Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. (R. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad R. D. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra jokių patikimų argumentų (išskyrus vienokius ar kitokius samprotavimus), kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti ar keisti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo motyvams ir jų iš naujo nekartoja.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, R. D. neigia vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, tvirtina iki neblaivumo patikrinimo vartojęs vaistus savo sudėtyje turinčius etilo alkoholio, taip pat neblaivumo nustatyto patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukcijas dėl ko gauti rezultatai turi būti pripažįstami niekiniais. Tačiau pirmiau nurodyta apelianto pozicija motyvuotai ir pagrįstai buvo paneigta skundžiamame nutarime.

Faktą, kad R. D. vairavo automobilį būdamas neblaivus (lengvo girtumo laipsnio) patvirtina byloje surinkta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirta bylos medžiaga, tai yra asmens blaivumo testu Nr. 3160 - 2014-12-27 0 val. 06 min. R. D. nustatytas vidutinis 1,53 promilių girtumas, asmuo su rezultatu sutiko patvirtindamas savo parašu (13 b.l.), alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1658482 kopija – alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARCK-0029“ turėjo iki 2015-05-20 galiojančią patikrą bei buvo tinkamas naudoti (14 b.l.); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo – kaip konstatavo apylinkės teismas, policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl R. D. būsenos, t.y. kad jis buvo pavartojęs alkoholio, dėl ko buvo nušalintas nuo vairavimo transporto priemonės iki išsiblaivys (15 b.l.), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl KET pažeidimo (11-12 b.l.). Rašytinius bylos įrodymus pavirtina liudytojų, tai yra policijos pareigūnų K. M. ir L. B., parodymai, kurie, priešingai apelianto teiginiams, teismo pagrįstai pripažinti nuosekliais, išsamiais, aiškiais ir neprieštaringais. Tiek K. M., tiek L. B. apklausiami teisme nurodė, jog patruliuodami gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini) keliu, link (duomenys neskelbtini) važiuojantį automobilį ,,Honda“, kurio vairuotojas buvo galimai neblaivus, jiems vykstant link Paįstrio k. aplinkkelyje pastebėjo minėtą automobilį – jis sukėlė įtarimų dėl vairuotojo blaivumo, kadangi važiuojant automobilio vairuotojas nepersijungė žibintų į trumpąsias šviesas, nereagavo į šviesų mirksėjimą; automobilį sustabdžius ir vairuotoją pasikvietus į tarnybinį automobilį nuo jo buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, jis iš pradžių nenorėjęs tikrintis girtumo, išlipo iš tarnybinio automobilio ir vėliau, pamatęs, jog jame yra filmuojama, į jį sėstis atsisakė. Vairuotojas neblaivumą sutiko pasitikrinti į alkotesterį pūsdamas pro atidarytas dureles, jam buvo nustatytas girtumas, su parodymais jis sutiko, paaiškinimus atsisakė pateikti. Tarnybiniame automobilyje buvo +25 °C, o atidarius automobilio dureles, temperatūra galėjo nukristi iki +15 °C, aplinkos temperatūra tuo metu buvo -6 °C, -7 °C. Pakartotinio tyrimo girtumui nustatyti neatliko, nes automobilyje buvo palanki tikrinimui temperatūra (82-84, 93-97 b.l.). Liudytoja L. B. taip pat parodė, jog apie vaistų vartojimą R. D. tuomet neužsiminė ir jai nebuvo kilęs įtarimas, kad žmogus galėjo būti vartojęs vaistų, jam nurodė artimiausią įstaigą, kur galėjo pasitikrinti blaivumą, o pakartotinio tyrimo neatliko, nes žmogus su parodymais sutiko, viską pasirašė, be to, pats nepageidavo pakartotinio patikrinimo. Taigi, kaip jau ir minėta, priešingai apelianto teiginiams, minėtų liudytojų parodymai esminėse įvykių detalėse buvo nuoseklūs viso proceso metu, sutapo tiek tarpusavyje, tiek su kita bylos medžiaga, taigi laikytini objektyviais įrodymais, kadangi jie tiesiogiai matė ir užfiksavo daromą pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų tikslą nepagrįstai apkalbėti R. D., tuo labiau, kad apie R. D. vairuojamą transporto priemonę buvo gauti keli pranešimai ir jį sustabdyti bei patikrinti galėjo bet kuris policijos pareigūnų ekipažas, todėl teismas neturi jokio pagrindo šiais parodymais nesivadovauti. Be viso to, nors įvykių metu policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje veikė tik dvi vaizdo kameros, o garso įraše girdėti tik pokalbių nuotrupos, apygardos teismui nekyla abejonių dėl juose užfiksuotos įvykių eigos atitikimo pirmiau minėtų liudytojų parodymams. Tuo tarpu apelianto nurodomas liudytojas M. B. reikšmingų aplinkybių, susijusių su neblaivumo nustatymo aplinkybėmis R. D., nurodyti negalėjo, teigė, kad girtumo nustatymo procedūra vyko lauke, tačiau ar tai priekyje automobilio, ar šone nurodyti negalėjo (84-85 b.l.).

