- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- A2.6.-130-902/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00024-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- R. D.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. D., jo atstovui advokato padėjėjui E. L., teismo posėdyje išnagrinėjo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, neteisto, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. 2014 m. gruodžio 26 d. apie 23.55 val., Panevėžio r. sav., kelias Panevėžio aplinkkelis (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė) 9,00 km., vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas lengvo girtumo laipsnio. Tokiais veiksmais R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 126 str. 1 d.
R. D. teismo posėdžio metu nesutiko su jam pareikštu kaltinimu ir paaiškino, kad 2014-12-26 jo geras pažįstamas M. B. jam paskambino telefonu ir paprašė atvažiuoti į Biržus jo parsivežti, nes jis buvo Biržuose medžioklėje, tačiau jis nurodė, jog jo automobilis buvo sugedęs ir jis pats sirguliuoja. Tada M. B. paprašė nuvažiuoti iki jo tetos, kur stovėjo automobilis, sakė paimti jo automobilį ir atvažiuoti į Biržus. Susitarė susitikti Biržuose, kur ,,Lukoil“ degalinėje jie susitiko. Biržuose pralaukė iki 23 val., M. B. atvežė kitas medžiotojas, susidėję ginklus, važiavo link Kauno, ne per Panevėžį, o per aplinkkelį, kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Prie jo priėjo pareigūnė, kuri paprašė pateikti dokumentus. Visus dokumentus pateikė ir pareigūnė išėjo, grįžusi po 3-4 minučių paprašė prieiti iki tarnybinio automobilio. Jam atsisėdus į tarnybinį automobilį, jokių pretenzijų pareigūnai dėl alkoholio neišreiškė. Pareigūnai buvo atsidarę kompiuterį ir kažką spausdino. Tada jis (R. D.) sakė pareigūnams žiūrėti dokumentus ir jis išėjo iki automobilio, kuriuo atvažiavo. Pareigūnai tam neprieštaravo. Jeigu būtų kilęs įtarimas, tai pareigūnai jo turėjo neišleisti iš to automobilio ir automobilyje turėjo jam nustatyti girtumą. Bijojo tik dėl to, kad automobilyje buvo sudėti ginklai, galvojo, kad gali atimti licenziją. Tame automobilyje prasėdėjo apie 7-8 minutes ir per tą laiką surūkė dvi cigaretes, jam labai skaudėjo gerklę, todėl taip pat purškėsi į gerklę vaistus. Vaistai buvo hemeopatiniai purškiami ,,Miramille“ pavadinimu, vaistus purškėsi pastoviai visą dieną, nuo ryto. Kai antrą kartą prie jo priėjo pareigūnė, jo paprašė prieiti prie tarnybinio automobilio, jis nesėdo į automobilį, bet stovėjo šalia automobilio, girtumas buvo nustatytas ne automobilyje, o jam stovint lauke, šalia tarnybinio automobilio, sakė, kad reikia truputį palaukti, nes neseniai buvo surūkęs cigaretę, pareigūnai pasakė, kad neturi laiko, nes turėjo daug darbo. Todėl jam iš karto davė pūsti į alkotesterį ir nustatė girtumą. Jis dėl to labai susinervino, pradėjo su pareigūnai diskutuoti, kodėl taip nutiko. Paskui suprato, kad girtumas jam buvo nustatytas dėl cigarečių arba dėl vaistų. Prašė pareigūnų pakartoti pūtimą, bet jie nesutiko. Jam kelio iki Kauno buvo apie 1 val. 30 min., Kaune žinojo, kur galima priduoti kraują, nustatyti girtumą, klausė pareigūnų adreso Panevėžyje, bet pareigūnai to jam nepaaiškino ir toliau rašė protokolą. Galvojo, kad įvyko klaida ir pareigūnams matant išvažiavo į Kauną. Bevažiuojant paskambino pagalbos telefonu 112. Nesutinka su policijos pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais, skiriasi sustabdymo laikas, pareigūnai nurodė, jog jis nebuvo atsisėdęs į tarnybinį automobilį, nors buvo priešingai.
