybės nutarimą), dėl ko buvo sudrausmintas prekybos centro „Maxima X“ apsaugos darbuotojo K. B., po ko, pašalinių žmonių akivaizdoje, vartojo necenzūrinius žodžius ir parodė apsaugos darbuotojui ranka necenzūrinį gestą, dėl ko buvo sulaikytas prekybos centro apsaugos darbuotojo K. B. ir atvestas į parduotuvės apsaugos monitorinę, kur savo dešine koja du kartus spyrė į ant stalo stovėjusį „Led Samsung 27“ kompiuterio monitorių, kurio vertė 239,58 EUR, taip jį sudaužydamas. Tokiu įžūliu elgesiu E. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė UAB „Maxima LT“ 239,58 EUR turtinę žalą.

1.2. E. V. pasipriešino valstybės tarnautojui. Jis, 2020 m. lapkričio 7 d., apie 17.20 val., Vilniuje, Gedimino pr. 18, prekybos centre „Maxima X“, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,25 promilių girtumo laipsnis), nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečios kuopos Trečiojo būrio vyriausiojo patrulio A. V. (A. V.) ir vyriausiojo patrulio Š. M. reikalavimų nusiraminti, nesikeikti, nesipriešinti ir eiti į tarnybinį automobilį, būdamas surakintas antrankiais, siekdamas ištrūkti, panaudojo fizinį smurtą valstybės tarnautojo atžvilgiu, t. y. spyrė vyriausiajam patruliui A. V. į dešinę koją, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą. Tokiu būdu E. V., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui.

2. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius duomenis ir išnagrinėjęs baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str.), pašalinęs iš kaltinimo vandališką elgesį, darė išvadą, kad kaltinamojo (nuteistojo) E. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Taip pat pirmosios instancijos teismas, iš kaltinimo pašalinęs aplinkybę, kad E. V., būdamas sulaikytas ir atvestas į VPK OVS, esantį T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, aktyviais veiksmais priešindamasis, spyrė vyriausiajam patruliui A. V. į dešinę koją, darė išvadą, kad E. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 286 straipsnį.

2.1. Skirdamas bausmę kaltinamajam (nuteistajam) E. V. pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, nustatęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai negali būti pasiekti sankcijose numatytomis švelnesnėmis, nei laisvės atėmimas bausmėmis, todėl kaltinamajam (nuteistajam) už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrė BK 284 ir 286 straipsnių sankcijose numatytas bausmių rūšis – laisvės atėmimą, dydį abiem atvejais nustatant mažesnį už galimus skirti šių bausmių vidurkius (BK 50 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, E. V. pagal BK 284 ir 286 straipsnius paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, kaip padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, kaltinamojo veiksmais padarytą žalą bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendė, jog šiuo atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, nustatant įpareigojimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai.

3. Apeliaciniu skundu prokuroras skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nuosprendį, prašo jį dalyje dėl bausmės pakeisti ir:

pripažinti E. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

E. V., pripažintam kaltu pagal BK 284 straipsnį skirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

E. V., pripažintam kaltu pagal BK 286 straipsnį skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir E. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 6 punktais, 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. V.:

1) įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti padarytą turtinę žalą.

Kitą nuosprendžio dalį prašoma palikti nepakeistą. Skunde nurodoma, kad:

3.1. Skunde dėl netinkamo BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatų taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) nurodoma, kad:

3.1.1. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. V. kaltu pagal BK 284 straipsnį ir BK 286 straipsnį, nepagrįstai nepripažino E. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, t. y. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą. Prokuroras, vadovaudamasis teismų praktika dėl nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka, apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, pažymi, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. liepos 14 d. nuosprendžiu E. V. nuteistas už tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, 13 metų laisvės atėmimo bausme (2015 m. rugpjūčio 20 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos ligoninės, atlikęs bausmę). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad naujas tyčines nusikalstamas veikas (BK 284 ir 286 straipsniai), priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, E. V. padarė 2020 m. lapkričio 7 d., t. y. būdamas teistas už tyčinio sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, taigi turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktį, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą. Atsižvelgus į tai, prokuroras vertina, kad nuteistasis E. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 ir 286 straipsniuose, padarė kaip recidyvistas ir tai turi būti pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

3.1.2. Nors prokurorės surašytame kaltinamajame akte nėra nurodyta, kad kaltinamajam E. V. yra inkriminuojama BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau pagal teismų praktiką tokia procesinė situacija jokiu būdu negali užkirsti kelio atsakomybę sunkinančią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte konkrečiai nurodytas E. V. atžvilgiu paskutinį kartą priimtas apkaltinamasis aktas ir tiksli bausmės pabaigos data. Bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui buvo žinomi tokie duomenys, todėl turėjo būti įvertinti vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatomis.