Dėl apelianto nurodomo vaistų vartojimo fakto pažymėtina, jog, kaip matyti R. D. nedarbingumas dėl ligos yra nurodomas nuo 2014-12-27 (beje, šeštadienio), tai yra kitą dieną po aptariamų įvykių (o pats pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą išduotas 2014-12-29), ir nors byloje pateikta medicininė pažyma, kurioje nurodomi skirti medikamentai – tarp jų ir preparatas „Miramile“ (73, 89 b.l.), tačiau, apygardos teismo vertinimu, šie pasiteisinimai apylinkės teismo buvo pagrįstai įvertinti, kaip pasirinkta gynybinė taktika. Tuo labiau, kad, kaip ir minėta, policijos pareigūnai parodė, jog nuo R. D. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo automobilio vairavimas sukėlė įtarimų ne tik jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, tačiau ir kitiems asmenims bei dėl to buvo gauti pranešimai, o apie vaisto vartojimo faktą R. D. pažeidimo nustatymo metu policijos pareigūnams nenurodė, šie taip pat jo nematė vartojant ,,Miramile“ vaistą ar rūkant.

Be viso to, apeliantas dėsto teiginius apie tai, kad policijos pareigūnai neleido jam atlikti pakartotinio tyrimo, taip pat nepasinaudojo teise įforminti atsisakymą tikrintis blaivumą ar nepristatė galimo pažeidėjo į medicinos įstaigą blaivumui nustatyti, kaip tai nustato teisės aktai. Tačiau iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, jog R. D. pasitikrinti neblaivumo neatsisakė – jis tik atsisakė sėstis į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, taigi teiginiai apie atsisakymo tikrintis blaivumą nefiksavimą yra niekuo nepagrįsti bei net nesusiję su nagrinėjamais įvykiais. Taip pat, kaip jau ir minėta, byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantas būtų nesutikęs su asmens blaivumo testo rezultatais, priešingai pasirašė po gautais rezultatais. Šioje vietoje pažymėtina, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, nuostatos numato, jog pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (5 punktas). Pareigūnams teisės aktai neįtvirtina pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus asmenį tikrinti alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, kad jam nesutinkant su alkotesterio duomenimis jis būtų dar kartą patikrintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-20 nutartis Nr. 2AT-12-2014). Be to teisės aktai asmeniui suteikia teisę pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (minėtų taisyklių 27 punktas), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų kreipęsis dėl pakartotinio neblaivumo tyrimo į medicinos įstaigą. O įvertinant apelianto profesiją, kaip ir pats nurodo skunde yra pareigūnas ir neblaivumo nustatymo tvarka bei gresiančios pasekmės jam yra gerai žinomos, jis turėjo visas galimybes atlikti prieš tai nurodytus veiksmus bei patvirtinti savo teiginius apie įvykusią klaidą.

Apeliantas skunde itin daug dėmesio skiria, jo vertinimu, padarytiems įvairiems alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijos pažeidimams – matavimas buvo atliekamas esant ribinei prietaiso darbinei temperatūrai, jam esant ne vertikalioje padėtyje, prietaisas nebuvo kalibruotas, taip pat nebuvo išlaukta 15 minučių nuo vaistų vartojimo. Tačiau, kaip ir minėta, duomenų, kad R. D. neblaivumo patikrinimo metu būtų nurodęs apie vartojamus vaistus, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Išties bylos nagrinėjimo metu jis pateikė vaistinio preparato informacinį lapelį, išrašą iš medicininių dokumentų, tačiau pažeidimo nustatymo metu tokių aplinkybių nenurodė, taigi teiginiai apie tai, kad prieš tikrinant jį alkoholio matuokliu nebuvo išlaukta 15 minučių nuo vaistų vartojimo yra nepagrįsti. Prieš tai minėti, R. D. apeliaciniame skunde keliami, klausimai dėl alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijos pažeidimo bei alkotesterio rezultatų buvo nagrinėjami ir apylinkės teisme. Vien tik tai, kad teismas, ištyręs visus įrodymus, padarė apeliantui nepalankias išvadas – pirmiau jo nurodytus argumentus iš esmės atmetė, kaip gynybinę versiją, nereiškia, jog teismo sprendimas nemotyvuotas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu R. D. lengvas girtumo laipsnis nustatytas tinkamu naudoti alkotesteriu „Alcotest 7510 nr. ARCK-0029”, abejoti prietaiso parodymų patikimumu pagrindo nėra (patikros sertifikatas Nr. 1658482, 14 b.l.), o aplinkybė, jog alkotesteris nebuvo kalibruotas, neleidžia tvirtinti, jog jis veikė netinkamai ar jo parodymais negalima vadovautis, ką pažymėjo ir apylinkės teismas. Pats pažeidėjas buvo supažindintas su parodymais, po jais pasirašė, jokių prieštaravimų nenurodė, pastabų dėl alkotesterio panaudojimo trūkumų per patikrinimą neišsakė. Todėl apygardos teismo nuomone, apeliaciniame skunde išdėstyta apelianto pozicija dėl blaivumo nustatymo tvarkos pažeidimo vertinama kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Dėl apelianto būsenos – fizinės padėties, neblaivumo nustatymo metu bei jos įtakos alkoholio matuoklio rodmenims, taip pat aplinkos temperatūros motyvuotai buvo pasisakyta skundžiama nutarime, todėl apygardos teismas nebesikartoja. Papildomai pažymėtina ir tai, kad skunde dėstomas aplinkybes apie vaistinių preparatų vartojimą bei neblaivumo patikrinimo sąlygų pažeidimą, apeliantas pateikė tik po pažeidimo užfiksavimo – pirmosios instancijos teisme, įvykio metu, pats puikiai žinodamas neblaivumo nustatymo tvarką, nekėlė jokių klausimų bei neprieštaravo vykusiam neblaivumo patikrinimui.

Apeliantas teisus, skunde tvirtindamas, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą, ir turi būti laikomasi nekaltumo prezumpcijos. Šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad R. D. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, jo veika teisingai kvalifikuota, nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 str. reikalavimų ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti (ATPK 20 str.), todėl daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.