Teisme liudytoju apklaustas M. B. parodė, jog 2014-12-26 Biržuose vyko medžioklė. Medžioklė buvo sėkminga, bet kai kurie medžiotojai išgėrinėjo, apie 18 val. R. D. skambino ir prašė iš Biržų parvežti namo. R. pasakė, kad yra sergantis, turėjo biuletenį. Paskui R. sutiko padėti. R. tuo metu neturėjo mašinos, tai sutarė, kad paims jo mašiną ir atvažiuos prie Biržų pasitikti. Apie 23 val. jį atvežė į Biržus vietinis medžiotojas, atvažiavo R., tada jis (liudytojas) persėdo ir pajudėjo Kauno link, ties Panevėžiu sustabdė pareigūnai. R. pakvietė pas juos į automobilį. Po kiek laiko jis grįžo. Matė, kad jis buvo susinervinęs, jie pergyveno, kad mašinoje vežėsi medžioklės įrangą, ginklus. Jis pats (liudytojas) buvo išgėręs alaus. Matė, kad R. buvo sergantis, jis purškėsi sau į gerklę vaistus, vaistai buvo nuo gerklės skausmo, jie aitriai kvepėjo. Po to R. buvo pakviestas atgal į pareigūnų automobilį, o jis (liudytojas) sėdėjo mašinoje ir laukė. Matė, kaip R. buvo liepta pūsti į alkotesterį. Po to jis grįžo atgal į mašiną. R. buvo susinervinęs, netikėjo, ką parodė alkotesterio parodymai. Jam (liudytojui) pasakė skaičius. Jam buvo keista, nes girtumo simptomų nematė. Girtumo nustatymo procedūra vyko lauke. Jam atrodo, kad buvo priekyje automobilio ar jo šone, bet lygtai ne automobilyje. Kiek buvo pareigūnų, negali pasakyti.
Teisme liudytoju apklaustas K. M. parodė, jog patruliuojant gavo pranešimą, kad Pasvalio keliu, link Panevėžio važiuoja automobilis ,,Honda“, kurio vairuotojas buvo galimai neblaivus. Jiems vykstant link Paįstrio k. aplinkkelyje pastebėjo minėtą automobilį, automobilis jiems (pareigūnams) sukėlė įtarimų dėl vairuotojo blaivumo, nes važiuojant iš priešais, nepersijungė žibintų į trumpąsias šviesas, tada jie (pareigūnai) pasignalizavo. Sustabdė automobilį. Kolegė L. B. nuėjo patikrinti vairuotojo dokumentų, atsinešus dokumentus, nustatė asmenį. Vairuotojas atėjo į jų tarnybinį automobilį, kur jis atsisėdo. Tada vairuotojui pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Vairuotojas iš pradžių nenorėjo tikrintis girtumo, tik nežino, dėl kokių priežasčių. Po to vairuotojas pasakė, kad nori išlipti iš automobilio, jie (pareigūnai) jam paaiškino, kad privalo nustatyti jo blaivumą. Asmuo nurodė, jog nori pakalbėti svarbiu telefoniniu pokalbiu, jie leido vairuotojui išlipti į lauką. Tik nežino, ar jis kalbėjo telefonu. Pasiūlė jam vėl sėstis į tarnybinį automobilį. Jis atsisakė sėstis į tarnybinį automobilį. Jo kolegė pasiūlė alkotesteriu pasitikrinti blaivumą jų automobilyje pro kolegės dureles, ką vairuotojas ir padarė. Atrodo, kad vairuotojui nustatė 1.5 prom. girtumą. Patikslino, kad R. D. girtumą tikrino automobilyje, jis nebuvo ten atsisėdęs, bet alkotesteris buvo automobilyje, jis (R. D.) pro atvertas dešinės pusės dureles įkišo galvą į mašiną, nes pats sėstis į jų (pareigūnų) automobilį atsisakė. Vairuotojas pamatė, kad jų automobilyje yra filmuojama, todėl atsisakė ten sėstis dar kartą. Bendraujant su asmeniu metro atstumu, iš jo burnos juto sklindantį alkoholio kvapą, kai asmuo buvo atsisėdęs pirmą kartą, jautė stiprų alkoholio kvapą. Kokį laiką rodė automobilyje, tokį ir užfiksavo. Jie sustabdė automobilį 23.55 val., o davė pūsti į alkotesterį – 0.06 val. Kolegė R. D. nušalino nuo tolesnio vairavimo ir jie (pareigūnai) nematė, kaip jis sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo. Tarnybiniame automobilyje buvo +25 °C, o atidarius automobilio dureles, temperatūra galėjo nukristi iki +15 °C, aplinkos temperatūra tuo metu buvo -6 °C, -7 °C. Pakartotinio tyrimo girtumui nustatyti neatliko, nes automobilyje buvo palanki tikrinimui temperatūra.
Teisme liudytoja apklausta L. B. parodė, jog pamena, kad su kolega dirbo Kauno kelyje, galėjo būti 2014-12-26, kai išgirdo per radijo ryšį, kad buvo iškvietimas dėl neblaivaus vairuotojo. Kadangi dirbo kitame rajone, į pirmą pranešimą nereagavo, po kurio tai laiko budėtojas jiems pranešė, kad ties Paįstrio k. stotelėje stovi galimai tas pats automobilis ir galimai vairuotojas neblaivus. Liepė jiems stebėti tą automobilį, buvo nurodyta jo markė, valstybiniai numeriai. Išvažiavus iš Kauno kelio, pasuko į Panevėžio aplinkkelį. Pravažiavus sankryžą, prasilenkė su automobiliu, kuris važiavo įjungęs ilgas šviesas. Mirksint šviesomis nereagavo. Nebuvo galimybės prasilenkiant nustatyti, ar tai buvo tas pats automobilis, nes nesimatė jo valstybinio numerio. Paskui pasiviję automobilį sustabdė. Paaiškėjo, kad budėtojas suklydo nurodydamas vieną skaičių valstybinio numerio. Priėjo prie automobilio, prisistatė ir paprašė vairuotojo pateikti dokumentus. Iš automobilio sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas nerišliai kalbėjo. Matė, kad vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Pakvietė jį prieiti prie tarnybinio automobilio, pamatęs, kad yra kameros, vairuotojas griežtai atsisakė lipti į tarnybinį automobilį. Lauke buvo -5 °C, tokiu būdu alkotesterį naudoti galėjo tik viduje. Vairuotojas šalia tupėjo, buvo pasilenkęs, iki pusės buvo automobilio viduje, o ji pati tuo metu sėdėjo keleivio vietoje ir alkotesterį laikė savo rankoje, kai vairuotojui buvo tikrinamas girtumas, tik dabar negali pasakyti, kiek jis pripūtė. Vairuotojas su parodymais sutiko, buvo nušalintas nuo tolimesnio transporto priemonės vairavimo. Vairuotojas skubino, sakė, kad važiuos į Kauną pasitikrinti savo girtumą. Surašė protokolą, atidavė jam kopiją. Paaiškinimą vairuotojas atsisakė pateikti. Apie vaistų vartojimą R. D. tuomet neužsiminė ir jai nebuvo kilę įtarimas, kad žmogus galėjo būti vartojęs vaistų. Jis ir pats sakė, kad vartojo alkoholį. Laiką jie (pareigūnai) pasitikslino per radijo ryšį. Pažeidėjas nesėdo į jų mašiną, blaškėsi, jis kaip kulka iššoko iš automobilio. Nuo sustabdymo iki neblaivumo nustatymo praėjo apie 15-20 min., jam nurodė artimiausią įstaigą, kur galėjo pasitikrinti blaivumą. Pakartotinio tyrimo neatliko, nes žmogus su parodymais sutiko, viską pasirašė, be to, pats nepageidavo pakartotinio patikrinimo.
Teisme liudytoju apklaustas specialistas G. A. C. parodė, jog vaistų ,,Miramile“ sudėtyje yra apie 70 proc. etanolio arba etilo alkoholio. Jeigu kraujyje yra 1 promilė etilo alkoholio, tai reiškia, kad žmogus vartojo 56 g gryno etilo alkoholio, tai atitinka 1 g gryno etilo alkoholio kiekvienam kilogramui kūno skysčio. Alkotesteris priima iškvėptą orą ir matuoja, kiek iškvėptame ore yra etilo alkoholio molekulių, konvertuoja į promiles. Su panašiais vaistais jis yra atlikęs bandymus. Tokiais atvejais alkotesteris gali rodyti ir 3, ir 6 promiles, nes alkoholio molekulių kiekis burnoje būna didelis palyginus su krauju. Pastebėjo, jog vartojant vieną kartą vaistą, kurio sudėtyje yra alkoholio, pučiant po 1 min., po 2 min. promilės mažėja. Buvo atvejis, kai alkoholio molekulės liko burnoje iki 11 min. Įvertinęs ,,Miramile“ vaisto sudėtį, specialistas mano, jog pavartojus šio vaisto, asmuo galėjo pripūsti 1,53 prom. Alkotesterio kalibravimas gali patobulinti jo rodmenų tikslumą, kalibravimas garantuoja prietaiso tikslumą. Taip pat liudytojas parodė, jog alkotesteriai turi būti naudojami žmogui nuo liemens esant stačioje padėtyje, žmogui pasilenkus, jo skrandis yra spaudžiamas, todėl alkotesteris gali neteisingai rodyti, nes pučiant susilenkus, gali atsirasti daugiau molekulių. Alkotesterio instrukcijoje yra nurodyta darbinė temperatūra, bet rekomenduojama, kad prietaisas būtų naudojamas šiltoje aplinkoje, t.y. ne minusinėje temperatūroje.
Nors teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas R. D. nesutiko su jam pareikštu kaltinimu, teigė, kad protokole nurodytu metu jis sirgo ir vartojo vaistus ,,Miramile“, kurių sudėtyje buvo etilo alkoholio, taip pat jis surūkė kelias cigaretes, praėjus nedideliam laiko tarpui iki jo girtumo patikrinimo, kas galėjo iškreipti alkotesterio rodmenis, tačiau su tokia pozicija teismas nesutinka ir laiko gynimusi nuo pareikšto kaltinimo, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Kad R. D. neblaivus (būdamas pavartojęs alkoholio), vairavo transporto priemonę - automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina byloje surinkta ir teisme ištirta bylos medžiaga: 2014-12-27 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-23612135-14 (5-6 b.l.); pažyma apie asmens baustumą (7-9 b.l.), kur matyti, jog R. D. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų ir laikomas nebaustu adm. tvarka; policijos pareigūnų – specialistės L. B. ir patrulio K. M. tarnybiniai pranešimai dėl KET pažeidimo ir šių teisme liudytojais apklaustų pareigūnų parodymais apie pažeidimo padarymo aplinkybes, kur jie nurodė, jog patruliuojant gavo pranešimą, kad Pasvalio keliu, link Panevėžio važiuoja automobilis ,,Honda“, kurio vairuotojas buvo galimai neblaivus, jiems vykstant link Paįstrio k. aplinkkelyje pastebėjo minėtą automobilį, automobilis jiems sukėlė įtarimų dėl vairuotojo blaivumo, nes važiuojant iš priešais, automobilio vairuotojas nepersijungė žibintų į trumpąsias šviesas, nereagavo į šviesų mirksėjimą, automobilį sustabdžius ir vairuotoją pasikvietus į tarnybinį automobilį, jam alkotesteriu nustatė girtumą, bendraujant su R. D. metro atstumu, iš jo burnos pajuto sklindantį alkoholio kvapą, kai asmuo buvo atsisėdęs pirmą kartą, nuo jo jautė stiprų alkoholio kvapą; asmens blaivumo testu Nr. 3160 (13 b.l.), iš kurio matyti, kad 2014-12-27 0 val. 06 min. R. D. nustatytas vidutinis 1,53 prom. girtumas, asmuo su rezultatu sutiko savo parašu; alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1658482 kopija (b.l. 14), iš kurios matyti, jog pažeidimo padarymo metu alkotesteris Alcotest 7510 Nr ARCK-0029 turėjo galiojančią patikrą (patikros sertifikatas galiojo iki 2015-05-20); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 15), iš kurio matyti, jog policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl R. D. būsenos, t.y. kad jis buvo pavartojęs alkoholio, dėl ko buvo nušalintas nuo vairavimo transporto priemonės iki išsiblaivys; vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 16), iš kurios matyti, jog R. D. teisę vairuoti transporto priemonę turėjo (įgijo 2001-05-25). Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. D. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje 2014-12-26 apie 23.55 val. (transporto priemonės sustabdymo laikas/šioje dalyje kaltinimas tikslintinas) vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kas atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnyje sudėtį, todėl jam administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagrįstai. Šiuo atveju, įvertinus bylos medžiagą, R. D. veiksmai perkvalifikuotini iš ATPK 126 str. 4 d. į ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgus į galimą alkotesterio rodmenų paklaidą – 1,7 proc., tokiu būdu alkotesteriui užfiksavus 1,53 prom. ir įvertinus galimą prietaiso paklaidą – būtų 1,50399 prom., t.y. nesiekia 1,51 prom. atsakomybei pagal ATPK 126 str. 4 d. kilti. Teisme liudytoju apklaustas specialistas G. A. C. parodė, jog alkotesteris turi būti naudojamas žmogui nuo liemens esant stačioje padėtyje, nes pučiant susilenkus, gali atsirasti daugiau molekulių ir alkotesteris gali neteisingai užfiksuoti duomenis, kas teismui taip pat suteikia pagrindo abejoti dėl R. D. nustatyto vidutinio girtumo arba 1,53 prom., nes teisme policijos pareigūnai L. B. ir K. M. nurodė, jog R. D. girtumas alkotesteriu buvo nustatytas vairuotojui būnant pasilenkus (ne stovėjimo padėtyje), šios abejonės vertintinos adm. atsakomybėn traukiamo asmens – R. D. naudai ir laikoma, kad jo girtumas neviršijo lengvo girtumo laipsnio.
Teisme R. D. teigė, jog alkotesteris neteisingai užfiksavo jo girtumą, nes jis buvo vartojęs tik vaistų, savo sudėtyje turinčių etilo alkoholio, ir buvo rūkęs, tačiau dėl visų aukščiau išsakytų argumentų (policijos pareigūnų užfiksuoto R. D. alkoholio kvapo, įtarimų sukėlusio automobilio vairavimo), teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad R. D. sėdo už vairo būdamas pavartojęs alkoholio. Kad R. D. buvo vartojęs etilo alkoholio turinčio vaisto, jis nenurodė ir policijos pareigūnams, pareigūnai taipogi jo (R. D.) nematė vartojant ,,Miramile“ vaisto ar rūkant, todėl visiškai atmetamas išsakytas argumentas, kad aukščiau nurodyti faktoriai iškreipė alkotesterio rodmenis ir kad R. D. alkotesteriu girtumas turėjo būti išmatuotas pakartotinai. Taip pat į bylą nepateikta duomenų, kad girtumo nustatymo metu R. D. dėl ligos buvo sutrikęs kvėpavimas, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad buvo kaip tai pažeisti girtumo nustatymo alkotesteriu reikalavimai. Iš vaistų pakuotės lapelio, informacijos vartotojui (b.l. 90) matyti, jog ,,Miramile“ burnos gleivinės purškalas neturi įtakos gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus, kai iš pareigūnų parodymų matyti, jog pavartotas preparatas R. D. turėjo įtakos vairavimui, be to, iš minėto dokumento (b.l. 90) matyti, jog ,,Miramile“ vaistų sudėtyje yra ramunių skystojo ekstrakto, kas vaistui suteikia