3.2. Dėl baudžiamajame įstatyme reglamentuojančių bausmės skyrimo normų taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad:

3.2.1. Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą apie E. V. veiksmų nusikalstamą pobūdį ir jų kvalifikavimą pagal BK 284 ir 286 straipsnius. Teismas paskyrė tinkamą bausmės rūšį, paskirtas bausmes teisingai subendrino, taikė bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau parinko netinkamą bausmės dydį, t. y. paskyrė per trumpą laisvės atėmimo bausmės terminą, todėl buvo netinkamai pritaikytos BK 41 ir 54 straipsnių nuostatos ir tokiu būdu E. V. paskirta neteisinga, akivaizdžiai per švelni bausmė.

3.2.2. Prokuroras, akcentuodamas BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą vieną iš svarbiausių bausmės paskirčių – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą, pabrėžia, kad pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė gali suformuoti kaltininkui supratimą apie pernelyg švelnią baudžiamąją politiką ir neskatinti susilaikyti nuo draudžiamo, pavojingo elgesio.

3.2.3. Individualizuojant bausmę svarbu atsižvelgti į tai, kad E. V. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas viešajai tvarkai ir vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas valstybės tarnautojo veiklai, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia.

3.2.4. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukreipti į viešosios tvarkos sutrikdymą buvo pakankamai intensyvūs, asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti apsauginę kaukę, elgesį agresyviai, įžūliai, girdint pašaliniams asmenims vartojo necenzūrinę leksiką, rodė nepadorius gestus, dėl jo nusikalstamų veiksmų padaryta turtinė žala parduotuvės turtui.

3.2.5. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis itin aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, prieš vieną iš jų panaudojo fizinį smurtą, t. y. spyrė vyriausiajam patruliui A. V. į dešinę koją, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą. E. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, E. V. atsakomybę sunkina ne viena, o dvi aplinkybės, kas, atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas skirti griežtesnę bausmę. E. V. yra teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat teistas užsienyje, šiuo metu yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, kuriame E. V. skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už viešosios rimties trikdymą bei pareigūnų reikalavimų nevykdymą, nusižengimus viešajai tvarkai darė sistemingai, jie įvykdyti tiek iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po to. Nepraėjus nei mėnesiui laiko po BK 284 ir 286 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymo, (2020 m. lapkričio 28 d.) įvykdytas nusižengimas viešajai tvarkai, nuobaudos galioja, skirtų baudų nemoka, niekur nedirba.

3.2.6. Prokuroro įsitikinimu, E. V. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo elgesio, t. y. padarytos nusikalstamos veikos buvo nuoseklus nuteistojo vedamo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Dėl to vertina, jog E. V. yra nelinkęs taisytis, paisyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir įstatymo reikalavimų. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nustatytas aplinkybes ir kt., prokuroras daro išvadą, kad tik terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimu bus pasiekti bausmės tikslai.

3.2.7. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 ir 286 straipsniuose, padarymą nuteistajam paskyrė gerokai mažesnes, negu tos bausmės rūšies vidurkis, bausmes, ir toks asmens nubaudimas, prokuroro vertinimu, nėra proporcingas kaltininko asmenybei ir padarytoms veikoms. Siekiant pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo, visuomenės intereso ir bausmės tikslų realizavimo, vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, nuteistajam E. V., už BK 284 ir 286 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, turi būti skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas artimesnis sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkiui. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, manoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, jos vykdymą atidedant, tačiau tikslinga skirti straipsnyje numatytus įpareigojimus.

4. Atsiliepimai į prokuroro apeliacinį skundą negauti.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais. Nuteistasis E. V. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Prokuroro apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, neprašoma panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, jis netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, taip pat buvo netinkamai pritaikytos BK 41 ir 54 straipsnių nuostatos ir tokiu būdu E. V. paskirta neteisinga, akivaizdžiai per švelni bausmė dėl ko prašoma paskirti jam griežtesnę bausmę.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatų taikymo

7. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.) atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.). Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas, kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019 pasisakė dėl situacijos, kai atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką asmuo padarė būdamas recidyvistas, nebuvo nurodyta kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo posėdyje prokuroras neprašė šią aplinkybę laikyti atsakomybe sunkinančia. Pagal kasacinės instancijos teismą, esminis aspektas yra tai, kad tokia aplinkybė proceso šalims nebūtų staigmena. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad duomenys apie visus teistumus išdėstyti kaltinamajame akte ir nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje, todėl minėtos aplinkybės konstatavimas nuteistajam nebuvo netikėtas ir jo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

9. Šiuo atveju kaltinamajame akte konkrečiai nurodytas E. V. atžvilgiu paskutinį kartą priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir tiksli bausmės pabaigos data, t. y. nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. liepos 14 d. nuosprendžiu E. V. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausme, 2015 m. rugpjūčio 20 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos ligoninės, atlikęs bausmę. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. liepos 14 d. nuosprendžiu E. V. nuteistas už tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat konstatuota, kad naujas tyčines nusikalstamas veikas (BK 284 ir 286 straipsniai), priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, E. V. padarė 2020 m. lapkričio 7 d., t. y. būdamas teistas už tyčinio sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą.

10. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę, kad E. V. yra teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktis) įvertinęs bausmės skyrimo motyvuose, nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino kaip E. V. atsakomybę sunkinančios. Ir nors kaltinamajame akte nėra nurodyta, kad kaltinamajam yra inkriminuojama BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau pagal ankščiau aptartą teismų praktiką, tokia procesinė situacija jokiu būdu negali užkirsti kelio atsakomybę sunkinančią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. To nepadaręs apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas, pripažįstant E. V. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaip to ir prašoma prokuroro apeliaciniame skunde (BPK 328 str. 1 p.).

Dėl bausmės dydžio

11. Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą apie E. V. veiksmų nusikalstamą pobūdį ir jų kvalifikavimą pagal BK 284 ir 286 straipsnius, taip pat neginčija, jog paskyrė tinkamą bausmės rūšį, paskirtas bausmes teisingai subendrino, taikė bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau mano, jog apylinkės teismas parinko netinkamą bausmės dydį, t. y. paskyrė per trumpą laisvės atėmimo bausmės terminą, dėl ko E. V. buvo skirta akivaizdžiai per švelni bausmė.

12. Už 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 286 straipsnyje sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog apylinkės teismas už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskirdamas E. V. BK 284 ir 286 straipsnių sankcijose numatytas bausmių rūšis – laisvės atėmimą, dydį abiem atvejais nustatant ženkliai mažesnį už galimus skirti šių bausmių vidurkius (BK 50 straipsnio 2 dalis), netinkamai įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir dėl to nepagrįstai E. V. paskyrė akivaizdžiai per švelnią bausmę.

13. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į viešosios tvarkos trikdymą, buvo pakankamai intensyvūs, asmuo elgesi agresyviai, dėl jo nusikalstamų veiksmų padaryta turtinė žala parduotuvės turtui, be to, jis itin aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, prieš vieną iš jų panaudojo fizinį smurtą, t. y. spyrė vyriausiajam patruliui A. V. į dešinę koją, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą. E. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, E. V. atsakomybę sunkina ne viena, o dvi aplinkybės, kas, atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas skirti griežtesnę bausmę. Kaip minėta, E. V. yra teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat teistas užsienyje (T. 1, b.l. 141-144,195-199), jo atžvilgiu yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, kuriame E. V. skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už viešosios rimties trikdymą bei pareigūnų reikalavimų nevykdymą, nusižengimus viešajai tvarkai darė sistemingai, jie įvykdyti tiek iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po to, nepraėjus mėnesiui laiko po BK 284 ir 286 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymo (2020 m. lapkričio 28 d.) įvykdytas nusižengimas viešajai tvarkai (T.1, b.l. 132-140), nuobaudos galioja, skirtų baudų nemoka, niekur nedirba. Tokie duomenys patvirtina prokuroro argumentus, kad E. V. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo elgesio, t. y. padarytos nusikalstamos veikos buvo nuoseklus nuteistojo vedamo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas ženkliai mažesnes, negu tos bausmės rūšies vidurkis, paskyrė per švelnias terminuotas laisvės atėmimo bausmes, numatytas BK 284 ir 286 straipsniuose, todėl atsižvelgiant į E. V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi sunkinančias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam E. V., už BK 284 ir 286 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymą, turi būti skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas prokuroro prašomam artimesniam sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkiui, t.y. E. V., pripažintam kaltu pagal BK 284 straipsnį skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 286 straipsnį skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nuteistajam skirtinos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, o bausmių bendrinimo ir BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas skundžiamu nuosprendžiu pritaikytas tinkamai, iš naujo spręstinas klausimas dėl bausmių bendrinimo, nustatant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę E. V.. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde prašo griežtinti tik paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydį, tačiau neprašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo ir neginčija BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keičiamas, konstatavus, jog neteisingai paskirtas terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydis (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

15. Pagal Vilniaus apygardos teisme gautą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, iš E. V. prašoma valstybės naudai priteisti 106,56 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo turtinę padėtį (nedirba ir pajamų negauna), šiuo metu suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, be to, atsižvelgdama, kad prokuroro skundas pateiktas bloginančiais nuteistojo teisinę padėtį pagrindais bei į tai, kad iš nuteistojo yra priteistas civilinis ieškinys, prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. V. netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liutauro Rudzevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti:

E. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

E. V. už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

E. V. už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir E. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 6 punktais, 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. V.:

1) įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti padarytą turtinę žalą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš E. V. netenkinti.

Šis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė