Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-01-20 · Civilinė byla Nr. 2S-171-210/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-20
Bylos Nr.
2S-171-210/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Atsakovas
T. J., I. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Soloneksa“, K. G., Z. G.
Ieškovas
R. S.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centras, A. V., S. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-171-210/2020Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03884-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.1.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. J. ir I. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6-215/2019, kuria išspręstas rašymo apsirikimo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams T. J., I. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Soloneksa“, K. G., Z. G., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras, A. V., S. V., institucija, teikianti išvadą, valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, dėl kadastrinių matavimų duomenų, Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų panaikinimo ir atsakovų T. J. ir I. J. priešieškinį dėl įpareigojimo R. S. uždrausti reikšti bet kokio pobūdžio (rašytines, organizacines ir kitas) pretenzijas dėl jiems priklausančio žemės sklypo, dydžio ir jo ribų, patvirtinti atsakovų sklypo kadastrinius matavimus, priteisti iš R. S. 5973,49 Eur žalą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019 m. gruodžio 2 d. priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškovo R. S. ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovų T. J. ir I. J. priešieškinis atmestas, tačiau priimant sprendimą rezoliucinės dalies 1 punkte nėra nurodyta, kad atsakovų priešieškinis yra atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi ištaisė civilinėje byloje Nr. 2-6-215/2019 Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte padarytą rašymo apsirikimo klaidą ir ją išdėstė taip: ieškovo R. S. ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovų T. J. ir I. J. priešieškinį atmesti. Šią nutartį teismas pripažino Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalimi.

3. Teismo sprendimo motyvuose yra išdėstyta, kodėl atsakovų T. J. ir I. J. priešieškinis yra atmestinas, todėl teismas pripažino, kad rezoliucinės dalies 1 punkte yra padaryta rašymo klaida. Atsižvelgdamas į tai, kad rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia teismo sprendimo esmės, rašymo apsirikimo klaidą teismas ištaisė rezoliucinėje dalyje nurodydamas atsakovų T. J. ir I. J. priešieškinį atmesti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovai T. J. ir I. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos 2019 m. gruodžio 4 d. teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Apeliantai įsitikinę, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendime nėra išspręstas priešieškinio klausimas, todėl nėra ir apsirikimo objekto, ir tai patvirtina, kad nutartimi yra ne taisomos aiškios klaidos sprendime, bet formuojamas naujo turinio sprendimas. Apeliantų nuomone, šiuo atveju teismas skundžiama 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi keičia sprendimo esmę, nes sprendime nėra sukurta šalims teisių ir pareigų dėl priešieškinio, o po klaidų taisymo nutarties šalims atsiranda visiškai naujos teisės ir pareigos, todėl apeliantams akivaizdu, kad teismas paskelbė tam tikro turinio sprendimą, kurio teisinį turinį savo iniciatyva pakeitė.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. S. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5. Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą 2019 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą, jo motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl atsakovų J. pareikšto priešieškinio atmetimo. Tai, kad rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė dėl priešieškinio atmetimo, nereiškia, kad šis klausimas nebuvo išanalizuotas ir tai nelaikytina neišspręstu reikalavimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad priėmus skundžiamą 2019-12-04 nutartį dėl rašymo apsirikimo buvo pakeista sprendimo esmė.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas priimdamas sprendimą priešieškinio atmetimo klausimą išsprendė sprendimo 19–20 puslapiuose, o tai, kad teismas nenurodė to rezoliucinėje dalyje, yra žmogiškas klaidos faktorius, ir šią klaidą teismas ištaisė skundžiama nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas dėl atsakovų priešieškinio atmetimo teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo ištaisyti rašymo apsirikimą teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvimo.

9. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį galima taisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas, tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) turinio ar esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2005). Iš nurodomo teisinio reguliavimo, kasacinio teismo praktikos akivaizdu, jog taisant rašymo apsirikimus bei aritmetines klaidas negalima keisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų.

10. Teismo sprendimą pagal CPK 270 straipsnio 1 dalį sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys, o tai reiškia, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog teismo sprendimas – vientisas dokumentas, teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti aiškinama ir taikoma sprendimo motyvų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. e3K-3-362-415/2015). Nagrinėjamu atveju 2019 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimą vertinant kaip vientisą dokumentą matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje (sprendimo 13 puslapis) aiškiai nurodydamas, jog priešieškinis atmetamas, motyvuose (sprendimo 19–20 puslapiai) išdėstė argumentus dėl atsakovų J. pareikšto priešieškinio atmetimo. Tai, kad rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė dėl priešieškinio atmetimo, nereiškia, kad šio klausimo teismas sprendimu neišsprendė. Minėtų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismo veiksmai, kurių šis savo iniciatyva ėmėsi rašymo apsirikimui rezoliucinėje sprendimo dalyje ištaisyti, nelaikytini pakeičiančiais Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo esmę.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 200,00 Eur advokato išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, šios išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra pagrįstos, neviršija maksimalių kriterijų, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovų atskirasis skundas atmestas, iš jų ieškovo naudai priteistina 200,00 Eur suma už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vytautas Kursevičius