raminamąjį poveikį, tačiau iš bylos medžiagos (byloje protokole užfiksuoto sunkiai įskaitomo R. D. paaiškinimo, jo elgsenos, pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį, asmuo buvo itin susinervinęs) nematyti, jog R. D. vartojo minėto vaisto, nes nematyti, kad būtų pasireiškęs minėto vaisto poveikis, juo labiau, kai jis teisme nurodė, jog vaistą vartojo visą dieną, nuo ryto, t.y. buvo pavartojęs nemažą jo kiekį. Teisme R. D. ginčijo alkotesterio užfiksuotus rodmenis ir dėl to, kad girtumas jam buvo nustatytas minusinėje temperatūroje. Iš alkotesterio Drager Alcotest 7510 pateiktos naudojimo instrukcijos (b.l. 65) matyti, jog darbo su alkotesteriu metu aplinkos sąlygos turi būti nuo -10 iki 50 °C, o pagal bylos duomenis – 2015-01-19 pažymos apie hidrometeorologines sąlygas (b.l. 74), lauke tuo metu žemiausia oro temperatūra galėjo būti iki -10 °C, tačiau vertinant tai, kad girtumas R. D. buvo nustatytas faktiškai automobilyje, t.y. pro praviras automobilio dureles, tačiau prietaisą laikant automobilyje, kur tuo metu buvo +25 °C, todėl akivaizdu, kad alkoholio matavimo prietaisas negalėjo atšalti tiek, kad išsikreiptų prietaiso rodmenys, papildomai įvertinus tą aplinkybę, jog girtumo matavimas netruko ilgą laiko tarpą.
Kadangi R. D. girtumas buvo išmatuotas alkotesteriu, kurio patikra tuo metu galiojo, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog nesant šio prietaiso kalibravimo, alkotesteris veikė netinkamai, nes kaip matyti, iš byloje surinktų duomenų/specialisto paaiškinimo, alkotesterio kalibravimas yra tik papildomas veiksmas ir daro įtaką tik prietaiso rodmenų tikslumui, t.y. į bylą nepateikta duomenų, kad alkotesterio kalibravimas iškreiptų alkotesterio rodmenis.
Dėl visų išsakytų argumentų, teismas nesivadovauja teisme liudytoju apklausto R. D. gero pažįstamo M. B. parodymais dalyje dėl pastarojo vaistų nuo gerklės vartojimo ir girtumo nustatymo procedūros, kur jis netgi negalėjo plačiau papasakoti apie R. D. girtumo alkotesteriu matavimą, neįvardijo vietos, nežinojo, kiek policijos pareigūnų toje procedūroje dalyvavo. Todėl akivaizdu, kad M. B. parodymai nėra objektyvūs, nes jais siekiama padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad R. D. automobilį vairavo būdamas neblaivus, t.y. būdamas pavartojęs alkoholio.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. D. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas R. D. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, į asmenybę – neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir laikomas nebaustu administracine tvarka, į visas bylos aplinkybes, į nustatytą girtumą, kuris žymiai viršija leistiną vairuoti ribą, todėl teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti R. D. paskiriant Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – vidutinio dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones taip pat vidutiniam sankcijoje numatytam terminui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30(2) str., 24 str., 27 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 362 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trim) mėnesiams.
Administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones termino pradžią skaičiuoti nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Paskirtą baudą nubaustasis asmuo per 40 dienų privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB Swedbank, įmokos kodas 6030.
Nutarimą per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.